Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. liepos 26 d. nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame tinklalapyje www.teismai.lt (e.b.l. 36-37). Pagal CPK 130 straipsnio nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ 2011 m. kovo 17 d. sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis, e. b. l. 7-10). Šia Sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ įsipareigojo atsakovui suteikti 1 600,00 Lt (463,39 Eur) kredito limitą iki 2014 m. vasario 28 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą per 24 mėnesius dalimis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.9, 1.10, 1.12, 2.1, 9.1, 9.2, 11.1-11.2 punktai). Taip pat Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas (metinė palūkanų norma 25 procentai), taip pat sutiko su sąlyga, kad jei suėjus palūkanų mokėjimo terminams kredito gavėjas bus nepanaudojęs viso kredito limito, AB „Swedbank“ iš kredito limito be atskiro kredito gavėjo prašymo suteiks jam kreditą pagal Sutartį mokėtinoms palūkanoms sumokėti ir iš kredito limito sąskaitos nurašys pagal Sutartį jo mokėtinas palūkanas (Sutarties 9.1, 9.2, 10.1, 10.3 punktai). Šalių Sutartimi sulygtas kredito limito terminas – 2014 m. vasario 28 d. Atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties, AB „Swedbank“ nuo 2013 m. balandžio 16 d. Sutartį nutraukė (e. b. l. 5-6). 2012 m. gruodžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2013 m. balandžio 24 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 4 perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui (b. l. 4, 17-28). Iš 2013 m. gegužės 9 d. pranešimo dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 11).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis nutraukta, kita šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šalia visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas savo pareigos grąžinti kreditą Sutartyje šalių sulygtu terminu ir sąlygomis nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 518,19 Eur dydžio negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.870, 6.918 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutartimi šalys sulygo dėl 25 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi suteiktu kreditu mokėjimo ir nustatė, kad jos skaičiuojamos iki dienos, kai atsakovas padengia paimtą kreditą (Sutarties 10.1 punktas). Kadangi atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimto kredito, ieškovo reikalavimas dėl 796,47 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, ieškovo paskaičiuotų iki 2019 m. birželio 12 d. (e. b. l. 13), ir 25,00 procentų dydžio metinių palūkanų už 518,19 Eur dydžio negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys Sutarties 11.4 punktu susitarė, kad kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus mėnesinio mokėjimo, palūkanų ir/ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui 0,10 procento dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki 2013 m. balandžio 24 d., taip pat nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. birželio 12 d. paskaičiavo atsakovui 95,72 Eur delspinigių nuo negrąžinto kredito sumos, taikydamas Sutartyje šalių sulygtą 0,10 procento dydžio delspinigių normą (e. b. l. 12). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas iki kokios sumos netesybos yra mažintinos, turi įvertinti prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką nevykdė jam kylančių prievolių iš Sutarties, teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės: ieškovas nepateikė įrodymų, pateisinančių tokį ilgą paties ieškovo vengimą (neveikimą) išieškoti skolą iš atsakovo, nepateikė įrodymų apie jo realiai patirtus nuostolius dėl atsakovo vengimo vykdyti sutartinę prievolę, atsakovas yra vartotojas, kuris kredito sutartį su pirminiu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu, neturėdamas realios galimybės įtakoti kredito sutarties sąlygų, nustatančių šalių sutartinę civilinę atsakomybę, jos dydį. Be to, šiuo metu šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu. Nors sudarant Sutartį Vartojimo kredito įstatymas dar negaliojo, tačiau šiuo metu galiojančios šio įstatymo nuostatos yra reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu – 0,05 proc., į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 2S-1482-577/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 2S-1844-619/2013). Todėl ieškovo naudai iš atsakovo prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) už vėlavimą grąžinti kreditą mažintinos dvigubai iki 47,86 Eur, t. y. iki įstatyme nustatyto maksimalaus netesybų dydžio – 0,05 proc. į dieną (95,72 Eur /2). Tokia delspinigių suma laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl atsakovo termino atsiskaityti praleidimo.

Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminą piniginei prievolei įvykdyti, priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 362,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 14). Ieškinys patenkintas iš dalies (96,61 proc.), todėl ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai – 30,92 Eur žyminio mokesčio (32 Eur x 96,61/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 518,19 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų 19 ct) skolos, 796,47 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 47 ct) palūkanų, 47,86 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 86 ct) delspinigių, 25 procentų metines palūkanas nuo 518,19 Eur negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 362,52 Eur (vieno tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 52 ct) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,92 Eur (trisdešimt eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.