Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-3508-944/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
2-3508-944/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26774-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
A. D.
Advokatai
Elmaras Urbonas
Kategorijos
  • 3.2.6Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
  • 2.6.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3508-944/2017Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-26774-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui,atsakovui A. D., jo atstovui advokatui Jaroslavui Los,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, bei atsakovo A. D. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur, priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 290 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su atsakovu kartu gyveno ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio šalys kartu nebegyvena, todėl prašo priteisti už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimą. Teismo posėdžio metu pripažino, kad per teisminį procesą atsakovas davė 101 Eur, nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Paaiškino, kad ji turi dar vieną nepilnametį vaiką, dukrą, kurią ji viena išlaiko. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl gauna minimalias pajamas. Paaiškino, kad nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, lėšos skiriamos nepilnamečio vaiko maistui, higienos priemonėms, rūbams avalynei ir kt. Ieškovės nuomone atsakovas turi galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą, nes turi nekilnojamojo turto, gauna neįgalumo ir našlaičių pensijas. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitarė su atsakovu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, pasirašė susitarimą dėl šių reikalavimų.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnamečio vaiko tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu priteisti iš ieškovės nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, nurodė, kad po ekspertizės atlikimo nėra abejonių dėl tėvystės, reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės išaiškintos. Paaiškino, kad su ieškove susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Sutiko, kad nepilnametis vaikas gyventų su motina, o jis bendrautų su dukra pagal susitarimą. Nurodė, kad šalims nepavyko susitarti dėl išlaikymo dydžio. Nurodė, kad didesnės sumos nei 100 Eur jis negali mokėti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad turi nekilnojamojo turto, tačiau jis nėra vertingas. Paaiškino, kad jis nori iš brolio išsipirkti broliui priklausančią turto dalį, kad po palikimo priėmimo didesnė turto dalis priklausytų jam. Kitų išlaikomų asmenų ar skolinių įsipareigojimų neturi.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė dukrai yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios atitinka nepilnametės interesus bei poreikius. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų jos poreikių. Daro išvadą, kad tikslinga nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai; reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies; tvirtintina šalių taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo; priimtinas priešieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atisakymas ir bylos dalis nutrauktina.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. D. tėvai yra A. D. ir V. V. (b. l. 4). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 21/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–6). Ieškovė gauna pajamas – motinystės pašalpą (b. l. 8). Byloje atliktos ekspertizės aktas (b. l. 93–96). Atsakovo darbingumo lygio pažyma, kurioje nurodytas atsakovo netektas darbingumo lygis 65 proc. (b. l. 108). Atsakovas gauna pajamas – našlių ir našlaičių pensiją šalpos, neįgalumo pensiją bei transporto išlaidų kompensaciją (b. l. 110–111).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo tvirtintina taikos sutartis ir šioje dalyje bylos dalis nutrauktina.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą ar jos dalį taikos sutartimi (CPK 140 straipsnio 3 dalis). šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos. Iš šalių duotų paaiškinimų, pasirašytos pateiktos taikos sutarties nustatyta, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajam interesui, taikiai sutarta dėl dalies ginčo esmės, teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, šalims teismo posėdžio metu išaiškintinos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinės bylos nutrauktina. Išaiškintina, kad sprendimo dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms galima kreiptis į teismą pakartotinai dėl šių reikalavimų. Patvirtinus šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl bendravimo tvarkos, naikintinos teismo 2017-08-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju šalys turi vieną bendrą nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu vieneri metai. Pagal ieškovės nurodomus vaiko poreikius didžioji lėšų suma reikalinga maistui, aprangai, būstui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms. Bendra ieškovės nurodoma suma vaiko poreikiams sudaro 290 Eur per mėnesį, kurią sudaro 150 Eur skiriamų maistui, 80 Eur aprangai, 20 Eur būstui, 20 Eur sveikatai, 20 Eur higienos priemonės. Ieškovė paaiškino, kad dukra pradėjo sparčiai augti, todėl nuolat reikia atnaujinti rūbus, kuriuos dažniausiai perka dėvėtus. Pažymėjo, kad avalynę perka naują, kad nekenktų dukros sveikatai. Paaiškino, kad mergaitė domisi naujais žaislais, aplinka. Ieškovė nurodė, kad specialiųjų poreikių dukra neturi, serga įprastomis peršalimo ligomis, šiuo metu pradėjo dygti dantys. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti vaiko poreikių nei sumų reikalingų tiems poreikiams patenkinti. Priešieškiniu nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma yra 200 Eur, kurią sudaro 50 Eur maistui, apranga, avalynė 50 Eur, higienos priemonės 30 Eur, vitaminai, maisto papildai, vaistai 30 Eur, sauskelnės 30 Eur, vaiko daliai tenkanti mokesčių dalis 10 Eur. Iš ieškovės ir atsakovo nurodytų sumų, matyti, kad didžioji dalis ginčo susidaro dėl sumos skiriamos maistui. Atsakovo nuomone tokia suma dukrai nereikalinga, tačiau detaliau ir konkrečiau nurodyti nepilnamečio vaiko įpročių, pomėgių dėl visaverčio vaisto nenurodė, nes nežino. Teismas nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės ir pan. Ieškovės nurodytiems vaiko poreikiams tenkinti būtina 290 Eur suma yra reali, mažesnė negu formuojama teismų praktika. Atsakovo nurodytos aplinkybes nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodytos sumos neatitinka vaiko poreikių, yra padidintos ir tokio dydžio lėšos realiai nėra skiriamos vaikui (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus vaiko poreikius būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, t. y. galimybes skirti lėšas vaiko poreikiams užtikrinti. Pagal bylos duomenis ieškovė turi 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, savo motina ir seserimi. Kito registruotino turto nurodė, kad neturi. Ieškovė nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba, jos visas pajamas sudaro gaunamos lėšos iš Sodros, kurios per mėnesį sudaro apie 168 Eur, kitų pajamų neturi, skolinių įsipareigojimų neturi, išlaiko dar vieną nepilnametę vyresnę dukrą.

Tuo tarpu atsakovas turi kelis nekilnojamojo turto objektus, t. y. butą su neįrengtos pastogės dalimi, esančių (duomenys neskelbtini), ¼ statinių esančių (duomenys neskelbtini). Daugiau vertingo nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas darbingumo lygis 35 proc. Atsakovas nurodė, kad gaunamos pajamos sudaro 350 Eur per mėnesį (b. l. 110–111). Kitų išlaikomų asmenų neturi. Paaiškino, kad jis skolinių įsipareigojimų neturi, tačiau iš brolio išsipirkinėja ¼ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad šį turtą žodžiu su broliu susitarė išsipirkti už 6000 Eur, šiuo metu likusi suma 5000 Eur, dėl konkretaus termino šiai sumai mokėti nesusitarė.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jis disponuoja keliais nekilnojamojo turto objektais, gauna pastovias pajamas. Nurodė, kad gali dirbti, nors įsidarbinti galimybes riboja jo negalia. Be to pastebėtina, kad atsakovui neįgalumas nustatytas nuo vaikystės, t. y. tuo metu, kai gimė nepilnametis vaikas, atsakovas turėjo negalią, todėl jis turi prisiimti atsakomybę ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pastebėtina, kad duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būti pasikeitusi nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismu pateikimo nėra pateikta. Darytina išvada, kad asmenys planuodami tapti tėvais turi prisiimti ir socialinę riziką juos išlaikyti ir auklėti. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio aplinkybės, kaip turto remontas, turto dalies išsipirkimas iš brolio neatspindi sunkios turtinės padėties, tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovui pakanka lėšų, nes siekia gerinti savo turinę padėti – įsigyti didesnę turto dalį, esančią Žilvičių g. 15, Kaune. Tuo tarpu šiuo metu ieškovės turtinė padėtis laikytina sunkesne, nes turi du išlaikomus asmenis, gaunamos pajamos minimalios, nedirba, nes augina ir prižiūri šalių dukrą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-12-29) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ši suma teismo vertinimu užtikrina būtinuosius vaiko poreikius ir atsakovas turi realias galimybes teikti minėto dydžio išlaikymą.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi ieškovės prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma minimali, duomenų apie teiktą išlaikymą nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Iškovė prašo iš atsakovo priteisti 290 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, skaičiuojant po 145 Eur per mėnesį. Teismas nurodo, kad tarp šalių ginčo už įsiskolinimo laikotarpį nebuvo. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtinto, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas pirko ieškovės prašymu daiktus ir prekes skirtas nepilnamečiui vaikui už 101 Eur. atsižvelgiant į šias aplinkybes mažintina prašoma priteisti išlaikymo įsiskonimo suma iki 189 Eur.

Teismas nurodo, kad 2017-06-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas naikintinos teismo sprendimu, o sumos sumokėtos pagal šią nutartį bus įskaičiuotas vykdymo proceso metu.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Priimtinas reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo reikalavimo atsisakymas.

Atsakovas priešieškiniu prašė nuginčyti tėvystę. Įstatymas suteikia teisę asmeniui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto reikalavimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nebepalaiko reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, nes po ekspertizės atlikimo abejonių dėl tėvystės nėra. Reikalavimo atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, reikalavimo atsisakymo pasekmės teismas šalims išaiškino, todėl reikalavimo atsisakymas priimtinas ir bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad atsisakius reikalavimo ir bylą nutraukus, atsakovui vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje abiem šalims suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jos nuo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atleistos. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-12-29) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 189 Eur, susidariusį laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Patvirtinti ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo tokiomis sąlygomis ir šią bylos dalį nutraukti:

Nepilnamečio vaiko G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Šalys susitaria dėl tokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku:Tėvas A. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmą mėnesio savaitę antradienį ir šeštadienį;antrą mėnesio savaitę antradienį ir sekmadienį;trečią mėnesio savaitę antradienį ir šeštadienį;ketvirtą mėnesio savaitę antradienį ir sekmadienį.Tėvas A. D. antradieniais paima vaiką iš namų arba darželio (duomenys neskelbtini), ir grąžina nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).; savaitgalio dienomis tėvas vaiką paima iš namų (duomenys neskelbtini), ir grąžina į namus (duomenys neskelbtini) val.Iš anksto susitarus, iš vakaro pranešus, A. D. bendrauja su dukra ir kitu laiku, leidžiant vaiko motinai.

Priimti priešieškinio reikalavimo dėl tėvystė nuginčijimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-06-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo ir 2017-08-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė