Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. e2S-533-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
e2S-533-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00501-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Atsakovas
P. Š.
Ieškovas
G. Š.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-533-739/2021Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00501-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.18.2.11; 3.1.18.5.; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-5145-504/2021 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų: dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, bei kitų klausimų išsprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartimi, tenkinus ieškovės G. Š. prašymą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo P. Š. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei J. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. Š. bei J. Š. tvarkymas uzufrukto teise pavestas ieškovei G. Š..

Šalies argumentai

3. Atsakovas P. Š. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo, prašydamas pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą dėl laikino išlaikymo ir priteisti iš atsakovo P. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei J. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsiliepimas

4. Atsakovas teigė, kad sutinka mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Eur, nes atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kaip kad ją įvertino teismas nutarties priėmimo metu. Atsakovui po mokesčių išmokamas darbo užmokestis yra apie 640 Eur per mėnesį, atsakovas kartu su ieškove turi vartojimo kreditą, kurį moka tik atsakovas ir kurio mėnesinė įmoka yra 237 Eur. Taigi, nustačius laikiną išlaikymą vaikams po 200 Eur, atsakovui nebelieka lėšų pragyvenimui. Ieškovės motyvai, kad atsakovas turi papildomą verslą ir iš jo gauna dideles pajamas yra niekuo nepagrįsti. Šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaikų poreikius, dėl kurių būtų patiriamos didesnės išlaidos jų išlaikymui nei įprastai reikia tokio amžiaus vaikams. Taip pat teigė, kad sprendžiant dėl laikino išlaikymo dydžio nebuvo atsižvelgta į tai, jog valstybė kiekvienam vaikui skiria po 70 Eur išlaikymą, kuris yra valstybės pagalba abiem tėvams auginat vaikus.

5. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skyrius, susipažinęs su procesiniais dokumentais byloje, nenustatė naujų faktinių aplinkybių dėl kurių būtų pasikeitusi atsakovo ar ieškovės materialinė padėtis ir/ar vaikų poreikiai po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Teigė, kad priteistas laikinas išlaikymas vaikams iš atsakovo neviršija teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas patenkinančiu minimaliuosius vaiko poreikius, o atsakovas, siūlydamas vaikams išlaikymą mažesnį už MMA, turėjo pareigą tai pagrįsti, tačiau pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

6. Ieškovė G. Š. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad nors atsakovas teigia, jog jo turtinė padėtis nėra tokia, kaip kad ją įvertino teismas nutarties priėmimo metu, tačiau iš teismo nutarties matyti, jog teismas tinkamai įvertino tiek atsakovo pajamas, tiek turimą turtą, tiek įvertino ir aplinkybę dėl atsakovo turimos kreditorinės prievolės, apie kurios egzistavimą teismą informavo ir pati ieškovė pateiktame ieškinyje. Pasak ieškovės, atsakovas teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kad būtų pasikeitusi jo ar ieškovės materialinė padėtis, vaikų poreikiai po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovo P. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo netenkino.

8. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė naujų duomenų ar įrodymų, kurie nebuvo teismo įvertinti 2021 m. birželio 1 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei laikino išlaikymo vaikams priteisimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, byloje nėra naujų duomenų, kad būtų pasikeitusi atsakovo ar ieškovės materialinė padėtis, vaikų poreikiai po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

9. Nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo pakanka bylos nagrinėjimo metu užtikrinti vaikų interesus, o aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti laikinosios apsaugos priemonės mastą, nėra. Atsakovas taip pat nepateikė argumentų bei įrodymų, kodėl vaikams turėtų būti priteistas mažesnis už MMA išlaikymo dydis.

10. Konstatavo, kad atsakovas, būdamas jaunas, darbingo amžiaus turi galimybes uždirbti didesnes nei nurodo pajamas. Kita vertus, sprendė, kad jis nepateikė objektyvių duomenų, apie savo gaunamas pajamas iš individualios veiklos, nurodydamas, kad ieškovės argumentai dėl jo gaunamų didelių pajamų iš kubilo ir pirties nuomos yra nieko nepagrįsti. Tačiau teismas įvertino tai, kad kaip atsakovas nurodė, jis dengia paskolą kiekvieną mėnesį po 237,23 Eur, bei moka išlaikymą vaikams, tokiu būdu gaunamo atlyginimo, nesant kitų pajamų (jei jos yra tik tokios, kokias nurodo teismui atsakovas) atsakovui niekaip negalėtų užtekti pragyvenimui. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą manyti, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties.

11. Teismas nurodė, kad ankstesnėje nutartyje buvo atsižvelgiama į atsakovo prašyme nurodytą aplinkybę apie kreditorinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad šiuo metu byloje nėra paneigtos ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas paskolą yra pasiėmęs asmeniškai mobilios pirties ir kubilų pirkimui ir bendrų paskolų jie neturi. Todėl atsakovo nurodytas kreditas nėra nauja aplinkybė, kuri nebuvo teismui žinoma nutarties dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo metu ir dėl kurios būtų pagrindas mažinti priteisto išlaikymo vaikams dydį.

12. Taip pat nurodė, kad pagal formuojamą praktiką Išmokų vaikams įstatymo pagrindu gaunami vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį. Sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Tačiau pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės konkrečiai nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovas P. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir atsakovo P. Š. prašymą tenkinti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Apelianto teigimu, ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nepateikė jokių duomenų apie turimus šeimos kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovas pateikė duomenis apie kreditorių, paskolos dydį bei mokamas mėnesines įmokas, todėl tik tada buvo galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį. Mano, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šių duomenų neturėjo, todėl nevertino jo turtinės padėties, esant kreditoriniams įsipareigojimas į civilinės bylos procesą neįtraukė kreditoriaus. Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį, todėl laikinas vaikų išlaikymo dydis nustatytas nepagrįstai.

13.2. Teigia, kad šiame etape dar nėra nustatyti realūs vaikų poreikiai dėl kurių būtų patiriamos didesnės išlaidos jų išlaikymui nei įprastai reikia tokio amžiaus vaikams. Mano, kad šiuo atveju teismas neturėtų sieti laikino išlaikymo priteisimo su MMA dydžiu, nes byloje nėra nustatyta šalių turtinė padėtis ir realūs vaikų išlaikymo poreikiai.

13.3. Pasak apelianto, teismas be jokio pagrindo preziumuoja jo nesąžiningumą ir netinkamai paskirsto įrodinėjimo pareigą, nes pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę įrodymus teikia tą šalis, kuri teigia, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, o ne ta šalis, kuri neigia. Šiuo atveju, ieškovė teigia, kad atsakovas gauna dideles pajamas iš tariamo verslo, todėl ji turi šias aplinkybes pagrįsti įrodymais, ne atsakovas, kai jis šias aplinkybes kategoriškai neigia.

13.4. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes šiame civilinės bylos nagrinėjimo etape nėra nustatyta šalių padėtis, vaikų poreikiai. Net pats teismas pripažino, kad įvertinus jo gaunamas pajamas ir iš išlaidas, tame tarpe priteistą vaikų laikiną išlaikymą, atsakovui nelieka lėšų pragyvenimui. Be to, atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui pats mokėjo išlaikymą vaikams, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikino išlaikymo priteisimo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo su atskiruoju skundu nesutinkanti. Pažymi, kad teismo nutartis yra ne tik teisėta, tačiau visiškai pagrįsta, priešingai nei deklaratyviai teigia atsakovas, tad jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, be to teismo priimta nutartis atitinka teismų formuojamą praktiką panašiose bylose. Tai, kad atsakovas sutinka vaikams teikti mažesnį nei teismas priteisė laikino išlaikymo dydį, nesudaro pagrindo priteisto laikino išlaikymo mažinti, o atsakovo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius yra niekuo nepagrįsti. Mano, kad šiuo atveju priteistas laikinas išlaikymas neviršija teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas patenkinančiu minimaliuosius vaiko poreikius. Priteisto laikino išlaikymo pakanka bylos nagrinėjimo metu užtikrinti vaikų interesus, o aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti laikinosios apsaugos priemonės mastą, nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sumažinti priteisto išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas su teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad iki ieškinio padavimo ir po to teikė vaikams po 150 Eur išlaikymą ir mano, kad jo pakanka, be to, teigia, kad jos finansinė padėtis neleidžia jam teikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartimi nustatyto 200 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui.

17. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. birželio 1 d. nutartimi tenkino ieškovės G. Š. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo P. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei J. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Minėtos nutarties atsakovas neskundė, tačiau, nutarčiai įsiteisėjus, kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų pasikeitusi jo ar ieškovės materialinė padėtis, vaiko poreikiai po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

20. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovas nutarties, kuria teismas priteisė laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur, įstatymo nustatyta tvarka neskundė, kas reiškia, jog jis sutiko su priteisto išlaikymo dydžiu (CPK 18 straipsnis).

21. Kaip jau minėta, teikiant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, svarbu nurodyti aplinkybes, kurios pasikeitė ir kurios turi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, šiuo konkrečiu atveju laikinojo išlaikymo dydžio sumažinimo, klausimą. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino jo tikrosios finansinės padėties, nevertino jo prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, nepagrįstai laikė jį nesąžiningu neatskleidžiant savo tikrųjų pajamų, ir taip nenustatė jo realių galimybių teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams. Tačiau apelianto argumentai dėl mokamo kredito, dėl kreditoriaus įtraukimo į bylos procesą, dėl jo tikrosios finansinės padėties ir jo sąžiningumo yra susiję su ginčo esme, o spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas negali pasisakyti dėl bylos esmės, atlikti visų įrodymų tyrimo ir vertinimo. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas su prašymu teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės nepateikė jokių duomenų, kad jo finansinė padėtis po nutarties, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas, ir kurios jis neskundė, kaip nors būtų pasikeitusi (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Be to, nagrinėjama specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinojo išlaikymo klausimą, kol negalima nustatyti nei tikrųjų vaikų poreikių, nei realios tėvų turtinės padėties, svarbu atsižvelgti į minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) atskaičius mokesčius yra 468 Eur (po 234 Eur iš kiekvieno iš tėvų), ir kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

24. Nors sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai), įvertinus teismo priteistą laikino išlaikymo sumą (200 Eur) ir į teismų taikomą orientacinį vaikui teiktino išlaikymo dydį (1 MMA – 468 Eur), į šiuo metu valstybės mokamos išmokos dydį (šiuo konkrečiu atveju – 70 Eur vaikui), teismo nustatyta 200 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma neprieštarauja nei įstatymo normoms, nei minėtai kasacinio teismo praktikai.

25. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė