- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-285-1035/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45499-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Valerij Lauš
- Advokatai
- Aloyzas Kruopys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Č. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo Č. J., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. M. atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Č. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 5 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuota Č. J. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Č. J. 2022 m. gruodžio 2 d. apie 00.43 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pravažiavus kitapus kelio esančią degalinę „Circle K“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu Č. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nuosprendį: 1) pašalinti teismo motyvą, kad jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis; 2) panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) arba sumažinti šios priemonės taikymo terminą iki 1 (vienerių) metų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Skundžiamame nuosprendyje netiksliai nurodytas Č. J. girtumo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2,21 promilių girtumas yra sunkus. Girtumas iki 2,5 promilės laikomas vidutiniu. Tokio girtumo laipsnio nustatymas turi esminės įtakos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminui, todėl jo įvertinimas tik kaip vidutinio turėtų lemti ir šios baudžiamojo poveikio priemonės termino sumažinimą arba jos netaikymą.
1.2. Teisė vairuoti kelių transporto priemones šiuo metu yra reikalinga dėl kelių priežasčių. Č. J. daugiau kaip 10 metų slaugo savo motiną S. J., kuriai dėl patirto infarkto neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos ir transporto poreikis, nes ji nepaeina ir nevaldo kairiųjų galūnių. Galimybė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga būtent slaugos tikslu. Be to, Č. J. dukra E. šiuo metu yra nėščia, ji yra netekėjusi, o būsimo vaiko tėvas kartu negyvena, dukros motina yra mirusi. Dukra turi dar vieną vaiką, kuriam dar nesuėję metai, abu gyvena Lietuvos šeimos krizių centre „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad kils įvairių situacijų, kai dukrą ir jos vaikus reikės pavežti.
1.3. Č. J. suvokia, kad vairuodamas neblaivus pasielgė nusikalstamai neatsakingai, tačiau jis padarė išvadas ir daugiau nesės prie vairo neblaivus. Jo požiūris į padarytą veiką, jo artimųjų būklę ir pagalbos poreikį, atsitiktinį jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kurį konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra tos sąlygos, kurios leidžia sušvelninti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones arba jos apskritai neskirti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Č. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Č. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), prašydamas ją panaikinti arba sumažinti jos taikymo terminą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – tai teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-14-511/2018).
Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Č. J., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) ir turto (transporto priemonės) konfiskavimą. Iš tiesų, pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Tokiu atveju siekiama prevencinių ir asmens elgesio korekcijos tikslų, t. y. apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir jį paveikti taip, kad nebedarytų naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.
Teisėjų kolegija, pritardama apelianto gynėjui, pažymi ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Č. J. uždraudimą naudotis specialia teise ir nustatydamas jo terminą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, atsižvelgė į tai, kad Č. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,21 promilių girtumas, vairavo nakties metu, esant nepalankioms oro sąlygoms. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad šių sąlygų visuma turėjo įtakos eismo įvykiui, kurio metu apgadintas paties Č. J. automobilis ir nulenktas apšvietimo stulpas. Tokios būklės asmeniui vairuojant transporto priemonę paprastai kyla reali grėsmė tiek paties, tiek kitų asmenų sveikatai ir turtui, o nagrinėjamu atveju dėl Č. J. veikos kilo minėtos realios pasekmės. Vien šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Č. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė išvadą, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie jo požiūrį į padarytą veiką, artimųjų būklę ir pagalbos poreikį, atsitiktinį jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį yra labiau aktualūs sprendžiant uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino klausimą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Č. J. anksčiau nėra teistas, nėra baustas už vairavimą išgėrus, per penkerius metus padarytas tik vienas administracinis nusižengimas (greičio viršijimas), tačiau jis padarytas 2018 m., veikos padarymo metu Č. J. neturėjo galiojančių nuobaudų, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai išgyvena, suprato, kokias itin neigiamas pasekmes, nepatogumus patirs jis ir jo šeima dėl jo netinkamo elgesio. Taigi, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, ir aplinkybes, dėl kurių buvo nuspręsta Č. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas nusprendė paskirti Č. J. uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, t. y. artimam baudžiamajame įstatyme nustatytam minimaliam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, paskyrė tinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ir tinkamai nustatė jos terminą. Nors apeliantas, nesutikdamas su šia priemone ir jos terminu, nurodo išimtinai tik jam naudingas aplinkybes, susijusias su jo patiriamais suvaržymais ir praradimais, teisėjų kolegija, be pirmosios instancijos teismo minėtų Č. J. nepalankių aplinkybių (vairavimas nakties metu, esant nepalankiomis sąlygomis, eismo įvykio sukėlimas) atkreipia dėmesį ir į kitas svarbias aplinkybes. Č. J. apsvaigimas nuo alkoholio žymiai viršijo ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pirmo neblaivumo patikrinimo metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,63 promilių etilo alkoholio koncentracija, antro patikrinimo metu – 2,21 promilių.
Apelianto teigimu, teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra būtina dėl kelių priežasčių. Jis daugiau kaip 10 metų slaugo savo motiną S. J., kuriai dėl patirto infarkto neterminuotai nustatytas nuolatinės slaugos ir transporto poreikis, ji nepaeina ir nevaldo kairiųjų galūnių, todėl galimybė vairuoti labiausiai reikalinga dėl motinos slaugos. Č. J. dukra šiuo metu yra nėščia (laukiasi dvynukų), būsimo vaiko tėvas kartu negyvena, vyksta skyrybų procesas, dukros motina yra mirusi. Dukra turi dar vieną vaiką, kuriam nėra suėję metai, abu gyvena Lietuvos šeimos krizių centre „(duomenys neskelbtini)“, todėl gali kilti įvairių situacijų, kai dukrą ir jos vaikus reikės pavežti. Taip pat reikia prižiūrėti nuo miesto nutolusią sodybą. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia apeliantui ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir paprastai jie nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės (išskyrus aplinkybę, kad jo dukra laukiasi) egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos neatgrasė nuo nusikalstamos veikos darymo – jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, tačiau, būdamas neblaivus, vis tiek sėdo prie vairo. Šiuo atveju apelianto nurodytos priežastys, dėl kurių jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (skubėjo į sutuoktinės ir dukros konfliktą, bet pasinaudoti taksi paslaugomis nebuvo galimybės) nemažina veikos pavojingumo. Dėl tokio apelianto poelgio kilusios neigiamos pasekmės, pritaikius jam baudžiamojo poveikio priemonę, laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2,21 promilių girtumas yra sunkus, nes, pasak apelianto, girtumas iki 2,5 promilės yra laikomas vidutiniu. Apelianto teigimu, girtumo laipsnio nustatymas tik kaip vidutinio turėtų lemti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sumažinimą arba netaikymą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko iš dalies pagrįstais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintą Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarką girtumo laipsniai gali būti: lengvas (kai alkoholio koncentracija viršija 0,4 promilės iki 1,5 promilės), vidutinis (viršija 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ir sunkus (viršija 2,5 promilės). Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 nutarimu „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ minėtas nutarimas pripažintas netekusiu galios, o nauju nutarimu patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvokos „lengvas, vidutinis ir sunkus girtumai“ nebevartojamos. Pažymėtina, kad šios sąvokos buvo vartojamos nebegaliojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tačiau šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taip pat kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, minėtos sąvokos nevartojamos. Taigi, pirmosios instancijos teismas suklydo, turint omeny anksčiau galiojusią minėtą tvarką, nurodydamas, kad 2,21 promilių girtumas yra sunkus, tačiau tai neturi teisinės reikšmės šiai bylai, kadangi, kaip minėta, girtumo laipsnio apibūdinimas kaip lengvo, vidutinio ar sunkaus nebeaktualus, svarbus tik nustatytas konkretus promilių skaičius, kuris pirmosios instancijos teismo nurodytas teisingai. Teisėjų kolegija, taisydama šią pirmosios instancijos teismo klaidą, šalina iš skundžiamo nuosprendžio motyvus, kad 2,21 promilių girtumas yra būtent sunkus girtumas. Papildomai pažymėtina, kad Č. J. teiginys, jog girtumo (neblaivumo) laipsnio nustatymas, kaip vidutinio, turi lemti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sumažinimą arba netaikymą, yra nepagrįstas. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą lemia ne tik nustatytas girtumo (neblaivumo) laipsnis, bet visuma aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, kurias pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise yra pakankamai individualizuota, adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui ir Č. J. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Č. J. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.