Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. N1-469-926/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
N1-469-926/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Civilinis ieškovas
N. M., N. S., I. L.
Kaltinamasis
M. K., A. L.
Civilinis atsakovas
L. Š.
Nukentėjusysis
K. G.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė, Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1 – 469 – 926/2016Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01653-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.9.; 1.1.8.6.2.; (S) 1.1.8.7.1.; 1.1.11.; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, Kauno m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A., nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams N. M., N. S., I. L., kaltinamajam M. K., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, jo atstovei pagal įstatymą – civilinei atsakovei L. Š., neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-11-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 30 (trisdešimties) parų areštu; 2) 2015-02-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 30 (trisdešimties) parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (2 veikos), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) I kurso studentas, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamą vietą ten pat, teistas: 1) 2014-11-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 178 str. 2 d., 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis bei nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose; 2) 2015-02-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis, nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose ir per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. bei atlyginti nukentėjusiajam žalą; 3) 2015-03-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. (2 veikos), bausmę subendrinus su 2014-11-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015-02-09 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei iki 2015-07-03 atlyginti nukentėjusiajam K. G. nusikaltimu padarytą turtinę žalą pagal 2015-02-09 nuosprendį; 4) 2015-04-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (2 veikos), laisvės atėmimu 4 mėn., bausmės vykdymas atidedant 1 m., paskiriant 12 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų keisti gyvenamąją vietą. 2015-05-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-03-26 ir 2015-04-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 m., paskirta 12 (dvylikai) mėnesių auklėjamojo poveikio priemonė -elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų keisti gyvenamąją vietą; 5) 2015-10-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 1 d., 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokymąsi. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokymąsi. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie 2015-05-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant 12 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų keisti gyvenamąją vietą; 6) 2015-11-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., 140 str. 2 d., laisvės atėmimu 10 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., paskiriant 9 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų keisti gyvenamąją vietą. 2015-12-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, prie 2015-11-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2015-10-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., paskiriant 12 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų keisti gyvenamąją vietą ir tęsti mokslą; 7) 2016-02-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo, pagal BK 22 str. 1 d., 182 str., 1 d., 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę subendrinus su 2015-12-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą; 8) 2016-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., 8 mėn. laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2016-02-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. ir 9 mėn., bausmės vykdymą atidedant 3 m., skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 ( dvylikai ) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. 9) 2016-04-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d., 1 m. laisvės atėmimo bausme, bausmę iš dalies sudedant su 2016-02-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (4 veikos), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. ir A. L., veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdami apgaule savo ir asmens, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-11-12 apie 18 val. 45 min. ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į nukentėjusiosios I. L. namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu A. J., taip įgijus nukentėjusiosios I. L. pasitikėjimą, bei melagingai pranešus apie įvykį, kurio metu nukentėjusiosios I. L. brolis, neva, krisdamas nuo laiptų sužalojo mažą mergaitę, todėl reikia pinigų jos gydymo išlaidoms padengti ir, siekti, kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, po ko ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui nurodžius vykti, o M. K. kartu su A. L. nuvykus prie nukentėjusiosios I. L. namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. K. likus laukti, o A. L. nuėjus į nukentėjusiosios I. L. butą ir iš suklaidintos nukentėjusiosios I. L. paėmus 2100 litų (608,2 eurus), iš kurių 2000 litų (579,24 eurus) apie 20 val. 40 min. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio(duomenys neskelbtini), S. L. g. 2, perdavus asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, o 100 litų (28,96 eurus) M. K. ir A. L. pasilikus sau, tokiu būdu apgaule savo ir asmens, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bei ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai I. L. priklausantį, turtą – 2100 litų (608,2 eurus).

Be to jie, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdami apgaule savo ir ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-11-19 apie 18 val. ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į nukentėjusiosios A. L. namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), įgijus nukentėjusiosios A. L. pasitikėjimą ir melagingai pranešus apie įvykį, kurio metu nukentėjusiosios A. L. dukra D. R., neva, sužalojo mažą mergaitę, todėl reikia pinigų jos gydymo išlaidoms padengti, ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui nurodžius vykti, o M. K. kartu su A. L. apie 18 val. 30 min. nuvykus prie nukentėjusiosios A. L. namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. K. likus laukti, o A. L. nuėjus į nukentėjusiosios A. L. butą ir iš suklaidintos nukentėjusiosios A. L. paėmus 2000 litų (579,24 eurus), tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminiu tyrimu nenustatytos asmens naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai A. L. priklausantį, turtą – 2000 litų (579,24 eurus).

Be to jie, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminiu tyrimo nenustatytu asmeniu, siekdami apgaule savo ir ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-11-20 21 val. 29 min. ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į nukentėjusiosios E. I. namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu, taip įgijus nukentėjusiosios E. I. pasitikėjimą, ir melagingai pranešus apie eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiosios E. I. sesers marti, neva, sužalojo mažą mergaitę, todėl jos gydymo išlaidoms atlyginti reikia sumokėti 4000 litų (1158,48 eurų), ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui nurodžius, o M. K. ir A. L. apie 23 val. kartu nuvykus prie nukentėjusiosios E. I. namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. K. likus laukti, o A. L. nuėjus į nukentėjusiosios E. I. butą ir iš suklaidintos nukentėjusiosios E. I. paėmus 700 litų (202,73 eurus), tačiau nusikalstamos veikos nebaigus dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo ir ikiteisminiu tyrimu nenustatytos asmens naudai įgyti svetimą, nukentėjusiajai E. I. priklausantį, turtą – 700 litų (202,73 eurus).

A. L. veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo, asmens, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-11-12 16 val. 35 min. ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus į nukentėjusiosios N. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius nukentėjusiosios dukra N. S., taip įgijus nukentėjusiosios N. S. pasitikėjimą, ir melagingai pranešus apie įvykį, kurio metu nukentėjusiosios dukra N. S., neva, krisdama nuo laiptų sužalojo mažą mergaitę, todėl jos gydymo išlaidoms padengti reikia 15 000 eurų, ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui nurodžius, o A. L. apie 17 val. 30 min. nuvykus į nukentėjusiosios N. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš suklaidintos nukentėjusiosios N. S. paėmus 100 litų (28,96 eurus), įvairius juvelyrinius dirbinius ir senovinių monetų kolekciją, bendros 15 000 litų (4344,3 eurų) vertės, kuriuos tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje perdavus asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tokiu būdu apgaule savo, asmens, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai N. S. priklausantį, turtą bendros 4373,26 eurų vertės.

Be to jis, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2014-11-19 11 val. 03 min. ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į nukentėjusiosios N. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius nukentėjusiosios N. M. dukra S. K., taip įgijus nukentėjusiosios N. M. pasitikėjimą ir melagingai pranešus apie įvykį, kurio metu nukentėjusiosios N. M. dukra S. K., neva, krisdamas nuo laiptų sužalojo mažą mergaitę, todėl jos gydymui reikia pinigų gydymo išlaidoms padengti, ikiteisminiu tyrimu nenustatytam asmeniui nurodžius, o A. L. apie 11 val. 30 min. nuvykus į nukentėjusiosios N. M. butą, esantį(duomenys neskelbtini), ir iš suklaidintos nukentėjusiosios N. M. paėmus 1000 litų (289,62 eurus) ir 500 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai N. M. priklausantį, turtą bendros 789,62 eurų vertės.

K. M. K. dėl visų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėn. išnuomavo viešbutį savo vardu, kadangi A. L. buvo nepilnametis. Ar A. jam paskambino, ar O. V. skambino, kad jis viešbutį išnuomotų, tiksliai nepamena. A. eidavo paimti pinigų, jis nežino nei adresų, nei žmonių pavardžių, iš kur buvo imami pinigai. Jis kartu su A. nuvažiuodavo, A. nueidavo pas žmones, o jis laukdavo lauke. Kodėl laukdavo lauke, negali pasakyti, gal todėl, kad bijojo. Viskas prasidėjo nuo to, kad jam paskambino O. ir paklausė, ar jis nenori užsidirbti pinigų. Jis sutiko. O. buvo jų kaimo gyventojas, bet dabar atlieka bausmę. Vieną ar du sykius kalbėjosi telefonu su O.. Kad kalba su O. nusprendė dėl to, kad šis pats prisistatė. J. O. nebūtų prisistatęs, gal būtų iš balso supratęs, kad kalba su O.. Kaip reikės užsidirbti, O. jam nepaaiškino, bet susitikus su A., A. jam pasakė, kaip reikia paimti pinigus, kad reikia išnuomoti viešbutį. Jam su A. laukiant viešbutyje, A. paskambindavo į telefoną, pasakydavo, kur nuvažiuoti. Kas paskambindavo A. į telefoną, jis nežino. Jis žinojo, kas vyksta. Už stovėjimą ir laukimą pinigų negaudavo. Nuėjus, jam duris atidarė moteris, jis pasakė vardą „D.“, kurį kažkas jam buvo nurodęs telefonu. Jis pasakė, kad atėjo pinigų, kad jis yra sužalotos mergaitės brolis. Tada jam į rankas padavė 700 Lt, jis pinigus paėmė ir jį sulaikė tos moters sūnus. A. tuo metu buvo lauke, A. taip pat sulaikė. Už tą kartą jis būtų gavęs 70 Lt. Nelabai norėtų žalą atlyginti nukentėjusiajai L., nes už tai negavo jokių pinigų. Suprato, ko A. eina pas nukentėjusiuosius. A. nepasakojo, kiek pinigų gaudavo. Nematydavo pas A. pinigų. Suvokė, ką daro. Taip darė, nes gyvenimas buvo „šuniškas“, nieko neturėjo, su giminėmis buvo susipykęs, reikėjo pinigų. Mamos neturi, ji yra mirusi, tėtis yra, bet nebendrauja, tėvai buvo išsiskyrę. D. B. kažkur dabar yra dingęs. A. L. du kartus perdavė D. B. pinigus prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“. Su D. B. susitikdavo po to, kai paimdavo iš žmonių pinigus. A. mokėdavo už viešbutį gal pinigais, paimtais iš žmonių. Viešbutį išrinkdavo bet kokį. Policijos pareigūnams pasakojo tiesą. Ne visą laiką jam A. rodydavo, ką išsinešdavo iš žmonių. P. tik mašiną vairavo „VW Golf“, atveždavo D., tikriausiai, paimti pinigų. Į nurodytą adresą važiuodavo taksi. Už taksi mokėdavo A., nežino, iš kokių pinigų. K. A. paimdavo pinigus, pastarajam duodavo pinigų iš paimtos sumos, tai šis ir mokėdavo. Suprato, kad prisidengia kitais žmonėmis, o taip darė, nes reikėjo pinigų. Paėmę pinigus, daiktus iš žmonių, važiuodavo atgal į viešbutį. Paskui vėl paskambindavo ir pasakydavo, kur atvažiuoti ir atvežti paimtus pinigus. Savo dalį pasilikdavo nuo paimtos sumos, nes per telefoną A. pasakydavo, kiek pinigų jiems pasilikti. Kai kuriuos pinigus pas A. jis matydavo, bet ne visus. Prie tų nusikaltimų, prie kurių jis neprisidėjo, jis mano, kad jam nereikia atlyginti civilinių ieškinių. Para viešbutyje kainuodavo apie 70-80 Lt. Dabar jis gyvena D. mstl. su drauge. Grįžo iš užsienio ir dabar dar turi savo pinigų, ieškosi darbo. Labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes nebuvo jų matęs.

Kaltinamasis A. L. dėl visų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad buvo Marijampolėje ir O., paskambinęs telefonu, pasiūlė užsidirbti pinigų ir jis sutiko. Iš pradžių nepaaiškino, kas bus. Jam pasakė, kad duos pinigų viešbučiui. Jam kažkoks nepažįstamas asmuo padavė pinigus, jis nuvažiavo į autobusų stotį ir atvažiavo į Kauną. J. O. sakė laukti, kol paskambins jo draugas. O. draugas paskambindavo jam į telefoną ir pasakydavo, kur važiuoti, paimti pinigus. Asmens, kuris jam skambindavo, vardo nežino, jam liepė savo telefone pavadinti ,,K.“. „K.“ paskambindavo, pasakydavo ruoštis, paskui žinute atsiųsdavo adresą. Jie sėsdavo į taksį, važiuodavo paimti pinigus ir grįždavo atgal į viešbutį. Jam žmonėms nieko nereikėdavo sakyti, tik reikėdavo prisistatyti vardu, kurį jam pasakydavo. „K.“ jam pasakė, kad reikia raštelius pasirašyti. Kai jis ateidavo, žmogus jau būdavo surašęs raštelį, jam tik reikėdavo pasirašyti. Negali pasakyti, ar jis nurodydavo žmonėms, kokią pinigų sumą jie turi duoti, ar jam atvažiavus, jie jau būdavo paruošę pinigų sumas. Paėmus pinigus, išvažiuodavo su taksi, grįždavo atgal į viešbutį. Paskui jie paskambindavo, pasakydavo, kam reikia perduoti pinigus ir jis perduodavo. Pinigus jie nuveždavo, kiek prisimena, vieną kartą į Garliavą, prie parduotuvės, kitą kartą – į „(duomenys neskelbtini)“. G. M. tiesiog bijodavo, todėl laukdavo apačioje. Jis nekvietė M. eiti kartu pas žmones, bet šis jam sakė, kad kai norės, pats nueis. Jis gaudavo 10 proc. nuo paimtos sumos. 10 proc. dydį nurodė O.. O. visada paskambindavo ir paklausdavo, kiek paėmė ir kaip sekėsi, paskui pasakydavo, kiek pasiimti pinigų. Iš vienos moters paėmė senovines monetas, juvelyrinius dirbinius ir kažkiek pinigų. Už tą kartą jam jokių pinigų neliko, nes jam sakė, kad paduos pinigus vėliau, bet neatidavė. Žino, kad byloje yra civiliniai ieškiniai. Už monetas jis nieko negavo, nors ir paėmė tas monetas, todėl mano, kad jam civilinio ieškinio atlyginti nereikia. Jis yra išlaikomas mamos, mama visada jam duodavo pinigų, kiek reikėdavo. Tokia veikla užsiimdavo todėl, kad norėjo pats užsidirbti. Jis jau prieš šiuos įvykius buvo teistas už sukčiavimus, imant iš kitų žmonių pinigus, bet vis tiek vėl važiavo imti iš žmonių pinigus sukčiaujant. Jam skambinėdavo gal net trys asmenys. Jam tikrai skambino O., kurį pažįsta, nes jie yra iš vieno kaimo. D. B. tik du kartus paėmė iš jo tai, ką jis paėmė iš žmonių. D. B. atvažiuodavo su P. M. mašina. Trečią kartą ėjo M. K., kai jie buvo sulaikyti. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, visą tiesą sakė. Mama nežinodavo, kur jis yra. Nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Jis visus civilinius ieškinius pripažįsta, bet už monetas, kurias jis paėmė, pinigų negavo. Gyvena su mama, tėtis yra miręs. Kartais būdavo, kad jam reikėdavo papildyti O. telefono sąskaitas. O. paskambindavo ir pasakydavo, kokių numerių sąskaitas reikia papildyti. Jis pildė trijų kortelių sąskaitas: „Labas“, „Tele2“ ir „Omnitel“. Žmonių, su kuriais kalbėjo telefonu, gyvai nematė, tik telefonu su jais bendravo ir „SMS“ žinutėmis.

Motyvuojamoji dalis

M. K. ir A. L. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė I. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį pareiškė tokio dydžio, kiek kaltinamiesiems atidavė pinigų, t. y. 2100 litų, tik tuos pinigėlius ir prašo priteisti.

Liudytoja nuketėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-12 apie 18.45 val. jai į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino policijos inspektoriumi A. J., ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs vyriškis, kuris jai pasakė, kad jos brolis, krisdamas nuo laiptų, susižalojo ir sužalojo 7-8 metų mergaitę M., gyv. (duomenys neskelbtini), ir tam, kad nekeltų baudžiamosios bylos broliui, mergaitės artimieji reikalauja padengti gydymo išlaidas. Ji pasakė, kad turi apie 2000 litų. Vyriškis pasakė, kad pinigų ateis mergaitės brolis. Paskui vyriškis jai liepė surašyti kupiūrų, kurias duos, numerius, susirašyti jos charakteristiką. Po 20 minučių pas ją, jos vyriškiui nurodytu adresu, atėjo apie 20 metų amžiaus jaunuolis, kuris paėmė iš jos pinigus, viso 2100 litų. Pasirašęs, kad pretenzijų neturi, jaunuolis išėjo. Po to, paskambinusi broliui, suprato, kad ją apgavo. Jai padaryta 2100 litų žala (1 t., b. l. 103).

Nukentėjusiosios I. L. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2014-11-12 apie 18.45 val. nepažįstami asmenys apgaule iš jos išviliojo 2100 litų bei jai padarė 2100 litų žalą (1 t., b. l. 83).

Raštelyje, paimtame 2014-11-12 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad I. L. perdavė pinigus ir nurodyti kupiūrų numeriai (1 t., b. l. 93-100).

Liudytoja nuketėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-19 apie 18 val. jai paskambino vyriškis ir pasakė, kad dukra D. R., leisdamasi liftu Šilainiuose daugiabutyje, savo gyvenamajame name, nusileido į šachtą. Pasakė, kad ši labai susižalojo veidą ir kad gerai atliktų operaciją, reikia 16000 litų. Ji labai išsigando ir jo prašymu sutiko duoti 2000 litų. Jis paaiškino, kad gydytojai dukrą išvežė į ligoninę, o pinigų paimti pas ją ateis jo draugas, vardo nesakė. Pats vyriškis paskambinęs neprisistatė. Ateinančio vyriškio laukė apie 30 min. Ji vyriškį įsileido į koridorių, jis pasakė, kad atėjo paimti pinigų, kalbėjo labai mažai. Ji padavė jam 2000 litų, vyriškis pasakė, kad viską sutvarkys su medikais ir išėjo. Vyriškis buvo apie 170-175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido, trumpai kirptų tamsių plaukų, apsirengęs tamsiais rūbais. Jį atpažinti galėtų. (2 t., b. l. 28-29).

Papildomai parodė, kad 2014-11-19 apie 18 val. jai į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis ir pasakė, kad jos dukra D. R., eidama į savo namus, daugiabutyje name susižalojo pati ir sužalojo mergaitę. Vyriškis pasakė, kad dukrai reikia atlikti operaciją, o tam reikia pinigų. Ji vyriškiui pasakė, kad turi 2000 litų. Tada vyriškis perdavė telefoną kalbėti moteriai. Kadangi ji buvo po operacijos, labai susijaudinusi ir nesuprato, kad su ja kalba ne jos dukra. Moteris verkė į ragelį, verkdama sakė, kad susižalojo, kad visa kruvina, kad dar ir mergaitę sužalojo. Kol atvyko vyriškis paimti pinigų, ji visą laiką kalbėjo telefonu. Kai atvyko vyriškis paimti pinigų, skambinęs vyriškis iš karto baigė pokalbį. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu pinigų paimti atėjusio vyriškio ji neatpažino. Atpažinimo metu buvo vienas vaikinas panašus į tą, kuriam padavė pinigus, tačiau kategoriškai teigti, kad tai tas pats vaikinas, negali, nes viskas įvyko labai greitai (2 t., b. l. 31-32).

Nukentėjusiosios A. L. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2014-11-19 apie 18 val. nepažįstami asmenys apgaule iš jos išviliojo 2000 litų bei jai padarė 2000 litų žalą (2 t., b. l. 2).

Liudytoja nuketėjusioji E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-20 apie 22.50 val. jai į namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nepažįstamas vyriškis, prisistatė policininku ir pasakė, kad jos sesers marti Laima padarė autoįvykį ir sužalojo mergaitę. Kad nekelti bylos artimieji prašo 4000 litų gydymo išlaidoms. Ji pasakė, kad neturi tiek pinigų. Vyriškis paprašė bent 1000 Lt. Ji, nuėjusi pas kaimynę V. A., iš jos pasiskolino 500 litų, o pati turėjo 200 litų. Vyriškis pasakė, kad pinigų atvyks jaunuolis, o jai liepė surašyti kupiūrų numerius. Po kažkurio laiko atvyko jaunuolis, liesas, apie 180 cm ūgio. Ji jam padavė pinigus. Atėjo jos žentas V. Z., kuris jaunuolį sulaikė ir jai paaiškino, kad ją apgavo. Jaunuolis prisipažino, kad pinigus paimti prašė du Marijampolės kalėjime kalintys jo pažįstami. Jaunuolis grąžino pinigus. Po to Ž. A. sulaikė prie namo apie 16 metų amžiaus jaunuolį, kuris prisipažino atvykęs kartu su pirmuoju jaunuoliu. Dėl įvykio jai buvo padaryta 700 litų turtinė žala, tačiau pinigai jai grąžinti, todėl civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 59-60).

L. V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-20 apie 22.45 val. jam paskambino jo uošvės kaimynė V. A., kuri pasakė, kad uošvė E. I. iš jos pasiskolino pinigų, o pas E. I. veržiasi jaunuolis. Jis greitai atėjo į uošvės ir tarpduryje sutiko apie 19 metų, lieso sudėjimo, apie 180 cm ūgio jaunuolį ir jį sustabdė. Šis kalbėjo mobiliuoju telefonu ir jį pakišo jam. Iš ragelio sklido moters balsas, moteris prisistatė Laima. Jis paklausė, kokia jos pavardė. Ji atsakė, kad ,,ne tavo reikalas“. Tada jis suprato, kad uošvę apgavo. Pareikalavus atiduoti pinigus, jaunuolis atidavė. K. Ž. A. prie namo sulaikė apie 16 m. amžiaus, apie 165 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, trumpų plaukų jaunuolį, kuris prisipažino atvykęs kartu su pirmuoju jaunuoliu. Po to atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 64-65).

Nukentėjusiosios E. I. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2014-11-20 apie 22.50 val. nepažįstami asmenys apgaule iš jos išviliojo 700 litų (2 t., b. l. 41).

Raštelyje, paimtame 2014-11-20 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad E. I. perdavė 700 litų (2 t., b. l. 47-53).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji E. I. atpažino M. K. kaip asmenį, kuris pas ją buvo atėjęs paimti pinigų (2 t., b. l. 54-58).

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė N. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį reiškia už visą paimtą auksą ir monetas. Pinigais turėjo tik 100 Lt ir tą 100 Lt atidavė. Visi paimti daiktai teisingai nurodyti jos apklausoje, nes ji viską pati buvo surašiusi. Juvelyriniai dirbiniai tikrai buvo auksiniai, ten buvo vestuvinis žiedas, auksinės grandinėlės, jai dovanotos vyro ir jos tėvų. Buvo ir nauji, ir nešioti daiktai, ji juos gavo kaip auksinius dirbinius. Keli žiedai buvo net nenešioti, nauji, buvo ir rubinas, ir aleksandritas, laikrodis buvo dovanotas jos tėvų irgi su rubinu. Dirbinių vertės neskaičiavo, nes nežino dabar aukso vertės. Monetų vertės irgi nežinojo, jos liko nuo jos mirusio vyro, tai jo gyvenimo kolekcija. Ji neskaičiavo, kiek monetų, turėjo skrynelę mažytę, kurioje buvo sauja monetų, tai atmintis apie jos vyrą, jis tas monetas rinko nuo vaikystės. Buvo ir sidabrinių vokiškų monetų, buvo ir labai senovinių. Monetų kolekcija niekada nebuvo įvertinta. Aukso buvo nemažai. Auksinių papuošalų nuotraukų ji neturi. Dėl šio įvykio patyrė labai didelį stresą. Tą dieną taip sutapo, kad tuo momentu jai pirma paskambino dukra, pasakė, kad neskubėtų į darželį atsiimti mažylių, ši pati pasiims. Neužilgo paskambino, atseit, dukra, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Ji bandė dar aiškintis, sakė, kad duotų pakalbėti su dukra, tačiau jai buvo atsakyta, kad pastaroji kalbėti negali. Po visko jai teko kviesti greitąją pagalbą dėl nervų sutrikimo. Ligoninėje negulėjo, gėrė nereceptinius vaistus, kurių pavadinimų nepamena.

Liudytoja nuketėjusioji N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-12 apie 16.45 val. jai į namų stacionarų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino mergina verkiančiu balsu. Ji ją atpažino kaip savo dukrą, N. S.. Ši jai pasakė, kad patyrė traumą, daugiau kalbėti negali, viską pasakys jos gydytojas. Toliau kalbėjo vyriškis, kuris prisistatė kaip gydytojas – chirurgas J. M.. Jis paaiškino, kad dukra susižalojo krisdama nuo laiptų ir krisdama dar sužalojo mergaitę. Už mergaitės sužalojimą jos dukrai gresia teismas, nes trauma yra rimta. Už operaciją reikia sumokėti 15000 eurų. Ji susitarė atiduoti auksinius papuošalus, nes neturi pinigų. Apie 17.30 val. pas ją į namus atėjo apie 15 m. amžiaus, apie 160 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpais šviesiais plaukais vaikinas, kurį galėtų atpažinti. Dėl šoko jo apsirengimo neįsidėmėjo. Jis prisistatė sužalotos mergaitės broliu. Ji, prieš jam ateinant, surašė raštelį, vaikinas ant jo pasirašė ir paliko jai. Ji jam atidavė 100 litų, įvairių auksinių papuošalų, senovinių monetų kolekciją. Jai padaryta žala 15000 litų. Daiktus galėtų atpažinti pagal jų individualius požymius, jų nuotraukų neturi (1 t., b. l. 75-76).

Papildomos apklausos metu parodė, kad gydytoju chirurgu prisistatęs vyriškis jai aiškino, kad jos dukra paslydo laiptais, krisdama sugriebė šalia lipančią mergaitę, kuri krito ir stipriai susižalojo galvą. Gydytojas sakė, kad dukrai gresia teismas, tačiau jai gali padėti ir pasakė, kad kalba eina apie 15000 eurų. Ji pasakė, kad tokios sumos neturi, bet jis tada pasakė surinkti namuose tai, ką turi vertingo. Jai liepė paimti lapą ir surašyti sutartį. Pasakė, kad vertingus daiktus ateis pasiimti mergaitės brolis Tomas, nes tėvai šiuo metu yra prie sužalotos mergaitės. Ji savo ranka surašė sutartį, vyriškis jai viską sudiktavo. 17.30 val. prie durų atėjo jaunuolis, kuris rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną ir vaizdavo, kad su kažkuo kalba. Dar girdėjo telefone pasakytus garsus „greičiau, greičiau“. Vaikinas ant sutarties pasirašė vardu Tomas, jo rašysena buvo labai smulki. Ji vaikinui atidavė 100 litų ir auksinius dirbinius: auksinį kvadratinio korpuso laikrodį su 6 raudonais rubinais, dvi poras auskarų, dvi grandinėles, pakabuką pasagėlę, pakabuką su raudona rubino akute, rombo formos pakabuką, vestuvinį žiedą, du auksinius žiedus su raudonomis rubino akutėmis, auksinį žiedą su mėlynu akmeniu, du auksinius žiedus. Po kiek gramų auksiniai dirbiniai pasakyti negali, nes jie pirkti labai seniai. Jų bendra kaina apie 15000 litų. Taip pat sukčiams atidavė vyro kolekcionuotas senovines monetas. Viena moneta buvo sidabrinė, dvi mažesnės sidabrinės vokiškos. Jai padaryta 15100 litų turtinė žala. (1 t., b. l. 77).

Nukentėjusiosios N. S. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2014-11-12 nepažįstami asmenys apgaule iš jos išviliojo 100 litų, įvairius juvelyrinius dirbinius ir senovinių monetų kolekciją bei jai padarė 15000 litų žalą (1 t., b.l. 40).

Raštelyje, paimtame 2014-11-12 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), yra išvardyti daiktai, paimti iš nuketėjusiosios N. S. (1 t., b.l. 52, 58-63, 5 t., b. l. 169).

Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių suvestinėje nurodyta, kad N. S. 2014-11-12 16.35 val. buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji N. S. atpažino A. L., kaip vieną iš dviejų panašių į vaikiną, kuris pas ją buvo atėjęs paimti pinigų ir juvelyrinių dirbinių (1 t., b. l. 73-74).

Nukentėjusioji - civilinė ieškovė N. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pinigus atidavė jaunuoliui, 1000 Lt ir 500 Eur padavė į rankas. Po šio įvykio jai sustreikavo širdis, kokius 4 mėn. gydėsi klinikose. Problemų su širdimi būdavo ir anksčiau. Ji ne iš karto suprato, kad ją apgavo. Supratusi, pradėjo verkti, nežinojo, ką daryti. Prieš tris savaites buvo palaidojusi vyrą, likę pinigai, kuriuos atidavė, buvo skirti jos laidotuvėms. Nori, kad iš jos paimti pinigai būtų jai grąžinti, jos pensija labai maža, tik 200 Eur.

Liudytoja nuketėjusioji N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-19 apie 11 val. į jos laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) sulaukė verkiančios moters skambučio, kuri prisistatė jos dukra. Tada tariamoji dukra paaiškino, kad griūdama nuo laiptų sužalojo devynių metų mergaitę, prakirto lūpą bei išsimušė du dantis. Ji labai susijaudino, o moteris pasakė, kad perduoda ragelį mergaitės gydytojui. Jis prisistatė chirurgu Morozovu ir pasakė, kad dukra sunkiai sužalojo mergaitę, kad šiai reikalinga operacija. Ji pasakė, kad daug pinigų neturi, nes ką tik palaidojo vyrą. Tada gydytojas paklausė kiek turi. Ji pasakė, kad 1000 litų ir 500 eurų. Šis pasakė, kad netrukus pas ją privažiuos kitas asmuo ir paims pinigus. Už pusvalandžio atvyko vyriškis, apie 18-22 metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, tamsiaplaukis, apvalaus veido, tamsių akių. Vilkėjo juodą medžiaginę striukę, tamsius džinsus ir avėjo juodus batus. Jis pasakė, kad jį atsiuntė pinigų ir ji jam perdavė 1000 litų ir 500 eurų. Vyriškis paėmė ir išvyko. Kokiu jis atvyko transportu, ji nematė. Jam išėjus, ji paskambino dukrai ir paklausė, kaip jos sveikata ir reikalai su mergaite. Dukra atsakė, kad nieko apie tai nežino ir nieko nesužeidė. Ji suprato, kad buvo apgauta. (1 t., b. l. 147-148).

L. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. M. yra jo mama. 2014-11-19 jis mamai paskambino ir mama pasakė, kad jo seseriai S. nutiko nelaimė ir operacijai reikia pinigų, pinigus į namus atėjo paimti vaikinas, kurio mama nepažinojo. Mama vaikinui atidavė 1000 litų ir 500 eurų. Kai mama visa tai papasakojo, jis iš karto suprato, kad ją apgavo telefoniniai sukčiai. Jis atvažiavo pas mamą, tačiau vaikinas jau buvo išėjęs. Paskambinus sesuo patikino, kad ji nesužeista, jai jokia nelaimė nenutiko (1 t., b. l. 159).

Nukentėjusiosios N. M. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2014-11-19 apie 11 val. nepažįstami asmenys apgaule iš jos išviliojo 1000 litų ir 500 eurų (1 t., b. l. 109).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji N. M. atpažino A. L. kaip asmenį, kuris pas ją buvo atėjęs paimti pinigų (1 t., b. l. 123-124).

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turi brolį O. V., kuris apie metai laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Kartą per vieną ar du mėnesius brolis jai paskambina. Jis jai skambina iš skirtingų mobilaus ryšio abonentų, todėl ji jų nėra išsaugojusi. Jie su broliu užaugo (duomenys neskelbtini). Jame taip pat gyvena A. L. ir M. K., su kuriais bendrauja jos brolis. Ji juos taip pat pažįsta nuo vaikystės. 2014 m. apie lapkričio mėnesį, tiksliai datų nebeprisimena, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino brolis O. ir paklausė, ar ji gali iš jo draugų paimti pinigus ir juos pervesti į jo nurodytą sąskaitą. Jis sakė, kad pinigus jai paduos A. L.. Brolis jai neaiškino, kieno pinigus ji turi paimti, iš kur jie buvo gauti ir kam skirti. Ji sutiko jam padėti. Su A. L. jie tą pačią dieną susitiko Kaune, prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“. A. L., kuris buvo vienas, jai padavė pinigus, tai galėjo būti 200-300 litų, tačiau tikslios sumos ji nebeprisimena. A. L. jai tik padavė pinigus, jie su juo daugiau nebendravo. Paėmusi pinigus, ji paskambino O., kuris tą pačią ar sekančią dieną jai atsiuntė banko sąskaitos numerį ir gavėjo duomenis. Vėliau į nurodytą sąskaitą ji pervedė iš A. L. gautus pinigus. Antrą kartą, brolio prašymu, iš A. L. pinigus paėmė po 2-3 savaičių, tiksliai laiko nebeprisimena. Tai galėjo būti 200-300 litų, tikslios sumos nebeprisimena. Vieną kartą, paėmusi pinigus brolio nurodymu, ji juos pervedė į jo sąskaitą Kybartų pataisos namuose, kitą kartą į jo atsiųstą moters banko sąskaitą. Minėtos moters vardo, pavardės ir sąskaitos numerio ji nebeprisimena. Pinigus ji paimdavo ir pervesdavo, kadangi to prašė brolis O., ji pati iš to jokios naudos neturėjo. Apie tai, kad jos paimti pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu, ji sužinojo tik dabar iš policijos pareigūnų. (3 t., b. l. 59-60).

Specialusis liudytojas P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės pažysta A. L., M. K., D. B. ir O. V., kurie taip pat gyvena ar gyveno minėtame miestelyje. Su A. L., M. K., O. V. jis beveik nebendraudavo. Su D. B. yra draugai, bendraudavo daug. 2014 m. pabaigoje, tiksliau datos neprisimena, D. B. jo paprašė, kad nuvežtų jį į (duomenys neskelbtini), už kelionę žadėjo duoti 50 litų. Kadangi jis tuo metu niekur nedirbo, o nuvažiuoti ir Daukšių į Kauną ir atgal jam degalai kainuodavo apie 20 Lt., sutiko jį nuvežti. Jis tiksliai nebeprisimena, kokią važiavimo priežastį jam nurodydavo D. B., o jis jo labai ir neklausinėdavo. Dienos vakare jie su D., jo automobiliu ,,VW GOLF“, valstybinių numerių nebeprisimena, vyšninės spalvos, atvažiavo į prekybos ir pramogų centro (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę, kur prie jų priėjo A. L.. Jis nebeprisimena, ar šis buvo vienas, ar su M. K.. Dėl susitikimo visus klausimus derino D. B.. Atėjęs A. L. padavė pinigus. Sumos ir ar pinigai buvo kaip nors supakuoti, jis nebeprisimena. Gali būti, kad pinigus per automobilio langą padavė jam, o jis juos iš karto perdavė D.. Jie trumpai pasikalbėjo ir su D. B. išvažiavo. Kiek prisimena, D. B. į Kauną jis vežė 2 kartus, tačiau tiksliai važiavimų skaičiaus nebeprisimena. Abu kartus jie susitiko su A. L., greičiausiai tai vyko Kauno „(duomenys neskelbtini)“. Ką tiksliai A. L. perdavė D. B., jis nežino. Po susitikimo vieną kartą jis parvežė De. į D. miestelį ir išleido prie jo namų. Kitą kartą jis šį nuvežė į Marijampolę, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jei neklysta, šis prekybos centras yra S. D. ir S. G. gatvėje. Jis liko laukti automobilyje, o D. B. kažkur nuėjo. Į automobilį grįžo už 5 minučių ir jis šį nuvežė į namus. Abu kartus už pavežimą D. jam davė po 50 litų. Jiems važiuojant, automobilyje D. B. telefonu daug nekalbėdavo. Atvažiavus į Kauną, šis paskambindavo A. L.. Taip pat kažkam paskambino nuvažiavus į Marijampolę ir susitarė susitikti. Veždamas D. B., jis nesigilino į tai, ką šis daro, todėl neįtarė, kad pinigai ir kiti daiktai, kurių paimti jį vežė, gali būti gauti nusikalstamu būdu. Jis nežino, ar su tuo yra susijęs O. V.. Jiems važiuojant automobilyje, D. B. su O. V. nekalbėdavo. O. V. atliekant bausmę, kur tiksliai jis nežino, su juo yra bendravęs per „Facebook“, yra rašęs SMS pranešimų, tačiau daugiau nebendravo (3 t., b. l. 68-69).

Specialusis liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Jis seniai pažįsta A. L., M. K.. Atlikdamas bausmę, jis naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris galėjo būti +(duomenys neskelbtini). Minėtu numeriu naudojosi ne jis vienas, o dar 5-6 nuteistieji. Jų vardu ir pavardžių nežino. Jis atlieka bausmę 3 būryje, kuriame yra 50-60 nuteistųjų. Taip pat jų būrio nuteistieji sueina su 4 būrio nuteistaisiais, kuriame taip pat yra apie 50 asmenų. Kiek žino, 3-4 būriuose pagal nerašytas kalėjimo taisykles negalima daryti nusikaltimų, tai yra skambinti asmenims ir sukčiavimo būdu išvilioti pinigus. Kas 3-4 būriuose užsiima sukčiavimais, jis nežino. Kiek žino, pirmo, antro, penkto būrio nuteistieji skambinėja ir užsiima sukčiavimais. 3-4 būrių nuteistieji telefonus naudoja bendravimui su giminaičiais ir draugais. Jo telefono numerio sąskaitą galėjo pildyti A. arba D. B.. 2014 m. rudenį jis per langą bendravo su antrojo ir penktojo būrio nuteistaisiais. Per langą susikalbėjo su vienu nuteistuoju, pravarde „V.“, kuris bausmę atlieka antrame arba penktame būryje. Jis 2014 m. rudenį jo paklausė, ar jis Kaune turi pažįstamų, kad jiems būtų paduodami pinigai. Kas tai yra per pinigai, šis nieko neaiškino. Jis sakė, kad pažįsta A. L., M. K. bei D. B.. „V.“ pasakė A. ir M. mobilaus ryšio telefonų numerius. Apie ką M. ir A. bendravo su „V.“, jis nežino. Suprato, kad jie vykdė šio nurodymus nuvažiuoti paimti pinigų. Tuo metu „V.“ galėjo naudotis mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Betarpiškai su „V.“ nebendravo, jo net nėra matęs. Bendravimas vyko per langą. Iš balso jam yra apie 30-40 metų amžiaus, kalbėjo su rusišku akcentu. Taip pat jis „V.“ pasakė, kad jo sesuo taip pat gyvena Kaune ir taip pat gali paimti pinigų. 2014 m. spalio ar lapkričio mėn. „V.“ jo prašė, kad jis suvestų A. su jo sese. J. A. išsiuntė SMS pranešimą su G. telefono numeriu. „V.“ jam pasakė, kada, kur ir kiek pinigų A. turi paduoti jo sesei. Sumos ir vietos jis nebeprisimena. Jis viską pasakė A.. Kiek žino, G. iš A. gautus pinigus perdavė „V.“ atsiųstam vyrui. Visą savo bendravimo su „V.“ gautą informaciją jis SMS pranešimais perduodavo A. ir M.. „V.“ nurodymu, jis jiems aiškino, kiek jiems sau pasilikti pinigų. „V.“ perdavė A. ir M. jam atsiųstų pranešimų turinį su jų ataskaita apie pinigus. Apie ką betarpiškai bendravo A. ir M. su „V.“, jis nežino. Tai pat, „V.“ nurodymu, jis sesers prašė, kad ji apmokėtų viešbučio kambarį, kuriame gyveno A. su M.. Jis numanė, kad A. su M. užsiima nusikalstama veika, tai yra „V.“ nurodymais nuvažiuoja ir paima pinigus iš apgautų asmenų. Jis asmeniškai jiems jokių adresų niekada nesiuntė, pats į kitų asmenų telefonus neskambino ir pinigų išvilioti nebandė, kadangi jam tai buvo neaktualu (3 t., b. l. 113, 123-125).

Į. M. K. ir A. L. mobilaus ryšio telefonų apžiūros protokole nurodyta, kad M. K. ir A. L. bendravo su O. V., D. B. ir nenustatytais asmenimis, gaudavo nurodymus iš nenustatytų asmenų (2 t., b. l. 79-97).

Mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizėje nurodyta, kad M. K. ir A. L. bendravo su O. V., D. B. ir nenustatytais asmenimis, gaudavo nurodymus iš nenustatytų asmenų, nusikaltimų padarymo metu buvo nusikaltimų vietose (3 t., b.l. 6-52).

Į. M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodyta, kad M. K. parodė namą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini), į kuriuos su A. L. buvo atėjęs paimti pinigų. (4 t., b. l. 24-29).

Įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodyta, kad A. L. parodė butus(duomenys neskelbtini), į kuriuos su A. L. buvo atėjęs paimti pinigų, vietą prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, kurioje pinigus ir juvelyrinius dirbinius perdavė D. B. (4 t., b. l. 123-139).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007). Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Kad kaltinamieji M. K. ir A. L., siekdami įgyti svetimą turtą, veikė bendrai, jiems suvokiant, kad jie apgaudinėja turto savininkus, numanydami, kad I. L., A. L. ir E. I. bus suklaidintos, patvirtina pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, ištirti teisiamojo posėdžio metu ir pripažinti įrodymais.

Byloje nekyla abejonių dėl to, kad M. K. ir A. L. inkriminuojamu nusikalstamos veikos laikotarpiu siejo draugiški santykiai. Tai, kad M. K. suvokė kokiu tikslu pas nuketėjusiuosius I. L., A. L., E. I. vyksta kartu su A. L., patvirtino abu kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Pagal bylos duomenis, abiems kaltinamiesiems buvo žinoma kokiais pinigais buvo apmokamas pragyvenimas viešbučiuose, taksi paslaugos, būtent pas nuketėjusiąją E. I. jau ėjo M. K., o A. L. laukė pastarojo lauke, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikyti. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad kaltinamieji veikė bendrai, turėdami tikslą tyčia apgaule užvaldyti svetimą, I. L., A. L., E. I., turtą. Pagrindo teigti, kad kaltinamieji vienas kito galėjo būti suklaidinti, nėra. Ir nors kaltinamasis M. K. nurodo, kad jis negavo jokio piniginio atlygio už tuos veiksmus, tačiau naudos negavimas nepaneigia jo atsakomybės už sukčiavimą. Pažymėtina, jog pagal BK 182 straipsnį atsako ir tas, kas apgaule ne tik savo, bet ir kitų naudai įgyja svetimą turtą. Taip pat A. L. neneigė, kad neteisėtai ėmė pinigus iš N. S. ir iš N. M..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kuomet nustatoma, jog konkrečioje byloje teisiamas asmuo nusikalstamą veiką padarė su asmeniu, kurio tapatybė ir anketiniai duomenys yra žinomi, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių jo atžvilgiu baudžiamoji byla yra atskirta, teismai gali taikyti tokio asmens atžvilgiu bendrininkavimo instituto nuostatas, jei byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su teisiamuoju bei tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo T. P. sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika prieš I. L. buvo padaryta dalyvaujant M. K., A. L. ir asmeniui, kurio atžvilgiu yra išskirtas ikiteisminis tyrimas, o nusikalstama veika prieš N. S. buvo padaryta dalyvaujant A. L. ir asmeniui, kurio atžvilgiu yra išskirtas ikiteisminis tyrimas, šių asmenų veiksmus pagal byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes galima atriboti ir identifikuoti. Atliekant procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo subjektams nekilo jokių abejonių dėl asmens, kurio atžvilgiu yra išskirtas ikiteisminis tyrimas, gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi teismas konstatuoja, kad M. K. ir A. L. be kita ko, bendrininkavo su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Taip pat kaltinamiesiems inkriminuoti nusikaltimų padarymai, veikiant bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkretaus asmens nenustatymas nebūtinai reiškia, kad apie jį ir jo indėlį į nusikalstamą veiką nieko nežinoma, nes apie jo amžių, galėjimą suvokti savo veiksmus, susitarimą su kaltinamuoju galima spręsti iš bylos įrodymų (kasacine nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. L. ir M. K. telefonu skambino asmuo, atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, o tai reiškia, kad jis yra pakaltinamas, sulaukęs 16 m. amžiaus, nuo kurio iškyla atsakomybė už sukčiavimą, byloje nustatytas jo prieš nukentėjusiuosius panaudotos apgaulės turinys rodo, kad jis su A. L. veikė pagal apgalvotą ir paruoštą sukčiavimo planą. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama įrodyta, kad A. L. ir M. K. sukčiavo bendrininkaudami su nenustatytu asmeniu.

Aukščiau paminėtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę visas nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus, gailėjosi. Sprendžiant iš nusikaltimo pobūdžio, proceso dalyvių parodymų, pagrįstai galima konstatuoti, kad visos veikos padarytos bendrininkų grupėje, todėl dėl šių veikų tai laikytina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl bausmės

K. M. K. teistas du kartus už nusikaltimus, nukreiptus į asmens nuosavybę (4 t., b. l. 43-60), padarė du baigtus, nesunkius, tyčinius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti nesunkų, tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 61-66), Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnija nusiskundimų dėl kaltinamojo nėra gavusi (4 t., b. l. 69), Kauno apskrities priklausomybių ligų centre nebuvo gydytas (4 t., b. l. 73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (4 t., b. l. 75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (4 t., b. l. 77), yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, į tai, kad M. K. teistas tik du kartus, jo vaidmuo šių nusikaltimų daryme buvo antraeilis, jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl jam skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino, esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintinos vienu trečdaliu ir bendrintinos iš dalies sudedant.

Kadangi kaltinamasis A. L. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

Kaltinamasis A. L. teistas devynis kartus, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, t. y. už nusikaltimus, nukreiptus į asmens nuosavybę (4 t., b. l. 142-150, 5 t., b. l. 1-25, 53-69), padarė keturis baigtus, nesunkius, tyčinius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti nesunkų, tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 70-77), nedirbantis (5 t., b. l. 78-79), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (5 t., b. l. 90), specialisto išvadoje nurodoma, kad A. L. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (5 t., b. l. 98), Marijampolės savivaldybės administracijos Igliaukos seniūnija nurodo, kad kaltinamojo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. Šeimoje motinos su vaikais emocinis bendravimas sutrikęs, sąlygos namuose antisanitarinės, motina vaikų auklėjimu nesirūpina, A. L. nesimoko, nedirba, linkęs į nusikalstamą veiką (5 t., b. l. 100), mokymosi įstaiga charakterizuoja neigiamai, nurodo, kad A. L. neigiamą elgesį motina dangstydavo, į mokymosi įstaigą kviečiama nevykdavo, pats moksleivis, stebint bendramoksliams, atžarus, grubus, nepagarbiai elgdavosi su mokytojais, trikdydavo klasės darbą, tačiau bendraujant individualiai, gali būti jautrus, nuoširdus. Moksleivis nedalyvaudavo popamokinėje veikloje, neatsakingas, nesilaikantis susitarimų, negerbiantis aplinkinių (5 t., b. l. 103-104), policijos įstaigos charakterizuojamas, kaip darantis administracinius teisės pažeidimus, vartojantis alkoholį (5 t., b. l. 107), Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius nurodo, kad kaltinamojo šeima nuo 1995-01-12 įtraukta į socialinės Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą. A. L. žinomas, kaip nedirbantis, nesimokantis jaunuolis, linkęs bendrauti su kitais probleminio elgesio nepilnamečiais (5 t., b. l. 109), yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamojo A. L. atstovė pagal įstatymą L. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, todėl nedirba. Kai A. L. naktimis negrįždavo į namus, vyresnysis sūnus jo važiuodavo ieškoti. Sūnus jos neklauso.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Nors kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau A. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys apibūdina jį kaip socialiai pavojingą: jau po šių nusikaltimų padarymo, buvo daug kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., t. y. identiškas nusikalstamas veikas darė 2014-11-08 (Trakų rajono apylinkės teismo 2015-10-23 nuosprendis), 2015-01-30 (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nuosprendis), 2015-02-01 (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-02 nuosprendis), 2015-05-27 (Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendis). Tai rodo kaltinamojo nepaprastą cinizmą, niekinamąjį požiūrį į žmogiškąsias vertybes, nes jis pelnėsi iš garbingo amžiaus žmonių, kurie, norėdami padėti savo artimiesiems, perduodavo materialines vertybes kaltinamajam, kuris naudojosi jų pinigais, t. y. gyveno viešbučiuose, važinėjosi taksi. Šiuos nusikaltimus kaltinamasis vykdė įvairiose vietovėse, gana ilgą laiko tarpą, visiškai nepaisydamas to, kad už analogiškas veikas būdavo teisiamas ir jam būdavo skiriamos įvairaus pobūdžio bausmės, taip pat ir laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant. Kad kaltinamasis linkęs bendrauti su asmenimis, linkusiais daryti nusikalstamas veikas, rodo ir tai, kad jis 2015-11-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2015-09-17, apie 13.18 val. prie (duomenys neskelbtini), esančių Kybartų pataisos namų, metė per tvorą į įstaigos teritoriją ir perdavė bausmę čia atliekantiems asmenims jiems draudžiamus turėti daiktus – 3 mobiliojo ryšio telefonus ir 1 pakrovimo antgalį (administracinė byla Nr. AN2.11.-943-633/2015). 2016-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 10 p., kurią įvykdė 2015-07-24. Taip pat pagal byloje pateiktus duomenis A. L. vartoja alkoholinius gėrimus, už tai baustas administracine tvarka, mokymosi įstaigos jį apibūdina neigiamai, mama pripažino, kad sūnui jokios įtakos nedaro. Išdėstyti neigiami duomenys apie kaltinamąjį kaip asmenybę rodo, kad negalima tikėtis, jog jis pasitaisys, jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, todėl skiriama bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jo trukmę, atsižvelgiant į nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės skyrimo taisykles. Bausmės švelninti dėl to, kad A. L. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas nepilnametis ir dabar mokosi – taip pat nėra pagrindo, nes šios aplinkybės nėra itin svarios skiriant bausmę ir turi įtakos tik kitų aplinkybių, apibūdinančių kaltininko asmenybę, kontekste, tuo tarpu kitos aplinkybės, apibūdinančios A. L. asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintinos vienu trečdaliu.

Paskirtos bausmės bendrintinos su 2016-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir su 2016-04-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta nesubendrinta bausme, kadangi 2016-02-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė jau buvo subendrinta 2016-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendyje.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Šioje byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai: I. L. 2100 Lt (608,20 Eur) turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 106-107), N. S. 4344,30 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 80-81), N. M. 789,62 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 153-156). Apklausti teisiamojo posėdžio metu civiliniai ieškovai ieškinius palaikė ir prašė teismo juos tenkinti.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> .

Byloje nustatyta, kad visos civilinės ieškovės patyrė turtinę žalą: I. L. dėl M. K. ir A. L. nusikalstamų veiksmų, N. S. ir N. M. dėl A. L. nusikalstamų veiksmų. Tarp nusikalstamų veikų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje rašytiniais, liudytojų parodymais įrodymais neginčytinai įrodyta I. L. (1 t., b. l. 93-100) ir N. M. (1 t., b. l. 147-148, 159) padarytos turtinės žalos dydis. Žalos dydžio neginčijo ir patys kaltinamieji, todėl šie nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkintini pilnai.

Pagal rašytinius byloje esančius įrodymus, t. y. pačios civilinės ieškovės, nukentėjusiosios N. S. rašytą raštelį (1 t., b. l. 52, 58-63, 5 t., b. l. 169) nustatyta, kad iš pastarosios buvo pagrobti įvairūs juvelyriniai dirbiniai ir monetų kolekcija, kurią pati civilinė ieškovė įvertino 4344,3 eurų vertės, bei 28,96 eurai. Civilinė ieškovė pripažino, kad įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtos turtinės žalos dydį, ji neturi, taip pat neturi jokių nuotraukų, kuriose šie dirbiniai būtų užfiksuoti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kiek šie pagrobti daiktai kainavo, įsigyti ar dovanoti buvo senai, monetų kolekcija labai brangi, kaip velionio vyro atminimas. Pagal bylos medžiagą (5 t., b. l. 169) matyti, kad buvo pagrobtas laikrodis, vestuvinis žiedas, penki žiedai, dvi poros auskarų, dvi grandinėlės, trys kulonai, trys monetos, senovinių monetų kolekcija. Nors civilinė ieškovė ir nurodė, kad šie daiktai buvo iš tauriųjų metalų su brangiaisiais akmenimis, tačiau teismas remiasi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis, todėl, atsižvelgdamas į pagrobtų daiktų kiekį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, prašomą nukentėjusiosios priteisti sumą mažina iki 1028,96 eurų, priteisiant juos iš kaltinamojo A. L..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinės ieškovės N. S. ir N. M. nurodė, kad dėl kaltinamojo A. L. veiksmų, dėl to, jog apgaule buvo pasisavinti joms priklausantys pinigai ir materialinės vertybės, buvo sukrėstos, sutriko jų sveikata, jos vartojo medikamentus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiųjų parodymais, todėl pripažintina, kad pastarosios turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas remiasi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis, t. y. nei N. S., nei N. M. teismui nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kad po šio įvykio vartojo medikamentus, kas šis įvykis sukėlė joms ilgalaikes pasekmes. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis yra besimokantis, nedirbantis, jį pilnai išlaiko mama. Taip pat atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus – į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-5/2014, Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-261/2014, Nr. 2K-270/2014 ir kt.), pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. L. po 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo N. S. ir N. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą (I. L. atžvilgiu), numatytą BK 182 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą (A. L. atžvilgiu), numatytą BK 182 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą (E. I. atžvilgiu), numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais, pagalbos reikalingais, žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau, kaip 10 val.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., į bausmės įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-11-21 1.35 val. iki 2014-11-21 18.05 val. (viena para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

I. M. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimą – palikti nepakeistas, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti ir grąžinti M. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 13835626, esančią byloje (6 t., b. l. 41).

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. (I. L. atžvilgiu), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. (A. L. atžvilgiu), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą (E. I. atžvilgiu), numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. (N. S. atžvilgiu), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. (N. M. atžvilgiu), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir 1 m. ir 9 mėn. subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendžiu, bei 1 m. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-25 nuosprendžiu, subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2015-03-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką: šioje byloje nuo 2014-11-21 1.35 val. iki 2014-11-21 18.10 val. (vieną parą), pagal 2016-02-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2015-05-29 12.00 val. iki 2015-05-30 15.35 val. (dvi paras), pagal 2015-11-13 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendį nuo 2014-12-08 iki 2014-12-14 (šešias paras), pagal 2016-04-14 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendį nuo 2015-07-24 iki 2015-07-26 (dvi paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

I. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų M. K. ir A. L. 608,20 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus dvidešimt centų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

N. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo A. L. 789,62 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus šešiasdešimt du centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti

N. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo A. L. 1028,96 Eur (tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus devyniasdešimt šešis centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Vingilė