Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. S., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės R. Š., atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. S., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės R. Š., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. 2025 m. birželio 2 d. teisme gautas (per EPP pateiktas 2025 m. gegužės 30 d., 21.43 val.) pareiškėjos prašymas pratęsti pareiškimo trūkumų šalinimo terminą iki 2025 m. birželio 10 d.

12. Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi nutarta netenkinti pareiškėjos M. B. S., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės R. Š., prašymo dėl termino pratęsimo; pareiškėjos M. B. S., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės R. Š., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neištaisius trūkumų pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės buvo pažeistos, užtikrinama teisė kreiptis teisminės gynybos. Kaip bet kuri teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti tinkamai įgyvendinama, tačiau bet kuris įstatyme nustatytas teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejis yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

15. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (procesinių dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111, 135 straipsniai, 443 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys (pareiškimas) atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamame straipsnyje (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, procesinio dokumento trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina procesinio dokumento trūkumus, pareiškimas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą nustatė pareiškimo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją per 7 dienas juos pašalinti. Pareiškėja teismo nurodytų trūkumų per nustatytą terminą nespėjo pašalinti, todėl pateikė teismui motyvuotą prašymą pratęsti pareiškimo trūkumų šalinimo terminą iki 2025 m. birželio 10 d. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, turėdamas motyvuotą prašymą, kad pareiškėjai reikalinga išreikalauti papildomus įrodymus, todėl per teismo nustatytą terminą patikslinti pareiškimo neturi galimybės, atsisakė pratęsti dar nepasibaigusį terminą trūkumams šalinti ir tokiu būdu užkirto pareiškėjai kelią tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nusprendžia, koks terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pakankamas, todėl teisėjas, vadovaudamasis protingumo ir proceso koncentruotumo principais, įvertinęs trūkumų pobūdį ir tai, kiek laiko gali prireikti jiems pašalinti, nustato, jo nuomone, realų terminą konkretiems ieškinio trūkumams pašalinti ir užtikrina operatyvų nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo išsiuntimą procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2, 5 dalys). Tačiau bet kokiu atveju terminas negali būti trumpesnis negu septynios dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismo nustatyto termino nepakanka ieškinio trūkumams pašalinti, šis terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 77 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti buvo formalus ir nepakankamas (per trumpas). Šiuo atveju, teismas nustatė minimalų terminą trūkumams pašalinti, nors pagal įpareigojimo turinį matyti, kad teismo prašomiems papildomiems duomenims byloje (papildomi įrodymai, kurie leistų teismui nagrinėti bylą rašytiniu procesu, neskiriant žodinio bylos nagrinėjimo) gauti reikia parengti užklausas, gauti informaciją iš valstybinių institucijų, galimai informaciją iš JAV. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliantės argumentu, kad tos aplinkybės, jog tam tikriems įrodymams gauti būtina kreiptis į atitinkamas institucijas, sudarė pagrindą pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti.

19. Kaip matyti iš Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, buvo nustatyti tokie pareiškimo trūkumai: 1) pateikti duomenis, iš kurių galima būtų spręsti, ar JAV ir Lietuvoje nėra daugiau asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis gali būti susijusi ši byla; 2) pateikti informaciją, ar pagal palikimo atsiradimo vietą (iš pareiškimo duomenų galima spręsti, kad V. J. G. gyveno ir mirė JAV) nebuvo kreiptasi dėl V. J. G. palikimo priėmimo ar atsisakymo, pvz., dėl Jungtinėse Valstijose esančio palikėjo nekilnojamojo ar kito turto paveldėjimo. Jei buvo kreiptasi, kaip atitinkama institucija sprendė klausimą dėl palikimo dalies, esančios Lietuvoje, paveldėjimo. 3) Pateikti teismui duomenis, kad pareiškėja būtų mokėjusi žemės mokestį už 2024 m. mokestinį laikotarpį, taip pat pateikti duomenis, kad buvo mokėta už 2016, 2022 metus. 4) Jei pareiškėja pageidauja mokėti 75 procentus mokėtino žyminio mokesčio sumos, pareiškime privalo išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis.

20. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

21. Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepriimtina civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju pritartina skundo argumentams, kad Utenos apylinkės teismas nepagrįstai pareiškimo trūkumų šalinimą siejo su papildomų įrodymų pateikimu ir nepagrįstai civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš pareiškėjos reikalavo papildomų įrodymų, patvirtinančių jos pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis). Tokie teismo nurodyti argumentai dėl trūkumų šalinimo parodo, kad pirmosios instancijos teismas jau pareiškimo priėmimo stadijoje pareikalavo pareiškėjos įrodyti reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, kaip minėta pirmiau, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo priėmimo, teismas turi įvertinti tik tai, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o tai, ar ieškovas tinkamai realizuoja pareigą įrodyti ginčui išnagrinėti aktualias aplinkybes, bus vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės. Taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas, kad pareiškėja pareiškime privalo išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis nelaikytinas esminiu pareiškimo trūkumu, trukdančiu priimti pareiškimą. Visus nurodytus duomenis galima aiškintis parengiamojo teismo posėdžio metu, o bylai reikšmingas aplinkybes įrodinėti bylos nagrinėjimo iš esmės žodinio proceso tvarka teismo posėdyje metu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kurie iš esmės nėra pareiškimo trūkumai ir nesudaro pagrindo bylos iškėlimo stadijoje nepriimti pareiškimo. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nepagrįstai nutarė pareiškėjos pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai, kadangi, kaip minėta, pareiškimo priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų pakankamumo klausimas. Pareiškėjos pareiškimas yra pakankamai aiškus, pareiškimo dalyko esmė, pagrindas ir ribos suprantami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti klausimai ir neaiškumai gali būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, pasiūlant pateikti papildomų įrodymų ir pan.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su procesinio dokumento trūkumų šalinimu, skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarė pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai, todėl atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškimo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį ir pareiškėjos M. B. S., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės R. Š., pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.