Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 3 kartus, iš jų paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 314 straipsnio 2 dalį galutine 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį galutine 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. G.

šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

E. L. 2025 m. kovo 4 d. apie 18 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu bendrojo naudojimo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia viena ranka sugriebė I. V. už plaukų ir ją paklupdė ant laiptinės grindų, su kita ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus delnu ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu į kaktą ir į veido sritį, po to pargriovė ją ant laiptinės grindų ir, viena ranka laikydama jai už plaukų, su kita ranka suėmė už kaklo ir smaugė I. V., po to įkando į kairės rankos vidurinį ir rodomąjį pirštą, taip sukeldama I. V. fizinį skausmą ir padarydama poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus tarpuakyje, kairiame žande, kaklo dešinėje pusėje, kairėje plaštakoje, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė I. V. sveikatą.

E. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2025 m. kovo 4 d. apie 18 val. jis kartu su E. L. atvažiavo pranešime apie įtarimą nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), pas J. S. (J. S.) pasiimti E. L. mobiliojo ryšio telefono. Jis važiavo kartu E. L. prašymu, kadangi ji bijojo J. S. buvusios žmonos I. V., kad gali ją užpulti. Būdami lauke prie namo laiptines, jis su E. L. bandė paskambinti į domofoną, kad J. S. atneštų jos mobiliojo ryšio telefoną. Prisiskambinti nepavyko, bet netrukus iš laiptinės išėjo J. S. ir priėjo prie E. L.. Jie kalbėjosi apie 2 min., o jis tuo metu stovėjo atokiau, todėl negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi, ir į pokalbį neįsitraukė. Netrukus, I. V. atidarė laiptinės duris ir tada prasidėjo žodinis konfliktas tarp E. L. ir I. V.. Jis negirdėjo, dėl ko jos konfliktavo, bet iš abiejų pusių girdėjo daug keiksmažodžių. Netrukus pamatė, kaip I. V. stvėrė E. L. už plaukų rankomis ir pradėjo ja tąsyti. J. S. bandė jas išskirti, bet jam nepavyko, tada jis pribėgo J. S. iš nugaros ir kaire ranka jį patraukė nuo I. V. ir V. G. papurškė dujų I. V. į veido sritį. Gali būti, kad dujos pataikė ir J. S., bet jam specialiai purkšti neturėjo, purškė tik į I. V., siekdamas apginti E. L.. Nemažai dujų gavo ir J. S., todėl jis iš karto nuėjo toliau nuo laiptinės. Kiek suprato, jam graužė akis ir jis stovėjo nuošaliau. E. L. su I. V. liko laiptinės viduje. V. G. negalėjo patekti į vidų, nes užsitrenkė laiptinės durys, todėl negali pasakyti, kas ten vyko. (el. b. 1 t., b. l. 185–191). Papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), laiptinėje jis I. V. papurškė dujų į akis ir sudavė vieną smūgį į galvos sritį. I. V. atsiprašė, jie susitaikė (el. b. 2 t., b. l. 5–7).

Kaltinamoji E. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2025 m. kovo 4 d. ji buvo su draugu V. G., kuris buvo pas ją namuose, vartojo alkoholį, bet kiek buvo išgėrusi, tiksliai pasakyti negali. Ji iš savo antro telefono „Facebook“ paskyros susirašinėjo su J. S., kad jis atiduotų jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis buvo paėmęs jų anksčiau turėto konflikto metu. J. S. atrašė, kad atiduos vėliau. Vėliau iš jo paskyros pradėjo gauti I. V., jo buvusios žmonos, įrašytus balso pranešimus ir ji taip suprato, kad jos sugyventinis nuvyko pas ją. Balso pranešimais ji ją užgauliojo, kad yra numetusi savo vaiką ir išvadino įvairiais keiksmažodžiais. Nutarė, kad nuvyks pati pasiimti savo mobiliojo ryšio telefoną, nes jau žinojo jo buvimo vietą. Kartu su V. G. apie 18 val. nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo J. S.. Jai su V. G. apie 18 val., būnant prie laiptinės, J. S. atidarė laiptinės duris, ir peržengęs laiptinės slenkstį, konfliktavo su ja. I. V. tuo metu stovėjo šalia, o J. S. laiptinės viduje. Žodinio konflikto metu iš laiptinės iškišo ranką ir pro slenkstį kaire ranka stvėrė jai už plaukų, kurie buvo surišti į kuodą. V. G., norėdamas ją apginti, papurškė dujų. Dujos buvo papurkštos į I. V. ir J. S. pusę, bet ji nematė, kur jiems pataikė. I. V., tempdama ją už plaukų, įsitempė į laiptinę ir laiptinės durys užsitrenkė. Norėdama apsiginti nuo I. V. veiksmų, kad ji paleistų jos plaukus, ją stūmė nuo savęs, abi rankas atrėmusi jai į krūtinę. I. V. ją paleido ir trenkė kairės rankos delnu jai į dešinės pusės skruostą, trenkdama su nagais, apdraskė dešinį skruostą. E. L. pradėjo gintis, trenkė jai kairės rankos delnu į jos dešinės pusės veido sritį, negali pasakyti, ar pataikė. I. V. vėl ją kairia ranka čiupo už plaukų, jos nugriuvo ir V. dešinės rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti jai į įvairias kūno vietas. Iš viso buvo ne mažiau 20 smūgių, kurių eiliškumo ji neprisimena, nes buvo streso būsenoje. Jos abi rėkė viena ant kitos, vartojo ir necenzūrinius žodžius. Joms besigrumiant, I. V. pasiūlė baigti muštynes ir pažadėjo atnešti jos mobiliojo ryšio telefoną. E. L. ją paleido pirma, tuomet I. V. ją paleido ir nuėjo atnešti jos mobiliojo ryšio telefono. Kai V. atnešė jos mobiliojo ryšio telefoną, E. L. išėjo iš laiptinės, jos nebesimušė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, ji nežino. Ji su I. V. konflikto metu buvo laiptinėje, o V. G. ir J. S. buvo lauke, ką jie veikė, pasakyti negali. Su I. V. nesutaria (el. b. 2 t., b. l. 8–14). Papildomos apklausos metu kaltinamoji parodė, kad 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), ji kilusio žodinio konflikto metu sugriebė I. V. už plaukų ir ją paklupdė laiptinėje ant grindų, tuomet su kita ranka sudavė pranešime apie įtarimą nurodytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritį, po to E. L., laikydama už plaukų, ją pargriovė ir su kita ranka pradėjo ją smaugti. Vėliau jai įkando į pirštus nurodytus pranešime apie įtarimą. I. V. atsiprašė, jos susitaikė (el. b. 2 t., b. l. 50–52).

Be V. G. ir E. L. prisipažinimų jų kaltė padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiosios I. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 9– 23, 186–188); liudytojo J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo (el. b. 2 t., b. l. 80–83); 2025 m. kovo 4 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (el. b. 1 t., 9–23); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 5 d. specialisto išvada Nr. G 837/2025(01) (el. b. 1 t., b. l. 49–52); 2025 m. kovo 4 d. apžiūros protokolu ir fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 57–59, 60–64); 2025 m. kovo 17 d. – 2025 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolais (el. b. 1 t., b. l. 65–68, 69–71, 72–74); 2025 m. kovo 4 d. tarnybiniu pranešimu (el. b. 1 t., b. l. 80); 2025 m. kovo 17 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada (el. b. 1 t., b. l 181–182) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. G. sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. 2025 m. kovo 4 d. apie 18 val. kilusio žodinio konflikto metu bendrojo naudojimo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia dujų balionėliu papurškė dujų I. V. į veidą ir trenkė rankos kumščiu į galvos sritį, taip savo veiksmais I. V. sukėlė fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. L. sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L. 2025 m. kovo 4 d. apie 18 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu bendrojo naudojimo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia viena ranka sugriebė I. V. už plaukų ir ją paklupdė ant laiptinės grindų, su kita ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus delnu ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu į kaktą ir į veido sritį, po to pargriovė ją ant laiptinės grindų ir, viena ranka laikydama jai už plaukų, su kita ranka suėmė už kaklo ir smaugė I. V., po to įkando į kairės rankos vidurinį ir rodomąjį pirštą, taip sukeldama I. V. fizinį skausmą ir padarydama poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus tarpuakyje, kairiame žande, kaklo dešinėje pusėje, kairėje plaštakoje, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė I. V. sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. ir E. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 3 t., b. l. 9–12, 24–27). Nukentėjusiajai I. V. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 3 t., b. l. 28–29, 31).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis dujų balionėliu papurškė dujų I. V. į veidą ir trenkė rankos kumščiu į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (traukta baudžiamojon atsakomybėn) tris kartus (el. b. 2 t., b. l. 148–153). Paskutinių penkerių metų laikotarpiu V. G. baustas administracine tvarka daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos yra sumokėtos (el. b. 2 t., b. l. 158–1181). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 154–157). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismas, skirdamas E. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – E. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji ranka sugriebė I. V. už plaukų ir ją paklupdė ant laiptinės grindų, sudavė ne mažiau trijų kartų delnu ir ne mažiau dviejų kartų kumščiu į kaktą ir į veido sritį, suėmė už kaklo ir smaugė, įkando į kairės rankos vidurinį ir rodomąjį pirštą, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

E. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš 2025 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnui patikrinus E. L. blaivumą, nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu, t. y. 2025 m. kovo 4 d., E. L. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamoji nurodė, kad nusikalstamos veikos darymo metu ji vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi. Tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Akivaizdu, kad E. L. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jos veiksmams, todėl tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) vieną kartą, teista užsienyje (el. b. 2 t., b. l. 125–130). Paskutinių penkerių metų laikotarpiu E. L. bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos sumokėtos (el. b. 2 t., b. l. 134–137). „Sodros“ duomenimis, kaltinamoji dirba UAB (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 113–133). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamoji sutiko su viešųjų darbų bausme (el. b. 3 t., b. l. 9–12).

V. G. ir E. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalti prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti dujų balionėlį, atiduotą saugojimui į Policijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių.

V. G. ir E. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė, jie laikinai sulaikyti ar suimti nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 120 (šimtą dvidešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti dirbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

E. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Įsiteisėjus nutarčiai, sunaikinti dujų balionėlį, atiduotą saugojimui į Policijos departamentą prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių.

1) nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.