Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. Š., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, uždarajai akcinei bendrovei „ARN group“, uždarajai akcinei bendrovei „SNORO lizingas“, akcinei bendrovei DNB bankui, J. K., D. B., J. B. dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. V. pateikė teismui ieškinį dėl priverstinės hipotekos nusta­tymo, kuriuo prašo, užtikrinant jo 48 323,10 Eur dydžio reikalavimą, nustatyti iki Kauno apygardos teismo 2012-07-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 patvirtintos taikos sutar­ties visiško įvykdymo (prievolės įvykdymo terminas – 2017-07-04) galiojančią privers­ti­nę hipo­­­teką skolininkės E. Š. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (lieptui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateikdamas ieškinį ieško­vas taip pat pra­šė taikyti laikinąją apsau­­­­gos priemonę – sustabdyti vykdy­mo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje. Ieškinyje nurodė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui šioje civilinėje byloje nustačius priverstinę hipoteką nurodytiems objektams, teismo sprendimo įgyvendinamumo rizika būtų labai didelė, nes vykdomosiose bylose vykdomas išieškojimas iš atsakovei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kol nagrinėjama ši byla, tikėtina, jog turto, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, nebeliks, jis bus parduotas, o gautos lėšos paskirstytos kitiems atsakovės kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens AB DNB banko pateiktus naujus rašytinius įrodymus – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, antstolio M. P. pranešimą dėl E. Š. turto pardavimo su priedais, E. Š., J. B., D. B. atsiliepimus į A. V. ieškinį dėl priverstinės hipotekos nustatymo – sprendžia, kad jie nėra susiję su apeliacinio skundo dalyku ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl juos atsisakytina priimti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, siekiant užtikrinti ieškovo A. V. ieškinio reikalavimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo, buvo sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio R. S. vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337. Trečiasis asmuo AB DNB bankas atskiruoju skundu, nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teigia, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl negalėjo būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstai užkerta kelią vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Dėl preliminaraus pareikštų reikalavimų vertinimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio R. S. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Teismų praktikoje pažymima, kad preliminarus (lot. prima facie) ieškinio nepagrįstumas reiškia, jog teismui iš ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdu, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti įrodymų tyrimo, kad tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 12 ir 178 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-850/2014). Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 buvo patvirtinta ieškovų A. V. ir J. K. bei atsakovės E. Š. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad E. Š. sumokės J. K. ir A. V. skolą – 166 850 Lt (48 323,10 Eur) – per 5 metus nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. liepos 12 d. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovas A. V. pateikė teismui ieškinį dėl priverstinės hipotekos nusta­tymo, kuriuo prašo užtikrinant jo 48 323,10 Eur dydžio reikalavimą, nustatyti iki Kauno apygardos teismo 2012-07-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012 patvirtintos taikos sutar­ties visiško įvykdymo (prievolės įvykdymo terminas – 2017-07-04) privers­ti­nę hipo­­­teką skolininkės E. Š. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini): lieptui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, todėl galimai palankaus ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininkei E. Š. priklausančio turto (tame tarpe ir liepto bei pavėsinės, į kuriuos ieškovas prašo nustatyti priverstinę hipoteką) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo. CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nustatytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842). Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, t. y. įstatymo, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindu: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 3 dalis). CK 4.178 straipsnio galiojančios redakcijos teisės normoje, kuri aktuali nagrinėjamos bylos atveju, detalizuojamos CK 4.175 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos, įtvirtinta, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka. Taigi, pirmiau nurodytų CK 4.175 ir 4.178 straipsnių normų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką, tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai, teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-87/2012).Taigi CK 4.178 straipsnis teisę nustatyti priverstinę hipoteką sieja su įstatyme nustatytais priverstinės hipotekos nustatymo atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. V. prašo nustatyti hipoteką atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui (daiktams) – lieptui ir pavėsinei, kurie yra ieškovo A. V. ir J. K. darbo rezultatas ir už kurių pastatymą atsakovė E. Š. yra įsipareigojusi A. V. ir J. K. sumokėti 166 850 Lt (48 323,10 Eur) pagal taikos sutartį, patvirtintą Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1900-230/2012. Taigi, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir išdėstytas įstatymo nuostatas, vertintina, kad CK nenustato teisės byloje dėl skolos už atliktus darbus priteisimo nustatyti priverstinę hipoteką skolininko turtui, t. y. vien tai, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovo A. V. piniginis reikalavimas skolininkei E. Š., nesudaro pagrindo kreditoriui (ieškovui) reikalauti nustatyti priverstinę hipoteką į skolininkės E. Š. turtą CK 4.175 ir 4.178 straipsnių pagrindu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog šiuo atveju ieškovo A. V. ieškinio reikalavimas laikytinas preliminariai nepagrįstu. Tokiu atveju nėra ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik ieškinio padavimas negali būti pagrindas pripažinti esant būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvūs ieškovo teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens – išieškotojo teises, o nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų laikymosi, taikant laikinąsias apsaugos priemones

Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos, neturi varžyti asmens teisių daugiau nei tai būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337, kuriose skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, vyksta ne tik iš ginčo turto, t. y. liepto ir pavėsinės, į kuriuos ieškovas prašo nustatyti priverstinę hipoteką, tačiau ir iš kito atsakovei E. Š. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) – žemės sklypo, gyvenamojo namo, poilsio pastato, pirties, tvoros, buitinių nuotekų valymo įrenginio, vandens gręžinio, aikštelės. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sustabdytose vykdomosiose bylose vykdomas 263 569,74 Eur dydžio skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337 sustabdymas iš turto, dėl kurio šioje civilinėje byloje ginčas net nevyksta, pažeidžia trečiojo asmens AB DNB banko teises (bankui, kaip hipotekos kreditoriui, apribojama teisė kuo greičiau atgauti skolą), proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Be to, pažymėtina, jog vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337 buvo pradėti pagal Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro 2013 m. liepos 5 d. išduotus vykdomuosius įrašus. Suinteresuoto asmens AB DNB banko teisę vykdyti išieškojimą iš įkeisto skolininkės E. Š. turto, esančio (duomenys neskelbtini), pavirtina įsiteisėję teismų sprendimai. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausiai įtvirtina teismo sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymas gali būti sustabdytas ne kiekvienoje byloje, o tik išimtinais atvejais, jeigu kyla reali ieškovo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, ir jeigu tokiu sustabdymu nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Taigi nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdymo veiksmus yra pažeidžiamos CPK 18 straipsnio nuostatos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai teikia pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl skubaus nutarties vykdymo

Ši teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, kuria panaikinama Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų antstolio R. S. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0070/13/01336 ir Nr. 0070/13/01337 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje sustabdymas, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis), todėl ji gali būti vykdoma ir skubus vykdymas nėra reikalingas (CPK 152 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, prašo skirti ieškovui A. V. 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę paskirtos baudos skiriant trečiajam asmeniui AB DNB bankas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Tuo tarpu įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl suinteresuoto asmens AB DNB bankas prašymas ieškovui skirti baudą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas atskirajame skunde prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo pateikimu ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, kadangi ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. V. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir antstoliui R. S..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.