- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-20
- Bylos Nr.
- eA-429-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00702-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ-Baltija“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ-Baltija“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prekybos namai BMZ-Baltija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2024 m. sausio 30 d. raštą Nr. 25-1510 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ pakartotinio prašymo (atsiskaitymas pagal paskolos sutartį)“ (skunde neteisingai nurodyta data, pagal metaduomenis raštas pasirašytas 2024 m. vasario 1 d.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo spręsti pareiškėjo 2024 m. sausio 19 d. prašymą taikyti išimtį iš Bendrovei taikomų tarptautinių sankcijų ir leisti atlikti mokėjimą Baltarusijos respublikinei unitarinei eksporto ir importo draudimo bendrovei „Beleksimgarant“ (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, kurios pagrindinė veikla – didmeninė prekyba armatūra, viela, apvaliu plienu ir kita metalo produkcija. Bendrovės akcijas valdo UAB „Steelland“ (45 proc.) ir OAO „Beloruskii metalurgicheskii zavod – upravliauiushchaia kompaniia Kholdinga Belorusskaia metallurgicheskaia kompaniia“ (55 proc.). Tarnyba yra paskelbusi Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), į kurį įtraukta ir Bendrovė, nurodant, kad dėl galimų ryšių su Baltarusijos Respublikos Prezidentu A. L. Bendrovės lėšos ir akcijos yra įšaldomos. Bendrovė ir OAO „Bank razvitija Respubliki Belarus“ (toliau – ir Bankas) 2020 m. balandžio 29 d. buvo sudarę paskolos sutartį, pagal kurią Bankas suteikė Bendrovei 20 000 000 Eur dydžio paskolą (toliau – ir Paskolos sutartis), o Bendrovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti numatytas palūkanas. Galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2023 m. balandžio 28 d. Šiuo metu pagal Paskolos sutartį Bendrovės likusi neįvykdytų įsipareigojimų (paskolos) suma sudaro 6 969 226,55 Eur. Bendrovė su 2023 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama leisti grąžinti paskolą pagal Paskolos sutartį. Bendrovė gavo Tarnybos 2023 m. kovo 21 d. raštą Nr. 25-4306, kuriuo atsakovas suteikė Bendrovei leidimą atlikti mokėjimą pagal Paskolos sutartį. Bendrovė, 2023 m. kovo 21 d. bandydama atlikti mokėjimą Bankui, gavo pranešimą iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių banko (toliau – ir Šiaulių bankas) (dabartinis pavadinimas – AB Artea bankas), kad jis nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nebevykdo jokių mokėjimų į / iš Rusijos ar Baltarusijos bankus. Bendrovė 2023 m. balandžio 4 d. išsiuntė Bankui iš Tarnybos gautą atsakymą kartu su oficialiu vertimu į rusų kalbą ir Šiaulių banko pateiktą pranešimą. Nepaisant Bankui pateiktų raštų, Bankas toliau skaičiavo netesybas, padidintas palūkanas, delspinigius dėl laiku negrąžintos skolos pagal Paskolos sutartį. Tik 2023 m. spalio 13 d. Bendrovė iš Banko gavo pranešimą, kuria Bankas pasinaudojo draudimo paslaugomis Bendrovės įsiskolintai sumai ir reikalavimo teisę į Bendrovę dėl skolos sumos perleido Baltarusijos respublikinei unitarinei eksporto ir importo draudimo bendrovei „Beleksimgarant“ (toliau – ir Draudimo bendrovė). Pareiškėjas 2023 m. spalio 19 d. gavo iš Draudimo bendrovės pretenziją Nr. 01-37/1707, kurioje nurodyta, kad Draudimo bendrovė sumokėjo Bankui draudimo kompensaciją, kurios suma 6 978 890,56 Eur. Pareiškėjas pateikė Draudimo bendrovei gautus atsakymus (raštus) iš Tarnybos ir Šiaulių banko. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 29 d. gavo iš Draudimo bendrovės pranešimą dėl reikalavimo teisės perėmimo, kuriuo pareikalavo padengti 6 978 890,56 Eur įsiskolinimą. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių, susijusių su įsiskolinimo apmokėjimu Draudimo bendrovei. Pareiškėjas gavo iš Tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 25-17166, kuriuo Bendrovės prašymas buvo atmestas dėl dokumentų trūkumo: prie prašymo nebuvo pridėti dokumentai, pagrindžiantys prašymo teisines ir faktines aplinkybes. Pareiškėjas, gavęs Tarnybos atsakymą, jį persiuntė Draudimo bendrovei, kuri pareiškėjui pateikė draudimo polisą Nr. 0139514 (toliau – ir Draudimo polisas) ir sutartį Nr. 626062020 (toliau – ir Draudimo sutartis), kurių pagrindu buvo apdrausta Paskolos sutartis. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių, susijusių su mokėjimu Draudimo bendrovei ir pateikė gautus dokumentus: draudimo polisą Nr. 0139514 ir sutartį Nr. 626062020. Pareiškėjas gavo Tarnybos atsakymą, kuriuo Bendrovės prašymas vėl buvo atmestas. Pareiškėjas šį Tarnybos atsakymą pateikė Draudimo bendrovei ir 2024 m. sausio 18 d. Bendrovei buvo pateikta Draudimo bendrovės argumentuota pozicija dėl Tarnybos rašto nepagrįstumo. Gavęs šiuos paaiškinimus pareiškėjas su 2024 m. sausio 19 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas taikyti išimtį iš Bendrovei taikomų tarptautinių sankcijų ir leisti jai atlikti mokėjimą Draudimo bendrovei. Tarnyba ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo Prašymą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, nurodė, kad Tarnyba, priimdama įvairius dokumentus dėl Bendrovės (2023 m. kovo 21 d. raštas; 2023 m. kovo 23 d. raštas; Sprendimas), buvo itin nenuosekli, nuolat keitė poziciją ir tą pačią situaciją sprendė skirtingai. Taryba dar 2023 m. kovo 21 d. leido Bendrovei atlikti mokėjimą pagal Paskolos sutartį Bankui. Šiuo atveju situacija yra analogiška, aplinkybės nėra pasikeitusios (pasikeitė tik piniginių lėšų gavėjas dėl reikalavimo teisės perleidimo), todėl, pareiškėjo vertinimu, Tarnybos veiksmai neleisti pareiškėjui atlikti mokėjimo Draudimo bendrovei, kuri perėmė Banko reikalavimo teisę į pareiškėją, nėra proporcingi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad analogiškoje situacijoje Tarnyba buvo išdavusi leidimą Bendrovei atlikti mokėjimą kreditoriui YUGOTUB D.O.O, perėmusiam reikalavimo teisę į Bendrovę pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos visiškai skirtingas analogiškų situacijų vertinimas nėra suderinamas su gero viešojo administravimo ir proporcingumo principais.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo įsipareigojimai Bankui yra teisėti ir pagrįsti, prisiimti dar iki tarptautinių sankcijų taikymo (2020 metų). Tolimesni susitarimai tarp Banko, Draudimo bendrovės ir pareiškėjo taip pat yra teisėti ir pagrįsti, kadangi visi jie yra susiję su Paskolos sutartimi. Analogiškose situacijose kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijos leido atlikti mokėjimus Draudimo bendrovei ir tokie mokėjimai buvo faktiškai atlikti.
5. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos veiksmai užkerta kelią Bendrovei vykdyti savo įsipareigojimus, didina pareiškėjo skolą dėl skaičiuojamų palūkanų. Sprendime nėra pateikti konkretūs motyvai, pagrindžiantys Bendrovės Prašymo nepagrįstumą. Tarnyba privalėjo įvertinti pareiškėjo Prašyme pateiktus motyvus ir dokumentus, įvertinti savo ankstesnę poziciją ir jos neignoruoti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad ginčo atveju Draudimo bendrovė reikalavimo teisę į pareiškėją įgijo reikalavimo teisės perleidimo sandorio pagrindu. Reikalavimo teisių perėjimo aplinkybė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas) 4a straipsnio taikymo prasme negali būti vertinama kitaip nei sandoris / pareiga, kurių pagrindu atsirado pareiškėjo mokėjimo prievolė Draudimo bendrovės naudai. Reglamento 4a straipsnyje aptartoms išimtims taikyti yra būtina sąlyga, kad pagrindas mokėjimui atlikti (sutartis / pareiga) atsirado iki atitinkamo asmens, subjekto ar organizacijos įtraukimo į sąrašą dienos. Nagrinėjamu atveju nėra faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Reglamento 4a straipsnyje nurodytą išimtį, nes mokėjimo prievolės pagrindas (reikalavimo teisės perleidimas) atsirado po ribojamųjų priemonių taikymo.
8. Atsakovo teigimu, dar esant Reglamento 4a straipsnyje aptartos išimties taikymo sąlygai, Tarnyba 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 25-4306 suteikė pareiškėjui leidimą vykdyti mokėjimą Bankui pagal Paskolos sutartį. Minėtas sprendimas nebuvo pareiškėjo ginčijamas, jis nėra panaikintas. Šiuo metu, Draudimo bendrovei perėmus iš Banko reikalavimo teisę į pareiškėją, išimtis Reglamento 4a straipsnyje negalima, nes pagrindas, kuriuo remiantis buvo prašoma suteikti išimtį, atsirado po ribojamųjų priemonių taikymo. Šis klausimas buvo išspręstas Tarnybos 2024 m. sausio 8 d. raštu Nr. 25-212, todėl pareiškėjo Prašymas ginčijamu Sprendimu pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
9. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų Tarnybos sprendimų nenuoseklumo ir neproporcingumo, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 535 buvo patvirtintas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punktas, kuris nustato, kad kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes. Pagal Aprašo 39 punkto nuostatas sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus prašymus. Atsakovo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas negalėjo sukurti pareiškėjui lūkesčių, kad bus tenkinamas kiekvienas jo prašymas. Šiuo atveju pareiškėjo prašymai negalėjo būti tenkinti dėl to, kad jie neatitiko išimčiai taikyti ar leidimui suteikti būtinų kriterijų ir sąlygų.
II.
10. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ skundą – panaikino Tarnybos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymais suteikti jam leidimą atlikti 6 977 496,72 Eur mokėjimą Draudimo bendrovei, kuri reikalavimo teisę į pareiškėją įgijo Draudimo sutarties pagrindu padengusi pareiškėjo skolą Bankui pagal Paskolos sutartį. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba pareiškėjo Prašymą paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
12. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys); viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
13. Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo Prašymas Tarnybos nenagrinėtas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. sausio 19 d. prašymų turinį, neturėjo pagrindo pripažinti, kad pateikti prašymai grindžiami tais pačiais duomenimis, jog Prašyme nebuvo išdėstyti nauji papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, bei pripažinti, kad prašymai laikytini tapačiais.
14. Teismas, įvertinęs Bendrovės 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. sausio 19 d. prašymų turinį, sprendė, kad atsakovas negalėjo atsisakyti nagrinėti Prašymo, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjo Prašyme buvo išdėstyti nauji argumentai, kurie sudarė pagrindą abejoti ankstesnio sprendimo teisėtumu, kuriuos atsakovas privalėjo įvertinti ir motyvuotai dėl jų pasisakyti (ypač dėl argumentų, kurie leido teismui abejoti Tarnybos veiklos nuoseklumu, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas savo Prašyme, kitu analogišku atveju Bendrovei buvo leista atsiskaityti su laiduotoju).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl naujo leidimo išdavimo būtent dėl to, jog jis (pareiškėjas) negalėjo realizuoti Tarnybos suteikto leidimo atsiskaityti pagal Paskolos sutartį, nes buvo perleistas Banko kreditorinis reikalavimas Draudimo bendrovei. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog išduotas leidimas atsiskaityti pagal kredito sutartį kitais atvejais atsakovui netrukdė išduoti leidimus atsiskaityti su laiduotojais po reikalavimų perleidimo.
16. Teismas panaikino atsakovo Sprendimą kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinęs Sprendimą, teismas įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.
III.
17. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
18. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas panaikinti Sprendimą. Atsakovo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Draudimo sutarties ir Draudimo poliso sudarymo aplinkybės, viena vertus, yra pareiškėjo Prašyme nurodytos naujai, kita vertus, kad tokios aplinkybės turi būti vertinamos kaip duomenys, kurie sudarė pagrindą abejoti Tarnybos pagal ankstesnį pareiškėjo prašymą priimto sprendimo pagrįstumu.
19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kartu su Prašymu pateikti Draudimo bendrovės argumentai ir paaiškinimai dėl Draudimo sutarties ir Draudimo poliso sudarymo aplinkybių yra analogiški duomenims, kurie paties pareiškėjo buvo nurodyti ankstesniuose prašymuose. Šie duomenys Tarnybos buvo įvertinti, priimant sprendimus dėl ankstesnių pareiškėjo prašymų. Tokie duomenys nesudarė pagrindo abejoti ankstesniuose Tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. sausio 8 d. raštuose pateiktu vertinimu, kad dėl atsiskaitymo schemos gali kilti rizika, jog bus bandoma apeiti Reglamento nuostatas.
20. Atsakovas pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog Tarnyba, priimdama sprendimą palikti pareiškėjo Prašymą nenagrinėtą, neatsižvelgė ir nevertino pačios Tarnybos anksčiau priimtų sprendimų tiek dėl Paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų mokėjimo Bankui, tiek dėl panašių susijusių situacijų. Atsakovas nesutinka su teismo motyvais, kad argumentai dėl Tarnybos veiklos tariamo nenuoseklumo buvo vienas iš pagrindų, dėl kurių Tarnyba negalėjo pareiškėjo Prašymo palikti nenagrinėto. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kartotiniame Prašyme pareiškėjas būtų pateikęs naujus faktinius duomenis, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio Tarnybos atsakymo pagrįstumu.
21. Atsakovas prašo atsižvelgti į jo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, ypač į Reglamento 8d straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, jog netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kuriems vykdyti tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo Reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, jeigu juos pateikė minėtame straipsnyje nurodyti subjektai. Šiuo atveju Paskolos sutarties pagrindu pareiškėjui paskolą suteikęs Bankas yra įtrauktas į Reglamento IX priedo sąrašą, o Draudimo bendrovė subjektyviais ryšiais yra susijusi su Banku.
22. Pareiškėjas UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra nemotyvuotas, atsakovas nepagrįstai nesprendė Prašyme nurodytų klausimų, netinkamai vertino, jog pareiškėjo 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. sausio 19 d. prašymai yra tapatūs.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas pažeidžia Reglamento 4a straipsnio reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju yra pagrindai leisti pareiškėjui atlikti mokėjimą Draudimo bendrovės naudai. Sprendimas taip pat pažeidžia gero viešojo administravimo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, atsakovas nesiekė bendradarbiauti su pareiškėju ir išspręsti ginčą taikiai.
25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neįrodė Draudimo bendrovės sąsajų su sankcionuotais asmenimis. Draudimo bendrovė nėra įtraukta į Reglamento I priede nurodytą sankcionuotų asmenų sąrašą. Baltarusijos Respublikos prezidentas A. L. nėra asmuo, kuris valdo ar kontroliuoja Draudimo bendrovę, taip pat jis nėra asmuo, kuris gauna naudą iš Draudimo bendrovės veiklos. Pati Tarnyba 2023 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 25-4306, kuriuo suteikė pareiškėjui leidimą atlikti mokėjimą Bankui pagal Paskolos sutartį.
26. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Sprendimu pažeidė nuosavybės apsaugą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normos. Atsakovas nepagrįstai užkirto kelią Draudimo bendrovei disponuoti savo turtine teise gauti iš pareiškėjo pinigines lėšas, kaip tai numatyta Paskolos sutartyje, Draudimo sutartyje ir taikytinuose Baltarusijos Respublikos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tarnyba Sprendimu paneigė Draudimo bendrovės nuosavybę, kurios apsaugą garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nors šiam asmeniui nėra ir niekada nebuvo taikomos jokios Europos Sąjungos ar tarptautinės sankcijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo 2024 m. sausio 19 d. prašymas taikyti išimtį iš jam taikomų tarptautinių sankcijų ir leisti atlikti mokėjimą Draudimo bendrovei paliktas nenagrinėtas VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoji atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą pagrįstumo.
28. Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-222 pareiškėjas yra įtrauktas į Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą. Pareiškėjui taikomi 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, su visais pakeitimais ir papildymais, nustatyti ribojimai.
29. Pareiškėjas ir OAO „Bank razvitija Respubliki Belarus“ 2020 m. balandžio 29 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią Bankas suteikė Bendrovei 20 000 000 Eur dydžio paskolą, o Bendrovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti numatytas palūkanas (galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2023 m. balandžio 28 d., šiuo metu likusi neįvykdytų įsipareigojimų (paskolos) suma sudaro 6 969 226,55 Eur). 2020 m. birželio 26 d. Bankas ir Baltarusijos respublikinės unitarinės eksporto ir importo draudimo bendrovė Beleksimgarant sudarė Draudimo sutartį, o 2020 m. birželio 30 d. pasirašytas Draudimo polisas, kuriais buvo apdrausti Banko turtiniai interesai, jei Bendrovė neįvykdys (netinkamai įvykdys) savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį.
30. Pareiškėjui pasikreipus į Tarnybą su prašymu leisti grąžinti paskolą pagal Paskolos sutartį, Tarnybos 2023 m. kovo 21 d. raštu Nr. 25-4306 Bendrovei buvo suteiktas leidimas atlikti 6 969 226,55 EUR mokėjimą pagal Paskolos sutartį iš Bendrovės sąskaitos Nr. LT12 7180 0000 1946 7969, esančios AB Šiaulių banke, Baltarusijos Respublikos plėtros bankui į banko sąskaitą Nr. BY80AKBB17030000000150000000, esančią „Belarusbank“. Bandydamas atlikti mokėjimą Bankui pareiškėjas gavo pranešimą iš AB „Šiaulių bankas“, kuriame nurodyta, kad AB „Šiaulių bankas“ nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nebevykdo jokių mokėjimų į / iš Rusijos ar Baltarusijos, todėl buvo atsisakyta įvykdyti mokėjimą.
31. Pranešimais iš Banko ir Draudimo bendrovės pareiškėjas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perėmimą ir Draudimo bendrovės reikalavimą padengti įsiskolinimą. Tarnyba, 2023 m. gruodžio 19 d. raštu atsakydama į pareiškėjo prašymą dėl leidimo apmokėti įsiskolinimą Draudimo bendrovei, prašymo netenkino, kadangi prie jo nebuvo pridėti dokumentai, pagrindžiantys prašymo teisines ir faktines aplinkybes. Pareiškėjui 2023 m. gruodžio 21 d. pakartotinai pasikreipus į Tarnybą (pateikiant Draudimo sutartį ir Draudimo polisą), Tarnybos 2024 m. sausio 8 d. raštu Nr. 25-212 prašymas nebuvo tenkintas nurodant, kad prašoma pervesti lėšas pagal Draudimo polisą ir Draudimo sutartį, kurių Bendrovė nėra pasirašiusi, taip pat laikant, kad Bendrovei suteikus leidimą gali kilti rizika, kad bus bandoma apeiti Reglamento nuostatas.
32. Gavęs Draudimo bendrovės paaiškinimus pareiškėjas su 2024 m. sausio 19 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Tarnybą, prašydamas taikyti tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimtį ir leisti atlikti mokėjimą Draudimo bendrovei.
33. Tarnyba šioje byloje ginčijamu Sprendimu, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. sausio 19 d. prašymą, jo netenkino, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, ir pažymėdama, jog prašymo nenagrinėja, nes dėl to paties klausimo Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą bei Bendrovei pateikusi atsakymą, o prašyme Bendrovė nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos sprendimo pagrįstumu. Tarnyba pakartotinai pažymėjo, jog Tarnybos 2023 m. kovo 21 d. raštu Nr. 25-4306 pareiškėjui suteiktas leidimas atlikti mokėjimą Bankui pagal Paskolos sutartį.
34. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, kurį pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino – panaikino Tarnybos Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 19 d. prašymą.
35. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tuo, jog atsakovas negalėjo atsisakyti nagrinėti Prašymo, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Įvertinęs Bendrovės 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. sausio 19 d. prašymų turinį teismas sprendė, jog 2024 m. sausio 19 d. prašyme buvo išdėstyti nauji argumentai, kurie sudarė pagrindą abejoti ankstesnio sprendimo teisėtumu, kuriuos (argumentus) atsakovas privalėjo įvertinti ir motyvuotai dėl jų pasisakyti (ypač dėl argumentų, kurie leido teismui abejoti Tarnybos veiklos nuoseklumu, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas savo Prašyme, kitu analogišku atveju Bendrovei buvo leista atsiskaityti su laiduotoju).
36. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimą, kaip priimtą pažeidus pagrindines procedūros, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kartotiniame Prašyme pareiškėjas būtų pateikęs naujus faktinius duomenis, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio Tarnybos atsakymo pagrįstumu.
37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą, ir kad Tarnybai yra suteikta kompetencija spręsti dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo, į šią Tarnybos kompetenciją įeina ir prašymų dėl išimties suteikimo mokėjimams pagal sutartį arba susitarimą, kurį atitinkamas asmuo, subjektas ar organizaciją sudarė, arba pareigą, kuri tam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai atsirado iki atitinkamo asmens, subjekto ar organizacijos įtraukimo į sąrašą dienos (Reglamento 4a str.), pagrįstumo vertinimas.
38. Teisėjų kolegija, ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo inicijuotam ginčui dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas suteikti taikyti išimtį iš jam taikomų tarptautinių sankcijų ir leisti atlikti mokėjimą Draudimo bendrovei, išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str.) ir padarė bylos faktais bei aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
39. Kompetentingas institucijas įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijas bei veiklos sritis nustato Įstatymo 11 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, be kita ko: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras. Tarnyba pagal jai priskirtą veiklos sritį, užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą (Įstatymo 11 str. 3 d. 1 p.).
40. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas įgyvendinant tarptautines sankcijas, koordinuojant ir užtikrinant jų įgyvendinimą, bei laikinojo administratoriaus skyrimo, tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimo, įšaldytų ekonominių išteklių aprašymo ir realizavimo, informacijos gavimo ir teikimo tvarką. Aprašo 13.3 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba, įgyvendindama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka. Aprašo 33 punktas numato, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Pagal Aprašo 34 punktą prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama prašymo dalimi. Pateikti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Aprašo 37 p.). Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes.
41. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
42. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš pareiškėjo Tarnybai teiktų 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 sausio 19 d. prašymų turinio matyti, jog paskesniame prašyme buvo išdėstyti nauji argumentai (kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Draudimo bendrovės raštą, taip pat išsamiai išdėstė aplinkybes dėl Draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, draudimo įmokos sumokėjimo ir Draudimo poliso išdavimo), kuriuos privalėjo įvertinti atsakovas ir motyvuotai dėl jų visų pasisakyti. Pažymėtina, kad atsakovas, konstatuodamas, jog į pareiškėjo prašymą jau buvo atsakyta, neatliko pareiškėjo teiktų prašymų tapatumo vertinimo, nenurodė, ar pareiškėjo argumentai jo prašymuose sutampa, ar nesutampa, ar argumentacija abiejuose prašymuose identiška, ar vis dėlto prašymai skiriasi savo turiniu ir prasme. Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad priimant Sprendimą buvo atlikti pareiškėjo teiktų prašymų tapatumo vertinimai ir buvo nustatyta, kad argumentacija prašymuose yra identiška, o prašymai nesiskyrė savo turiniu ir prasme.
43. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodoma, jog nėra pagrindo teigti, jog Tarnyba, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino anksčiau priimtų sprendimų tiek dėl Paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų mokėjimo Bankui, tiek dėl panašių susijusių situacijų, tačiau skundžiamame Sprendime šis vertinimas nėra pateikiamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Teisės aktai nenumato nei teisės, nei pareigos skundžiamo akto motyvacijos trūkumus šalinti ar motyvus sukurti administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023). Nagrinėjamu atveju atsiliepime į pareiškėjo skundą Tarnybai nurodžius papildomus argumentus, kurie nebuvo išdėstyti Sprendime, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė, kadangi jie turėjo būti nurodyti administraciniame akte.
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
45. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
46. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė 3 510 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą). Pareiškėjas, pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, pateikė 2025 m. sausio 1 d. sąskaitą Nr. 20250101-3 ir banko patvirtinimą apie lėšų pagal šią sąskaitą įskaitymą.
47. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas 1,3. Pareiškėjas atsiliepimą pateikė 2024 m. gruodžio 31 d., o už suteiktą teisinę paslaugą lėšos įskaitytos 2025 m. sausio 28 d., todėl taikytinas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už aptariamas teisines paslaugas būtų 2 855,32 Eur (2 196,4 Eur (2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3).
48. Nors pareiškėjo prašoma atlyginti suma viršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, apeliacinio skundo argumentų sudėtingumą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, spręstina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai BMZ Baltija“ iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.