Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, administratore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo žuvo žmogus. I. K., 2014-10-14 apie 15.52 val., Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama T. Narbuto gatvės antra eismo juosta, nuo Sėlių gatvės link Laisvės prospekto, pažeidė KET 31 punkto reikalavimą. T. y., I. K., vairuodama automobilį T. Narbuto gatvės antra eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai ta pačia kryptimi T. Narbuto gatvės pirma eismo juosta važiavęs automobilis sulėtino greitį ir sustojo prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, kad praleistų pėsčiąją B. G., ėjusią pagal jos važiavimo kryptį iš dešinės į kairę. I. K. įvažiavo į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, kur partrenkė per pažymėtą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją B. G., kuri nuo patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. K. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-10-14 apie 16 val. būdama blaivi važiavo iš darbo Narbuto gatve namo, antra eismo juosta. Merginą, einančią per perėją, pamatė jau per vėlai ir nespėjo sustabdyti automobilio, ją partrenkė. Ji nepastebėjo pirma juosta važiuojančio ar sustojusio automobilio, žiūrėjo į kelią, tačiau einančios pėsčiosios nepastebėjo. Greičio neviršijo. Po eismo įvykio sustojo, išbėgo iš automobilio, pribėgo prie partrenktos merginos. Norėjo iškviesti medicininę pagalbą, bet prisiminė, kad telefoną paliko namie. Tada šalia buvusio vyro paprašė paskambinti greitajai, taip jis ir padarė. Po to ji iš to vyro paimtu telefonu paskambino mamai. Po to atvažiavo greitoji. Ji paklausė ar partrenkta mergina gyvens, tačiau jai atsakė, kad mergina žuvo. Kai atėjo mama, ji paskambino draugei kad atvažiuotų. Ji dirba nuo 2014 m. liepos mėnesio administratore ir gauna minimalią algą – virš 800 Lt. Gyvena Vilniuje su mama. Šokių kolektyve turiu 3 repeticijas po maždaug 2 valandas. Taip pat mokosi Socialinių mokslų kolegijoje. Vairuotojo pažymėjimą yra gavusi 2013 m. vasarą, yra pradedančioji vairuotoja. Taip pat yra bausta administracine nuobauda už tai, kad vairavo automobilį be techninės apžiūros ir neapdraustą privalomuoju civiliniu draudimu. Eismo įvykio metu nebuvo pažymėjusi automobilio klevo lapu. Ji neturiu tokių pajamų, kad pilnai atlygintų nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Ji nori atlyginti žalą pilnai, tačiau atlyginsiu tokią sumą, kokią paskirs teismas. Anot kaltinamosios, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai yra per dideli. Ji buvau atvykusi pas nukentėjusiąją V. G. per laidotuves į Pasvalį. Prie laidotuvių finansiškai neprisidėjo, nes žalą atlygino draudimas. Telefonu kalbėjosi su nukentėjusiąja V. G., klausė ar reikia pagalbos laidotuvėse ar šiaip pagalbos. Bet finansinės pagalbos atsisakė. Iki teismo posėdžio atsiprašė visų šeimos narių. J. G. asmeniškai neatsiprašė.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. K. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad B. G. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai viršugalvyje, kaktoje su muštinė žaizda, muštinė žaizda pakaušyje su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, ir galvos pailgųjų smegenų sužalojimu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniai galvos smegenų kaktinių bei smilkininių skilčių projekcijose, skystas kraujas smegenų skilveliuose, odos nubrozdinimai nosies srityje su muštinė žaizda ir nosikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose, dešiniame skruoste, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, smakre, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su 12, 21, 22 dantų lūžiais, viršutinio žandikaulio, kietojo gomurio bei apatinio žandikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje, nugaroje, abipus kelių srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas ir kraujosruvos kairėje blauzdoje. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-10-15 8.30 val., rodo, kad nuo B. G. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 12-36 val. laiko. B. G. lavone nustatyta odos nubrozdinimai viršugalvyje, kaktoje su muštine žaizda, muštinė žaizda pakaušyje su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, ir galvos pailgųjų smegenų sužalojimu, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniai galvos smegenų kaktinių bei smilkininių skilčių projekcijose, skystas kraujas smegenų skilveliuose, odos nubrozdinimai nosies srityje su muštinė žaizda ir nosikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose, dešiniame skruoste, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, smakre, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su 12, 21, 22 dantų lūžiais, viršutinio žandikaulio, kietojo gomurio, bei apatinio žandikaulio lūžiais, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje, nugaroje, abipus kelių srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas ir kraujosruvos kairėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, netrukus iki mirties, nukentėjus autoįvykio metu kaip pėsčiajai, kai pirminis trauminis poveikis buvo iš kairės pusės į kojas, o vėlesnėse traumavimo fazėse veidu bei dešine puse ir pakaušiu kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), ar plokštuma. Sužalojimai visumoje pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. B. G. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2015-10-21. B. G. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį kūne, pirminis trauminis poveikis buvo nukentėjusiajai iš kairės pusės į kojas. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį bei lokalizaciją kūne, nukentėjusioji pirminio trauminio poveikio metu buvo vertikalioje padėtyje, o pasakyti, ar nukentėjusioji B. G. sužalojimų jai padarymo metu ėjo, bėgo ar stovėjo, nėra galimybės (b. l. 46-55).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. paaiškino, kad 2014-10-14 apie 15.45 val. vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena, važiavo T. Narbuto gatve nuo Žvėryno pusės link Laisvės pr. Eismas buvo neintensyvus, pamena, kad priekyje arti važiuojančių automobilių nebuvo. Artėjant prie nereguliuojamos perėjos iš tolo pastebėjo ant šaligatvio iš dešinės pusės ties nereguliuojamąja perėja stovinčią merginą, todėl tolygiai pradėjo stabdyti. Pilnai sustojo prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, tada minėta mergina normaliu žingsniu nužengė nuo šaligatvio ir per pažymėtą perėją pradėjo kirsti kelią. Mergina prieš įžengdama į kelio važiuojamąją dalį įsitikino ir matė, kad sustojo jos praleisti. Praėjusi pirmą eismo juostą per perėją einanti mergina prieš įžengdama į antrą eismo juostą nepažiūrėjo ar joje yra automobilių ir ar jie ją praleidžia. Kai mergina praėjo ties automobiliu, liudytoja į ją nelabai žiūrėjo. Į galinio vaizdo veidrodėlius taip pat nežiūrėjo. Tik staiga, sėdint tiesiai, savo matymo zonoje pamatė iš kairės pusės pravažiuojantį automobilį ir skrendantį kūną. Merginą pamatė pakilusią į orą virš antra eismo juosta važiavusio automobilio stogo ir po to mergina nukrito antroje eismo juostoje ant kelio važiuojamosios dalies. Automobilis „Opel Tigra“ pavažiavęs toliau sustojo. Kaip ir kada nukrito partrenktos merginos daiktai nurodyti negali, juos pamatė jau nukritusius. Automobilyje grojo muzika, tad smūgio garso negirdėjo ir taip pat nematė, kada ir kaip antra eismo juosta važiuojantis automobilis partrenkė per perėją ėjusią pėsčiąją. Merginą partrenkusio automobilio stabdymo garso – „cipimo“, negirdėjo. Liudytojai atrodo, kad einant per perėją mergina telefonu nekalbėjo. Ar einant per ausinukus klausėsi muzikos, nurodyti negali, nes nepastebėjo. Matė, kad po įvykio iš automobilio „Opel Tigra“ išlipo tik viena mergina, tai yra vairuotoja, kitų asmenų lipančių iš automobilio nematė. Po to įvykio vietoje susirinko daug žmonių. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų bei GMP darbuotojų. Iki policijos pareigūnų atvykimo „Opel Tigra“ automobilis judinamas nebuvo. Pėsčioji po smūgio nukrito toje vietoje kur buvo didelė kraujo dėmė. Įvykio metu buvo dienos metas, sausa kelio danga, saulė neakino, nes buvo nesaulėta. Matomumas buvo geras, kliūčių kelyje nebuvo (b. 1. 39).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. paaiškino, kad 2014-10-14 apie 15.45 val. vairavo „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena T. Narbuto gatve nuo Žvėryno pusės link Laisvės pr. Eismas buvo neintensyvus. Važiuojant T. Narbuto gatve važiavo antra eismo juosta, priekyje apie 5-10 m atstumu važiavo „Opel Tigra“ automobilis. Ar tuo metu pirma eismo juosta važiavo kiti automobiliai neatkreipė į tai dėmesio. Kylant į T.Narbuto kalną važiavo apie 60 km/h greičiu. O artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, o būtent likus apie 2 m iki ženklo „Vaikai“, tolygiai pradėjo mažinti greitį. Mažinant greitį pastebėjo, kad priekyje važiavęs „Opel Tigra“ automobilis pradėjo tolti, t. y. pradėjo didėti atstumas. Ji dar pagalvojo, kodėl jis taip greitai važiuoja prieš perėją. Artėjant prie nereguliuojamosios perėjos pastebėjo, kad T. Narbuto gatvės pirmoje eismo juostoje yra sustojęs lengvasis automobilis, tuo pat metu artėjant prie to sustojusio automobilio pamatė iš dešinės per perėją einančio žmogaus siluetą. Ji matė to žmogaus kūno dalį tik tiek, kiek matosi virš lengvojo automobilio stogo. Tuo metu į „Opel Tigra“ automobilį nekreipė dėmesio, nes dėmesys buvo sukoncentruotas į pėsčiąjį. Liudytoja prieš perėją sustojo. Sustojusi matė tokį vaizdą, kad į „Opel Tigra“ automobilio dešinį priekinį kampą atsitrenkė pėsčioji, kuri nuo smūgio pakilo į orą virš „Opel Tigra“ automobilio stogo, atrodo apsisuko ore ir po to nukrito ant kelio dangos, o automobilis sustojo nuvažiavęs toliau. Pėsčioji nukrito antroje eismo juostoje ant kelio dangos. Kur buvo didelė kraujo žymė – ten buvo jos veidas, o kojos buvo nukreiptos link jos automobilio, t. y. link perėjos. Arti priėjusi nebuvo, bet atrodo, kad ji nukrito ant kairio šono. Negalėjo nurodyti ar einant per perėją pėsčioji kalbėjo telefonu ir ar klausėsi muzikos. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuėmė nuo kaklo skarelę ir padėjo ant vejos. Po pėsčiosios partrenkimo matė, kad jai pakilus į orą pradėjo kristi rankinukas ir dar kažkoks mažas daiktas. Minėti daiktai nukrito ant vejos. „Opel Tigra“ automobilį vairavo jauna mergina, ji nematė, kad kas nors dar būtų išlipęs iš to automobilio, tad mano, kad ji važiavo viena. Po kiek laiko, kai pėsčioji jau buvo GMP automobilyje, prie „Opel Tigra“ automobilio priėjo moteris su šunimi. „Opel Tigra“ vairuotoja išlipusi iš automobilio iš karto pradėjo skambinti telefonu. Įvykio metu buvo dienos metas, sausa kelio danga, saulė neakino, nes buvo nesaulėta. Matomumas buvo geras. (b. 1. 41, 42).

Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio vietoje važiuojamosios dalies plotis buvo 16,2 m. Automobilis „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Narbuto g. antroje eismo juostoje priekiu link Laisvės pr. Automobilio galinė dalis nutolusi 24,9 m nuo perėjos ribų. Nuo automobilio kairės pusės galinės ir priekinės rato ašies 0,4 m iki linijos Nr. 1.1. Už 9 m nuo perėjos antroje eismo juostoje yra išsibarstę stiklo šukės, kurios tęsiasi iki automobilio. Antroje eismo juostoje, 13,3 m už perėjos yra dėmė panaši į kraują, kurios ilgis – 1,2 m, ji nutolusi 2,5 m nuo linijos Nr. 1.1. 13,6 m nuo perėjos ir 0,8 m nuo linijos Nr. 1.1 ant vejos guli telefonas „Samsung“. Ant vejos už 17 m nuo perėjos guli skarelė su ausinėmis, kurios nuo linijos Nr. 1.1 nutolę 0,8 m. Šalia skarelės ant asfalto, už 0,1 m nuo linijos Nr. 1.1, yra dėmė panaši į kraują (b. 1. 4-27).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: sudužęs priekinis stiklas dešinėje pusėje, nubrozdintas variklio dangtis dešinėje pusėje, išdužęs priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas, nubrozdintas slenkstis, priekinis dešinės pusės sparnas ir priekinės durys (b. 1. 28-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje konstatuota, kad I. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 79, 80).

Išraše apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus užfiksuota, kad I. K. už 2014-08-27 padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, buvo nubausta 50 Lt bauda, bauda sumokėta 2014-08-27, nuobauda galiojanti (b. l. 82).

Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji I. K. 2014-10-14 apie 15.52 val. T. Narbuto g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 31 punktą. Šiame punkte nurodyta, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Dėl šio KET punkto pažeidimo įvyko eismo įvykis ir buvo mirtinai sužalota B. G.. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamosios veiksmai, t .y. nesustojimas praleisti į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, buvo būtina kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamoji veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdama KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamosios E. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą ir bausmės

BK 40 straipsnyje numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenį, kuris padarė neatsargų nusikaltimą, jeigu jis tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ir pašalins padaryta žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įstatymas numato, kad asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik kai nustatoma ir pripažįstama įvykdytomis visų minėtų sąlygų visuma. Net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. I. K. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teigiamai vertintinos ir savanoriškos kaltininkės pastangos atlyginti padarytą žalą – sumokėjo nukentėjusiajai V. G. 3000 € neturtinės žalos atlyginimui. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. K. dirba, užsiima šokiais, tiek darbe, tiek šokių kolektyve charakterizuojam teigiamai, nusikalto pirmą kartą, savo šeimos šiuo metu dar nesukūrusi. Kita vertus, I. K. nusikalstamą veiką padarė itin rizikingai, šiurkščiai pažeisdama KET reikalavimus, buvo neatidi ties pėsčiųjų perėja, vienam automobiliui sustojus praleisti pėsčiosios, ji to nepadarė, neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius. KET pažeidimą, nulėmusį kito žmogaus žūti, ji padarė turėdama galiojančią nuobaudą už KET pažeidimus, be to, būdama pradedančioji vairuotoja. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros metu darytų foto nuotraukų, I. K. automobilis nebuvo pažymėtas taip, kaip yra reikalaujama pažymėti pradedančiųjų vairuotojų vairuojamas transporto priemones. Šios aplinkybės rodo, jog I. K. lengvabūdiškai žiūrėjo į jai KET keliamus reikalavimus, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ji nepatyrusi bausmės ateityje laikysis įstatymų. Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių, dėl I. K. gebėjimo ateityje visiškai atlyginti padarytą žalą. Nors ji yra jauno amžiau ir dirba, tačiau iš pačios kaltinamosios pateiktos pažymos matyti, jog ji gauna tik po kelis šimtus litų per mėnesį darbo užmokestį, turto neturi. Tam kad atlygintų bent dalį žalos – 3000 €, pinigus teko pasiskolinti. Teismui pateiktame prašyme atleisti kaltinamąją nuo atsakomybės pagal laidavimą taip pat nurodyta, jog laiduotojas yra G. P., tačiau iš esmės neapibūdinta, kokiu būdu jis galėtų daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Kaltinamosios gynėjas nurodė, jog į teismo posėdį laiduotojas atvykti negali, nes yra išvykęs, jo apklausti ir įvertinti laiduotojo galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, neprašė.

Pagaliau, teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atkreipia dėmesį į tai, kad jos veiksmai realiai sukėlė sunkiausio pobūdžio bei neatstatomus padarinius – jauno (19 m. amžiaus) žmogaus mirtį. Šios aplinkybės ir faktai, ypatingai realus pasikėsinimas į vieną iš didžiausių vertybių – asmens gyvybę – teismo įsitikinimu šalina bet kokias, net ir formalias galimybes asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės, nes tokiu būdu kaltininkui išvengiant bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Neteisingas ir formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencinių tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Galimybės suteikimas asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias ir neatstatomas pasekmes skatintų visuomenės teisinį nihilizmą, nepasitikėjimą teisėsauga, lygybės prieš įstatymą principus. Atsižvelgiant į tai kaltinamosios gynėjo prašymas atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra netenkintinas.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajai A. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamoji A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, jos neteisėtų veiksmų pasėkoje žuvo jauno amžiaus mergina. Už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes, nustatytą vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir gailestį), kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn patraukta pirmą kartą (b. l. 83), tačiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 82), įskaitose dėl žalingų įpročių neįrašyta (b. l. 85), yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai (b. l.121, 122), kaltinamoji teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žemesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai I. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą teisiama, kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį neturtinės žalos, dirba, charakterizuojama teigiamai, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai I. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajai I. K. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajai tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigą.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. I. K. nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, nebuvo atidi artėdama prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo ties pėsčiųjų perėja praleisti pėsčiosios, kai gretima eismo juosta važiavusi transporto priemonė buvo sustojusi. Pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus KET pažeidimas. Be to, I. K. yra pradedančioji vairuotoja, nusikalstamą veiką padarė turėdama tik vienerių metų ir kelių mėnesių vairavimo praktikos ir jau būdama traukta administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, maksimaliam įstatymo numatytam terminui.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji V. G., J. G. ir J. G. pareiškė 90 000 € (po 30 000 € kiekvienas nukentėjusysis) civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad kaltinamosios I. K. vairuota transporto priemonė „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filiale. Draudimo kompanija V. G. atlygino 5000 € neturtinę ir 1558,71 € turtinę žalą. Kadangi draudimo kompanija atlygino turtinę žalą, nukentėjusieji kaltinamajai I. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia. Tačiau V. G. ir J. G. dukros žūtis sukėlė emocinį šoką, didžiulį dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tarp B. G. ir tėvų visą laiką buvo glaudūs emociniai ryšiai, nuo pat gimimo iki jos žūties jie gyveno kartu. Su žuvusiąją seserimi J. G. turėjo tvirtą emocinį ryšį, kartu leisdavo laisvalaikį ir atostogas. Po dukros ir sesers žūties nukentėjusiesiems liko vidinė tuštuma, namuose spengianti tyla. Po B. G. tragiškos žūties nukentėjusieji patyrė ne tik didelį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Po B. G. žūties šeimoje liko vidinė tuštuma, gyvenimas prarado savo žavesį. Iki šiol nukentėjusieji blogai miega naktimis, dingo apetitas, dažnai apima liūdnos mintys, jie išgyvena didžiulę savo artimojo netektį. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusieji prašo teismo priteisti iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiajai V. G., J. G. ir J. G. po 30 000 € neturtinės žalos atlyginimą.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. G. paaiškino, jog šiuo metu gyvena name Pasvalyje su vyru ir dukra J.. 2014-10-14 apie 18 val. atvažiavo policija ir informavo, kad eismo įvykio metu žuvo jos dukra B.. Davė tyrėjos ir morgo numerį. Įėjusi į kambarį, apie tai pasakė vyrui. Buvo didelis šokas, ašaros. Tada vyras sakė, kad reikia paskambinti B. telefonu, galbūt tai nesusipratimas. B. telefono numeriu atsiliepė tyrėja, ji papasakojo apie įvykį ir pasakė, kad kitą dieną ji turi atvykti į Vilnių, Mėnulio gatvę, sutvarkyti dokumentų. Tuomet jie visa naktį praverkė ir kitą dieną išvyko į Vilnių. Su kaltinamąja susitiko per šermenis. Laidotuvės vyko po 3 dienų. Kaltinamoji paskambino po kelių savaičių po laidotuvių. Jos dukra B. nuo 2014-09-30 išvažiavo mokytis Vilniaus kolegijoje, Naujojoje Vilnioje, t. y. pradėjo gyventi Vilniuje. Rudenį ją tėvelis nuvežė į bendrabutį. Šiuo metu jie taip ir gyvena verkdami. Visa šeima yra dirbanti, tačiau viskas primena žuvusiąją. Kaltinamosios atsiprašymą ji priėmė, bet atleisti sunku, tam reikia laiko. Jai sunku suprasti ar nukentėjusioji nuoširdžiai gailisi. Ji reiškia 30 000 € civilinį ieškinį. Draudimas 5000 € neturtinės žalos nesumokėjo. Jie pasakė, kad lauks teismo sprendimo, o atlygino tik turtinę žalą. Kaltinamoji atlygino 3000 € neturtinės žalos. Jų su dukra santykiai buvo geri. Ji iki išvažiuojant mokytis gyveno su tėvais, kartu gyveno ir B. sesuo, nes ji irgi savo šeimos nėra sukūrusi. Birutė nebuvo išsiblaškiusi, per perėjas eidavo atsakingai ir atsargiai, dar ir juos pamokydavo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. G. paaiškino, kad pareiškė 30 000 € civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jam sugedo sveikata, pakilęs spaudimas, blogai jaučiausi, naktį nemiega, širdyje tuštuma, skaudūs išgyvenimai. Santykiai su dukra visada buvo itin geri, jie buvo artimi. Santykiai tiek jo, tiek ir mamos su dukra buvo vienodai artimi. Jis yra dirbantis, į darbą nėjo po įvykio apie 2 savaites. Kaltinamoji su juo nebuvo susisiekusi. Jis matė ją per šermenis, su kaltinamąja kalbėjo, ji atsiprašė. Atsiprašyti lengva, bet jam labai sunku atleisti. Mano, jog nebūtina kaltinamosios sodinti į kalėjimą.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. G. paaiškino, kad su seserimi pragyveno 19 metų, tik 5 metus gyveno atskirai, kol mokėsi Panevėžyje, bet ir tada ryšys nenutrukdavo, ji pas ją atvažiuodavo, vasaras leisdavo kartu. Kai mama dirbo, ji prižiūrėjo ir augino jaunesniąją seserį, buvo kaip jos auklė. Ji šiuo metu jau du metus dirba Pasvalyje ir gyvena pas tėvus, gyveno kartu su B.. Jos su seserimi ir gyveno vienam kambaryje, kol nebuvo įrengtas antras namo aukštas. Sesers netekties ji negali apsakyti, trūksta žodžių, yra labai blogai, jaučia širdgėlą, kadangi nebėra žmogaus, kurį tiek metų turėjai šalia, tai tiesiog nėra nusakoma. Neturtinė žala – 30 000 €, prašo tiek priteisti iš kaltinamosios. Kaltinamoji jos atsiprašė tik šiandien. Apie žalos atlyginimą nekalbėjo. Mano, jog nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamosios atleisti nereikia.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusieji V. G. ir J. G. neteko dukters, o J. G. – sesers. Žuvusioji B. G. iki 2014 m. rugsėjo gyveno kartu su savo tėvais ir seserimi viename name Pasvalyje. Neginčytina, kad visus juos sieję ryšiai tikrai buvo artimi, jie gerai sugyveno ir, nepaisant to, jog teismo posėdžio metu jiems sunkiai sekėsi išreikšti tai, kuo pasireiškė jų patirta neturtinė žala, teismui nekyla jokių abejonių, kad B. G. žuvus, šie nukentėjusieji tikrai patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, šiuo metu jaučia tuštumą, t. y. visi trys nukentėjusieji vienodai sunkiai išgyvena žuvusiosios netektį.

Svarbi aplinkybė, vertinant neturtinę žalą yra ir tai, jog nusikaltimas sukėlęs sunkius padarinius (nukentėjusiesiems artimam žmogui atimta gyvybė), taip pat ir žala nukentėjusiems, padaryta neatsargia kaltės forma ir sąmoningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, kad nukentėjusieji toliau dirba, duomenų, kad būtų ilgesniam laikui ir reikšmingai sutrikusi nukentėjusiųjų sveikata, nėra, tėvai, netekę jiems artimo ir brangaus žmogaus – dukters, neliko vieniši. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltinamosios I. K. turtinę padėtį (nesenai dirba, gauna kelių šimtų litų dydžio darbo užmokestį, turto neturi), jauną amžių (20 m). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad žuvusiosios tėvams ir seseriai buvo padaryta mažesnė nei nurodoma jų civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. kiekvienam nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama po 19 000 €.

Kaip nurodė nukentėjusioji V. G., o tai patvirtina ir pakvitavimas (b. l. 119), kaltinamoji I. K. jai atlygino 3 000 € neturtinę žalą, todėl šia suma V. G. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dalis mažintina.

Kaip matyti iš „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo rašto, transporto priemonės „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nukentėjusioji V. G. kreipėsi į minėtą įmonę, pateikė prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Minėtame rašte nurodyta, jog draudimo bendrovė apskaičiavo ir planuoja išmokėti 17 264 Lt neturtinę žalą ir 5 381,93 Lt pagrįstą turtinę žalą (b. l. 62).

Šiuo atveju, už nusikalstama veika padarytą žalą yra atsakinga ne tik kaltinamoji I. K.. „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas yra materialiai atsakingas už nusikalstama veika padarytą žalą, kurią riboja tik draudimo išmokų dydis, šiuo atveju 17 264 Lt (5 000 €), kaip numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Kaip matyti iš pateikto draudimo bendrovės rašto (b. l. 62), šias aplinkybes pripažįsta ir pati draudimo bendrovė. Vadovaujantis teismų praktika ir BPK 110 straipsnio 2 dalimi, materialiai už kaltinamojo nusikalstamą veika padarytą žalą atsakingi asmenys turi būti iki įrodymų tyrimo pradžios įtraukti į baudžiamąjį procesą civiliniais atsakovais. Tačiau aplinkybė dėl neatlygintos turtinės žalos paaiškėjo tik ištyrus įrodymus baudžiamojoje byloje. Parengiamojoje teisiamojo posėdžio stadijoje pateiktame nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, jog draudimo bendrovė atlygino tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Prokuroras prašė byloje daryti pertrauką ir į procesą civiliniu atsakovu įtraukti draudimo bendrovę. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė teismo posėdžio neatidėti ir draudimo bendrovės kaip civilinio atsakovo į procesą neįtraukti. Pastarasis nurodė, jog civilinis ieškovas pats turi teisę spręsti kam reikšti civilinį ieškinį ir jį reiškia tik kaltinamajai. Anot nukentėjusiųjų atstovo, draudimo bendrovė pripažino neturtinės žalos dydį ir jeigu kils problemų dėl išmokos, šias aplinkybes nukentėjusieji turės teisę aiškinsis civilinio proceso tvarka. Šiuo metu mano, kad nereikėtų apsunkinti bylos nagrinėjimo ir daryti pertraukos. Kaltinamosios gynėjas prašė prokuroro prašymą spręsti teismo nuožiūra. Prokuroro prašymas, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų atstovas prašė baudžiamosios bylos nagrinėjimo neapsunkinti ir draudimo bendrovės į procesą neįtraukti, nusprendė prokuroro prašymo netenkinti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog neturtinę žalą iki 5 000 € pareigą atlyginti turi draudimo bendrovė, iš kaltinamosios I. K. priteistinos žalos dydis V. G. mažintinas 5 000 €.

Dėl nukentėjusiosios V. G. patirtų atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato M. Š. pateiktų pinigų priėmimo kvitų, nukentėjusioji V. G. advokatui sumokėjo 316 € ir 150 € už atstovavimą ir dokumento surašymą (b. l. 117, 118). Advokatas atstovavo nukentėjusiąją dviejuose teismo posėdžiuose, ruošė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl to nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos jai turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininkės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir nubausti ją 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant I. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, I. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Karomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš I. K. neturtinės žalos atlyginimui priteisti:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 000 € (vienuolika tūkstančių eurų);J. G., asmens kodas 4871001586, 19 000 € (devyniolika tūkstančių eurų);J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 000 € (devyniolika tūkstančių eurų).

Priteisti iš I. K. 466 € (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios V. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.