- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- A-261-1481-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01708-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žalsvelė“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žalsvelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ŽŪB „Agrowill Žalsvelė“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsakovas) sprendimą neskirti išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“, įformintą 2010 m. gegužės 4 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-2642 ir įpareigoti atsakovą suteikti išmoką pareiškėjui paraiškos Nr. 9-1009173592-A1-1 pagrindu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b.l. t. I, b.l. 1-5) nurodė, kad pagal įsipareigojimų pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ (toliau – ir Įsipareigojimai) I dalies 6 punktą, pareiškėjas įsipareigojo neturėti uždelstų valstybinių mokestinių įsiskolinimų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir Taisyklės) 5.3 punktą, pareiškėjai (juridiniai asmenys) privalo neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos įvertinimo metu). Pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktame paaiškinamajame rašte dėl išmokos, nurodė tam tikras aplinkybes ir paaiškinimus, susijusius su įsipareigojimu neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, į kuriuos atsakovas visiškai neatsižvelgė vertindamas išmokos skyrimą, tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas paaiškinamajame rašte dėl išmokos nurodė, kad įgyvendinant aukščiau nurodytų įsipareigojimų I dalies 6 punktą ir Taisyklių 5.3 punktą, svarbi aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama, yra ta, kad pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teisme yra iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 17 d. Pagal Lietuvos respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas pareiškėjas savo įsipareigojimus, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vykdyti gali tik pagal restruktūrizavimo plane numatytus terminus ir mastus. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 9 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo planą tvirtina teismas, planas turi būti pateiktas šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos arba pratęsiant šį terminą teismo leidimu 1 mėnesį. Vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti išmokas pagal nustatytus kriterijus, svarbu atsižvelgti į minėtas įstatymo nuostatas, kadangi pareiškėjas yra įpareigotas šių Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų laikytis. Administruojant paraišką ir vertinant išmokos gavimo galimybes, Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo įvertinti tai, kad pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kol teismas nėra patvirtinęs įmonės restruktūrizavimo plano. Šiam planui pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, turi pritarti ir įmonės kreditoriai. Jei pareiškėjas būtų vykdęs susidariusias prievoles Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, tai jis būtų pažeidęs imperatyvias Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas. Todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra privalėjo įvertinti ir tai, kad pareiškėjui draudžiama vykdyti finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą. Atsižvelgiant į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį pareiškėjo įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi būti traktuojami kaip pradelsti, kadangi jų vykdymas priklauso nuo restruktūrizavimo plane numatytų terminų ir mastų. Pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo metu moka visas einamąsias socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2010 m. balandžio 2 d. raštas Nr. (4.57) SD-539, kuris buvo pridėtas ir prie paaiškinamojo rašto Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Šis raštas pagrindžia aplinkybes, kad pareiškėjo skola valstybės biudžetui nedidėja ir kad einamosios socialinio draudimo įmokos yra mokamos, taigi, pareiškėjas neturi įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir atitinka tinkamumo kriterijus išmokai gauti pagal Taisyklių 5.3 punktą. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. Kadangi šiuo metu pareiškėjas tinkamai vykdo įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondui ir kitoms valstybinėms institucijoms, atsakovo rašte minėti pareiškėjo įsiskolinimai nekelia grėsmės pareiškėjui, kadangi įsipareigojimai nedidėja, nėra kaupiamos palūkanos, netesybos ar kitos skolą didinančios sankcijos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra susidūręs su bankroto rizika, kadangi tai absoliučiai prieštarautų įmonės restruktūrizacijos tikslams. Viena iš įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygų pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą yra ta, kad įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą įmonė turi būti nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Kadangi pareiškėjo restruktūrizacijos procesas jau prasidėjęs, jis akivaizdžiai atitinka minėtus kriterijus, todėl tai patvirtina, kad pareiškėjas nėra susidūręs su bankroto rizika ir jos padėtis yra stabili.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (t. II, b.l. 38-39) nurodė, kad pareiškėjo Paraiškos administravimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos fondų lėšų finansinę ataskaitą yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Vadovaujantis Taisyklių 5.3 punktu ir analogiškas nuostatas įtvirtinančio Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076, I dalies 2 punktu, pareiškėjas, teikdamas Paraišką, įsipareigojo, kad neturės uždelstų valstybinių įsiskolinimų (Paraiškos 4 psl. 6 p.). Pagal Taisyklių 3, 4 ir 5 punktus pareiškėjas, pateikdamas paraišką, privalo atitikti Taisyklių 5 punkte nustatytus reikalavimus, ir tik juos atitikus – tampa paramos gavėju. Pareiškėjas, prieš pateikdamas Paraišką ir pretenduodama gauti paramą, turi pats tinkamai įvertinti savo galimybes bei atitiktį Taisyklėse nustatytiems reikalavimams, pasirinkti atitinkamą veikimo būdą ir savarankiškai nuspręsti, ar sugebės įvykdyti visus reikalavimus, nustatytus Taisyklėse. Šiuo atveju pareiškėjas, prieš paduodamas ieškinį Kauno apygardos teismui ir žinodamas tiek Taisyklių reikalavimus, tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, turėjo užtikrinti, kad restruktūrizavimo procese nustatyti apribojimai dėl draudimo vykdyti visas finansines prievoles bus įvykdyti iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, norint gauti paramą Taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėjas jau prieš pradedant restruktūrizavimo procesą pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir pateikdamas Kauno apygardos teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jau turėjo įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui arba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Prie pareiškėjo skundo pridėtoje Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2864-436/2009 nurodoma, kad „ieškinyje nurodė, kad dėl <...> įmonė šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo Bendrovei sėkmingai vystyti ūkinę-komercinę veiklą, bendrovė turi dalį pradelstų finansinių įsipareigojimų, yra paėmusi nemažai kreditų iš finansinių institucijų. <...> Šiuo metu bendrovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 1 377 295,69 Lt, kurių dalis yra pradelsta“.
Atsakovas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2010 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (4.57) SD-539 nurodoma, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 31 d. yra įsiskolinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 176 338,58 Lt. Tai patvirtina taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2010 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 13-110.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo ŽŪB „Agrowell Žalsvelė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2009 m. birželio 12 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurios reg. Nr. 9-1009173592-A1-1. Paraiškos administravimo metu, nustačiusi, kad pareiškėjas pagal 2009 m. IV ketvirčio Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos fondų lėšų finansinę ataskaitą yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Nacionalinė mokėjimo agentūra 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu, įformintu raštu BR6-(11.13)-2642, nusprendė ir informavo pareiškėją, kad išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ nebus mokama, kadangi jis neatitinka Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų.
Teismas įvertinęs Taisyklių (2009 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 3D-795 redakcija), 1, 4, 5.-5.4. punktų reikalavimus ir aplinkybę, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pateiktais duomenimis pareiškėjas ŽŪB „Agrowill Želsvelė“ 2010 m. liepos 1 d. jai buvo skolinga 242 207,85 Lt (iš jų 234 293,06 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 7914,79 Lt delspinigių), šis įsiskolinimas susidarė už 2009 m. II-IV ir 2010 m. I-II ketvirčius, t. y. pareiškėjo įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo tiek paraiškos padavimo, tiek jos administravimo metu, ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nėra reikšminga: pagrindinė pareiškėjo įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dalis, kaip matyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pateiktos atskaitos, susidarė dar iki nutarties iškelti pareiškėjui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, t. y. laikotarpiu, kai pagal Įmonių administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalie 1 punkto nuostatas vykdyti tokio pobūdžio įsipareigojimų pareiškėjui nebuvo draudžiama, be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO talpinamų duomenų, 2009 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria pareiškėjui iškelta restruktūrizavimo byla, ir 2009 m. gruodžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria 2009 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2010 2010 m. birželio 7 d. priimta nutartimi panaikintos ir priimtas naujas sprendimas – restruktūrizavimo bylą pareiškėjui atsisakyta iškelti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad netenkinus reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą neskirti išmokos, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą suteikti išmoką pareiškėjui paraiškos Nr. 9-1009173592-A1-1 pagrindu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“.
III.
Pareiškėjas ŽŪB „Agrowill Žalsvelė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas (t. II, b.l. 74-78) grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme. Papildomai apeliantas nurodė, kad:
1. Paramos paraiškos vertinimo metu, kai yra tikrinama atitiktis Taisyklių 5.3 punktui, pareiškėjui jau buvo iškelta ir įsiteisėjusi restruktūrizavimo byla. Todėl pareiškėjui jau galiojo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos. Pagal šias nuostatas paramos paraiškos vertinimo metu pareiškėjui galiojo draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 1 p.).
2. Teismas privalėjo įvertinti, kad pareiškėjui draudžiama vykdyti finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 89-90) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžę, kad pareiškėjas Taisyklių 5.3 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus gauti kompensacines išmokas neatitiko, todėl parama jam nepriklauso.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos ginčas yra dėl išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ skyrimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės į paramą pagal nurodytą programos priemonę.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Ginčas dėl teisės yra susijęs su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 5.3 punkto taikymu ir aiškinimu.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. BR6-(11.13)-2642 nusprendė ir informavo pareiškėją, kad išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ nebus mokama, kadangi pareiškėjas neatitinka Taisyklių 5.3 punkto reikalavimų.
Šiuo punktu nustatyta, kad pareiškėjai, pretenduojantys į kompensacines išmokas, privalo neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos įvertinimo metu).
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ši aplinkybė nepaneigta, kad pareiškėjas 2009 m. II, III, IV ir 2010 m. I ir II ketvirčio atitinkamais laikotarpiais buvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 176 338,58 Lt iki 242 207,85 Lt (b.l.48 1 t., b.l. 54-55 2 t.).
ŽŪB „Agrowill Želsvelė“, teikdama 2009 m. birželio 12 d. paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, buvo supažindinta su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir įsipareigojo neturėti uždelstų valstybinių mokestinių įsiskolinimų (paraiškos 6 punktas), todėl negalėjo įgyti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad turint įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pareiškėjui bus skirta kompensacinė išmoka. Teikdamas paraišką pareiškėjas turėjo įsiskolinimų, todėl tikėdamasis gauti išmoką privalėjo organizuoti savo veiklą taip, kad ji paraiškos vertinimo metu atitiktų Taisyklių 5.3 punkto reikalavimus.
Restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme aplinkybė neatleidžia pareiškėjo nuo įsipareigojimo vykdyti Taisyklių 5.3 punktą bei įsipareigojimų pagal paramos priemonę. Pareiškėjui nepanaikinus uždelstų valstybinių mokestinių įsiskolinimų atsakovas pagrįstai atsisakė skirti išmoką pagal pareiškėjo 2009 m. birželio 12 d. paraišką.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
žemės ūkio bendrovės „Agrowill Žalsvelė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.