Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-579-1133/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-03-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-09
Bylos Nr.
1-579-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45499-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
Č. J.
Advokatai
Aloyzas Kruopys
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-579-1133/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45499-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.3.6.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, Žydrūnas Katkevičius,kaltinamajam Č. J. ir jo gynėjui advokatui Aloyzui Kruopiui,laiduotojai I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Č. J., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. J. 2022 m. gruodžio 2 d. apie 00:43 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pravažiavus kitapus kelio esančią degalinę „Circle K“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Č. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 2 d. po darbo su draugais žaidė bilijardą. Sutiko seniai matytus draugus, kurie buvo atvykę iš užsienio. Vairuoti nesiruošė, galvojo palikti automobilį ten, kur atvažiavęs pastatė. Žaisdamas bilijardą suvartojo apie 300 g „Trejos devynerios“. Balandžio mėnesį dukra pagimdė jam anūkę. Jo žentas visiškai prapuolė iš akiračio. Dukra ir anūkė liko vienos kaime, todėl jis jas parsivežė į namus, tačiau dėl to nepasitarė su žmona. Jo žmona su jo jaunėle dukra labai pykstasi dėl menkiausių dalykų. Tarp žmonos ir jo jaunėlės dukros įvyko konfliktas. Jam paskambino dukra ir paprašė greičiau atvažiuoti. Kvietė taksi du kartus, bet taksi neatvažiavo. Išėjęs į lauką sušalo. Nuėjo pasišildyti į automobilį. Gavo žinutę, kad taksi automobilių artimiausiu metu nebus, jautėsi neblogai, todėl nutarė važiuoti. Oras buvo labai bjaurus, pustė, buvo slidu, sumažino greitį, mašina tapo nevaldoma, įvažiavo į stulpą. Nuo smūgio telefonas įkrito tarp sėdynių, jo rasti nepavyko. Privažiavo žmogus, paprašė, kad jis iškviestų policiją. Sulaukė policijos, davė parodymus, įvykdė visus reikalavimus. Dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), antras darbas – vairuoja mikroautobusiuką ir išvežioja medžiagas. Įmonėje yra trys (duomenys neskelbtini), bet jis vienintelis turėjo teisę vairuoti. Įmonė yra nedidelė, neturint vairavimo teisių, labai komplikuojasi darbas. Su įmonės direktoriumi yra labai susidirbę, kartu dirba jau 20 metų. Dirba nestandartinį darbą baldų gamyboje, sunku rasti naują darbuotoją. Prašo sumažinti vairavimo teisių atėmimo laikotarpį. Dirbo visoje Lietuvoje, važinėjo į Kauną, Panevėžį, Širvintą, Palangą, Druskininkus. Jo mamai (duomenys neskelbtini) metų. Ji nuo 2011 metų gyvena su juo. Jai yra nustatyta (duomenys neskelbtini), laikas nuo laiko tenka ją nuvežti pas gydytojus tyrimams. Jai yra nustatyta 1 grupė, visiška negalia. Jis yra vienintelis sūnus, kuris ją prižiūri.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be Č. J. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis):

Liudytojo E. K. (E. K.) 2022 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2022 m. gruodžio 2 d. apie 00:30 val. jis su jam priklausančiu automobiliu važiavo Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu, nuo Pašilaičių mikrorajono į Pilaitės pusę. Prieš degalinę „Circle K“, kuri yra priešingoje aplinkkelio pusėje, pastebėjo dešinėje pusėje kelkraštyje stovintį automobilį. Kadangi jis jam kažkuo pasirodė įtartinas, jis išlipo iš savo automobilio ir nuėjo pažiūrėti, kas nutiko. Priėjęs prie minėto automobilio, pamatė, kad tai „Audi“ modelio automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užvažiavęs ant bortelio. Šalia automobilio, ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo nulaužtas apšvietimo stulpas. Minėtas automobilis buvo apgadintas: automobilio kėbulas, kairės pusės priekinis žibintas, priekinis ratas. Iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kuris elgėsi adekvačiai, bendraujant prisipažino, kad jis prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus ir padarė eismo įvykį. Automobilyje be vairuotojo daugiau žmonių nebuvo. Minėtas vyras prisipažino, kad yra kaltas, norėjo iškviesti policijos pareigūnus, tačiau nerado savo telefono, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kadangi lauke buvo šalta, jis minėtam vyrui pasiūlė pasišildyti jo automobilyje. Maždaug po 15-20 min. atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė būtent tą asmenį, kuris sėdėjo už minėto automobilio vairo. Visą tą laiką, nuo eismo įvykio iki kol atvyko policijos pareigūnai, automobilio „Audi“ vairuotojas buvo kartu su juo, ir jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 18-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės I. V. 2022 m. gruodžio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 2 d. apie 00:43 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. buvo gautas pranešimas, kad važiuojant Vakariniu aplinkkeliu link Lazdynų ir pravažiavus degalinę „Circle K Talinas“, dešinėje pusėje pranešėjas mato, kad automobilis „Audi“, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stulpą. Vairuotojas neblaivus. Greitosios medicininės pagalbos atsisakė. Įvykio vietoje nustatyta, jog automobilio „Audi“ vairuotojas Č. J., kuris paaiškino, kad vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, apgadino jį bei savo automobilį. Paklausus vyro, prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad maždaug prieš valandą. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2.63 promilių girtumas, po 22 minučių - 2.21 promilių girtumas. Įvykis filmuotas „BODY 1740“, „BODY 1741“ (b. l. 13).

Iš vaizdo įrašų, darytų pareigūnų „Body“ kamera matyti, kad pateikti į bylą 6 vaizdo įrašai: įraše 2022_1202_005916_010.MP4 matyti, kaip atvyko policijos pareigūnai, įvykio vietoje stovi pranešėjas ir Č. J., kuris dėl nuvažiavimo nuo kelio nurodo, kad „kai vairuotojas neblaivas, tai taip ir gaunasi“, nurodo kad važiavo namo iš susitikimo su draugais. Sutinka su viskuo. Gėrė „Tris devynerias“ apie 200 g. Nesuprato kas įvyko, galvojo nuvažiuos, sumėtė. Matosi nulenktas apšvietimo stulpas. Įraše Nr. 2022_1202_005940_005.MP4 matosi, kad Č. J. nurodė, kad suvartojo 200 g „Trejų devynerių“, paskutinę išgėrė prieš pusvalandį prieš išvažiuojant. Matosi, kaip pučia į alkotesterį ir pripučia 2,63 promiles neblaivumo. Pareigūnas nurodo, kad kelias – ledas. Č. J. nurodo, kad jį dėl to sumėtė. Vaizdo įraše Nr. 2022_1202_010915_012.MP4 matyti, kaip fiksuojama įvykio vieta, nuvažiavęs nuo kelio Č. J. vairuotas automobilis, už jo nuverstas apšvietimo stulpas. Vaizdo įraše Nr. 2022_1202_012150_007.MP4 matyti, kaip antrą kartą matuojamas neblaivumas, nustatomas 2,21 promilių neblaivumas.

Neblaivumo nustatymo 2022 m. gruodžio 2 d. aktas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 2 d. 01.02 val. Č. J. nustatytas 2,63 promilių girtumas (pirmu pūtimu) ir 01.23 val. - 2,21 promilių girtumas (antru pūtimu). Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Stovėdamas pirštu negalėjo pataikyti į nosies galą, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos (b. l. 21).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0751“ rodmenimis, kurio metrologinė patikra galiojo iki 2022 m. gruodžio 29 d., iš kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio 2d. 1.02 val. buvo nustatytos 2,63 promilės neblaivumo, o 1.23 val. – 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 22-24).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. gruodžio 2 d. protokolu su fotolentele, kuriuose matyti nuo kelio, ant kelkraščio užvažiavęs kaltinamojo vairuotas automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimai, nuverstas apšvietimo stulpas (b. l. 25-39).

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Č. J. (b. l. 42).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog įrodyta, kad Č. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,21 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo Č. J. kaltė įrodyta visų pirma paties kaltinamojo parodymais, kad prieš sėdant vairuoti buvo išgėręs apie 300 g alkoholinio gėrimo „Trejos Devynerios“, nesiruošė vairuoti, tačiau tarp dukros ir jo naujos sutuoktinės įvyko konfliktas, taksi neatvažiavo, jautėsi gerai, todėl nutarė vairuoti. Buvo bjaurus oras, pustė, pravažiuodamas greičio matuoklį ten šiek tiek pristabdė, nuo to automobilis pradėjo slysti ir tapo nevaldomas. Automobilį nunešė į dešinę pusę, todėl buvo kliudytas šalikėlės bortelis ir šalia esantis apšvietimo stulpas. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir vyriausiosios patrulės I. V. 2022 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad kaltinamasis Č. J. paaiškino, kad vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, apgadino jį bei savo automobilį. Paklausus vyro, prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad maždaug prieš valandą. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2.63 promilių girtumas, po 22 minučių pakartojus patikrinimą, jam buvo nustatytas 2.21 promilių girtumas. Šios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų „Body“ kamerų darytuose vaizdo įrašuose, kurie aprašyti pirmiau. Neblaivumo faktą įrodo įvykio vietoje nustatyti Č. J. neblaivumo požymiai ir etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, užfiksuoti 2022 m. gruodžio 2 d. neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo kaltinamasis sutiko, alkotesterio kvituose. Taigi minėti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis vairavo ir vairavo neblaivus ir jam, abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

Iš kaltinamo parodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog Č. J. suvokė, kad sėdo už automobilio vairo būdamas išgėręs stipraus alkoholio ir vairavo, būdamas neblaivus, bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad Č. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas I. M. (kaltinamojo dukros) prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Be to, teismas, įvertina ir laiduotojo asmenybę ir ar jis gali būti tinkamas laiduotoju. Priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

Nuoširdų gailestį dėl įvykio ir prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką teismas pripažįsta Č. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Šioje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas.

Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo vertinimu byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog Č. J., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai ir apgailestauja dėl padaryto, teigė, kad labai gailisi, savo poelgį vertina kaip kvailą, lengvabūdišką. Suprato, kad pakenkė ne tik sau, bet ir tai, kad jo poelgio pasekmes pajus ir šeima, mama, kuria reikalinga nuolatinė priežiūra. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš kaltinamojo apklausos teisme matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir iš tikrųjų dėl savo padarytos nusikalstamos veikos pergyvena. Kaip pirmiau minėta, Č. J. neteistas (b. l. 78). Jis dirba (b. l. 79). 2022 m. gruodžio 5 d. duomenimis per paskutinius 5 metus kaltinamais baustas 6 kartus už administracinių nusižengimų padarymą, daugiausiai už stovėjimą neleistinose vietose, vieną kartą už greičio viršijimą, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų iki įvykio neturėjo (b. l. 72-77). Teismo vertinimu, visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad Č. J. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Kaip minėta pirmiau, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010).

I. M. (kaltinamojo dukra) duodama paaiškinimus teisme nurodė, jog nori tėvui padėti, kad ateityje būtų geras pilietis ir nedarytų nusižengimų. Mano, kad jos įtaka bus nemenka. Tėvas jos nuomonės klauso, visada tariasi su ja dėl įvairiausių klausimų. Su tėvu santykiai šilti, nuoširdūs, gali apie viską pakalbėti. Mano, kad kiekvieną dieną turės su tėvu susiskambinti. Tėvas gailisi, supranta ką yra padaręs. Jis pats save baudžia. Tėvo poelgį vertina labai blogai. Jeigu kažkas atsitiktų su kitais žmonėmis, jis to niekada sau neatleistų. Tėvas padarė išvadas. Jis tapo ramesnis, sąmoningesnis. Tėvas alkoholiu nepiktnaudžiauja.

Kaltinamasis Č. J. taip pat teisme patvirtino, kad jo su dukra santykiai yra glaudūs ir stiprūs, kad jos nuomonė jam yra svarbi.

I. M. darbovietės, Vilniaus rajono 9-ojo notarų biuro, apibūdinama kaip atsakinga ir kruopšti. Niekada neturėjo drausminių nuobaudų ar papeikimų darbe. Ji pareiginga, verta pasitikėjimo, griežta, bet teisinga. Taip pat ji nestokojanti optimizmo, gerumo bei nuoširdumo žmogus.

Teistumo registro duomenimis I. M. praeityje neteista, 2023 m. sausio 27 d. duomenimis per paskutinius 5 metus du kartus bausta už administracinių nusižengimų padarymą, nuobaudos galioja.

Atsižvelgęs į išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, kad I. M. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas bei verta teismo pasitikėjimo, yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, savo pavyzdžiu ir asmeninėmis savybėmis galinti jam daryti teigiamą įtaką, kad Č. J. nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti Č. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą Č. J. nutraukti. Įvertinus ne tik anksčiau nurodytas nuteistajam palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas dviejų metų laidavimo terminas, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas tam, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo manymu baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamą asmenį) nuo vairavimo išgėrus alkoholio, kaltinamajam privalo būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti ir priklauso kaltinamajam, konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis Č. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,21 promilių girtumas, vairuota nakties metu, esant nepalankioms oro sąlygoms. Šių sąlygų visuma turėjo įtakos eismo įvykiui, kurio metu apgadintas paties kaltinamojo automobilis ir nulenktas apšvietimo stulpas. Buvo nustatytas iš ties didelis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, o tokios būklės asmeniui vairuojant kyla reali grėsmė tiek paties, tiek kitų asmenų sveikatai bei turtui. Taigi akivaizdu, jog Č. J. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kita vertus, tai pirma tokio pobūdžio veika, padaryta Č. J.. Č. J. anksčiau nėra teistas, nėra baustas už vairavimą išgėrus, be to per 5 metus padarytas tik vienas šiurkštus administracinis nusižengimas (greičio viršijimas), tačiau jis padarytas 2018 m. Įvykio metu Č. J. neturėjo galiojančių nuobaudų. Dėl padarytos veikos iš ties Č. J. nuoširdžiai išgyvena, suprato, kokias itin neigiamas pasekmes, nepatogumus patirs jis ir jo šeima dėl jo netinkamo poelgio. Teismas įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltininką bei padarytą veiką, mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks kaltininkui skirti artimą minimaliam teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – 1 (vienus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos (nuo 2022 m. gruodžio 5 d.). Teismas pažymi, kad kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonė ateityje Č. J. bus būtina atliekant darbines funkcijas, taip pat, kad jis prižiūri savo motiną, nėra išimtinės, kurios sudarytų pagrindą teismui neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės buvo žinomos Č. J. ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo.

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta naudojantis transporto priemone, be jos nusikalstamos veikos padaryti būtų neįmanoma, dėl to teismas kaltinamojo vairuotą automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendžia klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis, kurį vairavo Č. J., nuosavybės teise priklausė jam. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio vidutinę vertę veikos metu (VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2022 m. gruodžio mėnesį automobilio „Audi A6“ (pasirinkti 2001 m.) kaina su PVM buvo 1 370 Eur), pirmiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jų vertinimą, nesikartoja ir tik dar kartą pabrėžia, jog veika pavojinga, ji kėlė realią grėsmę eismo saugumui, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga iš kaltinamojo konfiskuoti automobilį, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.

Kiti klausimai

Kaltinamajam Č. J. paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 67-68): rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Prokurorės Renatos Augutavičienės 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu Č. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. birželio 5 d. (b. l. 61-62) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Bylos pabaigoje, prie bylos viršelio esantis kompaktinis diskas, su vaizdo įrašais, darytais pareigūnų „Body“ kamera, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Č. J., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą Č. J. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Č. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Prokurorės Renatos Augutavičienės 2022 m. gruodžio 5 d. Č. J. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Č. J. paskirtas kardomąsias priemones: 1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; 3) dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Č. J. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Č. J. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

I. M. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė