Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. N., jos atstovui advokatui Kęstučiui Stankevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas (2011-01-27 tyrimas nutrauktas susitaikius), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2015 m. liepos 31 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu V. N. gyvenamojo buto kambaryje tyčia abiem kumščiais sudavė 3 smūgius V. N. į galvos sritį bei 2 smūgius į krūtinės sritį, dėl ko V. N. patyrė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. N. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-31 apie 22 val. kartu su draugais atėjo pas Naujokų. Jis buvo išgėręs apie du butelius alaus. Atėjęs prisėdo ant V. N. lovos. Gal jai buvo padėjęs savo ranką ant jos kojos, gal tada ji ir pagalvojo, kad jis prie jos kabinėjasi, todėl ir trenkė jam į veidą. Jis tada jai automatiškai sudavė atgal apie tris smūgius į galvą ir du į krūtinę. Kraujo pas nukentėjusiąją po smūgių sudavimo nematė, ji sėdėjo ant lovos nenuvirto. Tada visi pradėjo eiti iš kambario. Nuėjo į virtuvę ir su nukentėjusios vyru parūkę išėjo iš buto. Nukentėjusiosios vyrui nesakė, jog sumušė jo žmoną. Girtumas neturėjo įtakos jo nusikalstamai veikai. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, sutinka su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civiliniais ieškiniais, o neturtinę žalą nukentėjusiajai sutinka atlyginti iki 5000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam G. M. skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Negalima pripažinti kaltinamojo sunkinančia aplinkybę – girtumą, nes byloje nėra pakankamai surinkta duomenų apie tai kokio girtumo jis buvo darant nusikaltimą, taip pat ar šis girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis pats teigia, kad jo girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Todėl dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad jo girtumas yra sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnis).Kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia),į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas), nusikaltimo pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas laiko, kad jam turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neįizoliavus jį nuo visuomenės, todėl jam taikytinas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bei skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktai).

Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4863,01 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą priteisimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (I t. b. l. 109-110). Valstybinė ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigai už nukentėjusiosios V. N. gydymą patyrė žalą. Kadangi ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, o taip pat kaltinamasis jį pripažįsta, todėl jis yra tenkintinas( CPK 6.283str. 1d., 6.280str. ) .

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009). Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2015-08-14/2016-03-21 specialistų išvadomis Nr. G1482/15(03)/pG 524/2016(03) nustatyta, kad V. N. po smūgių į galvos sritį išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje. Sužalojimai padaryti būtent taip kaip nurodė nukentėjusioji ir kaltinamasis (I t. b. l. 85-86, 94-95). Ji taip pat neteko 60 procentų darbingumo lygio (I t. b. l. 128). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, jog dėl tuo metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji V. N. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų galvos sužalojimų V. N. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė.

Be to, nustatant civilinio ieškinio dydį, teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika sunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 20273,40 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr.2K-74/2011, Nr. 2K-104/2011, Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-479/2011, Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-605/2012).

Kaip matyt, kaltinamasis yra darbingas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, darbinės pajamos kaltinamojo teigimu sudaro apie 350-400 Eur, dirba statybininku. Taip pat ir nukentėjusiosios šeimos turtinė padėtis nėra gera, ji augina nepilnametį vaiką, šiuo metu gauna invalidumo pensiją, kuri nėra didelė (I t. b. l. 128). Kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas sutinka su nukentėjusiajai padaryta moraline ir fizine skriauda, tačiau byloje nėra pakankamai pateikta įrodymų patvirtinančių dėl šiuo metu jos esamos sveikatos būklės stovio. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad 8000 Eur nustatytinas neturtinės žalos dydis atitiks protingumo ir teisingumo principus bei teismų praktiką, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o likusioji ieškinio dalis atmestina.

Tauragės rajono apylinkės teisme 2016-10-05 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10655, kurioje nurodyta, kad advokatas Kęstutis Stankevičius teikia antrinę pagalbą V. N. pagal 2015-11-27 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1866-15. Advokato išlaidos sudaro 185,28 Eur (II t. b. l. 32). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiajam advokatas buvo paskirtas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-11-27 sprendimu. Kaltinamasis dirba, tačiau jo darbo užmokestis yra kiek didesnis nei minimalus darbo užmokestis, byloje pareikšti dideli civiliniai ieškiniai, šių išlaidų priteisimas dar tik pablogintų kaltinamojo turtinę padėtį, be to jis kaltę pripažino visiškai, todėl įvertinus jo turtinę padėtį, bei remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paklodė bei vokas su kraujo pėdsakais, saugomi Tauragės apskrities VPK (I t. b. l. 155-159) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes nukentėjusioji savo daiktus atsisako atsiimti ir jie pripažįstami menkaverčiais ( BPK 94 str. 1d. 4p.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais,302-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams .

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6p.,8p. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, metus laiko per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos( (rajono) ribų be nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimo, per 4 mėnesius, dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-08-11 iki 2015-08-13 (dvi dienas).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4863,01 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 01 ct) turtinei žalai atlyginti, lėšas pravedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM ( Europos a. 1, LT -03505. Vilnius ,įm. k 191351679), atsikaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Swedbank , AB banko kodas 73000

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 444,94 Eur( keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 94 cnt.) padarytai žalai atlyginti, lėšas pervedant į vieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos banko sąskaitų, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis „Žalos atlyginimas pagal VSDFV Šilalės skyriaus reikalavimą).

Nukentėjusiosios V. N. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiosios V. N. naudai 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paklodę bei voką su kraujo pėdsakais, saugomus Tauragės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.