Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-767-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
2S-767-657/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
V. J.
Civilinė byla Nr. 2S-767-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00274-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.; 124.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2762-151/2014, kuria pareiškėjo V. J. pareiškimas bei patikslintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1265-58/2011 laikyti nepaduotais ir grąžintinais pareiškėjui. Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. J. Kauno apylinkės teismui 2013-12-04 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1265-58/2011 (b.l. 57). Kauno apylinkės teismas 2013-12-16 nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, vienu iš būtinų pašalinti trūkumų nurodydamas, kad pareiškėjas turi sumokėti 67,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 63-64). 2013-12-27 pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą po trūkumų šalinimo (b.l. 67-68).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. J. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotais ir su priedais grąžinti pareiškėjui (b.l. 76-77). Teismas konstatavo, kad teismui pateiktu patikslintu pareiškimu pareiškėjas nepašalino visų Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 nutartyje nurodytų trūkumų – nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė įrodymų apie tinkamą žyminio mokesčio sumokėjimą, o taip pat nepateikė CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu pagrįsto prašymo dalinai atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad pareiškėjo motyvai, dėl kurių jis neturėtų mokėti žyminio mokesčio, yra nepagrįsti, o pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas dėl žyminio mokesčio grąžinimo negali būti įrodymu, kad byloje sumokėtas žyminis mokestis. Teismo nuomone, remiantis pareiškėjo pateiktu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, būtų galima įskaityti tik 19,47 Lt žyminio mokesčio, tačiau pareiškėjas turėtų sumokėti 67,00 Lt žyminio mokesčio. Be to, teismas pažymėjo, kad pakartotinio pareiškimo trūkumų šalinimo CPK nenumato.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (b.l. 79). Nurodo, kad teismas nepagrįstai reikalauja papildomai sumokėti žyminį mokestį, kurį apeliantas jau yra sumokėjęs civilinėje byloje Nr. 2-212-722/2013. Realiai jam grąžintina ne tik teismo nurodoma 19,47 Lt permoka, bet Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-722/2013 pagrindu grąžintina ir 86,00 Lt permoka, todėl už teikiamą prašymą atnaujinti procesą papildomai mokėti žyminio mokesčio apeliantas neprivalo. Teigia, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ginčo aplinkybes, netinkamai vertino pareiškėjo argumentus bei įrodymus. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1, 3 dalių, 6 straipsnio ir 7 straipsnio nuostatas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro patikrinimas, ar Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė pareiškėjo V. J. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą laikyti nepaduotais ir grąžintinais pareiškėjui.

Apeliantas teigia, kad teismas žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą nesumokėjimą pripažino trūkumu ir pareiškimą bei patikslintą pareiškimą laikė nepaduotais nepagrįstai, kadangi jis yra permokėjęs žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. 2-212-722/2013.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos dokumentais, atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. J. Kauno apylinkės teismui 2013-12-04 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1265-58/2011 (b.l. 57). Kauno apylinkės teismas 2013-12-16 nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus – nurodyti datą, kada pareiškėjas sužinojo apie aplinkybes dėl proceso atnaujinimo, nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą bei pateikti tą pagrindžiančius įrodymus ir sumokėti 67,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 63-64). 2013-12-27 pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą po trūkumų šalinimo (b.l. 67-68). Kartu su šiuo pareiškimu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-12-10 pažymą Nr.(9.1-03.2)-G-2895, iš kurios nustatyta, kad apeliantui V. J. grąžintina 19,47 Lt žyminio mokesčio permoka (b.l. 70). Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi konstatavo, kad teismui pateiktu patikslintu pareiškimu pareiškėjas nepašalino visų 2013-12-16 nutartyje nurodytų trūkumų, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo V. J. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą laikė nepaduotais ir su priedais grąžino pareiškėjui (b.l. 76-77). Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 gegužės 3 d. sprendimo kopijos nustatyta, kad teismas pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ieškovui V. J. grąžinti 86,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 86-88). Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pastarąją sprendimo dalį paliko galioti, tačiau panaikino sprendimo dalį dėl 24,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei iš ieškovo V. J. ir priteisė 19,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės S. B. (b.l. 59-61).

LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.).

Apeliantas teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1265-58/2011 (b.l. 57). Proceso atnaujinimą išnagrinėtose bylose reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Pagal CPK 369 straipsnio, reglamentuojančio teismui teikiamų prašymų atnaujinti procesą turiniui keliamus reikalavimus, nuostatas prašymas atnaujinti procesą turi atitikti tiek bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, tiek šiame straipsnyje nurodytus specialiuosius reikalavimus. CPK 135 straipsnio 2 dalyje be kitų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtiniuose ginčuose už prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. CPK 370 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą.

Teismas nustatė, kad už pateiktą prašymą atnaujinti procesą apeliantas turi sumokėti 67,00 Lt žyminį mokestį, kurį įpareigojo V. J. sumokėti, bei pašalinti kitus prašymo trūkumus (b.l. 63-64). Iš bylos medžiagos matyti, kad su 2013-12-27 patikslintu pareiškimu apeliantas teismui nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė, nes pareiškėjo nuomone, turi būti įskaitytas permokėtas žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. 2-212-722/2013.

CPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad CPK nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties argumentu, kad pagal pateiktą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą galima būtų įskaityti tik 19,47 Lt žyminio mokesčio, o apeliantas buvo įpareigotas sumokėti 67,00 Lt žyminį mokestį. Iš bylos duomenų matyti, kad prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio apeliantas teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 gegužės 3 d. sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad teismas pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ieškovui V. J. grąžinti 86,00 Lt žyminio mokesčio, atskirojo skundo pagrįstumo taip pat nepagrindžia, kadangi apeliantas teismui nepateikė įrodymų, kad minėtas 2013 gegužės 3 d. sprendimu nustatytas pavedimas atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra įvykdytas. Spręstina, kad apeliantas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju turi teisę pasinaudoti teise dėl permokėto 86,00 Lt žyminio mokesčio įskaitymo.

CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kadangi per nustatytą terminą apeliantas visų Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 nutartimi jam nurodytų trūkumų nepašalino – nesumokėjo už prašymą atnaujinti procesą mokėtino žyminio mokesčio, teismas pagrįstai pareiškimą bei patikslintą pareiškimą laikė nepaduotais ir grąžintinais pareiškėjui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais pirmos instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta ir neteisėta nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė