Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei ir I. Ž., dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokatui V. B., atsakovei R. S., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pažeistų bendraturčio teisių gynimo ir neteisėtų žemės sklypo tvarkymo darbų padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė visa apimtimi, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad jo reikalavimus pagrindžia pateiktos nuotraukos. Ieškovo atstovas nurodė, kad nors pateiktas planas yra ydingas, tačiau vis tiek gali būti patvirtintas, arba teismas pats galėtų pakoreguoti pateiktą planą

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

VĮ Registrų centro pažymėjimas patvirtina, kad šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, ieškovui R. L. priklauso 527/1443 dalys, o atsakovei R. S. 916/1443 dalys žemės sklypo. Pagal pateiktus Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašus, ieškovui priklauso 103/200 dalys nurodytame sklype esančių kiemo statinių atsakovei - 97/100 dalys nurodytų statinių. 2011-07-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-568-675/2011 pakeista R. S. dalis bendrojoje nuosavybėje, nustatant, kad ieškovui priklauso 365/1000 dalys, o atsakovei – 635/1000 dalys gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. 19995-5004-3017), kurio bendras plotas 568,80 kv. m. Šiuo sprendimu, be kitų reikalavimų, nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ieškovui priskirta naudotis patalpomis, kurių bendras plotas 208,59 kv. m (0,37 id. dalis namo), atsakovei – patalpomis, kurių bendras plotas 360,21 kv. m (0,63 id. dalis). 2013-02-11 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-475/2013 iš bendrosios dalinės nuosavybės R. S. natūra atidalinta gyvenamojo namo dalis, priskiriant atsakovei patalpas, kurių bendras plotas 308,41 kv. m. 2009-12-29 atsakovei išduotas statybos leidimas Nr. 38-3 GR 654-617 vienbučio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai.

Savininko teisių turinį sudaro valdymas jam priklausančio turto, naudojimasis bei disponavimas juo (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės yra daiktinė teisė, t.y. absoliuti, kurią savininkas gali ginti nuo bet kokio pažeidimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010, teismas konstatavo, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka ir būdai. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Bylos nagrinėjimo ribas lemia tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pažymėtina, kad ieškovas visus ieškinio reikalavimus formuluoja itin abstrakčiai ir nesilaikydamas įstatyme numatytų reikalavimų. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nuolatos buvo keliamas klausimas dėl pareikštų ieškinio reikalavimų abstraktumo. Teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už ieškovą suformuluoti ieškinio reikalavimų, taip pat teismas negali už ieškovą, juo labiau atstovaujamą advokato, nuspręsti, kokių konkrečių įrodymų reikia, kad ieškinio reikalavimai būtų patenkinti. Ieškovas, formuluodamas savo ieškinio reikalavimus, pateikė savo paties nuspalvotą situacijos planą, su atitinkamomis spalvomis siedamas ieškinio reikalavimų formulavimą. Pažymėtina, kad taip formuluojami ieškinio reikalavimai yra neįvykdomi, teismas, tenkindamas taip formuluojamus ieškinio reikalavimus būtų priverstas priimti sąlyginį sprendimą, o tai padaryti draudžia įstatymas (CPK 267 str.). Kita vertus, ieškovas nuo pat ieškinio pateikimo yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris jau ieškinio pateikimo metu privalėjo įvertinti reiškiamų reikalavimų abstraktumą ir tikimybę, ar taip formuluojami reikalavimai galėtų būti patenkinami, o patenkinus - įvykdomi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, pernelyg abstrakčiai formuluodamas ieškinio reikalavimus, itin apsunkino atsakovės galimybes gintis nuo pareikšto ieškinio.

Ieškovas teismui pateikė UAB „Inventora“ parengtą planą, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad pateiktas planas yra ydingas ir neišspręs naudojimosi žemės sklypu problemos. Ieškovas alternatyvaus plano nepateikė, neprašė teismo sudaryti galimybės patikslintam planui pateikti, atvirkščiai, siūlė teismui pačiam koreguoti pateiktą planą. Atsakovė nepasiūlė savojo naudojimosi ginčo sklypu tvarkos varianto. Ieškovas yra visiškai neįsigilinęs į teikiamą žemės sklypo planą ir formuluodamas reikalavimus dėl galimai sklypo tvarkymo padarinių pašalinimo objektus daugeliu atveju nurodo kitose vietose nei jie faktiškai yra. Iš ieškinio turinio bei formuluojamų reikalavimų akivaizdu, kad ieškovo įsitikinimu, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1, yra tik tarp taškų 1, 2, 21 ir 23. Įvertinus paties ieškovo pateiktą planą, akivaizdu, kad A1 dalis yra tarp taškų 1, 2, 23, 42, 41,40, 39, 38, 37, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, o A2 sklypo dalis yra tarp taškų 14,13,12,11,10 ir 36, tokia aplinkybė pasitvirtina tiek iš plane esančio žymėjimo, tiek įvertinus šių sklypo dalių plotą, tiek ir apžiūrėjus žemės sklypą vietoje.

Teismo vertinimu, ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka visų pirma yra neracionali, nustato neefektyvų daikto naudojimą. Ieškovas siekia, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta C2 (esanti tarp taškų 2 ir 3 bei 22 ir 23) būtų priskirta bendram naudojimui, o žemės sklypo dalis, plane pažymėta B - ieškovui. Pažymėtina, kad sklypo dalis C2 yra įvažiavimas nuo gatvės pusės, kuris, ieškovo siūlymu, pasibaigtų ties ieškovui siūloma priskirti naudojimuisi žemės sklypo dalimi. Tuo atveju, jei būtų patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovo siūlomą planą, atsakovė turėtų teisę naudotis bendru įvažiavimu, tačiau šis įvažiavimas į atsakovei siūlomą priskirti žemės sklypo dalį neveda. Akivaizdu, kad toks ieškovo siūlymas yra visiškai nelogiškas. Be te, ieškovas siūlo nustatyti bendro naudojimo sklypo dalį, plane esančią tarp taškų 14,15, 37 ir 36. Kaip matyti iš ieškovo pateikto plano, taip pat ir apžiūrėjus žemės sklypą vietoje, nurodyta žemės sklypo dalis dalija atsakovei ieškovo siūlymu priskiriamas žemės sklypo dalis A1 ir A2 bei suteikia galimybę ieškovui patekti prie kaimyninio sklypo tvoros. Iš teismo posėdžių metu teiktų ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas turi tikslą patekti prie į terasas vedančių laiptų (esančių sklypo dalyje A2), tačiau šie laiptai plane nėra pažymėti, taip pat nėra prašoma minimus laiptus į terasas priskirti bendram naudojimui. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek ir jo atstovas pripažino, kad pateiktas UAB „Inventora“ planas yra ydingas ir turėtų būti koreguojamas. Pažymėtina, kad prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ir paaiškėjus aplinkybėms dėl pateikto plano ydingumo, ieškovas, nors ir atstovaujamas advokato, prašymo dėl galimybės į bylą pateikti naują patikslintą planą neteikė, atvirkščiai nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus visa apimtimi, taip pat nurodė, kad teismas gali arba pats pateiktą planą pakoreguoti arba patvirtinti pateiktą planą. Pažymėtina, kad žemės sklypo planas gali būti koreguojamas tik specialistų, atlikus atitinkamus matavimus ir skaičiavimus.

Vertinant ieškovo pateiktą planą, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas kaip bendro naudojimo sklypo dalį siūlo nustatyti maždaug vieno metro pločio ruožą (taškai 35, 36, 40 ir 41), tarp gyvenamojo namo ir atsakovei priskirtinos žemės sklypo dalies, tačiau analogiško ruožo iš kitos pusės (taškai 29-31) neprašo paskirti bendram naudojimui. Atvirkščiai, apžiūrint žemės sklypą vietoje buvo matyti, kad ieškovas šią žemės sklypo dalį apsitvėręs, aptvertos teritorijos apžiūrėti galimybių teismui nesudarė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, sukurs galimybes kilti naujiems šalių konfliktams ir negali išspręsti jau kilusio ginčo dėl naudojimosi žemės tvarkos nustatymo, todėl ieškinio reikalavimas atmestinas.

Ieškovas, formuluodamas ieškinio reikalavimus, dėl baseino reikalauja, kad baseinas būtų atstatytas sklypo dalyje A2, t.y. sklypo dalyje, kurioje baseino niekada nebuvo. Kita vertus, šalių nuomonės dėl tikslios baseino buvusios vietos išsiskyrė. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad baseinas buvo sklypo dalyje, UAB „Inventora“ parengtame plane pažymėtoje A2, tačiau apžiūrint žemės sklypą vietoje nurodė kitą vietą - sklypo dalyje A1, pastato pietinėje pusėje. Įvertinus paties ieškovo pateiktą situacijos planą, kuriame nurodyta buvusi baseino vieta, matyti, kad toje vietoje, kurioje buvo baseinas, šiuo metu yra pastatyta dalis atsakovei priklausančio pastato. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė, prieš atstatydama baseiną, galėtų dalį pastato nugriauti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pastato dalis pastatyta neteisėta ir yra pagrindas šalinti savavalinės statybos padarinius. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl dalies pastato nugriovimo ir baseino atstatymo yra visiškai neracionalus ir neprotingas. Pažymėtina, kad ieškovas tik nurodė galimą baseino vertę, tačiau nepateikė visiškai jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o teismas negali priimti teismo sprendimo dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos teismo posėdžių metu. Kita vertus, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas apie atsakovės atliekamus darbus ir galimus savo teisių pažeidimus žinojo nuo 2009 metų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 25 d. numatyta, kad rašytiniai žemės sklypo bendraturčių sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad baseinas buvo panaikintas prieš šešerius metus, taip pat nepateikė duomenų, jog per vienerius nuo baseino panaikinimo būtų kėlęs klausimą atsakovei ar statybą prižiūrinčioms institucijoms dėl baseino panaikinimo teisėtumo. CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pateikti. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovas, nors ir atstovaujamas advokato, senaties terminio atnaujinti neprašė. Suėjus ieškinio senaties terminui ir atsakovei prašant ieškinio senaties terminą taikyti, ieškinio reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl baseino panaikinimo, atlyginimo atmestinas (CK 1.126 str.).

Ieškovas šioje byloje yra pareiškęs reikalavimus dėl, ieškovo teigimu, savavališkai atliktų statybos darbų padarinių - grunto lygio pakėlimo, nugriautų laiptų atstatymo. Šis ieškovo reikalavimas yra abstraktus ir negali būti tenkinamas. Į bylą pateikto namo rekonstrukcijos projekto 2008-09-01 projektavimo sąlygų 5 p. numatyta, kad keičiant sklypo reljefą, privalu pateikti sklypo aukščių planą (sklypo vertikalinio planiravimo brėžinį). Ieškovas, įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t.y. įrodinėdamas, kad atsakovė, sudarkė sklypo reljefą, turėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad nei faktinių aplinkybių konstatavimą atlikęs antstolis, nei vietos apžiūrą aplikęs teismas neturi specialių žinių įvertinti, ar atliekant rekonstrukciją ir aplinkos tvarkymo darbus, buvo ar nebuvo keičiamas sklypo reljefas, o jei buvo – ar padaryti reljefo pakeitimai yra esminiai. Teismo vertinimu, ieškovo pateikto nuotraukos nėra pakankamas įrodymas įvertinti reljefo pakeitimo mastą. Iš paties ieškovo pateikto rekonstrukcijos projekto sudedamųjų dalių – topografinėje nuotraukoje užfiksuotų horizontalių – matyti, kad žemės sklypo dalis, UAB „Inventora“ plane pažymėta ties taškais 15, 37, 38, 39 reljefo požiūriu yra lygi, o žemės sklypo dalis, ties taškais 35, 34, 33, 32, 31 tiek pagal topografinę nuotrauką bei rengtus rekonstrukcijos planus, tiek ir natūroje yra iškilusi aukščiau nei anksčiau aptartoji. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad topografinės nuotraukoje užfiksuotas reljefas skiriasi nuo faktiškai šiuo metu esančio sklypo reljefo, t.y. naujos topografinės nuotraukos nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė sudarkė sklypo reljefą, todėl reikalavimas dėl reljefo atstatymo netenkintinas. Nors ieškovas reikalauja atstatyti nugriautus laiptus, tačiau apžiūrėjus žemės sklypą vietoje bei jame esančius objektus buvo matyti, kad laiptai, kurių atstatymo ieškovas reikalauja yra sutvarkyti ir galimi naudoti.

Ieškovas, reikalaudamas, kad ieškovė nuardytų suklotas grindinio trinkeles, neįrodė, kad dalies senos, apirusios ir tikėtinai galinčios kelti pavojų betono plokščių dangos išardymas dalyje sklypo kokiu nors būdu pažeidžia ieškovo kaip bendraturčio interesus. Ieškovas nurodo, kad trinkelės (t.y. iš trinkelių suformuotas takas) turi būti išardytos, kadangi yra aukštesniame lygyje nei betoninė (asfalto) danga, todėl ieškovas negali tinkamai naudotis garažu. Teismui apžiūrėjus vietoje buvo akivaizdu, kad būtent betoninė (asfalto) danga yra nelygi ir vietomis, ypatingai ties įvažiavimu į ieškovo garažą gerokai iškilusi virš trinkelių lygio. Atsakovės suklotos trinkelės atrodo estetiškai ir tvarkingai, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kiemo trinkelės būtų suklotos savavališkai, t.y., kad tokiam plotui, kaip kad suklotos trinkelės būtų reikalingas statybos leidimas. Pažymėtina, kad iš rekonstrukcijos projekto aiškinamojo rašto 3.2.1 dalyje „Sklypo plano sprendiniai“ nurodyta, kad sklypo plano sprendiniai pateikiami ant UAB „Liturta“ atliktos topografinės nuotraukos, pagrindiniai įėjimas ir privažiavimas paliekami nuo Bendektinių gatvės pusės, prie pastato numatomos dvi vietos automobiliams, esami sklypo medžiai išsaugomi, neužstatytas plotas apželdinamas veja bei išklojamas plytelėmis, privažiavimas prie pastato paliekamas esamos asfalto dangos, pagrindinis įėjimas bei takai – iš betoninių trinkelių. Pažymėtina ir tai, kad pietinėje sklypo pusėje išklotų trinkelių teisėtumą statybą prižiūrinti institucija yra įvertinusi ir pažeidimų nenustatė.

Ieškovas sutikimą rekonstrukcijai yra davęs du kartus – vieną kartą kartu su tėvu 1997 metais, kitą kartą – 2007 metais. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad rekonstrukcijos projektas, kuriam sutikimą ieškovas davė 1997 metais, nebuvo įgyvendintas, išduotas statybos leidimas nebegalioja. Ieškovas siekia, kad ieškovė užmūrytų įėjimą į garažą ir pasidarytų kitą nuo gatvės pusės, motyvuodamas, kad tokio pobūdžio rekonstrukcijai buvo davęs sutikimą 1997 metais. Pažymėtina, kad statybos darbų atlikimui nepakanka vien turėti bendraturčio sutikimą ar pageidavimą darbams atlikti. Statybos leidimai yra išduodami konkrečiam terminui, o statybos leidimo, kuris būtų leidęs įgyvendinti tokio pobūdžio ieškovo reikalavimą yra pasibaigęs. Iš į bylą pateikto rekonstrukcijos projekto, kuriam įgyvendinti ir buvo išduotas 2009 metų statybos leidimas, matyti, kad garažo vartų anga siaurinama, įstatomos naujos lauko durys. Rekonstrukcijos projekte galimybė formuoti naują įėjimą į garažą iš gatvės pusės nėra numatyta. Kita vertus, ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad esamas projektas kokiu nors būdu pažeidžia jo kaip bendraturčio teises.

Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei dėl kiemo vartų atstatymo. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad vartus išmontavo būtent atsakovė, šios aplinkybės nepatvirtino ir ieškovo bandytas inicijuoti ikiteisminis tyrimas. Nors ieškovas įrodinėja, kad atsakovė turėjo didesnį motyvą vartus pašalinti, tačiau šie teiginiai yra grįsti tik prielaidomis ir jokiais įrodymas nepatvirtinti. Nenustačius, kad vartus pašalino būtent atsakovė, nėra nustatytas įstatyminis pagrindas tenkinti šį ieškovo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę vartus atstatyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustatyta jokio įstatyminio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1300 EUR atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti (CPK 98 str. 1 d.). priteistinos išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio išlaidų, be to, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgia į tai, kad dėl netinkamai suformuluotų ieškinio reikalavimų, atsakovo atstovei buvo sudėtinga suformuluoti teisinę poziciją, rengti procesinius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1300 EUR (tūkstantis trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.