Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-26 · Administracinė byla Nr. eI2-7334-595/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-26
Bylos Nr.
eI2-7334-595/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00702-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ Baltija“
Atsakovas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-7334-595/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00702-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 3.2; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui R. Č.,atsakovės atstovui S. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ Baltija“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prekybos namai BMZ Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, ir Tarnyba) 2024-01-30 (skunde neteisingai nurodyta data 2023-01-30, faktiškai pagal metaduomenis raštas pasirašytas 2024-02-01, todėl laikytina skundžiamo rašto pasirašymo diena 2024-02-01) raštą Nr. 25-1510 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ pakartotinio prašymo (atsiskaitymas pagal paskolos sutartį)“ (toliau – ir Sprendimas) ; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos spręsti pareiškėjo 2024-01-19 prašymą iš naujo ir priimti sprendimą iš esmės; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos visas pareiškėjo UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja yra įtraukta į FNTT sąrašą asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, nurodant, kad dėl galimų ryšių su Baltarusijos Respublikos prezidentu A. L., Bendrovės lėšos ir akcijos yra įšaldomos.

Paaiškina, kad 2020-04-29 Bendrovė ir OAO „Bank razvitija Respubliki Belarus“ (toliau – ir Bankas) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Bankas suteikė Bendrovei 20 000 000 Eur dydžio paskolą (toliau - ir Paskolos sutartis), o Bendrovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti numatytas palūkanas. Galutinis paskolos grąžinimo terminas - 2023-04-28. Šiuo metu pagal Paskolos sutartį Bendrovės likusi neįvykdytų įsipareigojimų (paskolos) suma sudaro 6 969 226,55 Eur. 2023-02-28 Bendrovė kreipėsi į FNTT su prašymų leisti grąžinti paskolą pagal Paskolos sutartį. 2023-03-21 Bendrovė gavo FNTT raštą Nr. 25-4306, kuriuo FNTT suteikė Bendrovei leidimą atlikti mokėjimą. 2023-03-21 Bendrovė, bandydama atlikti mokėjimą Baltarusijos bankui, 2023-04-04 gavo pranešimą iš AB „Šiaulių bankas“ (toliau – ir Šiaulių bankas), kad jis nuo 2022-09-01 nebevykdo jokių mokėjimų į/iš Rusijos ar Baltarusijos. 2023-04-04 Bendrovė Baltarusijos bankui išsiuntė gautą atsakymą iš FNTT kartu su oficialiu jo vertimu į rusų kalbą bei tuo pačiu laišku išsiuntė ir Šiaulių banko gautą pranešimą. Nepaisant Baltarusijos bankui pateiktų FNTT ir Šiaulių banko raštų, Baltarusijos bankas toliau skaičiavo netesybas, padidintas palūkanas, delspinigius ir kt. dėl laiku negrąžinamos skolos pagal Paskolos sutartį. Tik 2023-10-13 Bendrovė iš Baltarusijos banko gavo pranešimą, kuria Baltarusijos bankas nurodė, kad pasinaudojo draudimo paslaugomis Bendrovės įsiskolintai sumai ir reikalavimo teisė į Bendrovę dėl skolos sumos perėjo draudimo bendrovei. 2023-10-19 Bendrovė iš Baltarusijos respublikinės unitarinės eksporto ir importo draudimo bendrovės „BELEKSIMGARANT“ (toliau – ir Beleksimgarant, ir Draudimo bendrovė) gavo pretenziją Nr. 01-37/1707, kurioje numatyta, kad Beleksimgarant sumokėjo Bankui draudimo kompensaciją, kurios suma - 6 978 890,56 Eur. 2023-10-20 Bendrovei taip pat Beleksimgarant pateikė gautus atsakymus (raštus) iš FNTT ir Šiaulių banko. 2023-11-29 Bendrovė gavo pranešimą iš Beleksimgarant dėl reikalavimo teisės perėmimo, kuriuo pareikalavo padengti įsiskolinimą 6 978 890,56 Eur sumai. 2023-11-30 Bendrovė kreipėsi į FNTT su prašymu dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių, susijusių su įsiskolinimo apmokėjimu Beleksimgarant. 2023-12-19 Bendrovė gavo FNTT atsakymą (raštas Nr. 25-17166), kuriuo Bendrovės prašymas buvo atmestas dėl dokumentų trūkumo: prie prašymo nebuvo pridėti dokumentai, pagrindžiantys prašymo teisines ir faktines aplinkybes. Bendrovė, gavusi FNTT atsakymą, jį pateikė Beleksimgarant. 2023-12-20 Bendrovei buvo pateiktas draudimo polisas Nr. 0139514 ir sutartis Nr. 626062020, kurių pagrindu buvo apdrausta Paskolos sutartis. 2023-12-21 Bendrovė pakartotinai kreipėsi į FNTT su prašymu dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių, susijusių su mokėjimu Beleksimgarant ir pateikė B. B. pateiktus dokumentus: draudimo polisą Nr. 0139514 ir sutartį Nr. 626062020. Bendrovė gavo FNTT atsakymą (Nr. 25-212), kuriuo Bendrovės prašymas vėl buvo atmestas. Bendrovė šį FNTT atsakymą pateikė Beleksimgarant ir 2024-01-18 Bendrovei buvo pateikta Beleksimgarant argumentuota pozicija dėl FNTT rašto nepagrįstumo. Gavusi šiuos Beleksimgarant paaiškinimus, Bendrovė 2024-01-19 kreipėsi į FNTT, kuriuo Bendrovė prašė FNTT taikyti išimtį iš Bendrovei taikomų tarptautinių sankcijų ir leisti Bendrovei atlikti mokėjimą Beleksimgarant. 2024-02-01 raštu Nr. 25-1510 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija pakartotinio prašymo (atsiskaitymas pagal paskolos sutartį)“ FNTT netenkino Bendrovės prašymo.

Pareiškėjos nuomone, ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja ankstesniems FNTT raštams analogiškoje situacijoje, todėl turi būti panaikintas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog FNTT, priimdama įvairius dokumentus Bendrovės atžvilgiu (2023-03-21 raštas; 2023-03-23 raštas; skundžiamas Sprendimas) yra itin nenuosekli, nuolat keičia poziciją ir tą pačią situaciją iš esmės išsprendė skirtingai. Tokie FNTT veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir suderinamais su viešojo administravimo proporcingumo principu, nesudaro pareiškėjai teisinio tikrumo. FNTT dar 2023-03-21 buvo leidusi Bendrovei atlikti mokėjimą pagal Paskolos sutartį Bankui. Šiuo atveju situacija yra analogiška, aplinkybės nėra pasikeitusios (pasikeitė tik piniginių lėšų gavėjas dėl reikalavimo teisės perleidimo), todėl FNTT veiksmai nėra proporcingi. Iš skundžiamo Sprendimo neaišku, kuo mokėjimas Beleksimgarant skiriasi nuo mokėjimo Bankui.

Akcentuoja, kad FNTT elgesys/veiksmai laikytini neproporcingais ir tuo atžvilgiu, kad dar 2023-03-23 analogiškoje situacijoje buvo išdavusi leidimą Bendrovei atlikti mokėjimą kreditoriui YUGOTUB D.O.O, perėmusiam reikalavimo teisę į Bendrovė pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. FNTT visiškai skirtingai traktuoja analogiškas situacijas, kas nėra suderinama su gero viešojo administravimo proporcingumo principu: dar prieš metus FNTT suteikė leidimą išmokėti lėšas Serbijos įmonei, kai ši perėmė reikalavimo teisę iš Bendrovės akcininkės Gamyklos Gamyklai padengus Bendrovės įsipareigojimus Bankui laidavimo sutartimi. Šiuo gi atveju, Bendrovės įsipareigojimus padengė Beleksimgarant pagal draudimo sutartį, todėl Beleksimgarant perėmė reikalavimo teisę iš Baltarusijos banko. Todėl, analogiškai, FNTT turėjo ir turi suteikti leidimą atlikti mokėjimą Beleksimgarant.

Pažymi, jog prašydama FNTT leidimo atlikti mokėjimą Beleksimgarant, jokiu būdu neturi intencijų pažeisti ir/ar apeiti Bendrovei (ar Bendrovės akcininkei Gamyklai) taikomų tarptautinių sankcijų. Tuo tarpu, FNTT, suteikdama leidimą atlikti mokėjimą YUGOTUB D.O.O vertino, kad šiai taip pat nėra taikomos tarptautinės sankcijos, sankcionuotiems subjektams nebus sudaryta galimybė pasinaudoti lėšomis.

Pastebi, jog Bendrovės įsipareigojimai Bankui yra teisėti bei pagrįsti, buvo prisiimti dar iki tarptautinių sankcijų taikymo (2020 m.), ką patvirtino ir pati FNTT 2023-03-21 raštu. Atitinkamai, ir sekantys susitarimai tarp Banko, Beleksimgarant ir pareiškėjos taip pat yra teisėti ir pagrįsti, kadangi visi šie susitarimai seka iš Paskolos sutarties. Beleksimgarant yra nesusijusi su pareiškėjos akcininke Gamykla, nesusijusi ir su Banku. Beleksimgarant, yra nesankcionuojama draudimo įmonė, kuri, vadovaudamasi draudimo sutartimi ir polisu, išmokėjo Bankui draudimo išmoką pripažinus įvykį draudžiamuoju. Išmokant lėšas Beleksimgarant, sankcionuoti subjektai neturės galimybės pasinaudoti lėšomis.

Bendrovė taip pat nurodo, jog analogiškose situacijose, kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijos leido atlikti mokėjimus Beleksimgarant ir tokie mokėjimai buvo faktiškai atlikti. FNTT apie šias analogiškas aplinkybes buvo informuota Bendrovės, tačiau FNTT ignoravo šias aplinkybes.

Teigia, kad FNTT veiksmai yra visiškai neproporcingi Bendrovės atžvilgiu ir tuo aspektu, jog nepagrįstai užkertant kelią Bendrovei vykdyti savo įsipareigojimus, yra didinama Bendrovės skola. Bendrovei nevykdant savo įsipareigojimu, Bendrovės skola neišvengiamai didėja dėl skaičiuojamų palūkanų.

Pareiškėjos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra pateikti konkretūs motyvai, pagrindžiantys Bendrovės prašymo nenagrinėjimą. Laiko Sprendimą nepakankamai motyvuotu.

Akcentuoja, kad FNTT privalėjo atlikti savarankišką tyrimą, įvertinti pareiškėjos prašyme pateiktus motyvus ir dokumentus, įvertinti savo ankstesnę poziciją 2023-03-21, 2023-03-23 raštuose. FNTT ignoruoja aplinkybę, jog ankstesniais raštais atmetė Bendrovės prašymą dėl dokumentų stokos. Tačiau Bendrovei pasikreipus į FNTT pakartotinai ir pateikus dokumentus, FNTT skundžiamu Sprendimu vis tiek atsisakė nagrinėti Bendrovės prašymą, neva šį klausimą išsprendė ankstesniais raštais.

Pažymi, jog FNTT pozicija, jog tai, kad dokumentai tarp Beleksimgarant ir Baltarusijos banko yra nepasirašyti Bendrovės, tai neva patvirtina Bendrovės siekį pažeisti/apeiti sankcijas, yra visiškai nepagrįsti. Bendrovė neturi pareigos pasirašyti šių dokumentų - skolos perleidimui skolininko valia nėra būtina, privalu skolininką tik informuoti apie reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos prašymų taikyti išimtį (suteikti leidimą) turinį vertinta, ar pareiškėjos prašymų motyvai ir dokumentai sudaro sąlygas spręsti, kad egzistuoja 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas) 4a straipsnyje numatytas pagrindas atitinkamai išimčiai taikyti (leidimui suteikti). Minėtame Reglamento straipsnyje nurodoma, kad išimčiai taikyti būtina sąlyga, kad asmuo, subjektas ar organizacija, kuriam taikomi ribojimai, turi atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kurį atitinkamas asmuo, subjektas ar organizacija sudarė, arba pareigą, kuri tam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai atsirado iki atitinkamo asmens, subjekto ar organizacijos įtraukimo į sąrašą dienos. Tokias sąlygas nustačius, valstybių narių kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą. Pažymi, kad atitinkamai išimčiai suteikti minėtame Reglamento 4a straipsnyje numatytos ir papildomos būtinos sąlygos, įskaitant užtikrinimą, kad pagal atitinkamą leidimą atliekamas mokėjimas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai skirtas ar naudingas Reglamento I priede nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai.

Neginčija, kad ginčo atveju Draudimo bendrovė reikalavimo teisę į pareiškėją įgijo reikalavimo teisės perėjimo sandorio pagrindu. Pareiškėjos į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjos skolą pagal Paskolos sutartį Draudimo bendrovė išmokėjo Bankui 2023-10-13, po to atitinkama reikalavimo teisė į pareiškėją perėjo Draudimo bendrovei. Aktualiu atveju reikalavimo teisių perėjimo aplinkybė Reglamento 4a straipsnio taikymo prasme negali būti vertinama kitaip nei sandoris / pareiga, kurių pagrindu atsirado pareiškėjos mokėjimo prievolė Draudimo bendrovės naudai. Šiame kontekste pažymi, kad Reglamento 4a straipsnyje aptartų išimčių taikymui būtina sąlyga, kad pagrindas mokėjimui atlikti (sutartis, pareiga) atsirado iki atitinkamo asmens, subjekto ar organizacijos įtraukimo į sąrašą dienos. Konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išimties pagal Reglamento 4a straipsnį taikymui – mokėjimo prievolės pagrindas atsirado po ribojamųjų priemonių pritaikymo. Minėtų Reglamento normų taikymo kontekste pažymi dėl pareigos kompetentingai institucijai užtikrinti, kad pagal atitinkamą leidimą atliekamas mokėjimas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai skirtas ar naudingas Reglamento I priede nurodytam asmeniui, subjektui ar organizacijai. Vertinant Draudimo bendrovės subjektiškumą, toks užtikrinimas sunkiai įmanomas: Baltarusijos respublikinė unitarinė eksporto ir importo draudimo bendrovė „Beleksimgarant“ įsteigta Baltarusijos Respublikos ministrų tarybos 2001-05-23 potvarkiu Nr. 752, o Baltarusijos Respublikos ministrų tarybos 2006-07-31 potvarkiu Nr. 982 perduota Baltarusijos Respublikos finansų ministerijos pavaldumui. Baltarusijos Respublikos finansų ministerija yra pavaldi Baltarusijos Respublikos ministrų tarybai. Baltarusijos Respublikos finansų ministerijai vadovauja ministras, kurį skiria ir atleidžia Baltarusijos Respublikos prezidentas. Baltarusijos Respublikos ministrų taryba atskaitinga Baltarusijos Respublikos prezidentui ir atsakinga parlamentui. Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas užima A. L., kuriam taikomi Reglamentu nustatyti ribojimai (Reglamento I priedo sąrašo Nr. 45).

Pažymi, kad esant Reglamento 4a straipsnyje aptartos išimties taikymo sąlygai (pagrindas mokėjimui atlikti atsirado iki atitinkamo asmens, subjekto ar organizacijos įtraukimo į sąrašą dienos) FNTT 2023-03-21 sprendimu Nr. 25-4306 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ prašymo dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių“ pareiškėjai buvo suteiktas leidimas vykdyti mokėjimą Bankui pagal Paskolos sutartį. Minėtas 2023-03-21 sprendimas Nr. 25-4306 nebuvo pareiškėjos ginčijamas, jis nėra panaikintas. Dabar nagrinėjamu atveju išimtis Reglamento 4a straipsnyje negalima, nes pagrindas, kuriuo remiantis buvo prašoma suteikti išimtį, atsirado jau po ribojamųjų priemonių pritaikymo. Šis klausimas iš esmės buvo išspręstas FNTT 2024-01-08 raštu Nr. 25-212, todėl byloje skundžiamu Raštu pareiškėjos 2024-01-19 prašymas buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.

Vertindamas skunde nurodytas aplinkybes dėl jos skolos didėjimo ir grėsmės, kad Draudimo bendrovė dėl skolos išieškojimo kreipsis į teismą, pažymi, kad Reglamento 8d straipsnio 1 dalies normos, nustatančios, kad netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo Reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, jeigu juos pateikė, įskaitant, bet neapsiribojant, Baltarusijos Respublika, jos Vyriausybė, jos viešojo sektoriaus įstaigos, korporacijos ar agentūros, Reglamento prieduose išvardinti subjektai, bet kuris kitas Baltarusijos asmuo, subjektas ar institucija, bet kuris asmuo, subjektas ar institucija, veikiantys per vieną iš minėtame Reglamento 8d straipsnyje nurodytų asmenų, subjektų ar institucijų arba jų vardu. Minėto straipsnio 2 dalyje pažymima, kad visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad nedraudžiama tenkinti reikalavimo, tenka reikalavimo vykdymo siekiančiam asmeniui.

Pasisakydamas dėl skunde nurodytų Tarnybos sprendimų tariamo nenuoseklumo ir neproporcingumo aplinkybių, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-05-22 nutarimu Nr. 535 patvirtintas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punktas nustato, kad kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes. Pagal Aprašo minėto punkto nuostatas sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus prašymus. Nurodytas teisinis reguliavimas negalėjo sukurti pareiškėjai lūkesčių, kad bus tenkinamas kiekvienas pareiškėjos prašymas. Kaip aprašyta anksčiau, nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymai negalėjo būti patenkinti dėl to, kad neatitiko išimčiai taikyti ar leidimui suteikti būtinų kriterijų ir sąlygų.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus jame bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl FNTT 2024-02-01 rašto Nr. 25-1510 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ pakartotinio prašymo (atsiskaitymas pagal paskolos sutartį)“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą jos 2024-01-19 prašymą išnagrinėti iš naujo.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

FNTT direktoriaus 2022-10-14 įsakymo Nr. V-222 pagrindu pareiškėja yra įtraukta į Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą. Pareiškėjai taikomi 2006-05-18 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – ir Reglamentas), su visais pakeitimais ir papildymais, nustatyti ribojimai.

2020-04-29 pareiškėjas ir OAO „Bank razvitija Respubliki Belarus“ sudarė paskolos sutartį Nr. 27-07-6KL-2020 pagal kurią Bankas suteikė Bendrovei 20 000 000 Eur dydžio paskolą, o Bendrovė įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti numatytas palūkanas. Galutinis paskolos grąžinimo terminas - 2023-04-28. Šiuo metu pagal Paskolos sutartį Bendrovės likusi neįvykdytų įsipareigojimų (paskolos) suma sudaro 6 969 226,55 Eur. 2020-06-26 Bankas ir Baltarusijos respublikinės unitarinės eksporto ir importo draudimo bendrovė Beleksimgarant sudarė draudimo sutartį Nr. 626062020 (toliau – ir Draudimo sutartis), o 2020-06-30 pasirašytas draudimo polisas Nr. 0139514 (toliau – ir Draudimo polisas), kuriais buvo apdrausti Banko turtiniai interesai, jei Bendrovė neįvykdys (netinkamai įvykdys) savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį.

2023-02-28 Bendrovė kreipėsi į FNTT su prašymu leisti grąžinti paskolą pagal Paskolos sutartį. FNTT 2023-03-21 raštu Nr. 25-4306 suteikė Bendrovei leidimą atlikti 6 969 226,55 EUR mokėjimą pagal Paskolos sutartį iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, Baltarusijos Respublikos plėtros bankui į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Belarusbank“.

2023-03-21 Bendrovė, bandydama atlikti mokėjimą Bankui, 2023-04-04 gavo pranešimą iš AB „Šiaulių bankas“, kuriame nurodyta, kad Šiaulių bankas nuo 2022-09-01 nebevykdo jokių mokėjimų į/iš Rusijos ar Baltarusijos. Šiaulių bankas, įvertinęs FNTT 2023-03-21 raštą Nr. 25-4306, kuriuo suteikiamas leidimas atlikti mokėjimą gavėjui Bankui, nustatė, kad tokio mokėjimo vykdymas prieštarautų anksčiau minimai vidinei Šiaulių banko politikai, todėl Šiaulių bankas atsisakė įvykdyti Bendrovės mokėjimą Bankui.

2023-10-13 Bendrovė iš Banko gavo pranešimą kuriame nurodyta, kad Bankas pasinaudojo draudimo paslaugomis Bendrovės įsiskolintai sumai ir reikalavimo teisė į Bendrovę dėl skolos sumos perėjo Draudimo bendrovei.

2023-11-29 Bendrovė gavo pranešimą iš Draudimo bendrovės dėl reikalavimo teisės perėmimo, kuriuo pareikalavo padengti įsiskolinimą 6 978 890,56 Eur sumai.

2023-11-30 Bendrovė kreipėsi į FNTT su prašymu dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių, susijusių su įsiskolinimo apmokėjimu Draudimo bendrovei.

2023-12-19 FNTT raštu Nr. 25-17166 Bendrovės 2023-11-30 prašymas buvo atmestas, kadangi prie prašymo nebuvo pridėti dokumentai, pagrindžiantys prašymo teisines ir faktines aplinkybes.

2023-12-21 Bendrovė pakartotinai kreipėsi į FNTT su prašymu dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių, susijusių su mokėjimu Draudimo bendrovei, pateikdama Draudimo sutartį ir Draudimo polisą.

2024-01-08 FNTT raštu Nr. 25-212 Bendrovės 2023-12-21 prašymas buvo atmestas, motyvuojant, kad prašoma pervesti lėšas pagal Draudimo polisą ir Draudimo sutartį, kurių Bendrovė nėra pasirašiusi, todėl vertino, kad be teisinio pagrindo prašoma pervesti lėšas į banką, esantį Kazachstano Respublikoje, laikė, kad Bendrovei suteikus leidimą gali kilti rizika, kad bus bandoma apeiti Reglamento nuostatas, todėl Bendrovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Bendrovė FNTT atsakymą pateikė Draudimo bendrovei, kuri 2024-01-18 Bendrovei pateikė poziciją dėl FNTT rašto.

Gavusi Draudimo bendrovės paaiškinimus, Bendrovė 2024-01-19 kreipėsi į FNTT prašydama taikyti išimtį iš Bendrovei taikomų tarptautinių sankcijų ir leisti Bendrovei atlikti mokėjimą Draudimo bendrovei.

Skundžiamu 2024-02-01 raštu Nr. 25-1510 FNTT netenkino Bendrovės prašymo. Rašte nurodo, kad FNTT, įvertinusi Bendrovės prašymą, dokumentus ir paaiškinimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Bendrovės prašymo nenagrinėja, nes dėl to paties klausimo Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą bei Bendrovei pateikusi atsakymą, o prašyme Bendrovė nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos sprendimo pagrįstumu. Rašte pakartotinai pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2023-03-21 sprendimu Nr. 25-4306 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ prašymo dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių“ buvo suteiktas leidimas „iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, atlikti 6 969 226,55 EUR mokėjimą (pagal 2020-04-29 paskolos sutartį Nr. 27-07-6KL2020) Baltarusijos Respublikos plėtros bankui į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Belarusbank“. Pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2023-03-21 sprendimas Nr. 25-4306 nėra panaikintas, dėl jo nevyksta ginčai, todėl jis turi būti vykdomas.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu pateikė skundą teismui. Skundas motyvuojamas atsakovo nenuoseklumu ir proporcingumo principo nesilaikymu, Sprendimo nemotyvuotumu, kas pareiškėjo vertinimu sudaro savarankišką pagrindą Sprendimo panaikinimui.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymais suteikti leidimą atlikti 6 977 496,72 Eur mokėjimą Baltarusijos respublikinei unitarinei eksporto ir importo draudimo bendrovei „Beleksimgarant“, kuri reikalavimo teisę į pareiškėją įgijo Draudimo sutarties pagrindu padengusi pareiškėjos skolą Baltarusijos Respublikos plėtros bankui pagal 2020-04-29 paskolos sutartį Nr. 27-07-6KL-2020. Skundžiamu Sprendimu FNTT pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas (toliau - ir Sankcijų įstatymas), Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-05-25 nutarimu Nr. 535 (toliau – ir Aprašas), kiti teisės aktai.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus ES Reglamentas 765/2006, kuris Lietuvoje taikomas tiesiogiai. Reglamento 4a straipsnis nustato, kad: „Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies ir su sąlyga, kad I priede nurodytas fizinis arba juridinis asmuo, subjektas ar organizacija turi atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kurį atitinkamas asmuo, subjektas ar organizaciją sudarė, arba pareigą, kuri tam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai atsirado iki atitinkamo asmens, subjekto ar organizacijos įtraukimo į sąrašą dienos, II priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos tokiomis sąlygomis, kurias jos laiko tinkamomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą <...>“.

Sankcijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.

Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras; 3) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje; 4) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, įgyvendindama Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, tarpe jų, priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje (Tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimas) nustatyta tvarka (13.3 punktas). Aprašo 33 punktas numato, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Pagal Aprašo 34 punktą prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (toliau – Prašymas) gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su Prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama Prašymo dalimi. Pateikti Prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka (37 punktas). Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad kiekvienas Prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš aptariamoje normoje įtvirtintų skundo nenagrinėjimo pagrindų matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012). Taigi viešojo administravimo subjektas gali nenagrinėti prašymo tik esant Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytoms sąlygoms ir tik išanalizavus skundo turinį ir įsitikinus, kad iš tiesų tuo pačiu klausimu yra priimtas sprendimas ir nėra naujų faktinių duomenų bei nepažeisdamas gero administravimo principo.

Teismui įvertinus pareiškėjos 2023-12-21 ir 2024-01-19 prašymų turinį, neturi pagrindo pripažinti, kad pateikti prašymai grindžiami tais pačiais duomenimis, kad 2024-01-19 prašyme nebuvo išdėstyti nauji papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu bei pripažinti, kad prašymai laikytini tapačiais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja, gavusi FNTT 2024-01-08 raštą Nr. 25-212, kuriuo buvo atmestas Bendrovės prašymas leisti atsiskaityti su Draudimo bendrove, motyvuojant atsisakymą tuo, kad Bendrovė nėra pasirašiusi Draudimo poliso ir Draudimo sutarties bei vertino, kad suteikus leidimą gali kilti rizika, kad bus bandoma apeiti Reglamento nuostatas, nurodytą raštą pateikė Draudimo bendrovei. Draudimo bendrovė taipogi pateikė savo argumentus dėl minėto FNTT rašto, kurį pareiškėja atsakovui pateikė kartu su 2024-01-19 prašymu ir kuriuos atsakovas taipogi turėjo įvertinti nagrinėdamas 2024-01-19 pareiškėjos prašymą. Naujajame prašyme pareiškėja plačiai išdėstė aplinkybes dėl Draudimo sutarties ir Draudimo poliso sudarymo aplinkybių. Pareiškėja prašyme akcentavo, kad jai kreditas nebūtų išduodamas, jei nebūtų sudaryta Draudimo sutartis (tarp Banko ir Draudimo kompanijos) ir remiantis Paskolos sutarties 2.3.1. punktu UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ nebūtų kompensavusi draudimo įmokos sumos. Pateikė įrodymus, kad būtent pareiškėja sumokėjo draudimo įmoką, o Draudimo polisas buvo išduotas po įmokos sumokėjimo, o draudimo įmoką Bendrovė sumokėjo 2020-06-30, tą dieną buvo išduotas ir Draudimo polisas. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad FNTT Bendrovei yra leidusi atsiskaityti su Baltarusijos Respublikoje reziduojančiais subjektais (pagal Bendrovė 2022-06-30 raštą Nr. 22/108), taip pat suteikusi leidimą sumokėti kreditoriui (teisių perėmėjui) pagal Paskolos sutartį Nr. 27-40KL-2019 (FNTT raštas Nr. 25-5063).

Teismas įvertinęs Bendrovės 2023-12-21 ir 2024-01-19 prašymų turinį, konstatuoja, kad atsakovė galėjo atsisakyti nagrinėti 2024-01-19 prašymą vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Naujame prašyme buvo išdėstyti nauji argumentai, kurie sudaro pagrindą abejoti ankstesnio sprendimo teisėtumu, kuriuos privalėjo įvertinti atsakovas ir motyvuotai dėl jų visų pasisakyti. Ypač dėl argumentų, kurie leidžia abejoti Tarnybos veiklos nuoseklumu, kadangi, kaip nurodė pareiškėja savo pakartotiniame prašyme, kitu atveju jai buvo leista atsiskaityti su laiduotoju, nors laidavimo sutarties ji irgi nebuvo pasirašiusi.

Teismas pasisakydamas dėl atsakovo Sprendime išdėstyto argumento, kad „Tarnybos direktoriaus 2023-03-21 sprendimu Nr. 25-4306 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ prašymo dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo išimčių“ buvo suteiktas leidimas „iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, atlikti 6 969 226,55 EUR mokėjimą (pagal 2020-04-29 paskolos sutartį Nr. 27-07-6KL2020) Baltarusijos Respublikos plėtros bankui į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Belarusbank“. Pažymi, kad Tarnybos direktoriaus 2023-03-21 sprendimas Nr. 25-4306 nėra panaikintas, dėl jo nevyksta ginčai, todėl jis turi būti vykdomas.“, pažymi, kad pareiškėja ir kreipiasi į atsakovą dėl naujo leidimo išdavimo būtent dėl to, kad ji negalėjo realizuoti Tarnybos suteikto leidimo atsiskaityti pagal Paskolos sutartį, ko pasekoje ir buvo perleistas kreditorinis reikalavimas Draudimo bendrovei, kaip garantui, su kuriuo pareiškėja ir turi atsiskaityti pagal tą pačią Paskolos sutartį. Teismas akcentuoja ir tai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad išduotas leidimas atsiskaityti pagal kredito sutartį, kitais atvejais atsakovui netrukdė išduoti leidimus atsiskaityti su laiduotojais po reikalavimų perleidimo.

Akcentuotina, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020-11-01 galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, įsigaliojusios 2020-11-0,1 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Sprendimą FNTT įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024-01-19 prašymą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 11 587,65 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti bei 23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui apmokėti. Pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).

Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, mažintinos atitinkamai iki 3000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ Baltija“ skundą tenkinti.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-02-01 raštą Nr. 25-1510 „Dėl UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija pakartotinio prašymo (atsiskaitymas pagal paskolos sutartį)“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2024-01-19 prašymą.

Priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ Baltija“ naudai 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė