Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas periodiškai kas mėnesį vykdė savo pareigą mokėti atsakovei pagal paskolos sutartį mokėtinas įmokas, ko neginčija pati atsakovė.

2016-06-20 buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys pardavė po ½ dalį kiekvienam nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, ir po ½ dalį kiekvienam nuosavybės teise priklausančias 2475/1586200 dalis 1,5862 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dalis kainos pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį (10250 Eur ir 72250 Eur) iš pirkėjų pusės buvo tiesiogiai pervesta šalių solidariam kreditoriui AB SEB bankui priešlaikiniam ir visiškam paskolos sutarties padengimui.

Ieškovui 2016-12-27 gavus iš AB SEB banko pažymą Nr. 07.04.08-6388 paaiškėjo, kad šalims pardavus lygiomis dalimis minimo butą ir dalį žemės sklypo bei šių objektų pirkėjams atsiskaičius pagal sandorį pinigus pervedant tiesiogiai AB SEB bankui priešlaikiniam paskolos sutarties padengimui, susidarė 8805,63 Eur perviršis (perteklinės lėšos), kurį AB SEB bankas 2016-06-28 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui priklausė ½ dalis nuosavybės teise į minėtus parduotus daiktus; kad ieškovas lygiomis dalimis su atsakove pardavė 2016-06-20 notarinės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu jam priklausiusią ½ buto ir ½ dalį žemės sklypo, susidarius 8805,63 Eur perviršiui (perteklinės lėšos), kurias bankas pervedė atsakovei, susidarė situacija, kuomet atsakovė disponuoja ½ dalimi ieškovui priklausančių piniginių lėšų (8805,63 Eur / 2 = 4402,82 Eur), atsakovės gautų kaip perviršis pardavus jai bei ieškovui lygiomis dalimis priklausiusį turtą.

Ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, kurios pagrindu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017-01-18 pervesti 4402,82 Eur į ieškovo sąskaitą banke. Taip pat ieškovas informavo, kad nesumokėjus minėtos sumos, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos, procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovė per advokatą pateikė 2017-01-16 atsakymą į 2017-01-09 pretenziją dėl skolos sumokėjimo, kuria su skolos sumokėjimu ieškovui nesutiko. Atsakovė atsakyme nurodė šiuos nesutikimo su skola argumentus: neva ieškovas atsisakė savo teisių į pinigines lėšas, neva po santuokos nutraukimo ieškovas pasiėmė visus bute buvusius kilnojamuosius daiktus ir pan. Atsakovė nurodė nepagrįstus argumentus dėl skolos nemokėjimo.

2016 m. birželio 20 d. notarų biure buvo sudaryta ginčo buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią E. R. (buvusi Klimašauskienė) bei V. K. pardavė turtą pirkėjams už 85 000 Eur sumą (Sutarties 2.1 punktas). Dalį kainos pagal minėtą pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. 10 250 Eur bei 72 250 Eur pirkėjai tiesiogiai pervedė solidariam šalių kreditoriui AB SEB bankui visiškam paskolos sutarties grąžinimui. AB SEB bankas susidariusį 8 805,63 Eur perviršį 2016 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu pervedė E. R.. Tai numatyta Sutarties 1.3.1 bei 1.3.2 punktuose. Ieškovas sąmoningai nutyli aplinkybes, kad dar prieš sudarant minėto turto pirkimo - pardavimo sutartį, tarp šalių buvo susitarimas, jog perteklinės piniginės lėšos atiteks atsakovės naudai. Su kreditoriumi AB SEB banku 2008 m. spalio 1 d. sudarant kreditavimo sutartį minėtam turtui įgyti, kredito pradinis piniginis įnašas (15 000 Lt arba 4 344,30 Eur) buvo įneštas E. R. asmeninėmis piniginėmis lėšomis, ieškovas prie pradinio įnašo visiškai neprisidėjo. Ši aplinkybė ieškovui yra žinoma, tačiau jis nutyli. Ieškovas po santuokos nutraukimo (nors kilnojamieji daiktai teismo sprendimu ir buvo padalinti lygiomis dalimis) savo asmeninėn nuosavybėn paėmė visus ginčo bute buvusius bei jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusius kilnojamuosius daiktus - baldus, techniką ir kt. Atsakovės vertinimu, vien ieškovo iš buto paimtų atsakovei priklausiusių daiktų dalies vertė sudaro ne mažiau kaip 2 000 Eur sumą. Tai, kad ieškovas neįnešė pradinio įnašo dalies už imamą kreditą nekilnojamajam turtui įgyti bei savo asmeninėn nuosavybėn paėmė visus kilnojamuosius daiktus, buvusius parduotame bute bei priklausiusius šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šalys susitarė, kad nekilnojamąjį turtą pardavus gautos perteklinės pinginės lėšos liks atsakovės asmenine nuosavybe. Pažymi, kad esant tokiam susitarimui būtent atsakovė tvarkė visus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo reikalus, dėl ko taip pat patyrė atitinkamų išlaidų. Ieškovui 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 30 - ajame notarų biure sudarant nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį notaro akivaizdoje buvo paaiškinta, jog parduodant minėtus nekilnojamuosius daiktus ir atsiskaičius su solidariu kreditoriumi AB SEB banku liks atitinkamas piniginių lėšų perviršis, kuris bus grąžintas jo buvusiai sutuoktinei E. R.. Tačiau ieškovas, vykdydamas susitarimą su atsakove (jog atsakovei atitenka piniginių lėšų perviršis), minėto sandorio sudarymo metu pareiškė, jog jis į šias pinigines lėšas nepretenduos bei sutinka, jog jos atitektų buvusiai sutuoktinei. Iš tokių ieškovo veiksmų matyti, jog jis patvirtino tarp šalių egzistuojantį susitarimą dėl piniginių lėšų perviršio atitekimo atsakovės naudai.

Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 1.3.2. punkte yra nurodyta, kad 2016 m. birželio 6 d. AB SEB banko raštas „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“ Nr. VK1601139 kopija yra neatskiriama šios sutarties dalis ir priedas Nr. 1. Minėtame rašte yra aiškiai nurodytos tokios piniginės sumos perviršio grąžinimo sąlygos, o būtent, jog piniginių lėšų perviršis grąžinamas atsakovei. Jis yra sudėtinė Sutarties dalis. Šios sąlygos ieškovui buvo žinomos dar nuo 2016 m. birželio 20 d. ir jis joms ne tik, kad neprieštaravo, bet dar daugiau, išreiškė valią dėl tokios piniginės sumos pervedimo buvusiai sutuoktinei ir likimo jos asmenine nuosavybe. Tai patvirtina tą aplinkybę, jog šalys susitarė, kad minėta piniginė suma lieka atsakovės asmenine nuosavybe. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo elgesys, t. y. kuomet tokios piniginių lėšų pervedimo sąlygos jam buvo žinomos dar nuo 2016 m. birželio 20 d., piniginės lėšos į atsakovės sąskaitą banke buvo įskaitytos dar 2016 m. birželio 28 d., tuo tarpu ieškovas tik daugiau kaip po pusės metų, 2017 m. sausio 9 d. (prieš tai nė karto nesikreipęs į buvusią sutuoktinę) tik dėl jam žinomų priežasčių kreipiasi su pretenzija dėl neva esančios skolos padengimo. Tokie ieškovo veiksmai patvirtina tarp šalių buvus susitarimą (bei ieškovo sutikimą), jog piniginių lėšų perviršis būtų pervestas atsakovei ir liktų jos asmenine nuosavybe.

Teismo posėdyje šalys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 30 - ajame notarų biure buvo sudaryta 73,78 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2475/1586200 dalių 1,5862 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią E. R. ir V. K. pardavė butą už 85 000 Eur sumą (sutarties 2.1 punktas) (b.l. 12-24). Dalį kainos pagal minėtą pirkimo - pardavimo sutartį, t. y. 10 250 Eur ir 72 250 Eur pirkėjai tiesiogiai pervedė solidariam šalių kreditoriui AB SEB bankui visiškam paskolos sutarties Nr. 1550818012288-96 grąžinimui; kreditorius AB SEB bankas susidariusį 8 805,63 Eur perviršį (likusias lėšas), 2016 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu pervedė E. R. (b.l. 25).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar buvo šalių susitarimas dėl piniginių lėšų pasidalijimo tuo atveju, jei jų liks po ginčo buto pardavimo ir atskaitymo su banku; jei buvo, ar ieškovas sutiko, jog visas lėšų likutis atitektų atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Šiuo atveju aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė argumentuoja, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl lėšų perviršio, kuris atiteks atsakovei asmeninės nuosavybės teise, nes ieškovas neįnešė pradinio įnašo perkant butą ir jis savo asmeninėn nuosavybėn paėmė šalims priklausiusius bendrosios jungtinės nuosavybės teise visus kilnojamuosius daiktus, buvusius parduotame bute.

Pažymėtina, kad atsakovės nurodomam sandoriui sudaryti taikytina ir CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Atsakovė neginčija, kad buvo tik žodinis susitarimas.

Aplinkybė, kad notaro akivaizdoje buvo paaiškinta, jog parduodant nekilnojamuosius daiktus ir atsiskaičius su solidariu kreditoriumi AB SEB banku liks atitinkamas piniginių lėšų perviršis, kuris bus grąžintas jo buvusiai sutuoktinei E. R., neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Teisme liudytoju apklaustas notaras M. S., tvirtinęs pirkimo-pardavimo sandorį, nurodė, kad neatsimena, jog ginčo šalys tarėsi dėl perviršio pasidalijimo.

Atsakovės prašomi apklausti kiti liudytojai N. R. (atsakovės mama), I. A. ir L. A. (buto pirkėjai) nurodė, kad jų akivaizdoje šalys nekalbėjo kaip bus pasidalintas perviršis, t.y. taip pat iš esmės nepatvirtino atsakovės nurodomo susitarimo egzistavimo fakto.

Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nėra aptariama, jog visas piniginių lėšų perviršis atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise (CK 6.193 straipsnis).

Aplinkybės, jog piniginių lėšų pervedimo sąlygos ieškovui galimai buvo žinomos nuo 2016 m. birželio 20 d., piniginės lėšos į atsakovės sąskaitą banke buvo įskaitytos 2016 m. birželio 28 d., o ieškovas po pusės metų kreipiasi su pretenzija dėl skolos padengimo, iš esmės nėra reikšmingos, nes tuo atveju, jei ieškovui ir buvo žinomos piniginių lėšų grąžinimo aplinkybės, tai nereiškia, jog jo neveikimas reiškia sutikimą lėšas palikti atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Be to, tokios pretenzijos pareiškimas laike nėra apspręstas įstatymu, o asmens teisė yra rinktis kada ir kaip ginti savo pažeistą teisę.

Aplinkybė, jog ieškovas neprisidėjo prie pradinio įnašo (gaunant paskolą ir perkant butą), taip pat neturi esminės reikšmės, nes klausimas dėl turto padalijimo ir turtinių prievolių paskirstymo buvo išspręstas teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje dėl ginčo šalių santuokos nutraukimo (b.l. 6-11). Aplinkybė, kad ieškovas paėmė iš buto esamus daiktus, savaime nereiškia, jog jie yra tik ieškovo asmeninė nuosavybė. Tuo atveju, jei buvo šalių susitarimas, sietinas su šių daiktų paėmimu ir jų atlygintinumu, privalo įrodyti atsakovė, kuri sieja minėtą aplinkybę su susitarimo dėl perviršio egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad atsakovė nepateikė objektyvių ir pakankamai įrodymų apie minimų lėšų pasidalinimo teisinių santykių egzistavimą iki buto pardavimo ar vėliau, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovei kaip bendraturtei perduotos visos lėšos yra jos asmeninės. Kaip matyti, butas šalims priklausė po ½ dalį, todėl jos turėjo teisę į lygias gautinių lėšų dalis. Vien ta aplinkybė, kad pinigus bankas perdavė atsakovei nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tokios lėšos yra jos asmeninė nuosavybė (CPK 178, 185 straipsniai).

Tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti jam neperduotą 4402,82 Eur dydžio lėšų sumą, tuo pačiu tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo dienos - 2017-02-06 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 210 straipsniai).

Kiti byloje esantys įrodymai ir argumentai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovui 99 Eur žyminio mokesčio (b.l. 38, 44), 650 Eur advokato pagalbai apmokėti (b.l. 73-75, 109-111), o į valstybės biudžetą - 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovei nepriteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4402,82 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus du eurus 82 ct) skolos; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4402,82 Eur sumą nuo 2017-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 749 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.