Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. F. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo I. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė R. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti asmeniškai. Iki teismo posėdžio iš atsakovės negauta jokių prašymų ar pareiškimų. Atsakovės neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei, nes nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio D. F., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. F., gimusi (duomenys neskelbtini). D. F. tėvystė nenustatyta. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis nepilnamečio vaiko D. F. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje nustatyta, kad atsakovės šeimai nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. liepos 8 d. buvo taikytas atvejo vadybos procesas Marijampolės socialinės pagalbos centre dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros. Pakartotinai atsakovės R. F. šeimai atvejo vadybos procesas buvo taikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. ir nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. sausio 25 d.. Minėti procesai buvo užbaigti, nurodant, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo motinai pakeisti elgesio su vaiku, ji neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2127-985/2020 buvo leista paimti nepilnametį D. F. iš jo motinos, o Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. DV-429 vaikui nuo 2020 m. kovo 19 d. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant močiutę I. F.. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5666-374/202l pakartotinai buvo leista paimti vaiką D. F. iš jo motinos ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. DV-1230 vaikui D. F. nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo pakartotinai nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant senelę I. F..

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės R. F. šeimai laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, buvo sudaromi pagalbos planai šeimai ir numatyti įpareigojimai atsakovei ieškotis nuolatinio darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje, užtikrinti sūnui asmeninę erdvę, kreiptis dėl socialinio būsto, vykti į priklausomybių ligų centrą psichiatro konsultacijai, psichologo konsultacijos bei kiti įpareigojimai. Atsakovė dalyvavo tik pirmame atvejo vadybos posėdyje, vėliau į posėdžius neatvyko, atvejo vadybos procesas R. F. buvo užbaigtas 2022 m. sausio 25 d., kadangi atsakovės gyvenamoji vieta ilgą laiką nėra žinoma.

Byloje esantis 2021 m. liepos 20 d. Marijampolės socialinės pagalbos centro raštas patvirtina, kad socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo namuose paslaugų teikimo metu kilo problemų dėl bendravimo su atsakove R. F., su ja nėra galimybės susisiekti, lankantis šeimos namuose niekas neatidaro durų, moteris neatsiliepia į telefono skambučius ar ryšio priemonė būna išjungta, neatrašo į žinutes, kaimynų teigimu, R. F. su sugyventiniu galimai vartoja alkoholį, tarpusavyje konfliktuoja, vyras prieš moterį galimai naudoja fizinį smurtą.

Iš byloje ieškovo pateiktų nepilnamečio D. F. apklausų matyti, kad vaikas faktiškai visada gyvena močiutės namuose, kadangi mamos namuose jam nėra saugu. Vaikas pasakoja, kad mama su draugu dažnai vartoja alkoholį, pykstasi, mušasi, dažnai visai negrįžta namo po keletą dienų. Vaiko teigimu, mamos draugas muša mamą, vaikas kiekvieną dieną vis nubėga į mamos butą ir domisi ar mama namie, ar galės su ja bendrauti. Vaikas nurodo, kad jis neturi buto raktų, mama sūnaus į butą dažnai visai neįsileidžia. Nepilnametis (duomenys neskelbtini) pasakoja, kad džiaugiasi, jog močiutė juo rūpinasi, jam patinka močiutės namuose, nes nuo mažens čia augęs, čia jaučiasi saugus.

Iš byloje pateiktų Marijampolės socialinės pagalbos centro duomenų matyti, kad R. F. neturi motyvacijos rūpintis sūnumi, yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros, išlaikymo teikimo. Krizinė situacija šeimoje tęsiasi jau ilgą laiką, organizuojant atsakovės šeimai socialinę pagalbą, R. F. jos nepriėmė, šeimoje situacija nesikeitė. Todėl atsižvelgiant į atsakovės nebendravimą ir nebendradarbiavimą nei su sūnumi, nei su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, buvo nutraukta laikina R. F. šeimos priežiūra ir buvo nutarta kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovės pagal įstatymą išdavimo. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5666-374/2021 išduotas leidimas paimti vaiką D. F. iš jo atstovės pagal įstatymą R. F..

Byloje pateiktas Marijampolės socialinės pagalbos centro 2022 m. sausio 31 d. motyvuotas siūlymas Nr. BM-6 patvirtina, kad vaiko motina atsakovė R. F. nėra motyvuota spręsti alkoholinių gėrimų vartojimo, ji nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialine darbuotoja darbui su šeima, netenkina sūnaus poreikių, neužtikrina jo sveikatos būklės, neteikia finansinio išlaikymo. Atsakovė nesistengia susigrąžinti sūnaus į savo šeimą, nors visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, bet buvo neveiksmingos, o vaiko motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, taip pat išlieka pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Nustatyta, kad atsakovė R. F. nėra motyvuota susigrąžinti nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) į šeimą, ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, sūnaus nelanko, neteikia sūnui materialinio išlaikymo, tik retkarčiais paskambina sūnui telefonu.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnametis D. F. negali grįžti į namus, kadangi jo motina vengia prisiimti atsakomybę sūnaus atžvilgiu, vengia atlikti savo kaip motinos pareigas. Atsakovės elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovės kaltė pasireiškia jos neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovė sūnumi D. F. nesirūpina, neužtikrina saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri ir neaugina, neteikia išlaikymo, atsakovė gyvena skyrium nuo sūnaus, nevykdo socialinių darbuotojų įpareigojimų, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų.

Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovė nesirūpina sūnumi D. F. ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė šiuo metu pakeitė gyvenimo būdą, tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, tėvas (motina) turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad neterminuotas motinos R. F. valdžios ribojimas sūnui yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teisę ir interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje : motina nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nustačius laikinąją globą, situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė: motina sūnaus nelanko, retkarčiais su juo bendrauja telefonu, neteikia jam išlaikymo, nesidomi vaiku ir nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą.

Teismas sprendžia, kad atsakovė nevykdo motinos valdžios sūnaus D. F. atžvilgiu, toks atsakovės nusišalinimas nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo, sudaro pagrindą taikyti jos atžvilgiu griežtesnę sankciją nei laikinas motinos valdžios apribojimas. Todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai ir atsakovei R. F. neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečio sūnaus D. F., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CPK 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus motinos valdžią laikinai ar neterminuotai, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio D. F. močiutė I. F. tinkamai vykdo laikino globėjo pareigas ir sutinka, kad nepilnametis ir toliau gyventų kartu su ja, tenkinamas ieškovo prašymas ir nepilnamečio D. F. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos / rūpybos įsiteisėjimo nustatytina su laikinuoju globėju.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, nebent vaikas yra įvaikinamas.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nepilnamečio D. F. laikinoji globėja pateikė vaiko poreikių mėnesiui skaičiuoklę, kurioje nurodyti vaiko mėnesiniai poreikiai – 373 Eur. Taip pat nurodė, kad vaikas gauna iš valstybės 73,50 Eur išmoką. Atsižvelgiant į tai, atsakovė kas mėnesį turi teikti 300 Eur išlaikymą nepilnamečio D. F. poreikiams tenkinti.

Iš byloje pateiktų duomenų, gautų iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos ir Užimtumo tarnybos, matyti, kad atsakovė nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Trečiasis asmuo atsakovės motina patvirtino, kad R. F. nėra nustatytas neįgalumas ar sumažėjęs darbingumas. Todėl atsižvelgus į nepilnamečio poreikius ir vaiko laikinosios globėjos pateiktus paskaičiavimus dėl vaiko išlaikymo būtinų išlaidų, o taip pat atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose, teismas sprendžia, jog atsakovė turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus poreikių protingo tenkinimo, todėl ieškovo reikalavimą tenkina ir nepilnamečio vaiko D. F. išlaikymui priteisia periodinėmis išmokomis iš atsakovės R. F. po 300 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikui, kuriam nustatyta laikina ar nuolatinė globa, išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ir tik vaiko interesais Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovas šioje byloje taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl valstybei iš atsakovės priteistina iš viso 215 Eur žyminio mokesčio : 134 Eur (100 Eur x 133,60 : 100) žyminis mokestis už vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3% x 75%) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 18,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis po 300 Eur kas mėnesį iki sūnaus D. F. pilnametystės nuo 2022 m. balandžio 27 d., šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjai, išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir 18,18 Eur (aštuoniolika eurų aštuoniolika ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.