Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui I. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovei ieškinys su priedais bei šaukimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė M. S. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Mano, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima nustatyti atsakovės kaltę. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies, netaikyti neterminuoto motinos valdžios apribojimo, o tik atskirti nepilnametį vaiką nuo jo mamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė A. M., o tėvas – V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). 2014-12-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu mažametės V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu V. G.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-27 nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką - V. G. iš vaiko motinos A. M.. 2019-06-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-800 „Dėl laikinosios globos nustatymo V. G.“ nuo 2019-06-04 V. G. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta I. S.. 2019-05-31 skyriuje priimtas sprendimas Nr. 5SPĮ-116, kuriuo patvirtino, kad I. S. atitinka keliamus reikalavimus norint tapti vaiko globėja. M. V. Gulbinskaitės motinos A. M. gyvenamoji vieta nėra žinoma, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis niekur nedirba, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis paskutinį kartą - 2015 metais, teista Didžiojoje Britanijoje. 2004-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei A. M. laikinai, o 2007-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai, apribota valdžia sūnaus D. M. atžvilgiu.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, t. y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

8. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovė nesirūpina savo dukra V. G., yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo ir priežiūros, su dukra visiškai nebendrauja. Taigi atsakovė dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) daugiau nei 9 metus ir iki šiol tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė sąmoningai nusišalino nuo savo vaikų priežiūros ir paliko juos be motinos globos. Pažymėtina, kad atsakovės motinos valdžia į kitą vaiką - sūnų D. M. buvo apribota 2004-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu laikinai, o 2007-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu neterminuotai. Tai, rodo, kad atsakovė yra visiškai abejinga savo vaiko atžvilgiu ir nenori auginti jo pati. Atsakovė savo elgesio nekeičia ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis). Toks atsakovės elgesys, kuomet atsakovė visiškai nesirūpina vaiku, neatlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu, neužtikrina jo poreikių, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro motinos valdžios apribojimo pagrindą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė visiškai neatlieka savo kaip motinos pareigų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, mano, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti atsakovės atstovės prašymą dėl laikino atsakovės motinos valdžios apribojimo į dukrą V. G., kadangi byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, jog atsakovė daug metų yra visiškai abejinga savo vaiko atžvilgiu ir nenori auginti jo pati.

9. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.). Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

10. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

11. Bylos įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. AD1-800 „Dėl laikinosios globos nustatymo V. G.“ nuo 2019-06-04 nustatė V. G., gim. (duomenys neskelbtini) laikinąją globą, paskiriant laikinąja globėja I. S.. Vaikas nuo 2019 m. gegužės mėn. gyvena pas laikinąją globėją. Duomenų apie tai, kad dabartinė laikinoji globėja netinkamai atlieka globėjos pareigas, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, V. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jos dabartinės laikinosios globėjos I. S. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

12. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 555 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

13. Nors duomenų apie atsakovės turtinę padėti nėra, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, galimai gyvena užsienyje, todėl pagal galimybes privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Ieškovas prašo iš atsakovės nepilnametei V. G. priteisti išlaikymą, kas mėnesį po 215 Eur iki jos pilnametystės. Prašomas priteisti išlaikymo dydis nesiekia teismų praktikoje suformuluoto orientacinio minimalios mėnesinės algos kriterijaus. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas vaikui 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra minimalus, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai V. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-07-09) iki jos pilnametystės, nurodant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise administruos vaiko laikinoji globėja I. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

14. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir/ ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

15. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui V. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

16. Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

17. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 405, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką V. G., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-07-09) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti nepilnametės V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja I. S..

Nepilnametės V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos laikinąją globėją I. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnametei V. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.