- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 1-75-853/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01272-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- T. Š., T. B.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
dalyvaujant prokurorei O. A., nukentėjusiesiems T. Š. ir T. B., jo atstovui advokatui G. G., kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. grasino nužudyti žmones, ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, o būtent: 2012 m. gruodžio 10 d. apie 23 val., prie sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,09 promilės), tarpusavio konflikto metu, grasino nukentėjusiesiems T. B. ir T. Š., laikydamas rankoje savigynai išduotą pistoletą BERETA 84F, kurio Nr. E83797Y, iššovęs ne mažiau dviejų šūvių į orą ir šaukdamas, kad nušaus, reikalavo nukentėjusiųjų iškelti į viršų rankas, klauptis, o paskui ir gultis ant žemės, taip sukėlė nukentėjusiesiems T. B. ir T. Š. stresą, nerimą ir baimę dėl savo gyvybės bei sveikatos, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2012 m. gruodžio 10 d. apie 23 val., prie sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,09 promilės), po to kai grasino nušauti, laikydamas rankoje savigynai išduotą pistoletą BERETA 84F, kurio Nr. E83797Y ir iššovęs ne mažiau dviejų šūvių į orą reikalavo nukentėjusiojo T. Š. iškelti į viršų rankas, klauptis, o paskui ir gultis ant žemės, nukentėjusiajam T. Š. nepaklusus, sudavė tuo pačiu pistoletu jam vieną kartą į veidą, dėl ko T. Š. nugriuvo ant žemės, taip padarydamas odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą veide, galvos sumušimą, kas sukėlė T. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. V., apklaustas teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. gruodžio 10 d. vakare pas jį į namus atvyko pažįstami T. B. ir T. Š., kurie jį pasveikino su gimtadieniu. Jis juos pakvietė užeiti į virtuvę, kur visi gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Jo sūnus A. visą laiką su jais nesėdėjo, nes dažnai išeidavo į antrą aukštą prie kompiuterio. Jis dar papriekaištavęs T. dėl pastarojo netinkamo elgesio sporto salėje. Kažkokiu momentu atsistojo eiti kažko paimti iš šaldytuvo. Nespėjęs atsisukti, pajuto smūgį į galvą. Nuo smūgio prarado sąmonę. Po kažkurio laiko atsipeikėjęs pamatė, kaip T. Š. bando iš jo atimti jo savigynai nešiojamą pistoletą. Jis sugriebęs rankomis savo pistoletą neleido jo T. paimti, o T. koja nuspyrė šalin, bei pistoletą užsitaisė. Tada T. su T. išbėgo iš virtuvės. Jis, laikydamas užtaisytą pistoletą rankoje, išbėgo į kiemo pusę, nes norėjo abu sulaikyti ir iškviesti policiją. Išėjo laikydamas rankoje ginklą, tačiau jį buvo nukreipęs į viršų. Jam išėjus T. su T. buvo prie automobilio. Jis liepė jiems gultis ant žemės, nes jis kvies policiją. Tačiau T. Š. jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Liepęs T. su T. stovėti vietoje, iššovė vieną šūvį į viršų. Tuomet priėjęs prie T., turėtu pistoletu sudavė šiam smūgį į sprandą. Nuo jo suduoto smūgio T. matomai netekęs sąmonės nugriuvo. Tuo metu T. klūpėjo nuo jo už maždaug poros metrų. Netrukus pajuto, kaip T. iš nugaros pusės prišoko prie jo ir trenkė jam per kojas ir jis griuvo ant žemės, o ant jo užgriuvo T. B.. Jam nuo skausmo nutirpo visas petys. Jis negalėjo net pajudėti. Tada T. B. pagrobė jo ginklą ir įrėmė jam į galvą. Tada jis gynėsi bei pagavo T. B. ranką, kurioje šis laikė ginklą. Bandė ginklą nukreipti, tačiau T. B. nuėmė saugiklį ir atkišo ginklą į jį. Tada T. B. iššovė, jam pasidarė silpna. Dar prieš tai T. B. su jo ginklu ir kumščiais jam trenkė į veidą. T. B. iššovė du kartus. Vėliau T. B. puolė ant jo sūnaus A. V.. Jis nubėgo pas kaimyną prašyti pagalbos, kad iškviestų policiją.
Nukentėjusysis T. B. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad per V. gimimo dieną, 2012 metais gruodžio mėnesį, jie sportavo. Tada priėjo A. ir pasakė, kad šiandien V. gimtadienis. Iš pagarbos treneriui, po darbų, nupirko tortą ir „Bitnerio“ balzamą. Atėjo pas V. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis juos pasitiko su šypsena, įleido į namus. Visi atsisėdo virtuvėje, V. V. jau išgėrinėjo, jie paprašė kavos, valgė tortą, bendravo. Besikalbant su V. V. ir T. Š., iš šono priėjo V. V. sūnus A. ir įsiterpė į pokalbį. V. buvo nepatenkintas ir sudavė savo sūnui vieną smūgį į galvą. A. nukrito be sąmonės, jis pasiteiravo V. V., kodėl šis taip daro? Tada V. V. pradėjo pulti ant jo, kas yra, kodėl jis nepatenkintas. Jie susikibo, V. V. bandė jį draskyti. Jis V. V. parvertė. Jis paklausė, ar V. V. nusiramino ir ar gali paleisti? Kai V. V. paleido, šis išbėgo į lauką. Tada su T. Š., jie nuėjo pažadinti A., šiam pasakė, kad išvestų juos lauk, kad čia vyksta kažkokios nesąmonės. Jiems išeinant iš salės, lauke, iš kairės pusės link jų ėjo V. V.. V. V. šaukė, kad juos nušaus, liepė gultis, klauptis ant kelių. Jam atsiklaupus, V. V. priėjo prie T. Š. ir liepė šiam klauptis. T. Š. pasakė, kad nesiklaups, tada V. V. sudavė T. Š. su pistoletu į gavos sritį. T. Š. nukrito be sąmonės. Be galo išsigandęs dėl savo ir kitų gyvybės, jis bandė sulaikyti V. V., kad šis nieko nenušautų. Puolė V. iš nugaros ir laikė už rankų, kadangi šis ir A. dar daužė T. Š.. V. V. buvo persigėręs, nebesuvokė, ką daro. Tuomet jis pakirto V. V. per kojas, kad jie abu nukristų, kadangi kitaip neišėjo jam atimti pistoleto. Jiems begulint, šis dar iššovė du šūvius. Tada dar labiau jis išsigando, kad šis gali ką nors nušauti, persiropštė per V. V., smūgiavo šiam į galvą, norėdamas atimti iš V. V. pistoletą ir apginti savo gyvybę. V. V. į veidą smūgiavo 4 arba 5 kartus, smūgių neskaičiavo. Kai V. V. smūgiavo, šiam iš rankų iškrito pistoletas. Tada V. V. dar bandė priešintis, tuomet dar teko iš pistoleto vamzdžio suduoti kaltinamajam. Paskui jie šnekėjosi su A., pasakė, kas čia vyksta, kad atvažiuos rytoj ir atiduos pistoletą. T. Š. atsigavo turbūt tada, kai jis grūmėsi su V. V.. Apsikabino su A., šis pasakė, kad taip turėjo būti. Ir išvažiavo kartu su T. Š..
Nukentėjusysis T. Š. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad sportavo su T. B.. V. V. sūnus pasakė, kad šiandien tėvo gimtadienis, kad galėtų atvažiuoti ir pasveikinti V. V.. Nusipirko tortą, „Bitnerio“ balzamo ir nuvažiavo pas V. V.. Juos įleido į vidų, jie bendravo, kalbėjos, tada priėjo V. V. sūnus, tada V. V. be jokios priežasties šiam trenkė į veidą. V. V. paklausė, ką šis čia daro? Tada V. V. puolė T., jie apsigrūmė. Tada jis pamatė pistoletą V. V. rankose. Pakėlė A. ir jis pasakė, kad reikia eiti iš čia. Jiems beišeinant iš salė, parbėgo V. V., kuris šaudė su pistoletu ir liepė jiems klauptis. T. B. atsigulė. V. V. jam taip pat liepė klauptis, jis nepaklausė, tada V. V. smogė jam į veidą. Kai jis atsipeikėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo kartu su T. B..
Liudytojas A. V. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2012-12-10 per tėvo gimtadienį, buvo eilinė darbo diena, antradienis. Pabaigus darbą apie 22 val. išgirdo skambutį prie durų, atvažiavo T. B. ir T. Š.. Jis pasakė tėčiui, kad jų neįleistų, kadangi šie jiems nei draugai, nei pažįstami, tačiau tėvas nusprendė juos įleisti. Tada visi nuėjo į virtuvę. Rankoje T. B. turėjo atsinešęs butelį stipraus alkoholinio gėrimo. Visi virtuvėje šnekučiavosi, visi vartojo alkoholį, vartojo stiprius gėrimus, darėsi kokteilius su sultimis. Visi kėlė tostą, pasveikino, išgėrė. Po to, jis nuėjo į savo kambarį prie kompiuterio, kas kažkiek laiko jis nusileisdavo į apačią, pasveikinti tėvo, išgerti. Taip nusileido porą kartų ir kažkuriuo momentu jis nuėjo į tualetą ir jam bebūnant ten, išgirdo garsą, panašų į tai, kad būtų suduotas smūgis. Smūgis buvo duslus, po to smūgio išgirdo skardų garsą, kaip butelis būtų nukritęs ant žemės. Po to, kai išgirdo šiuos garsus, stengėsi kuo greičiau išeiti iš tualeto. Išėjęs pamatė, kad stalas buvo pastumtas į šoną, ant grindų buvo sudaužyti buteliai, indai, aplinkui buvo kraujo balos. Paėjęs keletą žingsnių, pamatė, kad buvo atidarytos lauko durys, lauke degė šviesos, ir jis nusprendė pažiūrėti, kas ten vyksta. Jis įtarė, kad pro tas duris galėjo išbėgti tėvas, tad jis perbėgo per virtuvę, ir į lauką išėjo pro salę. Išėjęs į lauką, pamatė, kad lauke stovi T. B. ir T. Š.. Toliau pamatė savo tėvą ateinantį link jo, tėvas pasakė, kad jį užpuolė ir, kad jis kviečia policiją. Pažiūrėjo į tėvo galvos šoną ir pamatė, kad jis kruvinas. Pamatęs kruviną veidą, pamatė, kad tėvas su rankos pirštu parodė į žemę ir T. Š. ir T. B. liepė gultis ant žemės, kadangi nori kviesti policiją. Kažkuriuo tai momentu, tėvas pamatė, kad niekas neklauso, kadangi niekas nesigulė, nuėjo pas T. B. ir dar kartą rodydamas pirštu liepė šiam gultis ant žemės. Tada T. B. atsigulė, o vėliau atsiklaupė. Kitoje rankoje tėvas turėjo mažą šautuvą, t. y. pistoletą. Pistoletas buvo nukreiptas į žemę, o su kitos rankos pirštu tėvas rodė nukentėjusiesiems atsigulti. Kai T. B. atsigulė, tėvas nuėjo prie T. Š., kuriam taip pat liepė gultis. Kadangi T. Š. nesigulė ant žemės ir atsikalbinėjo, tada tėvas trenkė T. Š. su dešine ranka į sprandą. T. Š. nuo to smūgio nugriuvo ant žemės, ir kažkuriuo tai momentu tėvas būdamas prie T. Š. su koja pastūmė T. Š. į užpakalį, kad pažiūrėti, kad šis sąmoningas. Tuo tarpu T. B. atsistojęs, iš nugaros puolė jo tėvą, prieš tai sudavė keletą smūgių, t. y. du smūgius, jo tėvui į galvą. Taip pat T. B. padarė pakirtimą jo tėvui per kojas, kad šis nugriūtų ant žemės. Tada T. B. su keliais prispaudė tėvą prie žemės. Prispaudęs jo tėvą, daužė per galvą, o po to, taip pat išplėšęs iš tėvo rankų ginklą, tai pat daužė per galvą. Jis kartais vis atsisukdavo į T. Š. ir T. B., atsisukęs į T. Š. liepė šiam gulėti ir nesikelti, tačiau T. Š. neklausė, tada jis su ranka trenkė šiam į krūtinę neleisdamas keltis. Kai T. B. iš nugaros puolė jo tėvą, jau tik pribėgant prie tėvo, jis taip pat puolė ant T. B. ir norėjo šį patraukti, kad tokiu būdu išvengti konflikto, kad tėvas nebūtų užpultas. Bet T. B. ranka pastūmė jį į šoną. T. B. jau buvo užsikabinęs už tėvo nugaros ir kai T. B. ir jo tėvas nugriuvo, tuo tarpu T. Š. bėgo prie jo tėvo. Pribėgęs T. Š. su koja ruošėsi jau daryti smūgį ir jis pribėgo prie T. Š. ir jam smūgiavo. Tada T. Š. liepė nebesistoti ir neleido mušti tėvo. Paskui vis atsisukdavo ir pasižiūrėdavo, kas vyksta, ir kažkuriuo momentu pamatė, kad T. B. nukreipęs ginklą tėvui į krūtinę šauna. Kai atsisuko, pamatė kad ginklas nukreiptas į tėvą. Tada puolė bėgti link T. B., tėvas iš paskutinių jėgų bandė patraukti ginklą nuo savęs, o T. B. ginklą nukreipinėjo tėvui į krūtinę. Iš nugaros matė laužimo mostą, pribėgus jam prie T. B., jis už apykaklės ėmė tempti T. B. nuo tėvo. Betempiant, T. B. dar padarė keletą mostų, kad jis nesikištų ir toliau galėtų grumtis su jo tėvu. Dar kažkokiu momentu T. B. pašoko nuo žemės ir jam du kartus su pistoletu dėjo per galvą. Tada jis pargriuvo ant žemės, atsistojo ir paklausė, už ką jam smūgiuoja. Po tų smūgių T. B. ginklą atstatė į jį ir pasakė, jei nori tai klius ir jam. Tada jis pradėjo šnekėtis su T. B. gražiuoju, kad jam nieko nepadarytų. Jis išgirdo gaiduko trakštelėjimą, jis pasakė, kad jie išprotėjo, kodėl jie užpuolė jo tėvą. Pradėjo aiškintis, kas ir kodėl. Dar prisimena, kad T. B. kažko ieškojo aikštelėje, jis taip pat pasakė, kad jo tėvui taip ir reikia. Po viso šio pokalbio, T. B. priėjo ir jį apsikabino. Tada jam į ausį T. B. pasakė, kad taip turėjo būti ir neduok dieve jis prasitars, tai užlenks. Po viso to T. B., būdamas girtas pasiėmė ginklą, atsisėdo su T. Š. į automobilį ir išvažiavo. Tada jis nubėgo į namus pažiūrėti, kur tėvas. Namuose jo nebuvo, tėvą rado gulintį prie teniso kortų, tada pasirodė greitoji pagalba, jis padėjo įkelti tėvą.
Liudytojas E. B. apklaustas teisme parodė, kad buvo žiema. Buvo naktis. Pas jį į namus atėjo V. V., kuris buvo labai sumuštas. V. V. jis atpažino iš rūbų. V. V. tyliai kalbėjo. Jis paklausė V. V., kas nutiko? V. V. pasakė, kad žudo A. Kol jis apsirengė, iškvietė greitąją pagalbą V. V. jau buvo dingęs. Greitoji pagalba ganai ilgai važiavo. Kai jis važiavo į priimamąjį, pakeliui sutiko greitąją pagalbą ir pasakė, kad ne tuo adresu ji važiuoja. Po to, jis su A. V. įkėlė V. V. į greitosios pagalbos automobilį. A. V. buvo kaip nesavas, dideliame strese.
Liudytojas D. P. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2012-12-10 gavus pranešimą, dėl galimo susišaudymo, nuvyko į vietą adresu (duomenys neskelbtini). Po to, dėl šių įvykių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apžiūrėjus įvykio vietą lauke buvo rastos tuščios šovinių tūtelės, tuščia apkaba. Tada nuvyko į priėmimo skyrių, kur buvo bandoma pakalbėti su nukentėjusiuoju V. V., tačiau su juo buvo sunku susikalbėti, nes šis nesiorientavo aplinkoje. V. V. buvo sužalotas į koją. A. V. paaiškino, kad išėjo pavedžioti šuns ir kažkas iššokęs iš medžio trenkė per galvą, o tada išgirdo šūvius netoli sporto klubo. Apžiūrėjo įvykio vietą ir sporto klube jokių grumtynių požymių nebuvo. Įvykio vietą jam nurodė A. V.. Ryte vėliau buvo apžiūrėta įvykio vieta gyvenamajame name virtuvėje, kuri sujungta su svetaine, kur matėsi, jog vyko išgertuvės. Dėl šių įvykių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai.
Kaltinamojo V. V. kaltė be jo paties parodymų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu:
nukentėjusiojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur parodė, kad 2012-12-10 apie 21 val. kartu su draugu T. Š. atvyko pasveikinti su gimtadieniu savo buvusio trenerio V. V. į jo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Namuose be V. buvo ir jo sūnus A.. Jie visi keturi V. virtuvėje šventė, gėrė alkoholinių gėrimų. Kažkokiu momentu A. įsiterpė į jų pokalbį ir, supykęs ant jo, V. sudavė sūnui kumščiu smūgį į galvos ar veido sritį. A. nuo šio smūgio nugriuvo ant grindų. Jis bandė raminti V., kad šis nemuštų sūnaus ir jam tai labai nepatiko, todėl jis puolė, mojuodamas kumščiais link jo. Jis apkabino V. ir prašė jo nusiraminti, tačiau šis elgėsi agresyviai, bandė atstumti jį nuo savęs. Taip jie susigrūmė, o besigrumiant ir nugriuvo abu ant grindų. Ar sudavė vienas kitam kokius nors smūgius, nebepamena, nes viskas įvyko labai staiga. Tik pamena, jog kai kažkokiu grumtynių metu pasikėlė V. džemperis, jis pamatė, kad šis dėkle turi pistoletą. Išsigandę su T., nusprendė eiti iš tų namų. V. kažkur išėjo. Tuo metu atsipeikėjo A. ir jie visi trys išėjo iš pastato į lauką. Išėjęs, už maždaug 10 metrų pamatė stovintį V., kuris rankoje laikė ginklą. Netrukus V. tą ginklą nukreipė į jį ir liepė klauptis. Jis neskubėjo klauptis, tačiau V. tuomet iššovė iš pistoleto į viršų. Išsigandęs, kad V. gali jį nušauti, jis atsiklaupė ir iškėlė į viršų rankas. V. ir toliau buvo į jį nukreipęs ginklą bei reikalavo gultis ant žemės. Bijodamas dėl savo gyvybės, kad V. jo nenušautų, jis atsigulė ant žemės. Tuomet V., nešinas rankoje ginklu ir nukreipęs jį į T. liepė ir šiam klauptis ant kelių. T. nesiklaupė ir tuomet V. turėtu ginklu trenkė vieną kartą į veidą. T. nuo to smūgio susmuko ir nugriuvo ant žemės bei gulėjo ten lyg būtų netekęs sąmonės. Jis suprato, kad jei nieko nedarys, tai V. visus juos iššaudys, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs, atrodė neprognozuojamai. Tuomet puolė prie V. ir bandė iš jo atimti ginklą, šaukė, kad kas nors jam padėtų tai padaryti, tačiau niekas nepadėjo, todėl netrukus jis, padauždamas V. per kojas, jį apvertė, o kadangi tuo metu laikė jo rankas ties alkūnėmis, tai su V. nugriuvo ant žemės ir pats. V. stūmė jį nuo savęs, muistėsi ir netrukus pats iš savo pistoleto iššovė du ar tris kartus. Kur tuo metu buvo nukreiptas ginklas, iš išgąsčio nebesuprato. Tuomet supratęs, kad jei neatims iš V. šio pistoleto, tai pastarasis visus juos iššaudys, todėl pradėjo V. mušti kumščiu. Mušamas V. turėtą ginklą paleido ir jis jį pasiėmė. Tačiau V. norėjo iš jo tą ginklą atsiimti ir puolė jį, todėl jis sudavė V. tuo pistoletu smūgius į veidą. Po šių smūgių V. šiek tiek apsiramino ir jo nebepuolė, o netrukus kažkur ir dingo. Po to, jis apie įvykį kalbėjosi su A., kuris pasakė, kad jo tėvui „balti arkliai užplaukę, kad jam pasivaideno, jog jį nori nužudyti“. Pasakė A., kad atveš tėvo ginklą ir atiduos, kai šis išsipagirios. Taip pasielgė, kad V. ko nors juo nesužalotų ar net nenušautų. Ginklą iš V. atėmė dėl to, kad šis jo nenušautų, nesužalotų ar nepadarytų kitiems ten buvusiems asmenims ko nors blogo. Smūgius sudavė V. tik gindamasis ir bijodamas dėl savo, T. ir A. gyvybės. Po įvykio juto skausmą dešiniame kelyje bei alkūnėje ir mano, kad susižalojo, griūdamas kartu su V. ant žemės, kai bandė sulaikyti V. su ginklu. Sužalota ir jo dešinė ranka, nes jis sudavė ja minėtus smūgius V., tačiau kaip ir kokiu momentu buvo sužalotas kairysis skruostas, nežino, nes to tiesiog iš išgąsčio nejuto (1 t., 58-59 b. l.);T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtinti 2013-12-09 akistatos su A. V. bei 2013-11-05 akistatos su V. V. metu (1 t., 89-95, 166-168 b. l.);nukentėjusiojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur parodė, kad 2012-12-10 apie 21 val. kartu su draugu T. B. atvyko pasveikinti su gimtadieniu buvusio T. trenerio V., pravarde „karačius”, į jo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kur yra ir pats sporto klubas. Namuose be V. buvo ir jo sūnus A.. Jie visi keturi V. virtuvėje šventė, bendravo, gėrė alkoholinių gėrimų. Kažkokiu momentu A. įsiterpė į jų pokalbį ir V., supykęs dėl to, sudavė sūnui kumščiu smūgį į galvą. A. nuo šio smūgio atrodė, kaip apspangęs. T. bandė raminti V., kad šis nemuštų sūnaus ir šiam tai labai nepatiko, todėl šis puolė, mojuodamas kumščiais link T. ir jie susikibo, pradėjo stumdytis, o netrukus abu ir nugriuvo. A. vis dar gulėjo ant grindų, T. su V. mušėsi, o jis prašė jų baigti. Netrukus jie nustojo muštis ir pasakė, kad vienas ant kito nepyksta, kad viskas gerai. Kai baigėsi grumtynės, atsistojo ir A.. Tuomet jie su T. nusprendė eiti iš tų namų ir visi trys su A. išėjo, nes V. buvo išėjęs prieš tai, tačiau, išėjęs į lauką, pamatė link jų ateinantį V., nešiną rankoje ginklą. A. su T. prašė V. ramintis, tačiau jis į tai nereagavo ir, nukreipęs į juos ginklą, liepė klauptis ant kelių. Dar prieš tai, jis, eidamas šaukė, kad nušaus. Jis pasakė, kad nesiklaups, nes nežino dėl ko turėtų tai daryti. Tuomet V. nešinas savo pistoletu priėjo prie jo ir ginklo rankena, kur dedasi šovinių dėtuvė, sudavė jam smūgį į nosį. Jis po to smūgio neteko sąmonės ir nugriuvo ant žemės. Ar V. sudavė jam dar kokius nors smūgius, nežino, nes buvo be sąmonės. Dar pamena, jog tuo metu, kai V. ėjo link jų nešinas ginklu, jis girdėjo kelis šūvius, tačiau ar tie šūviai buvo paleisti į viršų, ar į jų pusę, nesuprato. Kas vyko jam netekus sąmonės nežino. Po įvykio jis su Tadu išvažiavo į namus. Jam buvo sužalota nosis, sunku buvo kvėpuoti, skaudėjo galvą. Su V. nekonfliktavo (1 t., 64-65 b. l.);T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtinti 2013-12-12 akistatos su A. V. bei 2013-11-05 akistatos su V. V. metu (1 t., 96-99, 169-171 b. l.);liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2012-12-10 maždaug apie 22 ar 23 val., pas jį su tėvu į namus nekviesti atvažiavo T. su T.. Namuose tuo metu buvo tik jis ir jo tėvas. T. su T. atsinešė pyrago, kažkokio alkoholio butelį, nes norėjo pasveikinti su gimtadieniu jo tėvą. Tėvas juos pakvietė užeiti į virtuvę, kur visi, susėdę prie stalo, šventė, bendravo, gėrė alkoholį. Jis išgėręs vieną stikliuką kažkokio alkoholio, pasveikino tėvą su gimtadieniu ir nuėjo prie kompiuterio į antrą namo aukštą. Būdamas ten girdėjo, kad tėvas su minėtais svečiais apie kažką kalbėjosi, visi juokavo. Retsykiais nusileisdavo į pirmą aukštą pas tėvą ir svečius, išgerdavo stikliuką alkoholio ir vėl išeidavo prie kompiuterio. Kažkokiu momentu nusileido į pirmą aukštą ir nuėjo į ten esantį tualetą. Būdamas tualete, netrukus išgirdo keistą garsą, panašų į butelio ir indų kritimą ant grindų, ir garsą, panašų į smūgio sudavimą. Kadangi tuo metu buvo tualete nematė, kas ten vyko. Išėjęs iš tualeto pamatė, kad virtuvėje nei vieno nėra. Ant grindų virtuvėje prie stalo matėsi nukritę indai, butelis, kurie buvo sudužę, stalas buvo pastumtas. Prie stalo ant grindų matė kraujo dėmių. Kas įvyko virtuvėje nežino. Sporto salėje taip pat nieko nebuvo. Tuomet išėjo prie pastato iš 9duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir pamatė iš kairės pusės, nuo netoliese esančių teniso kortų pareinantį savo tėvą. Pastebėjo, kad tėvui buvo kruvina kairė veido pusė. T. stovėjo prie ten stovėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“. T. parėjo nuo įvažiavimo į jų kiemą vartų pusės. Kai jis išėjo T. su T. stovėjo uždėję už galvos rankas ir T. sakė „klaupiamės“. Tuo metu jo tėvas rankoje laikė pistoletą, kurį buvo nukreipęs į viršų. Negirdėjo ar tėvas liepė minėtiems asmenims klauptis. Tačiau aiškiai girdėjo, kaip tėvas pasakė, kad kvies policiją. Tuomet T. atsiklaupė, o T. nesiklaupė ir stovėjo prie automobilio. Tėvas priėjo prie T. ir sudavė šiam vieną smūgį turėtu rankoje pistoletu į veidą. T. nuo šio smūgio nugriuvo ant žemės ir kažkiek laiko pragulėjo, atrodė lyg būtų be sąmonės. Tuomet iš nugaros pusės T. puolė jo tėvą ir norėjo iš jo atimti ginklą. T. su tėvu pradėjo grumtis, T. užgriuvo ant jo tėvo. Jis stebėjo T., kad šis neatsikeltų ir nepadėtų T. pulti jo tėvo. T. visą laiką gulėjo ant žemės, kėlėsi kelis sykius nuo žemės ir ėjo link jo iš nugaros pusės. Todėl pamena, kad stūmė jį ir jis vėl nugriuvo ant žemės. Dar pamena, kad sudavė T. vieną nestiprų smūgį į krūtinę, kad šis nesikeltų ir liepė gulėti. T. nuo žemės nesikėlė. Kažkokiu momentu atsisuko į tėvo ir T. pusę ir pamatė, kad T. yra atėmęs iš tėvo pistoletą ir jį laikė savo rankose. T. tėvą buvo prispaudęs keliais prie žemės ir laikė nukreipęs į jį pistoletą bei du kartus iš to pistoleto iššovė į krūtinės sritį. Matė, kaip jo tėvas rankomis bandė nukreipti nuo savęs ginklą jau po minėtų šūvių, tačiau T. vis tiek kreipė ginklą į tėvo krūtinę, o tėvas iš paskutinių jėgų jį kreipė nuo savęs. T. mušė jo tėvą per galvą kumščiu ir atėmė iš tėvo pistoletą, tiksliau kažkaip jį išdaužė iš tėvo rankos. Visa tai matė prieš minėtus šūvius. Prieš šūvius dar matė, kaip T. daužė tėvą pistoletu per galvą. Pamatęs, kad T. laiko tėvo pistoletą nukreipęs tėvui į krūtinę, jis puolė T. iš nugaros pusės ir sučiupęs jam už džemperio ar striukės, apykaklės atitraukė jį nuo savo tėvo. Nutempė T. į šoną, o jis priešindamasis alkūne jam sudavė vieną kartą į galvą bei sudavė pistoletu ne mažiau dviejų kartų į galvą. Tempiamas nuo tėvo T. jam pagrasino, sakydamas „nebandyk lįsti, nes nušausiu“. Tėvas kažkur dingo. Žinojo, kad tėvui peršautas pilvas, nes pats matė, kaip T. tėvui šovė į krūtinės sritį. Pamena, jog pareidamas nuo teniso kortų pusės tėvas iš pistoleto iššovė į orą. Girdėjo tik vieną šūvį į orą. Ar tėvas šovė ir daugiau sykių tiksliai nebepamena, nes buvo įvykio metu neblaivus, gal dėl to ne visas įvykio aplinkybes tiksliai pamena. T. ginklą atimtą iš jo tėvo pasiėmė su savimi ir abu su T. išvažiavo. Jam matant T. niekam jokių smūgių nesudavė. Kas įvyko prie pastato, kol jis buvo tualete ir kodėl jo tėvas laikė į viršų nukreipęs ginklą, nežino. Po įvykio tėvas jam sakė, jog T. su T. jį virtuvėje mušė, nes norėjo iš jo atimti ginklą. Jis pats to nematė. Tėvas jam jokių smūgių nesudavė. Jis su tėvu nekonfliktuoja, jie gerai sutaria. Kai T. su T. išvažiavo, jis ieškojo tėvo ir rado jį lauke (duomenys neskelbtini) gatvėje prie teniso kortų ant sniego prie medžio. Tėvas buvo be sąmonės. Dėl T. jam padarytų sužalojimų, praėjus kuriam laikui, kreipėsi į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių ir pas teismo medicinos specialistą. Jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dar pamena, kad kai tempiamas T. kažkaip atsistojo ir sudavė jam smūgius, iškarto po to, jis nukreipė tėvo pistoletą į jį ir norėjo šauti, nes girdėjo, kaip trakštelėjo ginklo gaidukas. Suprato, kad pistoletas yra užsikirtęs ir tik dėl to, jis neiššovė. Įvykio metu, kaip ir kiti kartu su juo šventę asmenys, jis buvo neblaivus (1 t., 70,71 b. l.);ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 73-1-01246-12, liudytojo A. V. duoti parodymai, kur jis parodė, kad tuo metu, kai stebėjo T. Š., kad šis nesikeltų ir liepė jam nebandyti keltis, jis išgirdo du šūvius ir atsisukęs į tėvą su T. pamatė, kad T. yra atėmęs iš tėvo ginklą ir kad juo daužė tėvui per galvą. Kokiu momentu ir kaip tiksliai T. atėmė iš jo tėvo ginklą, jis nematė. Pamatęs, kad T. daužo jo tėvą ginklu, jis jį nutempė nuo tėvo. Kad tėvui yra peršautas pilvas nežinojo. Kaip tiksliai buvo peršautas jo tėvo pilvas, nežino, nes manė, kad tie šūviai buvo paleisti į orą. Išgirdęs minėtus šūvius, atsisukęs pamatė, kad T. jau buvo atėmęs iš tėvo ginklą. O kas prieš tai iššovė du minėtus šūvius, jis nematė. Po įvykio T. jam pasakė „rytoj pasikalbėsim“ ir su T. išvažiavo (1 t., 72,73 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. B. parodymai, kur jis parodė, kad 2012-12-10 apie 23.05 val. išgirdo beldimą į duris. Atidaręs duris pamatė kaimyną iš sporto klubo V. V.. V. veidas ir rankos buvo kruvinos, jis buvo be batų, tik su kojinėmis. V. pasakė, kad „muša, žudo A.“ ir paprašė iškviesti pagalbą. Kai jis nuėjo atsinešti telefono, kaimynas kažkur išėjo. Vėliau pamatė iš parko prie šalia esančių teniso kortų neštuvais greitosios pagalbos darbuotojų nešamą kaimyną V.. Šalia buvęs jo sūnus šaukė „tėti, tėti“. A. buvo girtas, tai matėsi iš jo elgesio, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos, be to, jis ligoninėje garsiai šūkavo, trukdė medikams dirbti. Ligoninėje matė, kad kaimynui kažkuriame šone yra žaizda, tačiau kuo ji padaryta nesuprato. Prieš kaimynui V. ateinant pas jį, jis jokių šūvių negirdėjo, muštynių nematė. V., išskyrus minėtus žodžius, jam daugiau nieko nepasakė (1 t., 101,102 b. l.);2012-12-14 specialisto išvada Nr. G 253/12 (13), kurioje nurodyta, kad T. B. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, galvos sumušimas, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, dešinės plaštakos sumušimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje. Sužalojimai padaryti tiesioginių smūgių metu, kai kurie galėjo gautis atsitrenkus į kietą pagrindą. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 62 b. l.);2012-12-14 specialisto išvada Nr. G 252/12 (13), kurioje nurodyta, kad T. Š. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva veide, galvos sumušimas. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti tiesioginių smūgių metu. Sužalojimai viršugalvyje ir pakaušyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių smūgių metu, tiek ir nugriuvus, ir atsitrenkus į kietą pagrindą (1 t., 68 b. l.);2012-12-11 tarnybiniu pranešimu Nr. 86-73-IL-11437, kuriame nurodyta, jog po sužalojimo V. V. nors ir buvo sąmoningas, tačiau sužalojimo aplinkybių nenurodė. V. V. sūnus A. V. atsisakė duoti bet kokius rašytinius parodymus ir paaiškino, jog 2012-12-10 šventė su tėvu pastarojo gimtadienį, apie 23 val. išgėrė kelis stikliukus degtinės, po ko išvedė į netoli gyvenamojo namo esantį parką pavedžioti šunį. Netrukus lauke prie sporto klubo išgirdo du kartus duslų garsą bei šūkaujant kažkokius balsus. Bėgo prie sporto klubo, bet ten buvo tamsu ir jis jokių žmonių ar automobilių nematė. Jam bėgant atgal staiga iš nugaros pajuto stiprų smūgį į pakaušio sritį, praradęs sąmonę nugriuvo, o po kažkurio laiko atsigavęs parke prie teniso kortų pamatė greitosios automobilį. Priėjęs pamatė gulintį prie medžio savo tėvą sužalotu veidu, jokių kitų sužalojimų nematė. Vėliau A. V. dalyvavo apžiūrint sporto klubo patalpas, kuriose jokių grumtynių ar konflikto požymių nesimatė. A. V. jokios kitos patalpos, kaip galimos kitos įvykio vietos, pareigūnams nenurodė (1 t., 13 b. l.);2012-12-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra prie sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: keturi vienetai gelsvos spalvos 9 mm šovinių tūtelės, spyruoklė ir metalinė detalė (1 t., 14-16 b. l.);2012-12-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog T. Š. pateikė šaunamąjį ginklą „BERETTA“ E837979 (1 t., 30 b. l.);2013-02-14 specialisto išvada Nr. 11-363 (13), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas ginklas yra 9 mm kalibro pistoletas „PIETRO BERETTA 84 CHEETAN“ Nr. E 83797Y, skirtas šaudyti 9 mm kalibro trumpais Brauningo šoviniais. Pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų, yra tinkamas šaudyti, šovinius įstatant į šovinio lizdą rankomis. Tirti pateiktos ginklo dalys- dvi plokštelės ir viena spyruoklė yra 9 mm kalibro „PIETRO BERETTA 84 CHEETAN“ pistoleto modelio šovinių dėtuvės dalys-šovinių dėtuvės dangtelis, atraminė plokštelė ir vidinė dėtuvės spyruoklė. Tirti pateiktos keturios tūtelės yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro trumpų brauningo šovinių šautos tūtelės. Tirti pateiktos keturios 9 mm kalibro trumpų Brauningo šovinių tūtelės buvo šautos viename tirti pateiktame 9 mm kalibro pistolete „PIETRO BERETTA 84 CHEETAN“ Nr. E 83797Y (1 t., 34-39 b. l.);2013-03-19 vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip įrašo dešinės pusės apatiniame kampe matyti nuo pastato į kairę pusę einantys du asmenys. Asmuo einantis priekyje panašus į A. V.. Jam iš paskos eina asmuo, panašus į T. B.. Iš kairės pusės stebimas link šių asmenų ateinantis kitas asmuo, kuris panašus į V. V.. Šiam priėjus T. B. pakelia rankas. V. V. priėjus arčiau A. V. ir T. B., matyti, kaip pastarieji traukiasi į kairę pusę link pastato, o netrukus abu ir pritupia. A. V. atsistoja, o T. B. iškeltomis į viršų rankomis atsiklaupia ant vieno kelio. V. V. eina artyn šių asmenų tai iškeldamas dešinę ranką, tai ją nuleisdamas, eina svirduliuodamas. Kai V. V. prieina prie A. V. ir T. B., T. B. staiga atsigula ant žemės. A. V. stovi. V. V. praeina pro T. B., kuris klūpo toje pačioje vietoje. V. V. kažką daro rankomis. V. V. pakelia dešinę ranką į viršų, tuomet joje stebimas tamsios spalvos daiktas, iš kurio netrukus matomas blykstelėjimas panašus į šūvį. T. B. tuo tarpu laiko pakėlęs į viršų rankas. V. V. palinkęs į priekį link T. B.. V. V. vaikšto, laikydamas rankoje minėtą daiktą, jį tai iškeldamas į viršų, tai nuleisdamas. V. V. eina link T. Š., iškeldamas ranką į viršų. Priėjęs prie T. Š., V. V. šiam kažką rodo, gestikuliuodamas rankomis ir matyti, kaip netrukus V. V. dešine ranka suduoda T. Š. smūgį į veidą. Nuo smūgio T. Š. iškarto nugriūva ant žemės prie automobilio. A. V. stovi V. V. už nugaros. Matyti kaip V. V. nueina atgal į kairę pusę, kur prieš tai buvo T. B., ten matyti kaip gestikuliuoja rankomis, tai pasilenkia į priekį, tai vėl atsitiesia. T. Š. vis dar nejuda. T. Š. bando atsikelti, įsikimba į automobilį, prie jo atstatęs kumščius stovi A. V., o sugrįžęs prie sunkiai stovinčio T. Š., V. V. spiria šiam iš nugaros pusės į sėdmenis ar nugarą. T. Š. bando išsitiesti, tačiau tuomet jį V. V. sugriebia už striukės ir pradeda tempti. Tuo metu iš kairės pusės ateina T. B.. V. V., patempęs už striukės T. Š., paverčia šį ant žemės, o pats su A. V. ir T. B. atsitraukia į kairę pusę. T. Š. bando eiti link šių asmenų, tačiau matyti kaip A. V. suduoda smūgį T. Š. į krūtinę ir šis vėl griūva ant žemės bei, stovėdamas šalia, gestikuliuoja prieš jį rankomis. T. Š. bando keltis, tačiau A. V. pasilenkia ir kažką daro T. Š.. T. Š. vėl atsigula ant žemės ir laiko atstatęs ranką lyg bandytų gintis. T. Š. vis bando keltis, tačiau A. V., gestikuliuodamas rankomis prieš jį, neleidžia jam to padaryti. T. Š., laikydamas ranką gynybinėje pozicijoje, atsiklaupia, o netrukus ir atsistoja. A. V. atsistoja į kovinę padėtį, lyg pasiruošęs muštis, T. Š. traukiasi nuo jo atgal. A. V. eina link T. Š.. A. V. nubėga į kairę pusę, netrukus matyti, kaip T. B. ir A. V. suduoda vienas kitam smūgius, grumiasi, nugriūva ant žemės, pakyla. A. V. spiria T. B., pargriūva, atsistoja. Tuomet T. B. rodo A. V. kažką laikydamas rankoje, po to, T. B. su A. V. kelis kartus apsikabina. A. V. pasikalba ir su T. Š., o po to, šie išvažiuoja (1 t., 41-56 b. l.);teismo posėdžio metu apžiūrėtas kaltinamojo gynėjo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis V. V. išeina į vidinį gyvenamojo namo kiemą, po kurio laiko į tą patį kiemą išeina A. V.. Vaizdo įraše fiskuotame sporto salėje matyti, kaip vienas po kito per salę laukan į kiemą esantį nuo gatvės pusės, išeina trys asmenys. Pateiktame vaizdo įraše esantis vaizdo įrašas atitinka vaizdo įrašą, esantį baudžiamojoje byloje (1 t. 57 b. l.), užfiksavusį vaizdą kiemą nuo gatvės pusės (2 t., 82 b. l.);2014-09-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, iš kurios matyti, jog netenkintas nukentėjusiųjų A. V. ir V. V. skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 1-73-1-01246-14 (2 t., 109-114 b. l.).
Dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine (toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam) ir netiesiogine tyčia (kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. V. neprisipažinimo padaręs nusikalstamų veikų, tačiau savo parodymuose iš esmės patvirtino, kad kaltinime nurodytuose įvykiuose jis dalyvavo ir atliko veiksmus, kad jis trenkė T. Š. į sprandą, dėl ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kad V. V. sudavė T. Š. smūgį teisme patvirtino nukentėjusieji T. Š. ir T. B., liudytojas A. V.. Visi teismo posėdžio metu patvirtino, jog V. V. trenkė T. Š.. Aplinkybes, jog V. V. trenkė T. Š. patvirtina ir byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kuriame matyti, kaip V. V. trenkia T. Š. į veidą. Nors liudytojas A. V. ir kaltinamasis V. V. nurodo, jog T. Š. trenkė į sprando sritį, tačiau priešingai nei jie nurodo vaizdo įraše užfiksuoti duomenys bei nukentėjusiųjų T. Š. ir T. B. parodymai patvirtina, jog V. V. smogė T. Š. į veidą. Jog V. V. smūgiavo į veidą patvirtina ir 2012-12-14 specialisto išvada Nr. G 252/12 (13), kurioje nurodyta, kad T. Š. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva veide, galvos sumušimas. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti tiesioginių smūgių metu. Sužalojimai viršugalvyje ir pakaušyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių smūgių metu, tiek ir nugriuvus, ir atsitrenkus į kietą pagrindą (1 t., 68 b. l.). Visa šių įrodymų visuma patvirtina V. V. veikus tiesiogine tyčia, norėjus neigiamų pasekmių, t. y. sužaloti T. Š..
Dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma (LAT 2010-02-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji T. Š. ir T. B. patvirtino teismui, jog V. V. grasinimas juos nužudyti, kai grasinta buvo šaunamuoju ginklu, buvo realus. Tai byloje patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojo bei kaltinamojo duoti parodymai. Nors kaltinamasis V. V. pripažino, jog ginklu nurodė T. Š. ir T. B. klauptis ir gultis ant žemės. Taip pat nurodė, jog du kartus iššovė į viršų, kad jo nurodymai klauptis ir gultis ant žemės atrodytų įtikinamesni, kad jo ketinimai yra realūs ir jis nejuokauja. Liudytojas A. V. patvirtino teismui, jog V. V. ginklu nukreiptu į viršų liepė T. Š. ir T. B. klauptis ir gultis ant žemės. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog kaltinamasis V. V. ginklu grasina T. Š. ir T. B., ginklą nukreipdamas į viršų ir į apačią bei pirštu rodo į žemę. Iš vaizdo įrašo matyti, jog V. V. iš ginklo išauna į viršų. Visų šių įrodymų visuma, duoda pagrindo manyti, jog nukentėjusiesiems T. Š. ir T. B. buvo grasinama juos nužudyti ir grasinimas buvo realus, kadangi kaltinamasis V. V. savigynai išduotu pistoletu BERETA 84F nukreiptu į nukentėjusiuosius, po to į viršų ir į žemę, grasino nukentėjusiuosius nužudyti, kad situacija būtų įtikinamesnė ne mažiau dviejų kartų V. V. iššovė į viršų. Tokie kaltinamojo veiksmai davė pagrindo nukentėjusiajam T. B. vykdyti duotus nurodymus klauptis ir gultis ant žemės, o T. Š. nepaklusus V. V. smūgiavo T. Š. į veidą, dėl ko T. Š. praradęs sąmonę nukrito ant žemės. Tokie kaltinamojo V. V. veiksmai patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia ir siekus nukentėjusiuosius įbauginti, jog jo grasinimai yra realūs.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. V. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo V. V. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, kadangi jis grasindamas savigynai išduotu ginklu grasino nužudyti nukentėjusiuosius T. B. ir T. Š., o pastarajam nepaklusus grasinimui klauptis ir gultis ant žemės, smūgiavo T. Š. į veidą, kas sukėlė T. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės teisme patvirtintos baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nukentėjusiųjų T. Š. ir T. B., liudytojo A. V. parodymais, paties kaltinamojo parodymais, vaizdo įrašais, specialistų išvadomis, akistatos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuri buvo ištirta teisminio nagrinėjimo metu.
Dėl BK 29 straipsnio taikymo.
BK 29 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Tam, kad BK 29 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos padarymas sulaikomam asmeniui neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės, jis turi atitikti ir sąlygas, apibūdinančias sulaikomo asmens elgesį, veiksmus, apie kuriuos taip pat nurodyta minėtoje BK normoje. Taigi teisėtas sulaikymo pagrindas – nusikalstamos veikos padarymas. Be to, toks asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai bando išvengti sulaikymo (LAT 2010-06-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2010).
Kaltinamojo gynėjas teismo prašė bylą kaltinamojo V. V. atžvilgiu nutraukti pagal BK 29 straipsnį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybes, kad nukentėjusieji T. Š. ir T. B. smurtavo V. V. atžvilgiu dar gyvenamajame name virtuvėje, kur vyko išgertuvės yra tvirtinamos tik kaltinamojo V. V. bei iš dalies liudytojo A. V.. Liudytojo A. V. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi liudytojo A. V. parodymai, tiek ikiteisminiuose tyrimuose, tiek teisme, nenuoseklūs, siekiant padėti kaltinamajam V. V.. Pažymėtina ir tai, jog A. V. yra kaltinamojo V. V. sūnus, todėl sūnaus siekis padėti tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės byloje akivaizdus. A. V. duodamas parodymus neigė, jog tėvas jo atžvilgiu virtuvėje smūgiavo, tuo tarpu nukentėjusieji T. Š. ir T. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais teismas remiasi ir kuriais neabejoja, juolab, kad T. Š. ir T. B. parodymai yra paremti kita byloje esančia medžiaga. Vaizdo įraše užfiksuota aplinkybė, kad A. V. išeina į vidinį namo kiemą nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, kad tėvas V. V. jo atžvilgiu nesmūgiavo. Teismo posėdžio metu ištirtas kaltinamojo gynėjo pateiktas vaizdo įrašas patvirtino nukentėjusiųjų parodymus, jog A. V. T. Š. ir T. B. išvedė iš namo per sporto salę ir išleido pro duris vedančias į kiemą iš gatvės pusės. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienas po kito per salę praeina trys asmenys. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad virtuvėje, kur buvo švenčiamas V. V. gimtadienis, buvo smurtauta V. V. atžvilgiu, todėl V. V. nebuvo pagrindo, kaip teigia jis, sulaikyti asmenis, t. y. T. Š. ir T. B., kurie jo atžvilgiu smurtavo. Kad būtų teisėtas sulaikymas, turi būti patvirtinta, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Kad T. Š. ir T. B. gyvenamajame name V. V. atžvilgiu būtų padarę nusikalstamas veikas nenustatyta. Taip pat T. Š. ir T. B. turėjo aktyviai bandyti išvengti sulaikymo. V. V. ir A. V. bei vaizdo įrašas patvirtino, jog V. V. išėjo į vidinį kiemą. Tuo tarpu pats liudytojas A. V. T. Š. ir T. B. išveda iš gyvenamojo namo. Tik lauke, kur nevyko jokių nusikalstamų veikų A. V. ir V. V. atžvilgiu V. V. ginklu grasino T. B. ir T. Š. juos nužudyti bei T. Š. sudavė smūgį į veidą. Paminėtina ir tai, kad V. V. pažinojo T. Š. ir T. B., todėl būtinybės juos sulaikyti, kaip teigia kaltinamasis ir jo gynėjas, nebuvo. Juolab, kad kaltinamasis V. V. turėjo visas galimybes išsikviesti pagalbą, tačiau pagalbos nekvietė, o atliko nukentėjusiųjų atžvilgiu priešingas teisei nusikalstamas veikas. Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, jog V. V. veiksmuose nebuvo baudžiamąją atsakomybę šalinančių pagrindų, numatytų BK 29 straipsnyje.
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 2,09 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (1 t., 139 b. l.).
Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), į kaltės formą, motyvus ir tikslus – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į kaltinamojo asmenybę: yra dirbantis (1 t., 131 b. l.), anksčiau teismo neteistas (1 t., 120-122 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 123-124 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (1 t., 130 b. l.), byloje nėra kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos.
Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. V. bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu, jų dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Nusikalstamos veikos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrintinos jas visiškai sudedant.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. V. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-28 paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 172, 173 b. l.).
Nukentėjusysis T. B. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 20000,00 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.
Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.
Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.
Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Kaltinamojo V. V. padarytų nusikaltimų pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusysis T. B. patyrė stresą, išgąstį, baimę dėl galimo nužudymo. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis V. V. grasino nužudyti su ginklu iššaudamas į viršų ne mažiau dviejų kartų, taip demonstruodamas savo galią ir akivaizdų pranašumą prieš nukentėjusiuosius bei siekdamas kuo labiau įbauginti nukentėjusiuosius, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis T. B. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir prarado saugumo jausmą, šie visi veiksniai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Tai neabejotinai atitinka CK 6.250 straipsnio aptartą neturtinės žalos turinį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo T. B. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas iki 3000 litų, kuris atitiks ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (LAT nutartys Nr. 2K-542/2011; Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-164/2012, Nr. 2K-627/2012, Nr. 2K-617/2012), nes nukentėjusysis T. B. nepateikė duomenų, kad jis lankėsi pas gydytojus, kad jam buvo išrašyti papildomi vaistai, kad pasekmės iki šiol dar neišnykusios. Likusioje dalyje nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. B. patyrė 1600,00 Lt išlaidų atstovo pagalbai (2 t., 115, 116 b. l.), todėl nukentėjusiojo T. B. patirtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti pripažintinomis pagrįstomis išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo V. V. T. B. naudai 1600,00 Lt atstovo paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio redakciją galiojusią iki 2013-07-13) ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti 30 MGL (3900,00 Lt arba 1129,00 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti V. V. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir 30 MGL (3900,00 Lt arba 1129,00 Eur) baudą.
Įpareigoti V. V. 30 MGL (3900,00 Lt arba1129,00 Eur) baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o teismui pateikti mokėjimo kvitą.
Išaiškinti nuteistajam V. V., jog paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti V. V., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
Išaiškinti V. V., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. V. palikti nepakeistą.
Tenkinti nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš V. V. 3000,00 (tris tūkstančius litų) arba 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 euro centus) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. V. T. B. naudai 1600,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus) arba 463,39 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 39 euro centus) patirtų išlaidų atstovavimui teisme apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.