- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-122-354/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46281-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu K. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš K. S. priteista 117,39 Eur žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui vieną kartą spyrė A. P. į veidą ir jį sužalojo – sulaužė nosies kaulus, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju palaiko draugiškus santykius ir susitaikė. Pažymi, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir pastarasis jam neturi jokių pretenzijų.
2.2. Be to, K. S. skunde nurodo, kad nori pradėti gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti, mokytis, daugiau nebenusikalsti ir keisti savo gyvenimo būdą. Teigia, kad nori auginti savo vaiką. Prašo suteikti šansą pasitaisyti, nurodo, kad būdamas laisvėje gali įrodyti, jog gali pasikeisti.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo K. S. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo pritaikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
5.1. BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.), taip pat įvertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012).
5.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis K. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino, su nukentėjusiuoju susitaikė. Taigi, nagrinėjamu atveju galima pagrįstai konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų sąlygų buvimą, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį būtinas pagrindas manyti, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrindo tokiam manymui nėra. Pažymėtina, kad K. S. yra net 9 kartus teistas, teistumas neišnykęs, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, beveik visos K. S. padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinės, paskutinį kartą jis teistas 2018 m. birželio 4 d., taigi naują nusikalstamą veiką K. S. padarė nepraėjus net 4 mėnesiams po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu, tai paneigia apelianto deklaruojamas aplinkybes, jog būdamas laisvėje jis gali pasitaisyti ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 109–149), be to, apeliantas yra ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 151–154), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 155, 156), nors yra nustatyta viena K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), tačiau yra nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo didesnį K. S. ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, duoda pagrindą manyti, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, jog tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. K. S. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, taikant BK 38 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nebus pasiekti. Kolegija pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad K. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.
6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.