Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. K. ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) dėl nuo 2023 m. balandžio 3 d. ieškovei mokėto 45,52 Eur (neatskaičius mokesčių) mažesnio darbo užmokesčio, taikant 181 Eur bazinį dydį.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai be ieškovės rašytinio sutikimo pakeitė darbo sutarties sąlygas. Šiuo atveju nėra svarbu, kokios buvo priežastys, lėmusios darbo sutarties sąlygų pakeitimą, nes bet kuriuo atveju turėjo būti gautas rašytinis ieškovės sutikimas. Negavusi rašytinio ieškovės sutikimo, atsakovė galėjo inicijuoti darbo sutarties nutraukimą. Tai, kad ieškovė dirbo sumažintu krūviu, nereiškia, kad ji konkliudentiniais veiksmais sutiko su darbo sutarties sąlygų keitimu. DK 45 straipsnio 3 dalis aiškiai numato tvarką, pagal kurią darbuotojas turi teisę išreikšti nesutikimą.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė yra neformalaus švietimo įstaiga, todėl mokinių skaičius kiekvienais metais gali keistis. Sumažėjus mokinių skaičiui, atsakovė privalėjo mažinti ieškovės darbo krūvį. Atsakovė 2023 m. birželio 15 d. informavo atsakovę apie preliminarų krūvio pasikeitimą. Taip pat 2023 m. spalio mėn. siųstais pranešimais ieškovė buvo informuota apie darbo krūvio pasikeitimą. Pati ieškovė buvo ne kartą kviečiama pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, tačiau elgėsi nesąžiningai ir atsisakė tai padaryti. Ieškovė atsiuntė atsakovei savo pačios parengtus tvarkaraščius ir pagal juos dirbo, taigi konkliudentiniais veiksmais sutiko su darbo sutarties pakeitimu.

12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

13. Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta naujos redakcijos darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokytojos (kvalifikacinė kategorija – vyresnioji mokytoja, darbo stažas – daugiau kaip 25 metų) pareigybei, kuria buvo nu­statyta 0,950 etato dydis, pareiginės algos koeficientas 8,66 ir darbo užmokestis 1 488,46 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo pakeisti DAĮ 5 priede nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Ieškovės pareigi­nės algos koeficientas tapo 9,44. 2023 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P1-21 buvo pakeista 2022 m. spalio 11 d. darbo sutarties redakcija, numatant, kad ieškovei nu­statomas 0,950 etato dydis, 9,44 koeficientas, o darbo užmokestis – 1 622,53 Eur. Atsakovė 2023 m. birželio 15 d. pasirašytinai įteikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo kitų mokslo metų gali keistis ieškovės darbo krūvis. Iš į bylą pateikto 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovės parengto tarifikacijos sąrašo matyti, kad ieškovei nustatytas 0,86 darbo krūvis. Atsakovės direktoriaus 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu nutarta išmokėti darbo užmokesčio skirtumą už rugsėjo mėn., t. y. 112,88 Eur. Atsakovė 2023 m. spalio 17 d. ir 2023 m. spalio 20 d. registruotu paštu ieškovei išsiuntė pranešimą dėl darbo krūvio.

14. Pagal DK 45 straipsnio 1 dalį, pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Kaip matyti iš DK 45 straipsnio turinio, šis straipsnis nustato darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva tvarką, pagal kurią dalis darbo sąlygų gali būti keičiama tik darbuotojo rašytiniu sutikimu, tuo tarpu dėl kitos darbo sąlygų dalies pakeitimo darbuotojo rašytinio sutikimo nereikalaujama. Kasacinio teismo praktiko pažymėta, kad vien tai, jog įstatymų leidėjas nustatė darbdaviui prievolę gauti rašytinį sutikimą dėl DK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų darbo sąlygų pakeitimo, suponuoja šių sąlygų svarbą darbuotojui: tikėtina, kad tokio pobūdžio darbo sąlygoms esant kitokioms, negu yra sulygtos darbo sutartimi, darbuotojas nebūtų apsisprendęs jos sudaryti; arba tokių sąlygų pakeitimas apskritai yra lemiantis darbuotojo apsisprendimą tęsti darbo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021)

15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė raštu neišreiškė sutikimo su jai nuo 2023 m. rugsėjo atliktu darbo sutarties pakeitimu. Atsakovė teigia, kad Elektrėnų savivaldybei 2023 m. rugsėjo 29 d. patvirtinus meno mokyklos darbuotojų tarifikacijos sąrašą, t. y. darbuotojų darbo krūvius ir darbo užmokesčio dydžius, ieškovei buvo išsiųstas pranešimas dėl darbo krūvio. Atsakovės teigimu, ji ne kartą kvietė ieškovę pasirašyti darbo sutarties pakeitimo, bet ji nesutiko pasirašyti darbo sutarties pakeitimo, kuris yra sudaromas pagal Elektrėnų savivaldybės 2023 m. rugsėjo 29 d. suderintą meno mokyklos darbuotojų tarifikacijos sąrašą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokesčio skirtumas už 2023 m. rugsėjo mėn. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. birželio 15 d. atsakovės pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo buvo pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio būtinumo priežastimis: 1) kontaktinių valandų kiekis, kuris nustatomas pagal mokytojui skirtų mokinių skaičių; 2) valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimam vertinti bei profesiniam tobulėjimui; 3) valandų, susijusių su veikla mokyklos bendruomenei. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu buvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, t. y. sumažinus darbo krūvį buvo sumažintas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiam pakeitimui būtinas darbuotojo rašytinis sutikimas. Kaip jau buvo minėta, toks sutikimas nebuvo gautas, todėl atsakovės atstovės teismo posėdžio metu akcentuota aplinkybė, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) sumažėjo mokinių skaičius ir todėl atsakovė negalėjo suteikti ieškovei 0,95 etato darbo krūvio, šiuo atveju nėra reikšminga.

16. Atsakovė pabrėžia, kad keisdama darbo organizavimą, vykdė DK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą sudaryti pakankamas sąlygas darbuotojai, t. y. ieškovei, pasirengti būsimiems pasikeitimams. Tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė informavo ieškovę apie darbo sutarties keitimą, nepaneigia fakto, jog darbo sutarties pakeitimas buvo atliktas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojos sutikimo, t. y. nesilaikant DK 45 straipsnio 1 dalyje nuostatų, numatančių, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos (šiuo atveju susijusios su darbo užmokesčio ir darbo laiko režimu) gali būti keičiamos tik esant darbuotojo sutikimui. Taigi, atsakovė ieškovės darbo sąlygas pakeitė vienašališkai, nesilaikydama nustatytos tvarkos, ir šie pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti darbo sutarties sąlygų pakeitimą neteisėtu, nepaisant to, kokios buvo pakeitimo priežastys.

17. Pagal DK 45 straipsnio 2 dalį darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Todėl, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovės atstovas, priežasčių, dėl kurių buvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, svarba yra aktuali tik darbuotojo atleidimo atveju. Taigi, nors atsakovė akcentuoja, kad darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos esant objektyvios priežastims, tai nepaneigia įstatyme numatytos pareigos tokiam pakeitimui gauti rašytinį darbuotojo sutikimą.

18. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, kadangi atsiuntė atsakovei tvarkaraštį, kuriame pamokų skaičius buvo nustatytas pagal sumažintą etatą ir pagal tokį tvarkaraštį ieškovė dirbo, teismas pažymi, kad pagal DK 45 straipsnio 3 dalį, dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2023 m. gruodžio 15 d., taigi, praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo momento, kai ji buvo informuota apie faktinį darbo sutarties sąlygų pakeitimą (skaičiuojant nuo registruotų laiškų įteikimo).

19. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad visi darbuotojai dar 2023 m. birželio mėnesį buvo informuoti apie tai, kad darbo krūvis nuo rugsėjo mėnesio gali kreiptis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė pripažino, jog birželio mėnesį tikslus kitų mokslo metų mokinių skaičius dar nebūna aiškus ir mokytojai informuojami apie galimus tik preliminarius pasikeitimus. Iš atsakovės pateikto 2023 m. birželio 15 d. pranešimo nustatyta, kad atsakovė neinformavo ieškovės kaip konkrečiai keisis jos darbo krūvis, t. y. pranešime nebuvo nurodyta, kad jos etatas sumažės iki 0,86. Todėl vertinti, kad jau 2023 m. birželio mėnesį ieškovė buvo informuota apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą nėra jokio pagrindo.

20. Be to, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovė yra Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos narė. Pagal 2017 m. lapkričio 22 d Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties (2022 m. gruodžio 16 d. redakcija) 20 punktą profesinės sąjungos nario darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma darbdavio iniciatyva gali būti maži­nama tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, esant objektyvioms priežastims. Taigi, ir minėta sutartis numatė privalomą darbuotojo rašytiniu sutikimą darbo laiko normos pakeitimui.

21. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovė šiuo ieškiniu reiškia reikalavimą dėl darbo sutarties pakeitimo – „2023 m. rugsėjo 29 d. atlikto vienašalį A. K. darbo sutarties sąlygų pakeitimą direktoriaus įsakymais Nr.P1-57 ir P1-58 neteisėtu“, kuris nebuvo nagrinėjamas DGK. Teismo vertinimu, kad šios atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro procesinių kliūčių iš esmės išnagrinėti darbo ginčą teisme. Iš byloje pateikto DGK 2024 m. sausio 17 d. sprendimo turinio matyti, kad ieškovė, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovę vykdyti galiojančią ieškovės darbo sutartį ir darbo užmokestį mokėti pagal galiojančius teisės aktus, o DGK sprendime pripažino, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje įrodė, jog ieškovė buvo supažindinta dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tai, kad darbo ginčų komisija nepasisakė dėl pačio darbo sutarties pakeitimo teisėtumo, nereiškia, kad ji nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Be to, tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje nėra neprivalomas ir teismas negali palikti tokių reikalavimų nenagrinėtais dėl to, jog nebuvo laikytasi išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-44-248/2019 ir kt.).

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė, nepagrįstai neturėdama ieškovės sutikimo 2023 m. rugsėjo mėnesį pateikė darbo sutarties sąlygas ieškovei, t. y. sumažino etato dydį iki 0,86 ir sumažino darbo užmokestį, todėl yra pagrindas pripažinti Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 29 d. atliktą vienašalį A. K. darbo sutarties sąlygų pakeitimą direktoriaus įsakymais Nr. P1-57 ir P1-58 neteisėtu. Atitinkamai pripažinus darbo sutarties sąlygų pakeitimą neteisėtu, tenkintinas reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti savo įsipareigojimus pagal A. K. ir Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini)2022 m. spalio 11 d. darbo sutartyje (nuo 2023 m. balandžio 3 d. galiojanti redakcija) numatytas darbo sutarties sąlygas.

Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo

23. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės išieškoti 748,32 Eur neišmokėto darbo užmo­kesčio. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. K. ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) dėl nuo 2023 m. balandžio 3 d. ieškovei mokėto 45,52 Eur (neatskaičius mokesčių) mažesnio darbo užmokesčio, taikant 181 Eur bazinį dydį. Minėta nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Iš į bylą pateiktos ieškovės darbo sutarties nustatyta, kad 2023 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P1-21 buvo pakeista 2022 m. spalio 11 d. darbo sutarties redakcija, numatant, kad ieškovei nustatomas 0,950 etato dydis, 9,44 koeficientas, o darbo užmokestis – 1 622,53 Eur. Ieškovė pateikė skaičiavimus ir nurodė, kad nuo 2023 m. balandžio 3 d. darbo sutarties pakeitimo nurodytas 1 622,53 Eur darbo užmokestis buvo apskaičiuotas remiantis kintamaisiais – 9,44 x 181,00 Eur x 0,950. Už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. atsakovė moka ieškovei 1 509,65 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), (9,44 koefic., 186 Eur bazinis dydis ir 0,86 etato dydis), tačiau turėjo būti mokamas 1 668,05 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), todėl susidariusi nepriemoka yra 475,20 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 668,05 Eur – 1 509,65 Eur = 158,40 Eur x 3 mėn.), t. y. 158,40 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį nuo spalio mėn. Atsakovė ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo. Teismui nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovės, kaip darbdavio, veiksmais sumažintas ieškovės atlyginimo dydis buvo neteisėtas, atsakovei neginčijus ieškovės pateiktų paskaičiavimų dėl skirtumo sumos, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 475,20 Eur dydžio sumą su darbo santykiais susijusių išmokų už 2023 m. spalio – gruodžio mėnesius.

24. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė tenkinti reikalavimą ir dėl po 2023 m. gruodžio einančių mėnesių išmokų priteisimo.

25. CPK 417 straipsnyje numatyta, jog byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pažymėtina, kad teismas įspėjo šalis apie tai, kad turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus.

26. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir toliau dirba pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. atliktą vienašalį darbo sutarties sąlygų pakeitimą (minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovė), t. y. jai mokamas darbo užmokestis skaičiuojant 0,86 etato dydį. Todėl minėtą vienašalį darbo sutarties sąlygų pakeitimą pripažinus neteisėtu, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 475,20 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio suma su darbo santykiais susijusių išmokų už 2024 m. sausio - kovo mėnesius (už iki sprendimo priėmimo išdirbtus mėnesius, už kuriuos atsakovė ieškovei jau yra išmokėjusi darbo užmokestį). Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 950,40 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio suma su darbo santykiais susijusių išmokų už 2023 m. spalio – gruodžio ir 2024 metų sausio – kovo mėnesius, t. y po 158,40 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių (žr. šio sprendimo 23 p. nurodytus skaičiavimus).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

28. Ieškovė atstovas pateikė įrodymus, kad atstovui apmokėtos išlaidos sudaro 2 420 Eur. Iš kartu į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė atstovui sumokėjo 1 452 Eur, o Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga – 968 Eur.

29. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

30. Taigi, aplinkybė, kad už ieškovei suteiktas advokato paslaugas sumokėjo taip pat ir profesinė sąjunga, šiuo atveju nėra kliūtis minėtas išlaidas priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįsto, todėl tenkinus ieškinį, tenkinamas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovei iš atsakovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31. Kadangi byloje susidariusios 7,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

32. Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės, darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas darbo byloje pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovės Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 29 d. atliktą vienašalį ieškovės A. K. darbo sutarties sąlygų pakeitimą direktoriaus įsakymais Nr. P1-57 ir P1-58 neteisėtu ir įpareigoti atsakovę Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) vykdyti savo įsipareigojimus pagal A. K. ir Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 11 d. darbo sutartyje (nuo 2023 m. balandžio 3 d. galiojanti redakcija) numatytas darbo sutarties sąlygas.

Priteisti iš Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K. 950,40 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų, 40 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

Priteisti A. K. iš Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 17 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-25384/2023 pripažinti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.