Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. V., Luminor Bank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovė į teismą posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai (asmeniškai pasirašytinai) vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 12 ir 13 straipsniais bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos ambasadai Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsakovei buvo išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, 56 straipsnio l dalį asmenys turi teisę byloje turėti atstovus, kuriais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Tačiau, jeigu ji tokio atstovo byloje nepaskirs, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu, ji privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam ateityje būtų įteikiami su šia byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu ji šios pareigos neįvykdys ir nenurodys įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai susiję su byla ir skirti Jai liks byloje ir bus laikomi įteiktais. Atsakovė savo atstovo byloje nepaskyrė. Pranešimas atsakovei apie teismo posėdį buvo išsiųstas paprastu paštu jos nurodytu adresu. Atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas privalomu, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo I. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir 130 straipsnyje numatytu viešo paskelbimo būdu), todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. tarp trečiojo asmens I. V. ir pradinės kreditorės Nordea Bank Finland Plc (toliau – Pradinė kreditorė) buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. 08/08/01S (toliau – Kreditavimo sutartis).

2. Tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal Kreditavimo sutartį buvo užtikrintas laiduotojos, atsakovės S. P., laidavimo sutartimi Nr. LBK 08/08/02S (toliau – Laidavimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis Pradinei kreditorei, jeigu trečiasis asmuo I. V. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais.

3. Trečiasis asmuo I. V. tinkamai nevykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko Kreditavimo sutartis 2011 m. vasario 2 d. buvo vienašališkai nutraukta Pradinės kreditorės.

4. Antstolės L. P. kontoroje pagal 2014 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-633 užvesta vykdomoji byla Nr. 0109/14/00770 dėl 104 796,13 Eur skolos, 16 proc. dydžio metinių sutartinių ir įsipareigojimo nevykdymo palūkanų išieškojimo iš trečiojo asmens I. V. Pradinės kreditorės naudai.

5. 2015 m. spalio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Pradinė kreditorė perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį reikalavimo teisių pagal Kreditavimo sutartį į trečiąjį asmenį I. V.: 44 297,25 Eur negrąžintą kreditą, 16 procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojamas nuo 12 494,71 Eur negrąžinto kredito bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. sausio 30 d. iki visiško skolos išieškojimo, 272,56 Eur išlaidas – ir reikalavimo teises užtikrinančias priemones pagal Laidavimo sutartį.

6. 2017 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Pradinė kreditorė perleido SIA „B2Kapital“ likusias reikalavimo teises pagal Kreditavimo sutartį į trečiąjį asmenį I. V.: 22 730,41 Eur sumą, susidedančią iš 12 290,00 Eur negrąžinto kredito, 204,71 Eur nesumokėtų palūkanų, 10 113,84 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 90 Eur nesumokėtų laiškų siuntimo mokesčių, 31,86 Eur nesumokėtų turto draudimo mokesčių, bei 16 procentų metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų nuo 12 494,71 Eur negrąžinto kredito bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. sausio 30 d. iki visiško skolos išieškojimo – ir reikalavimo teises užtikrinančias priemones pagal Laidavimo sutartį.

7. 2020 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. PER-20-220 SIA „B2Kapital“ perleido ieškovei UAB „B2Kapital“ 2017 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pagal Kreditavimo sutartį įgytas reikalavimo teises ir reikalavimo teises užtikrinančias priemones pagal Laidavimo sutartį. Apie reikalavimų teisių perleidimą atsakovė buvo informuota ieškovės 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. spalio 23 d. pranešimais.

Dėl ieškovės reikalavimo atsakovei kaip solidariai skolininkei

8. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės skolą remdamasi tuo, kad trečiasis asmuo I. V. netinkamai vykdė su Pradine kreditore sudarytą Kreditavimo sutartį, už kurios tinkamą įvykdymą Laidavimo sutartimi laidavo atsakovė S. P..

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalimi, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat yra išaiškinusi, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Laidavimo prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis); laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog trečiasis asmuo I. V. (kredito gavėjas) tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį. Vadovaujantis Laidavimo sutarties 1 ir 2.1 punktais atsakovė kaip laiduotoja neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo, kaip solidarinis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis Bankui, jeigu Kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais. Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų Kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą.

12. Laidavimo sutarties 2.1.4. punktu, kredito gavėjui negrąžinus paskolos ar jos dalies, palūkanų, kitų mokėjimų, per 5 darbo dienas nuo pirmo raštiško banko mokėjimo reikalavimo, atsakovė įsipareigojo atlyginti susidariusį įsiskolinimą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovė apie pasikeitusius išieškotojus ieškovės buvo informuota, taip pat paraginta padengti ieškovės perimtą dalį susidariusio įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį, 2020 m. liepos 15 d. ir spalio 23 d. pranešimais (CK 6.109 straipsnis). 2021 m. balandžio 30 d. antstolė L. P. raštu Dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-109-16252 pažymėjo, kad trečiasis asmuo I. V. SIA „B2Kapital“ yra skolingas pagal 2015 m. spalio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį 22730,41 Eur, iš kurių 12290 Eur negrąžinto kredito, 204,71 Eur nesumokėtų palūkanų, 10113,84 Eur įsipareigojimo nevykdymo palūkanų paskaičiuotos reikalavimo sutarties sudarymo dienai, 90,00 Eur nesumokėtų laiškų siuntimo mokesčių, 31,86 Eur nesumokėto turto draudimo mokesčio bei 16 procentu metiniu įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant jas nuo 12494,71 negražinto kredito bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. sausio 31 d. iki visiško skolos išieškojimo. 2021 m. birželio 30 d. ieškovė į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 21 d. antstolės L. P. patvarkymas Dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-21-109-33404, kuriame nurodoma, kad vykdant vykdomąjį dokumentą 2020 m. rugpjūčio 13 d. gautas UAB „B2Kapital“ prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Pagal 2020 m. kovo 1 d. skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PR-20-220 kreditorius B2kapital SIA, į.k. 40103645131 perleido reikalavimo teises į skolininko I. V. skolą naujam kreditoriui UAB “B2Kapital“, į.k. 225516770. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, pradinis išieškotojas pakeistinas į naująjį išieškotoją UAB „B2Kapital“, į.k. 225516770. Visi veiksmai, atlikti po įstojimo į vykdymo procesą, naujajam išieškotojui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi pradiniam išieškotojui. Kadangi kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, atsakovei apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta, todėl UAB ,,B2Kapital“ laikytina tinkama ieškove (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis, CPK 48 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nurodytų Kreditavimo ir Laidavimo sutarties nuostatų pagrindu, sudariusi 2020 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. PER-20-220, perėmusi dalį Pradinės kreditorės reikalavimo teisių pagal Kreditavimo ir Laidavimo sutartis: 22 730,41 Eur negrąžinto kredito ir 16 procentų metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų nuo 12 494,71 Eur negrąžinto kredito bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki visiško skolos išieškojimo – ir reikalavimo užtikrinimo priemones pagal Laidavimo sutartį, pagrįstai reiškia ieškinį atsakovei kaip solidariai skolininkei dėl skolos išieškojimo (CPK 178, 185 straipsniai).

14. CK 6.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Pabrėžtina, kad atsakovė ir neginčija to fakto, jog ji nevykdo kreditorinių įsipareigojimų, prisiimtų Laidavimo sutartimi.

15. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštais reikalavimais, kadangi Laidavimo sutartį buvo priversta pasirašyti kaip laiduotoja, taip pat Pradinė kreditorė prieš sudarant Laidavimo sutartį nevertino atsakovės turtinės padėties, kuri, pasak jos, tuo metu buvo itin prasta.

16. Pažymėtina, kad Laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovė S. P. ir trečiasis asmuo I. V. gyveno santuokoje. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta – (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutartimi finansuotas buto pirkimas, kurį sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai yra šeimos poreikių tenkinimui. Taigi, vertinant atsakovės S. P. ketinimus sudarant Laidavimo sutartį matyti, kad iš esmės atsakovės ir trečiojo asmens I. V. valia buvo tokia pat, tai yra bendra – gauti kreditą už kurį jie galėtų kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti gyvenamąją patalpą ir joje gyventi. Taip pat pažymėtina, kad nurodyta Laidavimo sutartis yra dvišalis sandoris, nes jai sudaryti buvo būtina dviejų šalių priešpriešinė valia – kreditoriaus ir laiduotojo (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys, 6.160 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė buvo supažindinta su Kreditavimo ir Laidavimo sutarčių sąlygomis, jai buvo žinoma, jog prievolės nevykdymo atveju pagal Kreditavimo sutartį ji kartu su sutuoktiniu taps solidariai atsakinga už tinkamą prievolės įvykdymą ir tai patvirtino pasirašydama Laidavimo sutartį. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog prieš sudarant Laidavimo sutartį, Laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovės atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas arba, kad sandoris buvo sudarytas dėl piktavališko susitarimo tarp jos sutuoktinio ir Pradinės kreditorės. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nenurodė jokių argumentų, kodėl jos teigimu, Laidavimo sutartis neatspindi tikrosios jos valios, taip pat nedetalizavo, kaip ir kodėl ji buvo priversta pasirašyti kaip laiduotoja.

17. CK 6.67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo. Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiškia, skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas finansų įstaigai įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Finansų įstaigos kliento sąvoka atskleista FĮĮ 2 straipsnio 8 dalyje – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Trečiojo asmens Luminor bank AS pagrįstai nurodoma, jog asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos FĮĮ 31 straipsnio nuostatos, tai yra Pradinė kreditorė teisiškai nebuvo įpareigota vertinti laiduotojos mokumo. Sutinkamai su CK 6.67 straipsnio 4 dalimi, pareiga įvertinti laiduotojos mokumą teko laiduotoją pasiūliusiam asmeniui – trečiajam asmeniui I. V.. Visas santuokoje įgytas turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), iš ko spręstina, kad vienam sutuoktiniui (trečiajam asmeniui I. V.) negalėjo būti nežinoma kito sutuoktinio (atsakovės) turtinė padėtis.

18. Be to, dar prieš sudarant Laidavimo sutartį atsakovė puikiai žinojo, kad Kreditavimo sutarties nevykdymo atveju, jai kiltų solidari pareiga savo turtu dengti kreditą ir kitus iš Kreditavimo sutarties kilsiančius mokėjimus. Vadinasi, prieš sudarydama Laidavimo sutartį, atsakovė privalėjo pati įsivertinti sudaromo sandorio pagrindu priimamas pareigas ir savo finansines galimybes vykdyti galinčius ateityje atsirasiančius skolinius įsipareigojimus – t.y. elgtis kaip bonus pater familias - pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus, turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba iš viso susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Kadangi Kreditavimo sutartis buvo sudaryta, atsakovė sutiko laiduoti už sutuoktinį, darytina išvada, kad tiek trečiajam asmeniui, tiek ir atsakovei siekiant įsigyti šeimos gyvenamąją patalpą Kreditavimo ir Laidavimo sutarčių pasirašymo metu nekilo abejonių dėl atsakovės galimybių, kilus būtinybei, padengti skolą.

19. Atsakovė S. P. žinodama apie teisme nagrinėjamą bylą, priešpriešinių įrodymų nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, įgalioto atstovo byloje nepaskyrė (CPK 178, 185 straipsnis). Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nurodant nedalyvavimo priežastis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl darytina išvada, kad atsakovei buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į ieškinį, kurį ji pateikė, ir/ar pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius ar patvirtinančius leistinus rašytinius įrodymus ir dalyvauti teismo procese, tačiau atsakovė šiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo.

20. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 22 730,41 Eur negrąžintą kreditą ir 16 procentų metines palūkanas skaičiuojant jas nuo 12 494, 71 Eur negrąžinto kredito bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. sausio 30 d. iki visiško skolos išieškojimo, tenkintini visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai ieškovei iš atsakovės priteistinos jos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 511 Eur žyminis mokestis ir 102,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovei per Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, viso – 613,85 Eur.

Dėl sprendimo atsakovei įteikimo

23. CPK 275 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos. CPK 805 straipsnio 2 dalyje nustatyta šios bendros taisyklės išimtis: jeigu užsienyje esanti šalis nepaskyrė ir nenurodė Lietuvos Respublikoje gyvenančio atstovo arba įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje gyvenančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Pažymėtina, kad atsakovė 2021 m. vasario 3 d. gavusi teismo pranešimą dėl pareigos paskirti atstovą arba įgaliotą asmenį, per nustatytą terminą šios pareigos neįvykdė, pateikė byloje atsiliepimą prašydama teismo visus dokumentus susijusius su byla siųsti jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pranešime ne tik buvo informuojama apie atsakovės pareigą pranešime nurodytu terminu pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, bet ir paminėtos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, taip pat, kad nenurodžius įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai susiję su byla ir skirti atsakovei liks byloje ir bus laikomi įteiktais. Tokiomis aplinkybėmis teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo patvirtinta kopija esanti byloje bus laikoma įteikta atsakovei papildomai išsiunčiant paštu sprendimo patvirtintą kopiją atsakovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. P. 22 730,41 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties eurų 41 ct) skolą, 16 (šešiolikos) procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojant jas nuo 12 494,71 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 71 ct) negrąžinto kredito bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. sausio 30 d. iki visiško skolos išieškojimo bei 613,85 Eur (šešių šimtų trylikos eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.