Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjos H. Š. firmos atstovui A. A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. Š. firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja H. Š. firma 2013-01-05 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2012-12-03 nutarimą Nr. ATK2-222/12.

Paaiškino, kad nesutinka su Departamento priimtu nutarimu, kuriuo skirta 2000 Lt bauda. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 str. 3 d. 13 p. Nurodė, kad aplinkybė, jog 2012-11-08 trims pirkėjams nebuvo atkimšti alaus buteliai, nepatvirtina Įstatymo pažeidimo. Bare yra pakabintas užrašas, kad alkoholinius gėrimus būtina vartoti vietoje, ir mano, kad tai yra pakankama pirkėjo informavimo priemonė. Atkreipė dėmesį, kad yra sudarytos sąlygos įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje – įrengti staliukai ir sėdimos vietos, pakabinti įspėjimai, kuriuose nurodyta, kad draudžiama išsinešti gėrimus, pardavėjos atidaro pakuotę.

Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kaip turėtų elgtis pardavėja tuo atveju, jeigu pirkėjas, įsigijęs prekę, nusprendžia pasišalinti. Tvirtino, kad neteisinga, jog pagal pakuotės dydį ir kiekį daroma išvada, kad gėrimai parduodami tik išsinešti. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatyto draudimo išimtis tinkamai realizuojama, jeigu atliekami visi šie veiksmai: alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytose pakuotėse, pirkėjai bet kokia forma informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje ir jiems sudaromos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje.

Atkreipė dėmesį, kad nei įstatymų leidėjas, nei kontroliuojanti institucija nėra įpareigota juridiniam asmeniui pateikti priemonių sąrašą ar nustatyti detalų elgesio modelį, kaip įgyvendinti teisės aktų norminius reikalavimus, t. y. ūkio subjekto diskrecijos teisė yra pasirinkti priimtiną veikimo modelį, siekiant įgyvendinti įstatymu jam nustatytą pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais (nuo 22 iki 8 val.) vartoti tik vietoje. Nurodė, kad pareiškėja nesiėmė visų galimų veiksmų, siekdama išvengti Įstatymo pažeidimo, ir atsakomybės nepanaikina tai, kad prekybos vietos patalpose yra pakabinta informacija apie Įstatymo pakeitimus ir draudimus. Pažymėjo, kad pareiškėja privalėjo veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-01-10 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-326/2013 nurodyta, kad „teisėjų kolegija, įvertinusi normos turinį, daro išvadą, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 val. gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje“. Paaiškino, kad atmestini pareiškėjos skundo argumentai dėl pardavėjos D. U. atsakomybės, nes Departamentas ekonominę sankciją skyrė juridiniam asmeniui, o ne fiziniam, ir atsakomybės subjektas yra pareiškėja, o ne pardavėja.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Be to, jeigu teismas nuspręstų nepanaikinti nutarimo, prašė sumažinti baudos dydį ir paaiškino, kad pareiškėja mažina prekybą bei neturi pakankamai finansinių galimybių sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2012-12-03 nutarimo Nr. ATK2-222/12, kuriuo pareiškėjai skirta 2000 Lt bauda už Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-26 įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-6866-725/2012 nustatyta, kad D. U. 2012-11-08 apie 23:10 val., prekiaudama H. Š. firmai priklausančiame bare, esančiame Ukmergės g. 34A, Kaune, K. J. pardavė tris neatkimštus butelius alaus „Tauras Pilsner“, J. F. pardavė tris neatkimštus butelius alaus „Tauras Ekstra“, o alkoholinius gėrimus įsigiję pirkėjai iš karto juos išsinešė iš baro. Minėtame nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais pardavėja pažeidė Įstatymo 18 str. 4 d. 13 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d., bei jai paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8.-6866-725/2012 l. 28–29).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad H. Š. firmos bare, esančiame Ukmergės g. 34A, Kaunas, 2012-11-12 pardavėja D. U. pardavė: apie 22:45 val. G. G. vieną 0,2 litro talpos butelį degtinės „Gera“; apie 22:55 val. E. T. keturias 0,5 litro talpos skardinės alaus „Kalnapilis Grand“; apie 23:45 val. V. S. vieną 1,2 litro talpos butelį „Stipriausio šviesaus alaus“. Pardavėja D. U. atkimšo minėtus alkoholinius gėrimus, tačiau baro klientai nevartojo jų vietoje ir išsinešė juos iš baro (b. l. 45–46, 49–68).

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 34, 35, 38, 39 str., 2012-11-20 protokolu Nr. ATK2-277, 2012-11-21 protokolu Nr. ATK2-281 ir kita bylos medžiaga, 2012-12-03 priėmė nutarimą Nr. ATK2-222/12 skirti H. Š. firmai 2000 Lt dydžio baudą (b. l. 4–9).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01), kurio 18 str. 3 d. 13 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

LVAT 2013-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-563/2013 išaiškino, kad Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. normoje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 val. gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo parduodami atidarytoje pakuotėje. Atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad 2012-11-08 pareiškėjos padarytą Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą įrodo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-26 įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-6866-725/2012 nustatytos aplinkybės, kad pardavėja D. U. pareiškėjai priklausančiame bare alkoholinius gėrimus apie 23.10 val. pardavė neatidarytoje pakuotėje. Be to, liudytojas J. F. teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjos bare nusipirko neatkimštus alaus butelius ir juos iš karto išsinešė iš baro. Pareiškėja šiais savo veiksmais neužtikrino vienos iš būtinų teisėtos prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygų egzistavimo, taigi Departamentas ginčijamame nutarime pagrįstai nurodė, kad pareiškėja 2012-11-08 apie 23:10 val. pažeidė Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytą reikalavimą alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduoti atidarytoje pakuotėje.

Taip pat byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos atstovės pardavėjos D. U. 2012-11-12 po 22 val. pirkėjams parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, t. y. bare, esančiame Ukmergės g. 34A, Kaune, priklausančiame pareiškėjai, o buvo išsinešti gamyklinėje taroje. Liudytojas V. S. teismo posėdyje patvirtino, kad nusipirktą alų iš karto išsinešė iš baro. Šios aplinkybės pareiškėja neneigė, tik paaiškino, kad ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimų laikymasis: pardavėja atidarė parduodamų alkoholinių gėrimų pakuotes, įspėjo pirkėjus apie prekių vartojimą vietoje, bare yra pakabinti įspėjimai, kad draudžiama išsinešti gėrimus, be to, bare yra įrengti staliukai ir sėdimos vietos gerti alkoholinius gėrimus vietoje. Taip pat pabrėžė, kad teisės aktai nenustato, kaip turi elgtis pardavėja tuo atveju, jeigu pirkėjas išsineša gėrimus.

Teismas šiuos pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad Įstatymo normos reikalavimas nurodytu laiku parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje yra imperatyvus, o pažeidimo sudėtis – formali, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka to, kad nors alkoholiniai gėrimai parduoti atidarytoje pakuotėje, bet jie išsinešti ir nesuvartoti vietoje. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad Įstatymo leidėjas nenustatė priemonių, kokių reikėtų ūkio subjektui imtis, kad šis Įstatymo reikalavimas būtų įvykdytas, tačiau, teismo nuomone, tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tik jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi, t. y. pareiškėja turi pareigą atlikti visus įmanomus veiksmus, kad Įstatymo būtų laikomasi. Nagrinėjamu atveju H. Š. firmai priklausančio baro pardavėja ne tik neuždraudė asmenims išeiti iš baro ir išsinešti alkoholio butelius, tačiau juos parduodama neįpylė alkoholinių gėrimų į baro tarą ar neatliko kitų veiksmų, kurie sudarytų realias sąlygas įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, o ne išsinešti. Akivaizdu, kad pareiškėja nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja 2012-11-12 po 22 val. pardavė alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje, tačiau ne vartoti vietoje, o išsinešti. Pareiškėja šiais savo veiksmais neužtikrino vienos iš būtinų teisėtos prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygų egzistavimo, taigi Departamentas ginčijamame nutarime pagrįstai nurodė, kad pareiškėja 2012-11-12 po 22 val. pažeidė 18 str. 3 d. 13 p. nustatytą reikalavimą alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduoti tik vartoti vietoje.

Už Įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda (Įstatymo 34 str. 3 d.). Pagal Įstatymo 34 str. 7 d. konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 d. nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Baudas už Įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiria Departamentas ir policija (Įstatymo 34 str. 11 d.). Pagal Įstatymo 39 str. 1 ir 2 d. Departamentas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti nutarimą taikyti Įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas ir jame turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; Įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas; jo apskundimo terminai ir tvarka.

Departamentas 2012-12-03 nutarimą Nr. ATK2-222/12 priėmė kaip baudą skirti kompetetingas subjektas, skundžiamas aktas atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsakovas pareiškėjai paskyrė maksimalų Įstatymo 34 str. 3 d. nustatytos baudos dydį, t. y. 2000 Lt. Įsiteisėję 2012-10-11 ir 2012-11-20 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. I-3932-208/2012 ir Nr. I-3150-561/2012 patvirtina, kad pareiškėjai ekonominė sankcija už 2012 m. padarytus Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus skiriama jau trečiąjį kartą, tačiau kadangi minėti teismo sprendimai Departamento nutarimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėję, tai Departamentas pagrįstai pareiškėjos padaryto pažeidimo nekvalifikavo kaip pakartotinio (tokiu atveju bauda siekia nuo 2000 iki 5000 Lt). Teismas konstatuoja, kad atsakovas, skirdamas baudą, nepagrįstai atsižvelgė į sistemingą Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidinėjimą ir tai vertino kaip neigiamai įmonę charakterizuojantį požymį, nes, kaip minėta, Departamento nutarimai dėl padarytų Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimų dar nebuvo įsiteisėję ir dėl jų vyko ginčai teisme. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į Įstatymo 34 str. 7 d. nuostatą, kad baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, neesant sunkinančių aplinkybių, nepagrįstai paskirta maksimali bauda. Taigi teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydis mažintinas ir paskirtinas baudos vidurkis, t. y. 1250 Lt bauda. Be to, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos atstovo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes apie sunkią finansinę pareiškėjos būklę, baudos mokėjimą išdėsto penkiems mėnesiams lygiomis dalimis – po 250 Lt per mėnesį. Pareiškėjas įpareigotinas sumokėti baudą tokia tvarka: iki 2013 m. liepos 1 d. – 250 Lt, iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 250 Lt, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. – 250 Lt, iki 2013 m. spalio 1 d. – 250 Lt ir iki 2013 m. lapkričio 1 d. – 250 Lt.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Departamento 2012-12-03 nutarimą Nr. ATK2-222/12, tačiau jis keistinas: pareiškėjai skirtina 1250 Lt bauda ir jos mokėjimas išdėstomas, t. y. pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos H. Š. firmos skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012-12-03 nutarimo Nr. ATK2-222/12 rezoliucinę dalį ir skirti H. Š. firmai 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą. Baudos mokėjimą išdėstyti penkiems mėnesiams lygiomis dalimis – po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) per mėnesį.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.