Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Archveda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Archveda“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, prieštarauja galiojančiai teismų praktikai ir įsigaliojusiam Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-334-618/2024. Nors teismas sprendime konstatavo, kad Pirkimo dokumentų 3.6.2 papunktyje buvo nustatytas neaiškus ir dviprasmiškas kvalifikacijos reikalavimas, tačiau taip pat nurodė, jog atsakovė turės iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą, taigi šis Pirkimo dokumentų trūkumas nėra pakankamas pagrindas jį nutraukti. Pirkimo nutraukimas yra neteisėtas ir tiekėjų konkurencijos atžvilgiu. Prieš atmetant ieškovės pasiūlymą, atsakovė raštu 2023 m. lapkričio 16 d. informavo visus Pirkime dalyvavusius tiekėjus apie sudarytą „galimą pasiūlymų eilę“ ir atskleidė visų pasiūlymų kainas, todėl vykdant Pirkimą pakartotinai, jame dalyvavę tiekėjai turėtų pranašumą prieš kitus tiekėjus, t. y. būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Susidariusi padėtis gali būti ir turi būti ištaisyta, panaikinant atsakovės sprendimus Nr. (11.8)-VŠ4-115 ir Nr. (11.8)-VŠ4-132, iš naujo vertinant ieškovės pateiktą pasiūlymą ir pripažįstant ją viešojo Pirkimo laimėtoja.

8. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimo 26–27 punktuose paminėjo, kad sąlygų neaiškumais ir dviprasmiškumais yra pažeidžiamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas skaidrumo principas. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracijos nuolatinės viešojo pirkimo komisijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (11.8)-VŠ4-115 ir 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. (11.8)-VŠ4-132 yra pagrįsti, teisėti, atitinka imperatyvius VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 3 dalies, 35 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

9. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras nurodė, kad sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras perkančioji organizacija priėmė atsižvelgdama į tai, jog neaiškus, netikslus, klaidinantis, dviprasmiškas Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktis yra esminis Pirkimo sąlygų trūkumas, todėl būtina pakeisti kvalifikacijos reikalavimus taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatas ir, kad po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Pažymėjo, kad kvalifikacijos reikalavimo pakeitimas, kuris galimai leistų Pirkime dalyvauti daugiau tiekėjų, laikytinas esminiu Pirkimo sąlygų pakeitimu, taigi egzistavo VPĮ numatyti pagrindai Pirkimui nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18.6. Pirkimas Nr. 716696 atliktas patikslinus pirkimo sąlygas ir pašalinus jų neaiškumus, dviprasmiškumus. Apeliantė, turėdama pretenzijų dėl naujo pirkimo Nr. 716696, galėjo teikti pirkimo vykdytojui pretenziją, o jos netenkinus – ieškinį teismui. Kadangi apeliantė nereiškė ir nereiškia jokių reikalavimų dėl įvykdyto ir pasibaigusio pirkimo Nr. 716696, teisminis procesas tapo beprasmis, nes reikalingas paslaugas (Šventosios seniūnijos naujo pastato (duomenys neskelbtini), statybos ir esamų statinių griovimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas) perkančioji organizacija jau nusipirko, sudarytos sutartys yra galiojančios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

22. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-537-613/2024.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, skundžiamas teismo sprendimas yra nagrinėjamoje byloje, nutaria nespręsti jo priėmimo klausimo, kadangi jis nelaikytinas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme.

Dėl sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pripažinimo (ne)teisėtu

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-334-618/2024, nurodytus motyvus, susijusius su Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje nustatytų kvalifikacijos reikalavimų neaiškumu ir dviprasmiškumu, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnį atsirado pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kai tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.

25. Apeliantė nurodė, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-334-618/2024 nesprendė klausimo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, atitinkamai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, remdamasi šiuo sprendimu, neturėjo teisės nutraukti Pirkimo. Be kita ko, prieš nutraukdama Pirkimą savo iniciatyva turėjo iš naujo įvertinti apeliantės pasiūlymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino sąvokos ,,neištaisoma padėtis“ reikšmę. Nurodydamas, kad tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai bei nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija, nepaaiškino kokiu būdu tiekėjų konkurencija galimai būtų pažeidžiama. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

26. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta tiek perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisė, tiek ir tam tikrais atvejais pareiga, nutraukti pirkimo procedūras laikantis VPĮ įtvirtintų sąlygų.

27. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, teisėtam pirkimo procedūrų nutraukimui reikalingos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl nurodytų sąlygų taikymo byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisiniu santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 40 punktą).

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 42 punktą).

30. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir ginčui aktualios redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Ši perkančiosios organizacijos pareiga negali būti paneigiama motyvuojant tuo, kad susiklosčiusią situaciją nulėmė pačios perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (pareigos nustatyti teisėtas pirkimo sąlygas netinkamas vykdymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 43 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje buvo nustatyta, kad teikėjas turi bent 1 atestuotą projekto vadovą, kuris turėtų teisę vadovauti ypatingojo statinio, statinių grupė – negyvenamieji pastatai, projektavimo paslaugoms ir turėtų teisę vykdyti ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Ypatingojo statinio projekto vadovas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti vadovavęs projektuojant bent 1 statinį, priskirtą ypatingų statinių kategorijai, statinių grupė – gyvenamieji / negyvenamieji pastatai, kurio sutarties vertė ne mažesnė kaip 30 000 Eur be PVM. Pirkimo sąlygose prie 3.6.2 papunktyje nurodyta, kad siekdamas įrodyti, jog atitinka nustatytą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjas privalo pateikti vadovų sąrašą, nurodant vardus, pavardes, turimą kvalifikaciją, pateikiant SPSC išduotą (-us) kvalifikacijos atestato (-ų) kopijas, patvirtinančias šiame punkte reikalaujamą kvalifikaciją. Pateikti projekto vadovo pasirašytą deklaraciją, kurioje turi būti nurodyti parengtų projektų pavadinimai, užsakovai, parengimo datos, sumos (CBP-145, priedas Nr. 15).

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė 2023 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama, panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos nuolatinės viešojo pirkimo komisijos 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (11.8)-VŠ4-621 ,,Dėl konkurso (pirkimo Nr. 687639)“ ir 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (11.8)-VŠ4-623 ,,Dėl pretenzijos (pirkimo Nr. 687639)“. Ieškinyje nurodė, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje nustatė neaiškius, netikslius, klaidinančius ir dviprasmiškus kvalifikacijos reikalavimus, nepagrįstai reikalavo pateikti Pirkimo sąlygose nenurodytus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, neteisingai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai atmetė apeliantės pasiūlymą.

33. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-334-618/2024, apeliantės ieškinį tenkino. Nustatė, jog Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje nėra nurodyta, jog ypatingojo statinio projekto vadovo patirtis būtų siejama su užbaigtu projektu (turi būti vadovavęs), todėl sąvoka ,,vadovavęs“ nėra susieta su statinio projekto vadovo funkcijų atlikimo trukme ir atitinkamai su darbų užbaigimu. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, nėra aiškus perkančiosios organizacijos kriterijus tiekėjo personalo įgytai patirčiai nustatyti, nes neaiški jos apskaičiavimo metodika, nėra tiksliai apibūdinama kaip pirkimo vykdytojas apskaičiuos patirtį. Atkreipė dėmesį, kad nors perkančioji organizacija nustatė, jog kvalifikacijai pagrįsti pakaks projekto vadovo pasirašytos deklaracijos, tačiau deklaracijos pateikimas negali būti laikomas objektyviu ir aiškiu kriterijumi tiekėjo kompetencijai, patikimumui ir pajėgumui įvykdyti Pirkimo sąlygas, įvertinti. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad 3.6.2 papunktyje nebuvo nustatytas aiškus, tikslus, neklaidinantis ir nedviprasmiškas kvalifikacijos reikalavimas, nes tiekėjas pagal savo patirtį ar kitus pirkimo dokumentus skirtingai galėjo suprasti, ką Pirkimo vykdytojas turėjo omenyje – parengto projekto sutarties vertę ar statinio sutarties vertę, taigi perkančioji organizacija suformulavo neaiškias sąlygas, kurias ne visi tiekėjai galėjo suprasti teisingai.

34. Atsakovė, susipažinusi ir įvertinus minėtame sprendime bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos 2024 m. kovo 20 d. rašte išdėstytas aplinkybes, susijusias su Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje tiekėjui nustatytais kvalifikacijos reikalavimais, 2024 m. kovo 26 d. raštu informavo apeliantę, kad nutarė nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi 3.6.2 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra neaiškus, dviprasmiškas, todėl būtina pakeisti kvalifikacijos reikalavimus taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatas.

35. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 32 punktas).

36. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 32–34 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 29–30, 35 punktus), neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovė, spręsdama dėl Pirkimo nutraukimo, nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-334-618/2024 priimto sprendimo išvadomis, susijusiomis su nustatytais Pirkimo sąlygų trūkumais. Apeliantė teisingai pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, tačiau tai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, dviprasmiškumo (žr. šios nutarties 33 punktą), kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-334-618/2024 priimto sprendimo išvadomis, atmestini kaip nepagrįsti, o vien tai, kad apeliantė turi kitokį aptariamos situacijos subjektyvų vertinimą, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo.

37. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad nepakankamai aiškiai ir suprantamai apibrėžtas kvalifikacijos reikalavimas, savaime nereiškia VPĮ principų pažeidimo, todėl atsakovė galėjo iš naujo įvertinti apeliantės pasiūlymą. Minėta (žr. šios nutarties 35 punktą), kad perkančioji organizacija turi pareigą pirkimo sąlygas suformuluoti aiškiai, tiksliai bei nedviprasmiškai. Priešingu atveju yra pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, kurių pažeidimas suponuoja pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė ieškinyje nurodė, jog perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje nustatė neaiškius, netikslius, klaidinančius ir dviprasmiškus kvalifikacijos reikalavimus, nepagrįstai reikalavo pateikti Pirkimo sąlygose nenurodytus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (žr. šios nutarties 32 punktą). Be to, kaip jau minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-334-618/2024 ieškinys tenkintas iš esmės dėl to, kad Pirkimo sąlygų 3.6.2 papunktyje nurodytas kvalifikacijos reikalavimas suformuluotas nepakankamai aiškiai bei dviprasmiškai, o tai apsunkino atitikties nustatytam kvalifikacijos reikalavimui vertinimą. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nepakeitus Pirkimo sąlygų, tolimesnis Pirkimo procedūros vykdymas ir apeliantės pasiūlymo vertinimas, sudarytų prielaidas pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo reikalavimus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, žr. šios nutarties 29 punktą). Aplinkybę, kad Pirkimo sąlygos turėtų būti keičiamos, papildomai pagrindžia Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (DOK–7398). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas.

38. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino sąvokos ,,neištaisoma padėtis“ reikšmę. Teigia, kad neištaisomą padėtį teismas siejo tik su perkančiosios organizacijos galimybe keisti Pirkimo sąlygas bei tiekėjų galimybe keisti pasiūlymus Pirkimo procedūrų ginčo etape, tačiau aplinkybių, susijusių su VPĮ principų galimu pažeidimu toliau vykdant Pirkimą, nevertino.

39. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūrą siejama su sąlyga, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje. Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Biliūnaitė, Ž., ir kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras. Vilnius (2020), p. 341) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 44 punktas).

40. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu atitinkamų reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure (pagal įstatymą) laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).

41. Nagrinėjamu atveju, jeigu byloje nebūtų nustatytas Pirkimo sąlygų ydingumas (žr. šios nutarties 33 punktą), būtų sudarytos prielaidos didesnei ir intensyvesnei konkurencijai, t. y. pirkime galėjo dalyvauti daugiau tiekėjų, o jame dalyvavę tiekėjai būtų pateikę kitokius pasiūlymus. Tačiau nurodyto trūkumo, nepakeitus Pirkimo sąlygų, pašalinti nėra galimybės. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad padėtis yra tokia, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują. Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su galimu VPĮ principų pažeidimu toliau vykdant Pirkimą, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi net ir tuo atveju, jeigu būti atliktas pasiūlymo vertinimas, toks veiksmas nebūtų laikomas teisėtu, kadangi jis būtų atliktas neaiškių ir dviprasmiškų Pirkimo sąlygų pagrindu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga – dėl padaryto pažeidimo susidariusios atitinkamos padėties ištaisymo negalimumas.

42. Įvertinusi nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 36–37, 41 punktus), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį atsirado pareiga nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras dėl susidariusios neištaisomos padėties, kadangi tęsiant pradėtas Pirkimo procedūras būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, nebūtų užtikrinama sąžininga Pirkimo dalyvių konkurencija.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

46. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

47. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ar įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.