Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai Indrei Lukoševičei, atsakovui Š. I, jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui Š. I. dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokato padėjėja Indrė Lukoševičė paaiškino, kad ieškovas paskolino atsakovui pinigų. Atsakovo motina užtikrindama skolos grąžinimą pasirašė vekselį bei davė įgaliojimą ieškovui parduoti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė ieškovui, kad butas faktiškai priklauso atsakovui. Ieškovas veikdamas pagal įgaliojimą pardavė butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas pinigus už butą gavo notaro biure notarės akivaizdoje. Atsakovas atvažiavo su VW Golf ar BMW markės automobiliu prie notarų biuro (duomenys neskelbtini). Kartu su atsakovu buvo sutuoktinė I. I. Atsakovas tuo metu buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, slapstėsi nuo teisėsaugos, jam reikėjo pinigų butų nuomai, automobiliams, todėl prašė ieškovo perduoti visus pinigus, gautus pardavus butą. Ieškovas norėdamas padėti atsakovui, kurį laikė savo draugu, perdavė atsakovui visus pinigus, gautus už buto pardavimą be jokio rašytinio dokumento ir susitarė, kad atsakovas turimą skolą ieškovui gražins vėliau. Perduodant pinigus atsakovas buvo išlipęs ir stovėjo prie automobilio, kuris buvo prie notarų biuro. Perdavus pinigus atsakovas kartu su I. I. išvyko tuo pačiu automobiliu, kuriuo buvo atvykę. Atsakovas nei skolos, nei perduotų pinigų negrąžino, dėl to atsakovas nepagrįstai praturtėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo Š. I. 25 000 Lt (7240,50 Eur)

skolą ieškovui A. J. už atsakovą Š. Į įsipareigojo grąžinti jo motina (duomenys neskelbtini), pardavus jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Palionienės patvirtintu 2013 m. liepos 17 d. įgaliojimu (duomenys neskelbtini) įgaliojo ieškovą A. J. parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas galiojo iki 2014 m. liepos 16 d. Ieškovas, būdamas įgaliotiniu, 2014 m. liepos 15 d. pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 55 000 Lt (15 929,10 Eur) kainą. Prievolės – grąžinti skolą įvykdymo užtikrinimui 2013 m. liepos 17 d. R. I. taip pat išdavė paprastąjį vekselį, pagal kurį ji besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. J. 25 000 Lt (7240,50 Eur). Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-22222-1116/2019, patenkino iš dalies R. I ieškinį ir priteisė jai iš A. J. 8688,60 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią dalį ieškinio atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-615-924/2020, panaikino Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti pasibaigusia jos prievolę pagal paprastąjį vekselį ir panaikino Kėdainių 3-jo notaro biuro notarės Loretos Palionienės 2019 m. birželio 17 d. vykdomąjį įrašą, ir priėmė naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu pripažino, kad R. I. prievolė pagal 2013 m. liepos 17 d. A. J. išduotą paprastąjį vekselį 25 000 Lt (7240,50 Eur) sumai yra pasibaigusi ir panaikino Kėdainių rajono 3-iojo biuro notarės Loretos Palionienės 2019 m. birželio 17 d. padarytą vykdomąjį įrašą. Likusią dalį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo paliko nepakeistą.

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad vykdydamas 2013 m. liepos 17 d. įgaliojimą pardavė R. I. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandorio metu gautus pinigus 55 000 Lt (15 929,10 Eur) perdavė ne įgaliotojai R. I., o jos sūnui atsakovui Š. I., kuris dėl to nepragrįstai praturtėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą, bet ir jos paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovas, visus gautus pinigus už R. I. priklausančio buto pardavimą, perdavė atsakovui. Ieškovas šią aplinkybę įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parodymais. Ieškovo įrodinėjamą aplinkybę atsakovas neigė savo paaiškinimais ir liudytojų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parodymais.

Byloje nėra jokių duomenų apie aplinkybes dėl kurių atsakovas, pinigų gautų už buto pardavimą perdavimo jam atveju būtų negalėjęs pasirašyti rašytinio pakvitavimo ar kito pinigų perdavimo faktą atsakovui pagrindžiančio dokumento. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo įpratęs skolinti ir skolindavo savo draugams pinigus be jokių rašytinių dokumentų ir dėl tokio skolinimo bei pinigų perdavimo būdo nekildavo jokių problemų susigrąžinant paskolintas lėšas, byloje jokiais įrodymais nepagrįsta. Priešingai, ta aplinkybė kad ieškovas turėjo ir buvo pateikęs antstolei vykdyti R. I. išduotą ir pasirašytą 2013 m. liepos 17 d. paprastąjį vekselį, leidžia spręsti, kad ieškovas buvo apdairus ir rūpestingas asmuo, todėl užsitikrino atsakovo prievolės grąžinti ieškovui skolą įvykdymą. Tačiau kitu atveju kaip ieškovas teigia perduodamas už parduotą butą gautus 55 000 Lt (15929,10 Eur) dydžio grynuosius pinigus atsakovui, elgėsi lengvabūdiškai, neatsakingai, nes jokio atsakovo pasirašyto pakvitavimo ar kito rašytinio dokumento patvirtinančio 55 000 Lt (15929,10 Eur) perdavimą atsakovui, nepareikalavo iš atsakovo. Toks skirtingas ir nenuoseklus ieškovo elgesys sudaro prielaidas abejoti jo paaiškinimų dėl 55 000 Lt (15929,10 Eur) pinigų sumos, gautos už parduotą butą perdavimo atsakovui tikrumu. Juolab, kad ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-615-924/2020, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir skolos priteisimo, A. J. (toje byloje atsakovu buvusio) paaiškinimas, kad jis gavęs pinigus už paduotą ieškovės butą, skolą (25 000 Lt) neatsiėmė, o visą pinigų sumą atidavė ne buto savininkei pagal įgaliojimą, bet Š. I, kuris grąžinti skolą neturėjo finansinių galimybių, buvo laikyti nelogiškais bei prieštaraujančiais tiek byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetui, tiek įgaliotojo interesam, nes tokiu atveju skola užtikrinta vekseliu liktų negrąžinta (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo 31 punktas).

Kaip nurodyta ieškovas ieškinio pagrindą ir dalyką taip pat įrodinėjo liudytojos I. Š. parodymais. Liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad matė atsakovą, buvusį automobilių stovėjimo aikštelėje prie notarų biuro. Liudytojai, kad matomas asmuo yra atsakovas Š. I. pasakė pats ieškovas. Taip pat liudytoja nurodė, kad su atsakovu buvo jo sutuoktinė (2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 41 min. 22 sek.). I. Š. patvirtino, kad nematė ar ieškovas perdavė už buto pardavimą gautus pinigus atsakovui (2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 42 min. 20 sek.). Taigi šios liudytojos parodymai nepatvirtina fakto, kad ieškovas perdavė už buto pardavimą gautą 55 000 Lt (15929,10 Eur) pinigų sumą atsakovui. Be to, liudytoja parodė, kad tuo metu ji pardavinėjo savo turėtą butą ir pirko butą, kurį pardavinėjo ieškovas pagal jam išduotą įgaliojimą. Sandoriai vyko kelių dienų skirtumu. Liudytoja už perkamą butą buvo davusi 1000 Lt avansą, liudytojos buto pirkėja 50 000 Lt sumą perdavė ieškovui banke, o likusi 4000 Lt suma turbūt buvo perduota kažkur prie notarų biuro. Pačiame notarų biure prie notarės jokie pinigai nebuvo perduoti (2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 50 min. 40 sek. iki 1 val. 53 min. 20 sek.). Šie liudytojos parodymai prieštarauja paties ieškovo paaiškinimams, jog pinigus už parduodama butą jis gavo notaro biure notarės akivaizdoje (2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 31 min. 40 sek.). Liudytojos I. Š. nės parodymų ir ieškovo paaiškinimų neatitikimas dėl to kurioje vietoje buvo perduoti pinigai už parduodamą butą, sumenkina šių įrodymų (ieškovo paaiškinimų ir liudytojos I. Š. parodymų) įrodomąją galią ir leidžia spręsti apie tokių įrodymų nepatikimumą.

Taip pat liudytoja I. Š. nurodė, kad prie notarų biuro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ieškovas, atsakovas su savo sutuoktine, t. y. matė trys asmenis (2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 41 min. 22 sek.). Liudytoja I. I. nurodė, kad prie notarų biuro buvo ji, atsakovas, ieškovas, buto pirkėja I. Š. ir automobilį, kuriuo ji kartu su atsakovu atvyko, vairavęs asmuo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), t. y. be liudytojos I. I. buvo keturi asmenys (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min. 27 sek. iki 23 min 00 sek.). Teismo vertinimu, jeigu liudytoja I. Š. prie notarų biuro automobilių stovėjimo aikštelėje matė ieškovą, atsakovą su savo sutuoktine, ji turėjo matyti ir liudytojos I. I. nurodytą dar vieną asmenį (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau liudytoja I. Š. nenurodė mačiusi daugiau asmenų nei jos išvardintieji. Liudytojų I. Š. ir I. I. parodymų išsiskyrimas dėl asmenų, buvusių prie notaro biuro automobilių stovėjimo aikštelėje skaičiaus, sumažina šių liudytojų parodymų patikimumą.

Byloje vienintelė liudytoja I. I. teigė mačiusi kaip ieškovas perdavė už buto pardavimą gautus pinigus atsakovui, nurodydama, kad pinigų perdavimas įvyko automobilio viduje, ji kartu su ieškovu sėdėjo automobilio gale, ieškovas automobilio priekyje (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min. 10 sek. iki 24 min 30 sek.). Liudytoja nurodė, kad pinigai buvo sudėti į vieną krūvą, tikslią perduotų pinigų sumą ji vėliau sužinojo tik pasakius pačiam atsakovui. Liudytojos I. I. parodymai dėl pinigų perdavimo automobilio viduje prieštarauja paties ieškovo paaiškinimams, kad pinigai atsakovui buvo perduoti lauke prie automobilio (2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 31 min. 00 sek. iki 33 min. 50 sek.). Esant prieštaravimams tarp ieškovo paaiškinimų ir liudytojos I. I. parodymų kurioje vietoje atsakovui buvo perduoti pinigai gauti už buto pardavimą, liudytojos I. I. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir pakankami įrodyti faktą, kad ieškovas už buto pardavimą gautus pinigus perdavė atsakovui.

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad tarp liudytojos I. I. ir atsakovo Š. I. buvo nagrinėjamos kelios civilinės bylos ginčo teisenos tvarka (civilinė byla Nr. 2-5132-986/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, civilinė byla Nr.e2-2947-347/2021 dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo). Taip pat liudytojos I. I. apklausos metu tarp jos ir atsakovo kilo nesutarimas dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių ir jų vertinimo (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. 25 sek.). Taigi šios aplinkybės rodo, kad liudytojos I. I. ir atsakovo Š. I. santykiai yra konfliktiški, todėl ši liudytoja negali būti visiškai objektyvi atsakovo atžvilgiu, o tai sumažina jos parodymų patikimumą.

Liudytojas R. I. jokių aplinkybių apie buto pardavimą ir pinigų perdavimą nežinojo tik nurodė, kad jo sūnui atsakovui Š. I. slapstantis nuo teisėsaugos 2014 m. yra pats perdavęs 5000 Eur (2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 12 min. 10 sek.).

Liudytoja R. I. parodė, kad ieškovas pagal išduotą įgaliojimą pardavė jai priklausantį butą. Ji išdavė ieškovui įgaliojimą ir pasirašė vekselyje dėl to, kad norėjo padėti savo sūnui Š. I. grąžinti ieškovui skolą. Ieškovui pardavus jai priklausantį butą nei jai pačiai, nei jos sūnui ieškovas pinigų, likusių atskaičius skolą ieškovui, neperdavė (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 50 min. 00 sek.). Liudytoja nurodė, kad jos sūnus padarė nusikalstamą veiką ir nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. slapstėsi nuo teisėsaugos, nuomojosi butus (duomenys neskelbtini) ir slapstymosi laikotarpį (duomenys neskelbtini) nebuvo. Liudytoja pervesdavo pinigų į I. I. sąskaitą su kuria liudytojos santykiai buvo geri, o pastaroji per draugus perduodavo atsakovui (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 56 min. 00 sek. ir nuo 1 val. 03 min. 20 sek.). Liudytojos R. I. parodymai yra išsamūs, prieštaravimų tarp jos parodymų ir atsakovo paaiškinimų dėl buto pardavimo, atsakovo slapstymosi nuo teisėsaugos aplinkybių nėra. Šios liudytojos parodymai laikytini patikimesniais nei liudytojų I. Š. ar I. I. parodymai tarp kurių yra pirmiau išdėstytų prieštaravimų bei neatitikimų ieškovo paaiškinimams.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas perdavė 55 000 Lt (15 929,10 Eur) dydžio pinigines lėšas atsakovui. Ieškovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius pinigų perdavimo atsakovui fakto, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir teismas plačiau nepasisako dėl kitų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, laikoma, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovui 1500 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Š. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.