- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-290-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03920-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- R. J., Kauno J
- Kategorijos
- 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. atstovaujamo įstatyminės atstovės T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7561-568/2011 pagal ieškovo T. K. atstovaujamo įstatyminės atstovės T. K. ieškinį atsakovams R. J., Kauno J. U. vidurinei mokyklai, žalą padariusiam asmeniui R. J., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo R. J. priešieškinį ieškovo T. K. įstatyminei atstovei T. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. K. atstovaujamas įstatyminės atstovės T. K. kreipėsi į teismą prašydamas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu priteisti T. K. 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl viešo pažeminimo ir 2 metų tęstinio gydymo bei mokyklos ir treniruočių nelankymo; priteisti T. K. 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl tęstinių išgyvenimų, susijusių su sūnaus T. K. sveikatos sužalojimu; priteisti T. K. 355,77 Lt turtinės žalos atlyginimo, susijusios su T. K. gydymu, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010-12-14 mažametis R. J. sumušė bendraklasį T. K.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nors R. J. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, jis, būdamas mažametis, nėra baudžiamosios atsakomybės subjektas. Po sumušimo T. K. tris dienas buvo gydomas ligoninėje, jam skirtas mokymas namuose, dvejiems metams dispanserizuotas, turi nuolat vartoti vaistus, turėjo nutraukti treniruotes, negali lankyti mokyklos, yra konsultuojamas psichologės. Taip pat nurodė, kad ji pati patiria pastovius nepatogumus dėl sūnaus nuolatinės priežiūros ir materialinius nuostolius, mokėdama už vaiko kelionę pas gydytojus, vaistus, tyrimų atlikimą (T.1, b.l. 3-5; 113-114).
Atsakovas R. J. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo T. K. įstatyminės atstovės T. K. priteisti 1000,00 Lt neturtinės žalos ir 27,94 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad T. K. skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl atsakovas patyrė nervinį šoką, jam teko kreiptis į medikus. Byloje nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, iš kurių matytųsi, kad T. K. patyrė neturtinę žalą, todėl mano, kad ji siekia nepagrįstai praturtėti. Tuo tarpu atsakovas dėl T. K. veiksmų, šmeižto, turto arešto patyrė psichologinę įtampą, jaučia nerimą, pažeminimą, dėl ko buvo priverstas kreiptis į medikus ir gydytis (T.1, b.l. 64-66).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš T. K. ir R. J. valstybei po 9,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.1, b.l. 168-172). Teismas nurodė:
1. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas sprendė, jog tėvų atsakomybė atsiranda esant jų kaltei. Šiuo atveju kaltė turėtų būti suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigos vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra bei auklėjimas. Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog sūnus R. J. buvo linkęs taikiai spręsti visus konfliktus, stabdyti bendraklasių konfliktus. Be to, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie tai, jog R. J. tėvai nepanaudotų tėvų valdžios arba panaudotų priešingai vaiko interesams.
Teismas nustatė, jog jau 2010-12-15 atsakovas su sūnumi lankėsi Kauno J. U. vidurinėje mokykloje ir aiškinosi tas aplinkybes, kurios jiems tapo žinomos po ieškovės pranešimo. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti liudytojai. R. J. tėvų atžvilgiu nebuvo taikytos administracinės poveikio priemonės. Be to, konflikto metu abu vaikai buvo netiesioginėje tėvų valdžios priežiūroje, tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negalėjo realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią, nes R. J. nurodo, jog 2010-12-14 apie 14 val. sūnus jau buvo namuose, o T. K. teigia, jog konfliktas įvyko 2010-12-14 apie 14 val., tačiau nenustatytos tikslios ir konkrečios įvykio aplinkybės, ar iš tiesų tai įvyko mokyklos ribose.
Teismas nurodė, kad vertinant paties įvykio aplinkybes, kurių metu buvo sužalotas T. K., nustatyta, kad 2010-12-14 Kauno J. U. katalikiškoje vidurinėje mokykloje vyko eilė konfliktinių situacijų. Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, taigi, jų parodymais netikėti teismas neturėjo pagrindo.
Teismas vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: medicinos dokumentų išrašu (T.1, b.l. 76), 2011-07-25 išrašu iš medicininių dokumentų (T.1, b.l. 133), 2011-05-13 pažyma (T.1, b.l. 83), duomenimis iš psichikos sveikatos centro (T.1, b.l. 131) nurodė, kad konsultacijos metu Dainavos Jaunimo centre T. K. nurodė aplinkybes, jog 2010-12-14 klasėje buvo sumuštas kitų klasiokų (T.1, b.l. 110). Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, jog žala atsirado dėl R. J. veiksmų.
2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas įvertinęs priešieškinyje nurodytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovui nuo 2010-12-14 buvo žinoma apie įvykį (iš sūnaus pasakojimo, apsilankymo mokymo įstaigoje 2010-12-15). Jis pastoviai bendravo su ieškove T. K. (tai patvirtino ir šalys teismo posėdžio metu), 2011-05-06 pateikė atsiliepimą į ieškinį (T.1, b.l. 19-20), tokiu būdu teismas laikė, kad priešieškinio reikalavimas, kad dvasiniai išgyvenimai, psichologinė savijauta jam pablogėjo dėl teisminių procesų yra nepagrįstas, todėl priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovo T. K. įstatyminė atstovė T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 2-6). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su žalos atlyginimu, pripažino kaltę, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai, medicininės pažymos patvirtina, kad įvykio metu T. K. patirtas smegenų sutrenkimas turi išliekamųjų reiškinių. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, kadangi mokyklos atstovių parodymai nebuvo susiję su ginču, nevertinti socialinės darbuotojos parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusįjį tikrai sumušė R. J.. Tą patį patvirtino ir klasės auklėtoja R. S.. Dėl nepilnamečio T. K. sužalojimo, krizę patyrė ir nepilnamečio artimieji – mama, močiutė. Be to, teismas iš viso nepasisakė dėl reikalavimo padidinti neturtinę žalą tuo grubiai pažeisdamas įstatymus ir ieškovo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimą palikti galioti (T.2, b.l. 11-12). Nurodė, kad teismas tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, nes medicininiuose dokumentuose nėra aiškiai nurodyta, kokius sužalojimus patyrė nepilnametis T. K. „sumušimą veido srityje“ ar „galvos smegenų sutrenkimą“, nėra pateikta įrodymų, kad T. K. vartojami vaistai yra skirti gydytojų ir tam buvo išrašyti receptai. Be to, pati T. K. kalta, kad sūnus patiria įtampą dėl teisminių procesų, nes ieškovas į teismo posėdį nebuvo kviečiamas. Taip pat atmestini skunde pateikti argumentai dėl mokyklos socialinės darbuotojos parodymų, kadangi socialinė pedagogė įvykio nematė, o pati atliko tyrimą, kuris neturi jokios įrodomosios galios.
Šalies argumentai
Atsakovas VšĮ Kauno J. U. katalikiška vidurinė mokykla su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti, nes mokyklai jokie reikalavimai nebuvo pareikšti (T.2, b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teismas, nagrinėdamas bylą, negali patenkinti daugiau ieškinio reikalavimų negu yra prašoma, nebent to reikalauja viešasis interesas (CPK 265 str. 2 d.).
Ieškinys pareikštas dėl ieškovo T. K. sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 14 d. apie 14 val. Kaune J. U. katalikiškoje vidurinėje mokykloje tarpusavio konflikto metu ieškovas nepilnametis T. K., gimęs 2000-01-21 buvo sumuštas bendraklasio R. J.. Nepilnamečiui buvo sutrenkta galva, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. buvo gydytas VŠĮ KMUK II Vaikų ligų skyriuje centre dėl sutrenkimo (T.1, b.l. 76), vėliau buvo konsultuotas psichologo, gydėsi ambulatoriškai (T.1, b.l. 126-140).
Ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nustatyta, jog nepilnametis T. K. buvo sužalotas R. J. tarpusavio konflikto metu. 2010-12-21 Kauno apskrities VPK Dainavos PK nutarime yra nustatyta ir suformuluota, jog nepilnamečio R. J. veikoje, sužalojant T. K., yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 dalyje, požymiai, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. J. neturi 16 metų ir dėl amžiaus negalėjo būti trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo (T.1, b.l. 10-11; prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga).
Byloje ieškovu nurodytas T. K., kurį atstovauja jo motina, įstatyminė atstovė T. K.. Ieškinio pareiškime prašoma priteisti po 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo T. K. ir T. K., bei 355,77 Lt T. K. turtinei žalai atlyginti (T.1, b.l. 3-5). Vėliau ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti po 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo T. K. ir T. K. (T.1, b.l. 113-114). Ieškovu byloje yra asmuo, kuris savo vardu reikalauja apginti savo ar kito asmens materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra tik vienas ieškovas T. K., kurio vardu ieškinį pareiškė jo motina T. K.. T. K. byloje nėra nurodžiusi savo, kaip ieškovės, procesinės padėties. Tokiu būdu nebūdama bendraieške CPK 43 straipsnio prasme, ji neturėjo teisės reikšti reikalavimų savo vardu. Kokiu iš įstatymo nustatytų pagrindų reikalaujama atlyginti žalą, teismas sprendžia (teisiškai kvalifikuoja) pagal ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes ir ieškovo suformuluotą reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Bet kuri ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą (CPK 111 str., 115 str., 135 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/99). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia ne tik apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
Kartu kolegija pažymi, kad kaip matyti ir ieškinio pareiškimo, ieškovas T. K. atstovaujamas įstatyminės atstovės T. K. atsakovu ieškinyje nurodė R. J. (T.1, b.l. 3-5, 113-114). Tokiu būdu, ieškovas teigė, kad materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilo ginčas ir tarp kurių yra tarpusavio teisės ir pareigos, subjektai yra jis – ieškovas T. K. ir atsakovas R. J.. Teismas savo iniciatyva 2011-07-11 parengiamojo posėdžio metu, be ieškovo sutikimo, atsakovu byloje įtraukė Kauno J. U. katalikišką vidurinę mokyklą (T.1, b.l. 103, antra pusė). Ieškovas jokių reikalavimų antrajam atsakovui Kauno J. U. katalikiškai vidurinei mokyklai nereiškė, tačiau procese dalyvavo du atsakovai – R. J. ir Kauno J. U. katalikiška vidurinė mokykla.
Iš pateikto ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, jų nepatikslinus, negalima tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovo reikalavimo ir nustatyti, kokiu iš įstatymo nustatytų pagrindų kvestionuojama antrojo atsakovo – Kauno J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos – civilinė atsakomybė, t.y. ar yra atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų.
Kai ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodyti neaiškiai (netiksliai), teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu iškviesti šalis ir jas apklausti tam, kad būtų išsiaiškinta ginčo esmė ir netgi visiškai suformuluotas šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinys (CPK 230 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skyrė tris parengiamuosius teismo posėdžius, tačiau jų metu ieškinio dalyko ir pagrindo tikslinimo klausimai nebuvo sprendžiami. Dėl to, kad nebuvo pašalinti ieškinio turinio prieštaravimai, teismas negalėjo tinkamai teisiškai kvalifikuoti, kokia ieškinio apimtis, kieno materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus siekiama apginti ir kas turi atsakyti. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga, pateikiant ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus (CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str.). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens.
Pagal CK 6.263 str. 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CPK 6.263 str. 3 d.). Tai yra bendrosios žalos atlyginimo nuostatos. CK 6.275 str. 1 d. numato tėvų ir globėjų pareigą atlyginti už jų nepilnamečių vaikų iki 14 m. padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tuo pačiu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str.). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra pažeista bendra rūpestingumo pareiga, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą galimai padariusio asmens elgesys.
Teismas sprendė, kad nenustatyta atsakovo R. J. kaltė ir tėvai nėra bausti administracine tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų, kad R. J. tėvai – tėvas R. J. ar mama O. J. buvo /nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir jiems skirtos/neskirtos administracinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nėra atsakovo R. J. kaltės šių aplinkybių neaiškino, įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių administracinės nuobaudos skyrimo/ neskyrimo faktą nereikalavo, taigi ši svarbi bylos nagrinėjimui aplinkybė, patvirtinanti tėvų atsakomybės klausimą liko nepatikrinta.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad konflikto metu abu vaikai buvo netiesioginėje tėvų valdžios priežiūroje, tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negalėjo realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tačiau teismas taip pat nurodo, kad R. J. nuomone 2010-12-14 apie 14 val. sūnus jau buvo namuose, o T. K. teigia, jog konfliktas įvyko 2010-12-14 apie 14 val. Teismas, pripažino, kad nėra atsakovo R. J. kaltės, tačiau nurodė, kad nenustatytos tikslios ir konkrečios įvykio aplinkybės, ar iš tiesų tai įvyko mokyklos ribose. Darydamas išvadą, kad tirti įrodymai nėra pakankami nustatyti, kur įvyko įvykis, teismas kartu su kitomis civilinės atsakomybės sudėtinėmis dalimis galėjo netinkamai išspręsti atsakomybės klausimą. Kaip jau buvo minėta, procese dalyvavo du atsakovai, todėl, ieškininių reikalavimų pagrįstumas turėjo būti sprendžiamas abiejų atsakovų atžvilgiu ir teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl abiejų patrauktų atsakovų (CPK 265 str., 274 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 11 p.). Tokiu būdu, bylą nagrinėjęs teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 265 str., 274 str.).
Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 str.). Nesant įstatymuose numatytų išimčių pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Aplinkybių, susijusių su atsakovo Kauno J. U. katalikiškos vidurinės mokyklos atsakomybe, patikrinimui būtina surinkti papildomus įrodymus (atsakovės mokyklos nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, atlikto įvyko tyrimo medžiagą, tarp jų darbuotojų paaiškinimus, kt. dokumentus). Sprendžiant šalių kaltės, o kartu ir atsakomybės klausimą būtina nustatyti įvykio aplinkybes – kur, kada įvyko konfliktas tarp ieškovo T. K. ir R. J., kieno priežiūroje tuo metu buvo vaikai – mokyklos ar tėvų, įvertinti duomenis ar yra priežastinis ryšys tarp R. J. suduoto smūgio T. K. ir atsiradusių pasekmių ir pan., patirtos žalos dydį, ar ieškovas buvo kitų konfliktų, tą dieną vykusių mokykloje dalyvis ir kt., t.y. įvertinti visas būtinas civilinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. str. 1 d. 2 p.).
Kai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškinį, neišsiaiškinęs ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).
Akivaizdu, kad pagal byloje pateiktus įrodymus, negalima bylos išnagrinėti iš esmės, tai yra nustatyti, ar yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir yra pagrindas žalos atlyginimui iš kurio nors vieno ar abiejų atsakovų (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių ginčo esmei atskleisti yra pagrindas tikslinti ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, ir pašalinti esančius prieštaravimus, o dėl neatskleistos bylos esmės bei objektyvių įrodymų nepakankamumo, negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl civilinė byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema (CPK 301 str.). Būtent ši instancinė sistema užtikrina kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisę, jog jo argumentai bei įrodymai būtų išnagrinėti iš pradžių pirmosios instancijos teisme, o vėliau pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrinti apeliacine tvarka.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti negali būti laikomas teisėtu. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dalyje dėl ieškovo T. K. atstovaujamo T. K. ieškinio atmetimo ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str.1 d.,327 str. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimo dalį dėl ieškovo T. K. atstovaujamo T. K. ieškinio atmetimo ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.