- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2-1895-807/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21635-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo 111,53 Eur negrąžintą kreditą, 30,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 9,01 Eur sutarties sudarymo mokestį, 3,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20), 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo tvarka). Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovo – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2021-03-20 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-ffkty3sv (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 150 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 67,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 75,00 proc.) ir 13,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio Sutarties specialiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2021-12-23.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo.
Byloje nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2021-05-19 buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2022-01-24 pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradinei kreditorei ar ieškovei savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartis, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.
Dėl negrąžinto kredito, mokėjimo palūkanų priteisimo.
Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas 111,53 Eur negrąžintas kreditas, 30,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio.
Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18. punktu, sutarties sudarymo mokestis – tai vienkartinis Kliento mokamas sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas Specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas Įmokose vienodomis dalimis. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose sąlygose. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas Vartojimo kredito sutarties sandorio dalyje susitarė, jog atsakovui taikomas sutarties sudarymo mokestis – 9,01 Eur, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą ir turėjo būti sumokėtas pradinei kreditorei. Kadangi pradinė kreditorė dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį, atsakovas liko nepadengęs sutarties sudarymo mokesčio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 9,01 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkintinas.
Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022-03-12) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-01-06) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.
Ieškovas prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) – 3,14 Eur, apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.
Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020), tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-382/2006; nutartis Nr. 3K-3-585/2006). Pagal formuojamą praktiką, visiško nuostolių atlyginimo principo, realizuojamo priteisiant negautas pajamas, užtikrinimui esminę reikšmę turi įrodinėjimo proceso specifika – negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-220/2014).
Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad taikomos palūkanos – 67,68 Eur, kurių mokėjimas buvo išdėstytas mokant kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis, ir susitarė dėl kredito grąžinimo iki 2022-03-20. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovui negrąžinus kredito ir dėl to ieškovui nutraukus sutartį, negavo palūkanų, kurias pagrįstai galėjo gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, skolos dydžio neginčija. Ieškovė prašo priteisti nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23 iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) palūkanas už naudojimąsi pinigais, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, yra tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų.
Nagrinėjamu atveju ieškovė vadovaudamasi šalių sudarytos Sutarties 6.2 punktu reiškia atsakovui reikalavimą dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 12 procentų procesinių palūkanų dydžio. Įvertinus tai, jog pradinė kreditorė ir finansinės paslaugas teikianti kredito bendrovė darytina išvada, jog Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su atsakovu nebuvo aptartos. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, darytina išvada, jog jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis (atsakovas) dėl šių priežasčių galėjo nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, nes prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (pradinei kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas. Teismo vertinimu, neprotingai didelės palūkanos praranda savo funkciją ir pažeidžia sąžiningumo principą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sutarties 6.2. punkte nustatytą palūkanų normą sumažinti iki įstatyme įtvirtintos 5 procentų dydžio metinių palūkanų normos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovei priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas byloje patyrė 263 Eur bylinėjimosi išlaidų (21 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 263 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 8,96 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašė skirti kuratoriaus, tačiau prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,53 Eur (vienas šimtas vienuolika eurų 53 ct) negrąžintą kreditą, 30,45 Eur (trisdešimt eurų 45 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23), pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 9,01 Eur (devyni eurai 01 ct) sutarties sudarymo mokestį, 3,14 Eur (trys eurai 14 ct) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-12-23) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-03-20) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 154,13 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2022-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263 Eur (du šimtai šešiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
,,Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023-02-15 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-23888-807/2022, pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo E. K., gim. 1990-08-02, gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (8-5) 261 5641“.