- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2-570-671/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- V. V., F. G., UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant R. U., dalyvaujant ieškovui A. V., ieškovo atstovei advokatei V. P., atsakovui D. V., trečiajam asmeniui V. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. V., tretiesiems asmenims V. V., F. G., UAB „Medicinos bankas“ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėto turto pasidalijimo susitarimo pripažinimo galiojančiu, paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą, bei pareiškimo apie palikimo nepriėmimą pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas vadovaudamasis LR CK 1.5str,m 1.93str., 5.11str., 5.50str., 5.51str., 5.70str., 2012 05 02 patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, A. V., 2002-02-24 mirusio tėvo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo; 2) pripažinti galiojančiu 2002-03-24 susitarimą tarp jo, A. V., ir D. V., kuriuo 0,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka D. V., o jam, A. V., pereina asmeninės nuosavybės teise pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, atkūrus nuosavybės teisę mirusiojo A. V. vardu 0,125 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1,05 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Lėšos, pardavus ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir indėlis banke „Swedbank“, AB atitenka po lygiai; 3) pripažinti negaliojančiu 2002-07-18 pareiškimą apie palikimo nepriėmimą; 4) pripažinti negaliojančiais 2003-11-13 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. TZB-10083, ir 2005-09-05 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. TZB-6832; 5) priteisti jam, A. V., 1,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27500 Lt; 0,0968 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 84600 Lt; 230/1843 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 9222,46 Lt; 52/415 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2380,72 Lt.
Ieškinyje nurodė, kad 2002-02-24 mirė jo tėvas A. V., kuris savo palikimui nebuvo palikęs testamento. Tėvo palikimą sudarė: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą teisė į žemės nuosavybės atstatymą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini); piniginis indėlis banke „Swedbank“, A. J., atsakovas D. V. bei tretysis asmuo V. V., remiantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., buvo pirmos eilės įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą mirusio tėvo palikimą. V. V. palikimo atsisakė. Atsakovas palikimą priėmė kreipdamasis į Telšių r. 1 notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o jis priėmė palikimą po tėvo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. Su atsakovu 2002-03-24 sutarė, kad palikimo dokumentus tvarkys atsakovo vardu, o po to palikimą pasidalins taip, kad jam atiteks du žemės sklypai, kai bus atkurtos nuosavybės teisės tėvo vardu, o atsakovui atiteks žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad pardavus ½ buto, esančio (duomen ys neskelbtini), už jį gautas lėšas bei indėlį banke pasidalins su atsakovu po lygiai. Aptarus tokias sąlygas jis 2002-07-18 Telšių r. 1 notarų biurui parašė pareiškimą, kad mirusio tėvo palikimo nepriėmė ir nevaldo ir jokių pretenzijų į mirusiojo turtą neturi ir ateityje neturės. Telšių r. 1 notarų biuro notarė atsakovui 2002-08-22, 2003-11-13 ir 2005-09-05 išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į palikimą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 125/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėto buto dalį atsakovas pardavė, už parduoto buto dalį gautus pinigus ir indėlį atsakovas su juo pasidalijo po lygiai. Žinojo, kad atsakovui buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir nors susitarimas dėl turto pasidalijimo su atsakovu nebuvo įformintas raštu, susitarimas dėl paveldėto turto pasidalijimo buvo vykdomas. Paveldėtas 125/1000 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 9 žemės sklypus, po padalijimo atsakovui priklausė: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 230/1843 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/415 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vykdydamas susitarimą dėl paveldėto turto pasidalijimo, 2009-07-17 padovanojo jam šiuos žemės sklypus, o 2009-08-20 sutartimi padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-06 dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis, taikė restituciją. Jis apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas, nes teismo šaukimai buvo siųsti atsakovo adresu. Apie įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą sužinojo iš antstolio, kai gavo pranešimą sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeitė F. G., nors žemės sklypą 2009-08-20 jau buvo padovanojęs jam. Taip atsakovas pažeidė jo teises ir interesus gauti mirusio tėvo palikimą. 2002-07-18 pareiškimą apie palikimo nepriėmimą pasirašė suklaidintas ir apgautas atsakovo, nes jie buvo susitarę, kad tėvo palikimą pasidalins po lygiai, tik dokumentus dėl palikimo priėmimo tvarkys atsakovo vardu. Tėvo palikimą priėmė, nes pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą – pasiėmė kilimą, meškerę, nuotraukas. Kiti namų apyvokos ir apstatymo daiktai buvo parduoti su butu, su atsakovu gautus pinigus pasidalijo po lygiai. Be to, rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu atsakovo vardu, mokėjo žemės mokesčius, savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo paskirties pakeitimo. Taip siekė įgyvendinti palikimą, nes rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Tai patvirtina mokėjimo kvitai, liudytojai. 2002-03-24 žodinis susitarimas dėl palikimo pasidalijimo yra sandoris, jis sudarytas gera valia ir nepažeidė įpėdinių interesų. Jis ir atsakovas priėmė palikimą: jis priėmė palikimą dalį turto valdydamas – naudojosi kilimu, meškere, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, o atsakovas palikimą priėmė paduodamas notarui pareiškimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes prašė nustatyti palikimo priėmimo faktą, pripažinti galiojančiu 2002-03-24 žodinį susitarimą dėl paveldėto turto pasidalijimo ir pripažinti negaliojančiais 2003-11-13 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir 2005-09-05 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, bei pripažinti žemės sklypus jo asmenine nuosavybe.
Ieškovas palaikė 2012 05 02 patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad jo tėvas A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), prieš mirtį gyveno pas savo seserį Gargždų mieste. Tėvas mirė 2002 02 24. Tėvas testamento nepaliko, tačiau jo valią visi žinojo. Po tėvo mirties liko sekantis turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąskaita „Hansa“ banke, kurioje buvo 600Lt, bei trys žemės skypai, iš kurių vienam žemės sklypui dokumentai buvo sutvarkyti, tai statybiniam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) mieste, o dviems žemės sklypams nebuvo baigtas nuosavybės teisės atkūrimo procesas: tai žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Po tėvo mities, per trisdešimtines, visi giminaičiai susirinko pas tetą G. S. ir ši pareiškė, kad vykdydama mirusio savo brolio valią perduoda žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus atsakovui D. V., nes jis ketina statyti namą, o likusieji du žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime, sutvarkius nuosavybės teisės dokumentus turi atitekti ieškovui, A. V., nes tokia buvo tėvo valia. Be to, paaiškino, kad V. V. tėvas nieko nepaliko, nes jis gyvena pensionate, yra valstybės aprūpintas, o broliai turi jį lankyti ir juo rūpintis. Praėjus kuriam laikui, jis su atsakovu nuvažiavo į Telšių I-ąjį notarų biurą tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Atsisakyti palikimo jis neketino. Nuvykus pas notarę Z. B., ši paaiškino, kad jie pavėlavo vieną dieną ir paiūlė kreiptis į teismą dėl termino priimti palimą pratęsimo. Jie nuėjo pas advokatą ir advokatas pasiūlė dokumenus įforminti vieno vardu, nes taip bus pigiau. Kadangi ginčo tarp jo ir atsakovo nebuvo, atsakovas pasižadėjo sutvarkius palikimo dokumenus, jam priklausančią turto dalį perleisti, todėl jis neprieštaravo, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas tik atsakovui. Priimtame teismo sprendime kaip tik ir yra nurodoma, kad ginčo tarp paveldėtojų nėra ir kad atsakovas ketina geruoju atiduoti jam priklausančią paveldimo turto dalį. Su sprendimu vėl nuvykus pas notarę, notarė pasakė, kad jam reikia pasirašyti pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Jis nesutiko, nurodydamas, kad palikimo neatsisako. Tada notarė paaiškino, kad išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, jam priklausantį turto dalis gali būti brolio perrašyta. Nesuprasdamas gresiančių pasekmių, ir to, kad brolis jį ketina apgauti, pasirašė suklydimo įtakoje pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Šis pareiškimas yra neteisėtas dar ir tuo pagrindu, kad jis palikimą priėmė paimdamas valdyti tėvo daiktus, nes po tėvo mirties jis pasiėmė tėvui priklausančius daiktus: kilimą, meškerę, nuotraukas. Be to, kai jis su atsakovu pardavė ½ dalį tėvo buto, gautus pinigus pasidalino lygiomis dalis. Lygiomis dalimis pasidalino ir tėvo santaupas laikytas banke. Atsakovas, kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ėmė jo vengti. Atsakovas pardavė paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis tam neprieštaravo, nes tokia buvo tėvo valia. Tuo metu dar nebuvo baigti formuoti kiti žemės sklypai. 2006 metais buvo atliktas detalusis planas 1,000ha žemės sklypui, kurio 125/1000 dalys, pagal 2003 11 13 paveldėjimo teisės liudijimą, priklausė atsakovui, ir buvo pakeista žemės paskirtis – iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir suformuoti atskiri žamės sklypai. 2009 metais žemės sklypo bendraturčiai sudarė žemės sklypo pasidalinimo sutartį. Visu šiuo procesu rūpinosi jis, jis sumokėjo visas išlaidas formuojant sklypus, atliekant matavimus, mokėjo žemės mokesčius, tvarkė juos kaip savo, kas rodo, jog atsakovas pripažino, kad šiuos žemės sklypus turėjo paveldėti ieškovas. Tačiau ieškovui nežinant, atsakovas vieną žemės sklypą įkeitė, o kiti buvo areštuoti už jo skolas. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, vykdydamas susitarimą, perleido žemės sklypus ieškovui tik tada, kai atsirado nuosavybės teisių suvaržymai, nuslėpdamas tai nuo ieškovo. Apie tai, kad dovanojimo sutartys panaikintos jis sužinojo iš antstolio, gavęs pranešimą apie priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apskundimo terminas buvo pasibaigęs, negalėjo nieko pakeisti. Prašė vadovautis sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkinti ieškinį ir atstatyti tesingumą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad iš esmės sutinka su ieškovo paaiškinimais. Nesutinka tik dėl to, kad jis siekė apgauti ieškovą, perleisdamas jam žemės sklypus, kuriems buvo taikytas areštas, bei įkeistą žemės sklypą. Apgauti brolio nenorėjo, nepavyko verslas, todėl tikėjosi, kad pasiskolinęs pinigų išgelbės verslą, o po to atiduos skolas, nemanė, kad išieškojimai bus nukreipti į žemės sklypus. Jis pripažįsta, kad tvarkant notarinius paveldėjimo dokumentus, buvo vykdoma tėvo valia ir buvo su broliu susitarta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka jam, o kiti du sklypai atiteks ieškovui, kai tik bus baigtas jų įteisinimas. Jis anksčiau ketino ginčo žemės sklypus perleisti ieškovui, tačiau nebuvo sutvarkyti dokumentai. Kai žemės sklypus padovanojo, nesakė broliui, kad yra vieną žemės sklypą įkeitęs, o kad kiti žemės sklypai areštuoti, nežinojo pats. Vėliau, kai buvo iškeltos bylos dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, jis nuslėpė tai nuo ieškovo, manė, kad kaip nors atiduos skolas ir brolis nesužinos.
Tretysis asmuo V. V. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad jis tėvo mirties dieną ir dabar gyvena Laugalių pensionate. Po tėvo mirties jis jokio turto negavo, apie palikimą nieko nežinojo. Girdėjo, kad broliai dalijosi turtą. Anksčiau jį lankė abu broliai, o paskutiniu metu tik ieškovas. Reikalavimo dėl jam priklausančios palikimo dalies nereiškė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo F. G. į teismo posėdį neatvyko. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad jis 2009-02-04 sutartimi atsakovui paskolino 17000 Lt, o atsakovas paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-08-20 sutartimis atsakovas minėtą ir kitus paveldėtus žemės sklypus padovanojo ieškovui. Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-06 sprendimu dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis ir taikė šiam turtui restituciją, šioje byloje buvo įrodyta, kad atsakovas nesąžiningai sudarė dovanojimo sandorius. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningus veiksmus, bandant nuslėpti jam priklausantį turtą, išvengti skolos grąžinimo ir priverstinio turto pardavimo. Atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti skolą, todėl kreipėsi dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių – antstolis G. J. vykdo 2010-07-12 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą žemės sklypą. Mano, kad ieškinys yra ieškovo ir atsakovo susitarimas pakeisti turto savininką, kad paveldėjimo santykiai po tėvo mirties buvo išspręsti tarp brolių tinkamai, turtą paveldėjo atsakovas, ginčų po to nebuvo, todėl dabar nėra jokio pagrindo reikalauti pripažinti žodinį susitarimą galiojančiu ir naikinti paveldėjimo teisės liudijimus.
Trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Tretysis asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas 2002-07-18 Telšių rajono 1 notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad palikimo neperėmė ir nevaldo ir jokių pretenzijų į mirusio tėvo turtą neturi ir ateityje neturės. Tokiu veiksmu buvo patvirtinta vienašališka asmens valia atsisakyti palikimo kaip neginčijamas faktas- įpėdinis ją asmeniškai išreiškė notarui raštu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pareiškimą notarui padarė ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Be to, ieškovas atsisakė palikimo ir bet kokios reikalavimo teisės ateityje, todėl teiginiai apie ieškovo ir atsakovo žodinius susitarimus nėra pagrįsti.
Liudytoja G. S. paaiškino, kad ji yra ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens V. V. teta. Mirusysis A. V. buvo jos brolis. Kadangi brolis Telšių mieste gyveno vienas, ji pakvietė pagyventi pas save. Brolis pas ją gyveno iki pat savo mirties. Ji žinojo apie brolio turtą. Brolis turėjo ½ dalį buto, sąskaitą banke ir tris žemės sklypus. Vienas žemės sklypas buvo (duomenys neskelbtini), o du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) r. Tik vėliau (duomenys neskelbtini) kaime esanti žemė buvo prijungta prie mieto ribų, todėl visi paveldėtojai nutarė, kad reikia pakeisti žemės paskirtį ir suformuoti statybinius žemės sklypus. Prieš mirtį brolis buvo išreiškęs valią, kad mieste esantis žemės sklypas turi atitekti D. V., nes jis turi turtingus uošvius, kurie padės jam pasistatyti namą, o žemės sklypai kaime turi atitekti A. V.. S. V. V. tėvas nieko nepaliko, nes šis gyveno pesionate, o be to buvo linkęs išgerti. Tėvas pasakė, kad V. V. nieko nepalieka, bet broliai turės jį lankyti ir juo rūpintis. Per trisdešimtines po brolio mirties, ji šią tėvo valią visiems paskelbė ir turimus nuosavybės teisės dokumntus žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) mieste, perdavė D. V. Niekas nesiginčijo, tai buvo priimta kaip neginčytina tėvo valia. Kiek ji žino paveldėjimo dokumentus tvarkė D. V. vardu, nes jiems taip patarė notarė. O žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) įteisinimu rūpinosi A. V.. Jis mokėjo ir architektui, ir matininkams, ir žemės mokesčius mokėjo. Vieno žemės sklypo suformavimas, pakeičiant žemės paskirtį kainavo apie 7000Lt. Kadangi ji mokėjo už tris suformuotus žemės sklypus, tai jai kainavo apie 21000Lt. Kiek išlaidų turėjo A. V. negali pasakyti. A. V. jai skundėsi, kad brolis D. V. vengia jam perrašyti žemę. Pas ją į namus buvo pasikvietę D. V., tačiau D. V. ėmė ginčytis, pasakė, kad jis nori ir šiuos žemės sklypus dalinti per pusę, nors savo dalį buvo pasiėmęs ir jau pardavęs. Kilo ginčas. Vėliau savo pažadą įvykdė, padovanojo A. V. žemę, bet pasirodė, kad jį apgavo, žemės sklypai buvo areštuoti.
Liudytoja L. V. paaiškino, kad yra ieškovo žmona. Apie vyro tėvo A. V. valią dėl palikimo žinojo visi. Dar būdamas gyvas, A. V., sužinojęs apie atkuriamas nuosavybės teises į žemę, pareiškė, kad žemės sklypas mieste atiteks D. V., o du žemės sklypai kaime – A. V.. Po tėvo mirties palikimą tvarkė D. V. ir A. V.. Vyras iš tėvo buto parsivežė ant sienos kabinamą kilimą, meškerę, knygų, patalynės. Važiavo į Telšius pas notarą, tačiau pavėlavo kreiptis dėl paveldėjimo, todėl turėjo būti byla teisme. Vyras pasakojo, kad jiems patarė viską forminti vieno vardu, nes taip bus ekonomiškiau. Vyras su atsakovu pardavė ½ dalį tėvo buto ir pinigus pasidalino po 3000Lt, taip pat gavo 300Lt savo dalį iš sąskaitos banke. Kadangi buvo susitarę, jog žemės sklypas mieste atiteks atsakovui, jis tą žemę pardavė. Vyrui turėjo atitekti du žemės sklypai kaime. Vyras tvarkė visus žemės atkūrimo ir įteisinimo dokumentus. K. S. kaimą prijungė prie Gargždų miesto, nutarė suformuoti statybinius miesto žemės sklypus. Jų šeimai apie 10000Lt kainavo šios žemės įteisinimas. 2009 metais, kai buvo baigti žemės sklypų rengimo darbai ir skypai atidalinti, vyras ėmė reikalauti D. V. padovanoti šiuos žemės sklypus jam, nes taip buvo sutarta. Atsakovas vengė tai daryti, bet galiausiai padovonojo. Jie nusiramino, o po kurio laiko gavo pranešimą iš antstolio ir tada sužinojo, kad visi žemės sklypai areštuoti. Atsakovas apgavo vyrą, jie patyrė daugybę nuostolių.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad A. V. buvo jos dėdė. Kadangi jis buvo vienišas, mama jį pasikvietė gyventi pas save. Pas mamą tuo metu gyvevo ir močiutė. Po močiutės mirties pas juos atvyko D. V. su žmona ir žmonos tėvais ir kalbėjosi su tėvu A. V.. Dėdė pažadėjo D. V. satybinį žamės sklypą (duomenys neskelbtini), o A. V. pažadėjo ariamą žemę kaime. Po dėdės A. V. mieties, per trisdešimtines, jos mama pakartojo dėdės valią apie palikimo padalinimą. Palikimo iš karto po dėdės mirties nesusitvarkė, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos ir skypai sutvarkyti daug vėliau. (duomenys neskelbtini) kaime esantis žemės sklypas buvo įteisintas tik apie 2005 metus, o (duomenys neskelbtini) kaime buvusį žemės sklypą dalinosi keturiese. Kai šią žemę prijungė prie miesto žemės, buvo daug tvarkymo darbų, nes keitė žemės paskirtį, formavo statybinius sklypus. Mama buvo jai pavedusi tvarkyti dokumentus, todėl ji žino, kad visus mokėjimus, tvarkant žemės sklypus, atliko A. V., jis mokėjo ir žemės mokestį. Kai skypai jau buvo įteisinti, D. V. buvo pasikvietę pas mamą, klausė kodėl nepadovanoja žemės sklypų A. V., tačiau D. V. nenorėjo perrašyti nuosavybės teisių, derėjosi, kad žemės sklypai vėl būtų padalinti per puse.
Liudytojas K. K. paaiškino, kad jis kaip D. K. vyras dalyvaudavo šeimos pokalbiuose, todėl girdėjo kaip per A. V. trisdešimtines buvo paskelbtas priesakas, jog žemės sklypas mieste atitenka D. V., o du žemės sklypai kaime atitenka A. V.. Kiek jam yra žinoma, A. V. pats atliko visus darbus dėl šių žemės sklypų įteisinimo, tačiau jam tuos žemės sklypus nusavino. D. V. jį apgavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.Dokumentas atspausdintas iš INFOLEX teisės aktų sistemos www.teisesaktai.lt.
Iš 2002 07 03 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo prailgintas terminas A. V., mirusio 2002 02 24, palikimui priimti. Spendime nurodoma, kad D. V. ir A. V. yra mirusio A. V. sūnūs. Paveldėjimo dokumentus pagal susitarimą tvarko D. V., o vėliau palikimą broliškai pasidalins (t.1, b.l. 10). Iš Mirties liudijimo matyti, kad A. V. mirė 2002 02 24 (t.1, b.l. 12). Iš Gimimo liudijimo matyti, kad ieškovas A. V. yra mirusio A. V. sūnus (t.1, b.l. 13). Iš 2004 08 19 įgaliojimo matyti, kad D. V. įgaliojo A. V. tvarkyti visus reikalus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę Klaipėdos rajone (t.1, b.l. 14). Iš 2003 11 13 Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad D. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą: žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje 125/1000, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.15). Iš 2005 09 05 Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad D. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas 1,1000 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.16). Iš 2009 03 26 žemės sklypo padalijimo sutarties matyti, kad D. V., S. G., G. J., V. E. pasidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas 1000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po padalinimo D. V. atiteko 0,0968 ha žemės sklypo plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 230/1843 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 52/415 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis: Gyvenamosios teritorijos. Juridinis pagrindas: Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas, 2009 02 10 Nr.4-945-(1.3) (t.1, b.l.17-23). Iš 2009 07 17 Dovanojimo sutarties matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 230/1843 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.24-27). Iš 2009 07 17 Dovanojimo sutarties matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 52/415 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.28-31). Iš 2009 07 17 Dovanojimo sutarties matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 0.0968 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.32-34). Iš 2009 08 28 Dovanojimo sutarties matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 1.1000ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.35-37). Iš 2002 08 29 pažymų išduotų notarei matyti, kad A. V. turi teisę į žemės nuosavybės atstatymą 1,05 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) k., ir 0,125 ha (duomenys neskelbtini) k. (t.1, b.l. 38-39). Iš 2011 06 09 Valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialo pažymų matyti, kad atsakovo D. V. vardu įrgistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr.: 44/1286734; adresu (duomenys neskelbtini); 44/1286698, adresu (duomenys neskelbtini).; 44/1286660, adresu (duomenys neskelbtini). Visi žemės sklypai areštuoti (t.1, b.l. 40-57, 61-68). Iš 2011 03 30 Valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialo pažymos matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2002 08 22 buvo įregistruotas D. V. vardu, o 2004 02 20 D. V. žemės sklypą pardavė (t.1, b.l.59-60). Iš kvitų ir sąskaitų matyti, kad ieškovas pateikė įrodymus, iš kurių matytį, jog jis atsakovo D. V. vardu mokėjo už žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste įteisinimą, matavimo darbus, įregistravimą, mokėjo žemės mokesčius (t.1, b.l.69-77). Iš 2010 09 06 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, kad buvo panaikintos 2009 07 17 ir 2009 07 28 dovanojimo sutartys, kuriomis D. V. padovanojo A. V. žemės sklypus (t.1, b.l.99-100). Iš 2010 10 19 Turto arešto akto matyti, kad išieškotojo F. G. reikalavimams užtikrinti areštuotas žemės skypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis D. V. (t.1, b.l.101-102). Iš Paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad 2002 07 18 su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į I-ąjį Telšių notarų biurą kreipėsi D. V., nurodydadamas kitą įpėdinį A. V.; A. V. tą pačią dieną pasirašė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą (t.1, b.l. 121-122); 2002 08 22 D. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turtui, kurį sudarė 0,15ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), piniginis indelis, esantis Lietuvos taupamojo banko Telšių sk., ir valstybės vienkartinė išmoka, indėlio kompensacija (t.1, b.l. 141). Teismų praktikoje yra nustatyta, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (LR CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J. ir k., bylos Nr. 3K-3-86/2007). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Pavyzdžiui, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu, tačiau, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Šioje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad po A. V. mirties, buvo trys paveldėtojai pagal įstatymą: A. V., D. V. ir V. V.. A. V. ir D. V. kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau manydami, kad kreiptis turi per šešis mėnesius, pavėlavo vieną dieną. Kaip paaiškino ieškovas, jis buvo suklaidintas, kad bus paprasčiau, jeigu dėl palikimo priėmimo termino prailginimo kreipsis vienas iš paveldėtojų, todėl atsakovui buvo pratęstas palikimo priėmimo terminas, o jis buvo priverstas pasirašyti pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Šias aplinkybes patvirtino atsakovas D. V., tai patvirtina ir 2002 07 03 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo turinys (t.1, b.l.10). Ieškovas nurodė, kad pareiškimą pasirašė suklydimo įtakoje, nes neketino atsisakyti palikimo, tai rodo tos aplinkybės, kad jis pasiėmė dalį asmeninių tėvo daiktų, bei palikimu su broliu D. V. dalinosi lygiomis dalimis – gavo puse pinigų už parduoto buto dalį, bei puse pinigų laikytų banko sąskaitoje. Be to ieškovas rūpinosi žemės sklypų, kurie turėjo jam atitekti kaip palikimas, įteisinimu, juos valdė kaip savo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai G. S., D. K., L. V., K. K., bei rašytiniai įrodymai: įgaliojimas (t.1, b.l.14), mokėjimų ir mokesčių kvitai (t.1, b.l.69-77). V. V. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jokios palikimo dalies iš brolių negavo, savo teisių teisme negynė. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo valia priimti palikimą buvo aiškiai išreikšta, nes jis, nepriklausomai nuo to, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas atsakovo D. V. vardu, dalyvavo parduodant tėvo turtą, gavo ir paėmė savo kaip įpėdinio dalį už parduotą turtą, aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises, atlikdamas veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą. Visuma šių aplinkybių patvirtina faktą, kad ieškovo 2002 07 18 pareiškimas apie palikimo nepriėmimą sudarytas suklydimo įtakoje, ieškovui suklydus dėl sandorio esmės, nes jį suklaidino įpėdinio D. V. pasižadėjimas vykdyti tėvo valią dėl palikimo, todėl vadovaujantis LR CK 1.90str., bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu (LR CK 1.5 str. 4 d.), 2002 07 18 pareiškimas apie priėmimo nepriėmimą pripažintinas negaliojančiu, bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas A. V. priėmė palikimą, likusi po tėvo A. V. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti (LR CK 5.50 str. 1d., 2d., 5.51 str. 1 d.). Iš rašytinių bylos dokumentų matyti, kad atsakovui D. V. buvo išduoti trys paveldėjimo teisės liudijimai: 2002 08 22 paveldėjimo teisės liudijimas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir sąskaitoms banke, bei 2003 11 13 ir 2005 09 05 du papildomi paveldėjimo teisės liudijimai, žemės sklypams (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 15; 16; 141). Pagal 2002 08 22 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėtas turtas yra parduotas ir pasidalintas. Ieškovas nurodė, kad savo kaip įpėdinio dalį iš šio turto jis gavo, šio paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo. Ieškovas prašė panaikinti du Papildomus paveldėjimo teisės liudijimus išduotus D. V., kurių pagrindu D. V. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į tris suformuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismui nustačius, kad ieškovas A. V. palikimą priėmė, atsakovui D. V. išduoti papildomi paveldėjimo teisės liudijimai naikinti (LR CK 5.8 str., 4.47 str. 2 p.). LR CK 5.8 str. nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos, arba kai sužinojo apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, tačiau atsakovas senaties termino taikyti neprašė (LR CK 1.126str.2d.). Ieškovo reikalavimas pripažinti galiojančiu 2002-03-24 susitarimą tarp jo, A. V., ir D. V., kuriuo 0,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka D. V., o jam, A. V., pereina asmeninės nuosavybės teise pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, atkūrus nuosavybės teisę mirusiojo A. V. vardu 0,125 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1,05 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), lėšos, pardavus ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir indėlis banke „Swedbank“, AB atitenka po lygiai; ir reikalavimas priteisti ieškovui, A. V., 1,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27500 Lt; 0,0968 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 84600 Lt; 230/1843 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9222,46 Lt; 52/415 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2380,72 Lt., atmestini dėl sekančių motyvų: kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė (LR CK 5.68 str.), palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu (LR CK 5.69 str.). Nekilnojamų daiktų padalinimas forminamas notarine sutartimi, kuri turi būti įregistruota viešame registre (LR CK 5.70 str.1 d.). Įstatymas įsakmiai nurodo rašytinę notarinę tokio sandorio formą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 1.93 str. 3 d.). Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo, yra pagrindas išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypų dalį, ar pasidalinti paveldėtą turtą (jeigu bus toks susitarimas), bei jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93str.2d.). Ieškovas pateikė ieškinį kaip turtinį ir įvertino ieškinį 123703,18 Lt suma, todėl turėjo sumokėti 3711Lt žyminį mokestį. Ieškovas sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 1590 Lt, o 2121 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas dėl sunkios ieškovo turtinės padėties. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau patenkinti pagrindiniai reikalavimai, suteikiantys teisę ieškovui įgyti nuosavybės teises, todėl dalyje dėl atmestų reikalavimų, nepriteistina iš ieškovo nesumokėto žyminio mokesčio dalis (LR CPK 93 str. 3 d., 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, kad ieškinys kilo dėl atsakovo nesąžiningumo dalinantis paveldimą turtą, dėl ko buvo suklaidintas ieškovas, be į tai, kad pagrindiniai ieškinio reikalavimai patenkinti, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos: 2900 Lt advokato pagalbai apmokėti (LR ATPK 98str.), bei proceso išlaidos 85,55 Lt į valstybės pajamas (LR CPK 88 str. 1 d., 3 p.).Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) - 260, 263 - 268, 270str.,nusprendė : patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti negaliojančiu 2002-07-18 ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie palikimo nepriėmimą.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas, A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2002-02-24 mirusio tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo.Pripažinti negaliojančiais D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotus 2003-11-13 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. TZB-10083, ir 2005-09-05 papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. TZB-6832.Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 2900 (du tūkstančius devynis šimtus) litų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas 85 (aštuoniasdešimt penis) litus 55 centus valstybei (įmokos kodas 5660).Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.Teisėja A. A.