Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei V. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje ir Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jie neturi duomenų apie ieškovės vedamą gyvenimo būdą, jos gyvenimo sąlygas, nes ieškovė gyvena Klaipėdos mieste. Skyrius mano, jog pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes ir įstatyme yra įtvirtintas maksimalus bendravimo su vaiku principas, kuris gali būti apribotas tik tuo atveju, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nurodė, jog globėja V. B. tinkamai atlieka savo globėjos pareigas, mergaitės yra prižiūrėtos, globėja aktyviai dalyvauja mergaičių ugdyme, domisi vaikų pasiekimais, mergaičių sveikata, mergaitės myli globėją, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys. Globėjos teigimu ieškovė su vaikais bendrauja epizodiškai, per metus aplankė tik kelis kartus, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio mergaičių nė karto neaplankė, neprisideda prie vaikų išlaikymo. Globėja neprieštarauja, kad ieškovė bendrautų su vaikais, netgi leistų juos pasiimti savaitgaliais pas save, jeigu būtų įvertinta, kad vaikams ten saugu būti. Dėl sveikatos problemų globėja nesutinka vaikus į susitikimus su mama vežti į Klaipėdą, tačiau ji neprieštarauja, kad vaikai būtų lankomi ugdymo įstaigose, kad mama bendrautų su dukromis mobilaus ryšio priemonėmis, sutinka ieškovei sudaryti visas sąlygas bendrauti su dukromis vaikų gyvenamoje aplinkoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė 2018 metais tik vieną kartą kreipėsi į skyrių su prašymu padėti jai bendrauti su dukromis. V. L. šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu yra teikiamos socialinės paslaugos. Skyrius, žinodamas ieškovės gyvenimo būdą, taip pat kartas nuo karto apsilanko ieškovės bute, prieš tai ją neinformavus, nes ji turi dar mažametę dukrą Milaną. Dėl buities sąlygų ir mažosios Milanos priežiūros skyrius neturi jai priekaištų, tačiau jo bendravimo kultūra nesikeičia, ji su kuo bebendrautų, kyla konfliktinės situacijos, todėl ne išimtis ir mergaičių globėja. Nurodė, jog motina turi užtikrinti ramią ir saugią aplinką nepilnametėms dukroms, gerbti globėją ir vaikų interesais geranoriškai, nekeliant konfliktų, bendrauti su globėja. Nurodė, jog skyrius neprieštarauja motinos pasirinktam bendravimo intensyvumui, tačiau dėl ieškovės sugyventinio gyvenimo būdo, kuris gyvena kartu su mergaičių motina, nesutinka, kad mergaitės bendrautų motinos bute ir liktų jame nakvoti. Mano, jog ieškovė pageidaujamu laiku gali atvykti bendravimui į mergaičių gyvenamąją vietą ar Priekulės socialinių paslaugų centrą, kur specialistai galėtų įvertinti motinos bendravimo su dukromis kokybę.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad jai yra apribota motinos valdžia dukrų Gabijos ir Lilijos atžvilgiu. Su dukromis ji jokių kontaktų nepalaiko ir nebendrauja penkis mėnesius. Telefonu skambina mažai, nes globėja neduoda joms bendrauti. Nesutinka, kad bendravimas su dukromis būtų nustatytas globėjos gyvenamoje vietoje. Ji seniau lankydavo dukras, tačiau paskutiniu metu globėja neleidžia joms susitikti, sako palaukti teismo sprendimo. Šiuo metu ji augina dar vieną dukrą, kuriai šiuo metu yra 1,8 m., motinos valdžia jos atžvilgiu nėra apribota. Ji šiuo metu gyvena su dukros tėvu V. M., nuomoja butą. Vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos likti pas ją savaitgaliui, mergaitėms būtų saugu likti pas ją. Paaiškino, kad pas ją du kartus per savaitę lankosi socialinė darbuotoja. Ji nepritaria atsakovės pasiūlytai bendravimo tvarkai su dukromis. Ji žino, kad Gabija lanko mokyklą, o Lilija darželį. Ji jų nelanko ugdymo įstaigose. Dukromis domisi ir viską apie jas sužino per pusseserę, kuri grįžta pas savo mamą, kuri gyvena šalia globėjos. Per ją perduoda mergaitėms knygučių, pinigų ledams, nupirko planšetę. Paaiškino, kad prie mergaitės mokyklos prisidėjo 125 Eur suma, perduodama juos per antstolį, globėjai neperveda pinigų, nes jos sąskaitos areštuotos antstolių. Ji sutinka, kad socialinė darbuotoja stebėtų jos bendravimą su mergaitėmis. Ji turėtų galimybę atvažiuoti bendravimui su dukromis į Priekulės socialinių paslaugų centrą, tačiau ne visada, nes ji augina mažametę dukrą.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja Eglė Gabrėnienė palaikė savo atstovaujamosios siūlymą dėl ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis nustatymo. Paaiškino, kad jos dukra lankė tą patį darželį, o šiuo metu ir mokyklą su Gabija. Ieškovė nė karto nebuvo atvykusi nei į klasės susirinkimus, nei į rengiamas šventes. Atsakovė mergaitę visada papuošia, rūpinasi ja, ji viena lankosi mokykloje, darželyje. Jeigu jau ieškovė taip norėjo nuoširdžiai bendrauti su dukromis, tą ir galėjo padaryti. Paaiškino, jog atsakovė labai nori, kad ieškovė pasikeistų, tačiau iš jos jokių pasikeitimų nesulaukia. Ji niekada mergaitėms nieko nėra perdavusi, juolab nupirkusi planšetę, mergaitės iš mamos nieko nėra gavusios. Giminaitė nupirko mergaitėms atskiras lovas-kušetes, atvežė padėvėtų drabužėlių. Močiutės dėka mergaitės yra aprėdytos, jos neišsiskiria iš kitų vaikų, visada prižiūrėtos. Ieškovei nėra didelio noro bendrauti su mergaitėmis, nes kelionė iš Klaipėdos į Priekulę trunka tik puse valandos, todėl ji bet kada galėtų aplankyti mergaites neutralioje aplinkoje, tačiau ji visiškai nesirūpina dukromis, neteikia joms išlaikymo. Paaiškino, kad ji patarpininkavo atsakovei ir vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo buvo pateiktas vykdymui antstoliui, todėl kiekvienai mergaitei buvo išieškota per tą laikotarpį tik po 60 Eur išlaikymo, tačiau globėjai valstybės skiriama parama sumažinta tai sumai. Antstolė ją informavo, kad ieškovė buvo atvykusi neblaivi pas antstolę, dėl nurašytų pinigų pakėlė skandalą. Ieškovė buvo pareiškusi, kad nedirbs, nes globėjai nenori mokėti pinigų. Atsakovė deda visas pastangas, kad mergaitėms butų sukurtas stabilus gyvenimas. Ji nėra įsitikinusi, kad mergaitėms bus saugu pasilikti savaitgaliui pas mamą, nes mama buvo smurtaujanti, nevaldanti savo emocijų, agresyvi. Kai mergaitės buvo paimtos iš mamos, jos buvo apleistos, neprižiūrėtos. Mano, jog išlaikymo neteikimas, visiškas nesirūpinimas dukromis suteikia prielaidas nesutikti su ieškiniu. Mano, kad šiai dienai situacija yra netokia, kad ieškovė mergaites galėtų išsivežti nakčiai, nes psichinė ir emocinė mergaičių būklė šiuo metu yra svarbiausia. Atsakovė nėra prieš ieškovės bendravimą su dukromis, tačiau ji nori, kad tas bendravimas vyktų jos namuose, netraumuojant mergaičių, ji netgi galėtų tuo metu pasišalinti iš namų, arba bendrauti Priekulės socialinių paslaugų centre prižiūrint socialiniam darbuotojui, kad įvertinti ar ieškovė sugeba bendrauti su mergaitėmis, nes neaišku kaip bendravimas paveiks mergaites, be to, ir ar pati ieškovė sugebės su mergaitėmis bendrauti, ar sugebės valdyti emocijas. Mano, kad ieškovė gali susiderinti susitikimų laiką, nes yra nedirbanti.

Liudytoja K. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji teikia socialines paslaugas ieškovei. Apie ieškovės sugyventinį ji pasakyti nieko negali, nes paslaugas teikia tik V. L.. Kiek ji lankėsi jos šeimoje, jokių pavojų buityje nematė, V. L. nė karto nebuvo užtikta neblaivi, jie nėra gavę jokių pranešimų apie jos administracinius nusižengimus po sprendimo dėl motinos valdžios apribojimo. Paaiškino, kad V. L. šeima yra lankoma intensyviai, nes ten auga mažametis vaikas, prieš vykstant aplankyti ieškovės, jie jai nepraneša, mažametė dukrytė Milana yra visada pamitinta, aprengta. Paaiškino, kad ieškovė į socialinės rizikos grupę yra įtraukta dėl įgūdžių stokos, ji yra konfliktiška, nesivaldanti. Paskutiniu metu situacija yra pasikeitusi, ieškovė reaguoja į pastabas. Mano, jog vaikams sąlygos jos bute yra tinkamos ir saugios. Bute yra pagrindiniai daiktai ir baldai reikalingi mergaičių poreikiams. Paaiškino, kad per mėnesį vieną ar du kartus jie lankosi ir po darbo valandų, su ieškove bendrauja nuo vienos valandos iki pusantros. Paaiškino, jog ieškovė neslepia nuo jos, kad kartais dukrytę palieka prižiūrėti tėvui, o pati su draugėmis nueina į klubą pasilinksminti. Mano, jog ieškovės elgesys yra pakitęs į gerąją pusę, ji ramiai reaguoja į pastabas, ramiau išklauso, stengiasi nutylėti, kai pyksta. Mano, jog ji nori susigrąžinti mergaites, todėl stengiasi. Paaiškino, kad ieškovė lankėsi pas psichologę, bet kiek kartų negali pasakyti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė V. D. teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą. Paaiškino, jog institucija numato maksimalų bendravimą su vaikais. Tarp mamos ir globėjos yra didelė įtampa, todėl ginčas tampa sudėtingas. Skyrius neprieštarauja intensyviam bendravimui, nes mama turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau ieškovė nė karto nesilankė vaikų darželyje, mokykloje, o tokią galimybę turėjo. Ji turėjo galimybę su mergaitėmis susitikti ir kitose neutraliose vietose, tačiau tokiais būdais ji nepasinaudojo. Paaiškino, kad su mergaitėmis buvo pravestas pokalbis, Gabija, gim. (duomenys neskelbtini)., pamena, kad su mama buvo susitikusios tik vieną kartą praeitą vasarą, jas pas mamą nuvežė močiutė, jos su sese liko miegoti pas mamą. Mama jas nusivežė prie jūros, jos valgė ledus. Gabija paaiškino, kad mama jos su gimtadieniu ir Šv. Kalėdomis nepasveikino. Ji nežino, ar nori važiuoti pas mamą, tačiau apie šį susitikimą ir apie mamą ji nieko blogo nepasakė. Lilija, gim. (duomenys neskelbtini)., sakė, kad neatsimena mamos, nežino net jos vardo, tačiau yra kalbėjusi su mama telefonu. Mama per jos gimtadienį neatvažiavo ir nepasveikino, taip pat nepasveikino nei su Šv. Kalėdomis. Lilija yra labai nedrąsi, kukli, atsargiai bendraujanti mergaitė, o Gabija drąsesnė, be galo mandagi, kukli. Atstovė paaiškino, kad ieškovė su vaikais nebuvo susitikusi 1,5 metų. Jie pritaria bendravimui, tačiau jų nuomone tai turi būti daroma atsargiai. Jie siūlo mamai kiekvieną savaitę važiuoti aplankyti mergaites, užmegzti su jomis ryšį, nes svarbiausia yra, kad vaikams būtų saugu. Jie siūlo pirmiausiai susitikimus su mergaitėmis daryti namie, jų aplinkoje arba mokykloje, jeigu susitikimai vyks sklandžiai, atsinaujins tarp jų emocinis ryšys, tada mama galės mergaites vežtis nakčiai pas save į namus. Jie siūlo nustatyti adaptacinį laikotarpį pusės metų laikotarpiui, nes šiandien mergaitės nežino ar nori važiuoti pas mamą, nes jos yra ją pamiršusios, todėl būtina joms atstatyti emocinį ryšį su mama. Bendravimas tarp mamos ir globėjos turi vykti be įtampos, globėja sutinka, kad mama atvyktų ir bendrautų su mergaitėmis jos namuose. Ieškovei taip pat yra ir kitų būdų bendrauti su mergaitėmis, ji tik turi norėti juos išnaudoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovei V. L. yra laikinai apribota motinos valdžia į dukras G. B., gim. (duomenys neskelbtini)ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir Gabijai ir L. B. nustatyta nuolatinė globa, jų globėja paskiriant V. B.. (e. b. l. 7-14). 2017 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo ieškovę V. L. dėl įpareigojimų vykdymo, jai skirti įpareigojimai: kuo dažniau bendrauti su vaikais; mokėti vaikams išlaikymą ir lankyti psichologo konsultacijas (e. b. l. 15). 2017 m. gruodžio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo aktas patvirtina, kad apsilankius ieškovės V. L. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įvertintos buities sąlygos, ir nustatyta, kad ieškovės ir jos sugyventinio V. M. nuomojamas butas yra pritaikytas naujagimio auginimui, tvarkingas, apsilankymo metu V. L. buvo blaivi (e. b. l. 16). 2017 m. lapkričio 9 d. ieškovė V. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu, kad mergaičių globėja atsakovė V. B. atvežtų jai dukras (e. b. l. 73). 2017 m. lapkričio 29 d. atsakovė V. B. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Gargždų socialinių paslaugų centro direktorei davė įsipareigojimą sudaryti sąlygas Gabijos ir Lilijos mamai V. L. palaikyti ryšį su vaikais bendraujant telefonu bei iš anksto susitarus lankyti mergaites jų gyvenamoje vietoje (e. b. l. 74). Iš 2018 m. kovo 21 d. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktos informacijos apie V. L. šeimą, nustatyta, kad V. L. šeima centro žinioje yra nuo 2014 m. sausio 30 d., jai yra teikiamos socialinės paslaugos: kasdieninio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga; bendravimo paslauga; konsultavimo paslauga; informavimo paslauga; tarpininkavimo ir atstovavimo paslauga; parama iš „Maisto bankas“. Nustatyta, kad V. L. šeimoje pastebimi pokyčiai; alkoholio piktnaudžiavimo atvejų neužfiksuota; V. L. yra ūmaus, konfliktiško būdo, negeba tinkamai bendrauti su socialiniais darbuotojais bei kitais specialistais; ji nesirūpina ir nesidomi savo dukrų Gabijos ir Lilijos sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, neteikia išlaikymo (e. b. l. 75-77). Sodros duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. L. nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2018 m. sausio 31 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau - UAB) „Žemupė“; nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2018 m. sausio 30 d. buvo vaiko priežiūros arba tėvystės atostogose; nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Miesto skalbykla“; nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. UAB „Mano virtuvė“; nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. AB „Klaipėdos pienas“ (e. b. l. 110-112). Nustatyta, kad ieškovės mažametės dukros Milanos tėvas –V. M. nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo registruotas darbo biržoje (e. b. l. 117).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

CK 3.180 straipsnyje numatyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes. Suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, kai vaiko gyvenamoji vieta yra pas kitą (tėvą ar motiną, globėją), o teisė matytis su vaiku įstatymu garantuojama tikslu, kad vaikas neprarastų ryšių su tėvu (motina), kai apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650).

Taip pat pažymima, kad kasacinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovei yra laikinai apribota motinos valdžia, todėl jai išliko teisė matytis su savo nepilnametėmis dukromis, kurioms yra nustatyta nuolatinė globa. Ieškovė prašo leisti jai pasiimti dukras kas antrą savaitgalį į savo namus su nakvyne, tačiau atsakovė – mergaičių globėja tam prieštarauja, motyvuodama tuo, kad ieškovė yra konfliktiško būdo, ji mergaičių nelankė ilgą laikotarpį, yra praradusi ryšį su jomis, todėl siekiant apsaugoti mergaites, ji nori, kad susitikimai pradžioje vyktų jų gyvenamoje vietoje arba Priekulės socialinių paslaugų centre.

Teismas, vertindamas ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su dukromis, įvertina socialinės darbuotojos teikiančios ieškovei V. L. socialines paslaugas duotus parodymus teismo posėdžio metu ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, pateiktą žodžiu teismo posėdžio metu, išklausius vaikų nuomones. Pastaroji patvirtino, kad buvo pravestas pokalbis su ieškovės dukromis Gabija ir Lilija, kurios patvirtino, jog nežino, ar nori vykti pas mamą, nes mama jų nelanko, nepasveikina su gimtadieniu, šventėmis, taip pat patvirtino, kad mergaitės yra praradusios emocinį ryšį su mama, todėl prašo nustatyti adaptacinį periodą ieškovės bendravimui su dukromis, kad atkurti mergaičių ir mamos emocinį ryšį. Tai, kad ieškovė nelanko savo dukrų ir kad ji niekada nebuvo atvykusi nei į klasės, darželio susirinkimus, nei į rengiamas šventes, teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovės atstovė. Galiausiai, to iš esmės neneigė ir pati ieškovė. Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja patvirtino, kad ieškovės elgesys taisosi, ji augina mažametę dukrą, prižiūri ją, reaguoja į išsakytas pastabas, ir kad jos nuomojamame bute yra galimybė mergaitėms pasilikti nakvynei. Be to, kas paminėta, sprendžiant dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su dukromis jos gyvenamojoje vietoje, būtina atsižvelgti ir į įsiteisėjusiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendime, kuriuo ir buvo laikinai apribota V. L. (motinos) valdžia į dukras Gabiją ir L. B., nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nesirūpino vaikais (Gabija ir L. B.), girtavo bei smurtavo prieš juos, o mergaitės nuo mamos buvo atskirtos ir perduotos močiutei (dabartinei nuolatinei globėjai) dar 2014 m. spalio 17 d.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, ir esant neginčijamajai vaiko teisei bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, teismas yra tos nuomonės, kad po tokio ilgo nebendravimo su savo mergaitėmis, mergaičių, kad ir laikinas (kas antrą savaitgalį) buvimas ieškovės gyvenamojoje vietoje (kurioje prieš jas buvo vartojamas smurtas ir kitaip šiurkščiai pažeidinėjami mergaičių interesai), net ir įvertinus iš esmės teigiamai šiuo metu charakterizuojamą ieškovės elgesį, esamu laiku neatitiktų geriausių vaikų interesų. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Tačiau tai, kad ieškovė pusantrų metų net nebendravo su savo dukromis, nors tokią galimybę turėjo, kad neteikia joms išlaikymo, yra ne kliūtis šiuo metu jai, pagaliau supratusiai savo kaip motinos teises ir pareigas, nustatyti teisę bendrauti su savo nepilnametėmis dukromis, tačiau ne jos pageidaujamu būdu, o atsižvelgiant į geriausius mergaičių interesus, kurie nustatytini pagal socialinės darbuotojos parodymus bei išvadą byloje pateikusios vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, duotą išklausius mergaičių nuomonę ir visų proceso dalyvių išsakytą poziciją, kad sklandžiam bendravimui užtikrinti būtina nustatyti adaptacinį periodą, siekiant atkurti ieškovės ir dukrų tarpusavio ryšį. Be to, ir pati ieškovė neprieštaravo, kad jų susitikimus stebėtų socialinis darbuotojas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad mergaičių bendravimas su mama tik globėjos gyvenamojoje aplinkoje nebūtų visavertis, bei esant konfliktiškiems šalių santykiams neužtikrintų saugios, vaikų interesus atitinkančios aplinkos sukūrimo, nepadėtų kurti ir stiprinti mamos ir dukterų ryšio.

Vadovaujantis byloje surinkta informacija ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į nepilnamečių mergaičių užimtumą mokykloje ir darželyje, nustatoma tokia bendravimo tvarka:

V. L., kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 iki 17 valandos, bendrauja su savo dukromis Gabija ir L. P. socialinių paslaugų centre dalyvaujant specialistams teikiantiems socialines paslaugas šeimai, o atsakovė V. B., ar kitas jos deleguotas mergaitėms artimas asmuo, įpareigojama užtikrinti mergaičių buvimą tuo laiku Priekulės socialinių paslaugų centre. Nustatytina, kad apie aplinkybes, dėl kurių ieškovė negalės bendrauti su vaikais nurodytu metu, ieškovė privalo informuoti atsakovę iki bendravimo tvarkoje nurodyto antradienio ir ketvirtadienio 8 valandos. Atsakovė apie aplinkybes, dėl kurių vaikai negalės bendrauti su motina pagal nustatytą tvarką (pvz., vaiko ligą), ieškovei turi pranešti iki bendravimo tvarkoje nurodyto antradienio ir ketvirtadienio 8 valandos. Keičiantis mergaičių poreikiams, vaikų dienotvarkei, užimtumui mokykloje / darželyje, šalys įpareigojamos derinti bendravimo tvarkos pakeitimus geranoriškai, bendru sutarimu.

Manytina, kad tokia nustatoma ieškovės bendravimo su dukromis tvarka yra pereinamojo laikotarpio priemonė, siekiant atkurti mergaičių ryšį su mama bei užtikrinti mergaičių saugumą ir interesus. Atkūrus artimą ir saugų mergaičių ir motinos ryšį, galimas klausimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo svarstymas. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi pasikeitus faktinėms aplinkybėms – sustiprėjus mergaičių ryšiui su mama ir esant poreikiui arba pasikeitus mamos bendravimo su dukromis ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir kt., išlieka teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Taip pat, teismas nustato, kad ieškovė turi bendrauti su dukromis be apribojimų nuotolinio ryšio priemonėmis, turi teisę be apribojimų atvykti į mokymo įstaigą ar darželį ir domėtis dukrų lavinimu, taip pat į gydymo įstaigą ir domėtis dukrų sveikatos būkle.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista (Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, nes ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 212,94 Eur.

Atsižvelgiant į bylos pobūdį, atsakovės turtinę padėtį, nepilnamečių globojamų vaikų interesus, šalių procesinį elgesį, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis – G. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

V. L., kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 iki 17 valandos, bendrauja su savo dukromis Gabija ir L. P. socialinių paslaugų centre (Naujoji g. 5A, LT- 96340 Priekulė) dalyvaujant specialistams teikiantiems socialines paslaugas šeimai, o atsakovė V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ar kitas jos deleguotas mergaitėms artimas asmuo, įpareigojama užtikrinti Gabijos ir Lilijos buvimą tuo laiku Priekulės socialinių paslaugų centre. Nustatytina, kad apie aplinkybes, dėl kurių ieškovė negalės bendrauti su vaikais nurodytu metu, ieškovė privalo informuoti atsakovę iki bendravimo tvarkoje nurodyto antradienio ir ketvirtadienio 8 valandos. Atsakovė apie aplinkybes, dėl kurių vaikai negalės bendrauti su motina pagal nustatytą tvarką (pvz., vaiko ligą), ieškovei turi pranešti iki bendravimo tvarkoje nurodyto antradienio ir ketvirtadienio 8 valandos.

Keičiantis mergaičių poreikiams, vaikų dienotvarkei, užimtumui mokykloje / darželyje, šalys įpareigojamos derinti bendravimo tvarkos pakeitimus geranoriškai, bendru sutarimu.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos V. L. šalių suderintu laiku ir dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, turi teisę bendrauti su dukromis Gabija ir Lilija nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, elektroniniu paštu, Skype ir pan.), o globėja V. B. įpareigojama tam netrukdyti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.