Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-1048/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-22Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
1-53-1048/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46281-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Nukentėjusysis
A. P.
Kaltinamasis
V. G., K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-1048/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46281-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Ilonai Valienei,dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei,nukentėjusiam A. P.,kaltinamiesiems V. G. ir K. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, teistas:

1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-11-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-09-03 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Šiaulių apygardos teismo 2007-12-12 nuosprendžiu ši bausmė pakeista ir, subendrinus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2006-11-24 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2007-12-12 nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-12-13 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę;

5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-10 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 20 parų arešto bausme;

6) Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 64¹ straipsnį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams; Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

7) Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 64¹ straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-12-15 nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

8) Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2018-02-02 paleistas atlikęs bausmę;

9) Akmenės rajono apylinkės teismo 2018-06-04 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-11-04 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 8 MGL dydžio bauda, kurios išieškojimas baigtas 2018-08-13,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis 2018-09-24 apie 15.00 val. Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui vieną kartą spyrė A. P. į veidą ir jį sužalojo – sulaužė nosies kaulus, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis 2018-09-24 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui vieną kartą kumščiu sudavė A. P. į kairę veido pusę ir tokiais savo veiksmais sukėlė A. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. S. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinimą pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus. Pas draugą A. P. (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) yra gyvenęs apie 5 mėnesius. V. G. tą vakarą matė pirmą kartą. Buvo 2018 m. rugsėjo vidurys, rytas. Išvakarėse išgėrė ir išsiskirstė, o trise liko miegoti pas A. Atsikėlė ryte, buvo bloga, cigarečių neturėjo. S. paskambino V. G., susitarė susitikti. V. G. turėjo cigarečių ir porą alaus. Susitiko prie miško ir grįžo pas A., išgėrė alų, parūkė, bet pasirodė mažai. V. turėjo pinigų – 500 kronų. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) V. pasikeitė pinigus ir parvežė porą pakuočių alaus. Pas A. prie stalo sėdėjęs K. S., V., S. ir R. pradėjo gerti. Visi apgirto ir pradėjo ginčytis. G. su P. ginčijosi tarpusavyje, o K. S. įsikišo ir gavosi konfliktas. K. S. supyko ant A. ir pribėgęs prie jo spyrė į veidą. A. pradėjo bėgti kraujas. K. S. mano, kad jis sulaužė A. nosį. K. liepė A. eiti nusiprausti. A. nusiprausė ir vėl grįžo prie stalo. K. nežinojo ir nematė, kad V. trenkė. Po K. spyrio A. dingo, o prieš spyrį K. nematė jokių sužalojimų. A. niekuo nesiskundė, rėkė visi vienas ant kito ir tiek. Atvažiavus policijai K. S. pabėgo – užlipo ant palėpės ir pasislėpė, nes buvo paieškomas dėl bausmės vykdymo, po to pats nuėjo į policiją ir prisidavė. K. S. pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarytiems veiksmams. Jis pažymėjo, kad jo visos padarytos nusikalstamos veikos yra dėl alkoholio. Sutinka atlyginti visą žalą, reikalaujamą priteisti civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis V. G. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rudenį buvo kaip tik grįžęs iš komandiruotės. Vakare buvo pas kaimyną A. P. namuose. Be jo ten dar buvo K. S. ir S. G., kurių jis nepažinojo. Nusinešė alaus, išgėrė ir jis išėjo, o kiti pasiliko. Ryte jam paskambino S. ir paklausė, ar turi cigarečių. V. G. atsakė, kad turi, atneš. Kaip tik turėjo namuose dar porą alaus, kurį pasiėmė. Susitiko pusiaukelėje prie miškelio ir nuėjo pas kaimyną A. P.. Išgėrė tą alų, bet pasirodė mažai. Tuomet pasisamdė mašiną iki Mažeikių, kad pavežtų, turėjo 500 kronų, reikėjo išsikeisti. Išsikeitę kronas nusipirko alaus porą pakuočių ir grįžo pas kaimyną. Išgėrę vieną pakuotę, apsvaigo ir pradėjo visi tarpusavyje ginčytis. Žodis po žodžio ir kaltinamasis V. G. dešinės rankos kumščiu trinktelėjo A. P.. Sužalojimų nesimatė, A. P. jautėsi gerai. V. G. įsidėmėjo kraują, kurį plovėsi A. P., ir pagalvojo, kad jam pakilo kraujo spaudimas. Neatsimena, kas iškvietė policiją ir greitąją. Atvykę pareigūnai V. G. alkotesteriu nustatė 2,6 promilių girtumą. Po to, kai V. G. sudavė A. P., šis kažkur išėjo. Mano, kad negalėjo jam sulaužyti nosies. Pareigūnai liepė eiti namo, ir visi išsiskirstė. Nežino, ar K. S. sužalojo, bet jis (V. G.) taip tikrai negalėjo sužaloti.

Paskelbus kaltinamąjį aktą, abu kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir abu kaltinamieji.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir kaltinamojo V. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jų pačių visiško prisipažinimo, visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-24 apie 15.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), su kompanija jaunuolių gėrė alkoholinį gėrimą – alų. Pas jį namuose buvo S. G., K. S., L. R. ir V. G.. Išgertuvių metu tarp jo ir V. G. kilo žodinis konfliktas. Į konfliktą įsijungė ir K. S., kuris spyrė koja jam vieną kartą į veidą. Jis tuo metu sėdėjo ant kėdės. Kai K. S. jam spyrė į veidą, jam iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas, svaigo galva. Jis bandė iš namų išeiti, tačiau niekas jo neišleido. Kai jis bandė išeiti iš namų, V. G. trenkė jam kumščiu į veidą. Po to, kai V. G. jam sudavė smūgį, jis, greičiausiai, trumpam buvo praradęs sąmonę. Kadangi jam iš nosies stipriai bėgo kraujas, K. S. liepė jam eiti nusiprausti. Išgertuvės tęsėsi toliau, o jis, kitiems nematant, išėjo į lauką ir pasislėpė krūmuose. Su savimi turėjo telefoną, todėl paskambino 112 ir išsikvietė pagalbą. Kai paskambino 112, jam pasidarė bloga, aptemo akyse, mano, kad prarado sąmonę. Atsipeikėjo tik atvažiavus policijai. K. S. tuo metu jau buvo iš jo namų pasišalinęs. Jį tuoj pat apžiūrėjo medikai ir išvežė į Šiaulių ligoninę, kur nustatė nosies kaulo lūžį. S. G. prieš jį nesmurtavo, jam fizinio skausmo nesukėlė. Jis mano, kad nosį jam sulaužė K. S., kuris koja spyrė jam į veidą. Civilinio ieškinio jį sumušusiam K. S. ir V. G. nereiškia ir nereikš. Prašo V. G. ir K. S. dėl jam sukelto fizinio skausmo ir patirtų sužalojimų nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 37-40);

Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-23 jis nuvažiavo į svečius pas K. S., kuris tuo metu gyveno pas kažkokį draugą (duomenys neskelbtini), kaimo pavadinimo nežino, namas stovi vidury laukų. Namuose buvo namo šeimininkas, K. S., S. G.. Visi gėrė alų. 2018-09-24 nuo pat ryto visi vėl gėrė alų, nes buvo bloga sveikata. Jis buvo neseniai atsikėlęs, kai išgirdo triukšmą. Kas ir dėl ko susipyko, jis nežino, nieko nematė. Nematė, kad namo šeimininkui A. P. bėgtų kraujas (b. l. 73-74);

Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), pas A. P. 2018-09-23 kartu su L. R. ir V. G. pas A. P. vartojo alkoholį – gėrė alų, K. S. tą dieną nebuvo. V. G. 2018-09-23 vakarą išėjo namo, o jie trise pasiliko miegoti. 2018-09-24 nuo pat ryto vėl atėjo V. G., visi nuėjo pas A. P. Vėl visi keturiese vartojo alkoholį. K. S. nebuvo. Begeriant ji su A. P. pradėjo konfliktuoti dėl to, kad šis pradėjo kratyti pelenus ant grindų ir laistyti alų, iškoneveikė jos būsimą vaiką. A. P. žodinio konflikto metu sėdėjo ant dviviečio minkštasuolio. Šalia sėdėjo L. R.. Ji A. P. stipriai pastūmė ir šis nukrito. Kiek matė, A. P. nukrito šonu ant grindų, o ji išbėgo į lauką. Būdama lauke išgirdo, kaip kažkas šaukė, jog A. P. bėga kraujas. Ji grįžo atgal į namą ir pamatė, kad A. P. iš nosies bėga kraujas. Ji padavė A. P. kažkokią medžiagos skiautę kraujui nusivalyti. A. P. išėjo iš namo, ji pagalvojo, kad A. P. nuėjo į tualetą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji nematė, ar V. G. sudavė A. P., gal ji tuo metu buvo lauke (b. l. 78-79);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2018-10-09 – 2018-10-10 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) A. P. nosies kaulų lūžis padarytas buku kietu daiktu; 2) kūno sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio metu, nėra būdingas griuvimo traumai; 3) sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą; 4) kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; 5) A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 69);

2018-09-24 15.35 val. alkoholio kiekio matuokliu A. P. nustatytas 1,48 promilių girtumas (b. l. 18);

2018-09-24 15.50 val. alkoholio kiekio matuokliu V. G. nustatytas 2;60 promilių girtumas (b. l. 18);

2018-09-24 15.55 val. alkoholio kiekio matuokliu L. R. nustatytas 2,75 promilių girtumas (b. l. 18);

2018-09-24 15.40 val. alkoholio kiekio matuokliu S. G. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 18);

2018-09-24 apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-28).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad 2018-09-24 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui kaltinamasis K. S. vieną kartą spyrė A. P. į veidą ir jį sužalojo – sulaužė nosies kaulus, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam A. P. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo K. S. tyčinių smurtinių veiksmų (spyrio į veidą), kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, todėl yra pagrindas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinime nėra inkriminuota aplinkybė, kad K. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę yra pagrindas pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, kad K. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvu ir šią aplinkybę laikyti kaltinamojo K. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. S. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė nesunkų nusikaltimą, padaryta veika tyčinė, baigta. K. S. devynis kartus teistas, beveik visos padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinės, paskutinį kartą 2018-06-04 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu K. S. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam už nusikalstamą veiką paskirta 60 parų arešto bausmė. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo abejingumą žmogaus orumui, sveikatai ir net gyvybei ir leidžia teigti, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Sistemingas baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimas rodo kaltinamojo socialinį pavojingumą. Kaip matyti, už padarytas smurtines nusikalstamas veikas kaltinamajam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurias atlikęs vėl pakartotinai darė tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, o skyrus laisvės apribojimo bausmę, jos vykdymo laikotarpiu padarė naują smurtinį tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas. Pažymėtina, kad už paskutinę nusikalstamą veiką K. S. paskirta arešto bausmė, tačiau neatlikus paskirtos arešto bausmės ir, be to, vengiant ją atlikti, vėl padaryta analogiška smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės rodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas neturėjo efektyvaus poveikio, K. S. nepadarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, adekvačiai nevertino jo pavojingumo ir toliau rinkosi draudžiamą ir pavojingą elgesį. Pažymėtina, jog kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 151-154), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 155, 156). Kaip pats kaltinamasis K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis slapstėsi nuo policijos pareigūnų, siekdamas išvengti jam paskirtos arešto bausmės. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio K. S. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį ir skiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis K. S. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2018-11-14 nutarimu K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą bausmę. (b. l. 177-179).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. G. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad 2018-09-24 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, name Nr. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui V. G. vieną kartą kumščiu sudavė A. P. į kairę veido pusę ir tokiais savo veiksmais sukėlė A. P. fizinį skausmą. . Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją, kas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abejonių nekelia. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas V. G. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo daugiau nedaryti nusikaltimų. Kaltinamasis V. G. nukentėjusiojo A. P. atsiprašė ir su juo susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Anksčiau V. G. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Bylos duomenimis, V. G. teistas 2010 m. už nesunkų nusikaltimą (už nusikalstamą veiką skirta bauda išieškota 2018 metais) (b. l. 84-88), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, administracine tvarka nebaustas (b. l. 89-90). V. G. šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, iki 2018-09-14 dirbo (duomenys neskelbtini) (b.l. 91, 92). Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog V. G. nedarys nusikalstamų veikų, ir esant visoms būtinoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas kaltinamąjį V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą dalyje dėl pareikšto kaltinimo V. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekiant V. G. paskatinti laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2018-10-16 nutarimu V. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 101-108). Paimta V. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra pridėta prie baudžiamosios bylos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Dėl civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš K. S. ir V. G. 117,39 Eur turtinės žalos už A. P. gydymą (b.l. 48-49). Prie ieškinio pateikė gydymo išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (b.l. 51). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas už A. P., nukentėjusiam nuo K. S. ir V. G. padarytų nusikalstamų veikų, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 117,39 Eur.

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktos pažymos matyti, kad nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidos sudaro 117,39 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, darytina išvada, kad yra pagrindas iš A. P. sveikatą sužalojusio asmens priteisti 117,39 Eur išlaidų už nukentėjusiojo A. P. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, jog A. P. sveikatos sužalojimas (nosies kaulų lūžis) padarytas dėl kaltinamojo K. S. veiksmų, t.y. K. S. padaryti veiksmai (spyris į veidą) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – sveikatos sužalojimu (nosies kaulų lūžiu), yra pagrindas nukentėjusiojo gydymo išlaidas priteisti iš sveikatą sužalojusio asmens – kaltinamojo K. S. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. savo veiksmais nukentėjusiajam A. P. sukėlė tik fizinį skausmą, dėl ko gydymas nebuvo reikalingas, pripažintina, jog nėra pagrindo gydymo išlaidų priteisti iš V. G., todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo K. S., o reikalavimas priteisti gydymo išlaidas iš V. G. atmestinas (BPK 115 1 dalis).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 273 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2018-11-14 nutarimu K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. G., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamąją bylą dalyje dėl V. G. pareikšto kaltinimo nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirta įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2018-10-16 nutarimu V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Paimtą V. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-1048/2019, grąžinti V. G..

Išaiškinti V. G., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. S. 117,39 Eur (vieną šimtą septyniolika Eur 39 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, Europos aikštė 1, Vilnius.

Atmesti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimo iš V. G.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė