- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-84-730/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., L. A.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. G. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ prašymą suinteresuotiems asmenims L. A., V. G. ir antstolei Viktorijai Vėliuvienei, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui L. A. priklauso 1/2 suinteresuoto asmens V. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio. Nurodė, jog antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės L. A.. 2016-08-26 patvarkymu antstolė areštavo turtą, kuris yra skolininkės bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t.y. skolininkės sutuoktinio V. G. gaunamą darbo užmokestį iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtu patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-03 nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, patenkino. Nustatė, kad skolininkei L. A. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio V. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016-08-26 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585, 611, 749 straipsniais, nutarė areštuoti skolininkės L. A. turtinę teisę į ½ dalį skolininkės sutuoktinio V. G. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio, mokamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą bei pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo. Nustatyta, jog skolininkė L. A. ir V. G. yra sutuoktiniai, todėl paminėtas areštuotas turtas (piniginės lėšos) laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, nustatė, kad skolininkei L. A. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio V. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto.Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. G. prašo 2016-10-03 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-l506-474/2016 2016-09-05 sprendimu patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo, bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad bendrų įsipareigojimų kreditoriams pareiškėjai neturi, po 1992 metų liepos mėnesio kiekvieno iš šalių prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra kiekvieno jų asmeniniai, o kiekvieno iš buvusių sutuoktinių turtas, tame tarpe ir pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra ne bendroji jungtinė, o jų kiekvieno asmeninė nuosavybė, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau pažymėtina, kad V. G. jokio pranešimo apie teisme nagrinėjamą pareiškimą negavo, todėl neturėjo jokios galimybės pateikti savo atsiliepimo, taip buvo pažeista procesinė jo teisė apginti savo interesus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopiją, viešo bylų tvarkaraščio paieškos išrašą ir prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Kadangi apelianto atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad šalių santuoka yra nutraukta bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad po 1992 metų liepos mėnesio kiekvieno iš šalių prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra kiekvieno jų asmeniniai, o kiekvieno iš buvusių sutuoktinių turtas, tame tarpe ir pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra asmenine nuosavybė, teismo vertinimu, yra pagrindas pridėti šiuos įrodymus prie bylos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontoros žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/15/01233, pradėta vykdyti pagal 2014-12-18 Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2135-666/2014 dėl 522,99 EUR išieškojimo iš skolininkės L. A., išieškotojos UAB „ITM Inkasso“ naudai. Antstolė 2016-08-26 priėmė patvarkymą, kuriuo, nutarė areštuoti skolininkės L. A. turtinę teisę į ½ dalį skolininkės sutuoktinio V. G. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio, mokamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sumą, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą bei pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančio turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl turto, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo patenkino.Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad dar iki skundžiamos nutarties priėmimo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimu suinteresuotų asmenų santuoka buvo nutraukta bendru šalių sutarimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad bendrų įsipareigojimų kreditoriams pareiškėjai neturi, po 1992 metų liepos mėnesio kiekvieno iš šalių prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra kiekvieno jų asmeniniai, o kiekvieno iš buvusių sutuoktinių turtas, tame tarpe ir pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra asmenine nuosavybė. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininkės turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo įvertino, jog skolininkė L. A. ir V. G. yra sutuoktiniai, todėl piniginės lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau iš apelianto pateiktų įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmens 2016-08-16 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai susitarė, kad bendrų įsiskolinimų kreditoriams neturi, po 1992 metų liepos mėnesio kiekvieno iš šalių prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra kiekvieno jų asmeniniai. Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-05 sprendimu suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-10-06. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių teismas turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kadangi prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismui buvo pateiktas anksčiau nei prašymas nustatyti skolininkės turto dalį bei sprendimas, kuriuo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka bei išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir turto padalijimo klausimas, įsiteisėjo 2016-10-06, tai yra, po šios skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau jai dar neįsiteisėjus, teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolintinės L. A. turto, esančio jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, nėra. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas išvadai padaryti, kad apelianto atskirasis skundas iš esmės pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UUB „ITM Inkasso“ prašymą suinteresuotiems asmenims L. A., V. G. ir antstolei Viktorijai Vėliuvienei, dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ITM Inkasso“ prašymą suinteresuotiems asmenims L. A., V. G. ir antstolei Viktorijai Vėliuvienei, dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo netenkinti.