Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ skunde prašo teismo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) sprendimą neskirti išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“, įformintą 2010-05-04 raštu Nr. BR6-(11.13)-2642; 2) įpareigoti atsakovę suteikti išmoką pareiškėjui paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“. Nurodo, kad 2010-06-12 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Pagal šią Paraišką ne vėliau kaip iki 2010-06-15 Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo pervesti tiesiogines ir kitas išmokas pareiškėjai. Paraiškos administravimo metu, sprendžiant klausimą dėl išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ skyrimo, atsakovė nustatė, kad pareiškėja pagal 2009 m. 4 ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos fondų lėšų finansinę ataskaitą yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ir nusprendė išmokos neskirti. Pareiškėja 2010-04-07 pateikė atsakovei paaiškinamąjį raštą apie susidariusią situaciją ir 2010-05-06 gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymą, kuriame Nacionalinė mokėjimų agentūra 2010-05-04 raštu Nr. BR6-(11.13)-2642 informavo, kad paraiškos administravimo metu buvo nustatyta, jog pagal 2009 m. 4 ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos fondų lėšų finansinę ataskaitą pareiškėjas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl remiantis šiomis aplinkybėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 5.3 punktu, kuris įtvirtina, kad pareiškėjai (juridiniai asmenys) privalo neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu) išmoka pareiškėjai nebuvo skirta. Su atsakovės sprendimu nesutinka. Dėl mokestinių įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nurodo, kad pagal įsipareigojimų pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ (toliau – ir įsipareigojimai) I dalies 6 punktą, pareiškėja įsipareigojo neturėti uždelstų valstybinių mokestinių įsiskolinimų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 5.3 punktą, pareiškėjai (juridiniai asmenys) privalo neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos įvertinimo metu). Pareiškėja Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktame paaiškinamajame rašte dėl išmokos, nurodė tam tikras aplinkybes ir paaiškinimus, susijusius su įsipareigojimu neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, į kuriuos atsakovė visiškai neatsižvelgė vertindama išmokos skyrimą, tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja paaiškinamajame rašte dėl išmokos nurodė, kad įgyvendinant aukščiau nurodytų įsipareigojimų I dalies 6 punktą ir įgyvendinimo taisyklių 5.3 p., svarbi aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama, yra ta, kad pareiškėjai 2009-09-10 Kauno apygardos teisme yra iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2009-12-17. Pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str., kuris apibrėžia restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimus ir įsipareigojimų restruktūrizuojamai įmonei vykdymą, 1 d. 1 p. draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma šios dalies 5 punkto nuostata, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 4 p. nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos įmonė savo įsipareigojimus kreditoriams privalo vykdyti restruktūrizavimo plane nustatytais terminais ir mastais. Taigi, pagal minėto įstatymo nuostatas, pareiškėja savo įsipareigojimus, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vykdyti gali tik pagal restruktūrizavimo plane numatytus terminus ir mastus. LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 str. 9 d. numato, kad įmonės restruktūrizavimo planą tvirtina teismas, planas turi būti pateiktas šio įstatymo 5 str. nustatyta tvarka teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos arba pratęsiant šį terminą teismo leidimu 1 mėnesį. Vertinant pareiškėjos tinkamumą gauti išmokas pagal nustatytus kriterijus, svarbu atsižvelgti į minėtas įstatymo nuostatas, kadangi pareiškėja yra įpareigota šių LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų laikytis. Administruojant paraišką ir vertinant išmokos gavimo galimybes, Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo įvertinti tai, kad pareiškėja negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kol teismas nėra patvirtinęs įmonės restruktūrizavimo plano. Šiam planui pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 str. 4 d., turi pritarti ir įmonės kreditoriai. Jei pareiškėjas būtų vykdęs susidariusias prievoles Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tai jis būtų pažeidęs imperatyvias LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas. Todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo įvertinti ir tai, kad pareiškėjai draudžiama vykdyti finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą. Pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str. 7 d. privalomosios įmokos -Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai bei valstybės rinkliavos, Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nustatytos įmokos. Taigi, pareiškėja netgi neturi teisės daryti atsiskaitymų su kreditoriais, tam tarpe ir su Valstybinio socialinio draudimo fondu, Sveikatos draudimo fondu, nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi būti traktuojami kaip pradelsti, kadangi jų vykdymas priklauso nuo restruktūrizavimo plane numatytų terminų ir mastų. Vertinant pareiškėjos tinkamumą gauti išmokas pagal nustatytus kriterijus, pažymėjo, kad pareiškėja šiuo metu moka visas einamąsias socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2010-04-02 raštas Nr. (4.57) SD-539, kuris buvo pridėtas ir prie paaiškinamojo rašto Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Šis raštas pagrindžia aplinkybes, kad pareiškėjos skola valstybės biudžetui nedidėja ir kad einamosios socialinio draudimo įmokos yra mokamos, taigi, pareiškėja neturi įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir atitinka tinkamumo kriterijus išmokai gauti pagal įgyvendinimo taisyklių 5.3 punktą. Pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. Kadangi šiuo metu pareiškėja tinkamai vykdo įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondui ir kitoms valstybinėms institucijoms, atsakovės rašte minėti pareiškėjos įsiskolinimai nekelia grėsmės pareiškėjai, kadangi įsipareigojimai nedidėja, nėra kaupiamos palūkanos, netesybos ar kitos skolą didinančios sankcijos. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra susidūrusi su bankroto rizika, kadangi tai absoliučiai prieštarautų įmonės restruktūrizacijos tikslams. Viena iš įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygų pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 str. 3 p. yra ta, kad įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 str. 2 p. įmonė turi būti nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Kadangi pareiškėjos restruktūrizacijos procesas jau prasidėjęs, jis akivaizdžiai atitinka minėtus kriterijus, todėl tai patvirtina, kad pareiškėja nėra susidūrusi su bankroto rizika ir jos padėtis yra stabili (I tomas, b. l. 1-5).

Šalies argumentai

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2009-06-12 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 168-179). Paraiškos administravimo metu, nustačiusi, kad pareiškėja ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ pagal 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos fondų lėšų finansinę ataskaitą yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2010-05-04 sprendimu, įformintu raštu BR6-(11.13)-2642, nusprendė ir informavo pareiškėją, kad išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ nebus mokama, kadangi ji neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151, 5.3 p. reikalavimų (I tomas, b. l. 45-46). Pareiškėja ŽŪB „Agrowill Želsvelė“, kuriai Kauno apygardos teismo 2009-09-10 nutartimi (I tomas, b. l. 24-25), įsiteisėjusia 2009-12-17 (I tomas, b. l. 26-28), buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nurodo, kad atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo įvertinti, kad pagal LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas pareiškėjai buvo draudžiama vykdyti finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, todėl pareiškėja netgi neturėjo teisės daryti atsiskaitymų su kreditoriais.