Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. ir trečiojo asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui R. K., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 22 680,04 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-03-29 56 sklypų savininkai įsteigė Gyvenamųjų namų statybos bendriją „Gindulių sodybos“, statėsi namus, rengė inžinerinius tinklus ir komunikacijas. Ieškovė už tinklų įrengimą sumokėjo 1 205 933,29 Lt, t. y. kiekvienas bendrijos narys po 1/56 dalį, tačiau po to keli sklypai buvo padalinti į du. Atsakovas 2006-03-09 nuosavybės teise valdomą sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo būdu padalijo į du skirtingos paskirties žemės sklypus. Tokiu būdu mano, kad atsakovas, planuodamas dvigubai intensyvesnį turimo sklypo užstatymą ir naudojimą po padalijimo, būdamas sąžiningas, turėjo pasirūpinti susitarimu su bendrija dėl prisijungimo prie tinklų ir einamųjų mokėjimų sąlygų. Kadangi bendrijoje sklypų padaugėjo nuo 56 iki 59, todėl mano, kad atsakovas turi sumokėti 1/59 dalį už inžinerinius tinklus ir komunikacijas, t. y. 20 439,59 Lt, 1 465,50 Lt nario mokesčio ir 774,95 Lt vandens vartojimo išlaidų.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-09-05 į teismo posėdį neatvykus atsakovui ir jo atstovui sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovo priteisė 22 680,04 Lt skolos ir 680,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2011-09-28 teisme gautas atsakovo M. K. ir trečiojo asmens R. K. atstovo advokato A. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atstovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-05 sprendimą už akių ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-11-02 nutartimi atsakovo ir trečiojo asmens atstovo pareiškimo dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-05 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Spręsdamas dėl atsakovo ir trečiojo asmens atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje nustatė, kad liga paprastai nelaikoma svarbia nedalyvavimo priežastimi. Taip pat pažymėjo, kad atstovo sveikatos būklė nebuvo kritiška, jis turėjo visas fizines galimybes pranešti apie savo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, taip pat atstovas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie susidariusią situaciją, kuris savo ruožtu būtų informavęs teismą. Teismas konstatavo, kad atsakovas bei jo atstovas savo nedalyvavimo teismo posėdyje nepagrindė svarbiomis priežastimis ir be svarbių priežasčių laiku nepranešė negalintys teismo posėdyje dalyvauti. Atsakovas ir trečiasis asmuo nenurodo, kokių reikšmingų aplinkybių teismas nenustatė ir išsamiai neįvertino, taip pat nepridėjo šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atskiruoju skundu atsakovas M. K. ir trečiasis asmuo R. K. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – panaikinti 2011-09-05 sprendimą už akių ir paskirti bylos nagrinėjimą iš esmės. 2011-09-05 10.30 val. teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo asmens atstovas negalėjo dalyvauti dėl ūmios stuburo ligos, negalėjo teismo informuoti apie neatvykimo priežastis, nes tuo metu vyko pas gydytoją. Atsakovas ir trečiasis asmuo į posėdį neatvyko, nes jie yra atstovaujami advokato, jų dalyvavimas būtinu nepripažintas. Atsakovui priklausantis žemės sklypas pagal detalųjį planą buvo padalintas į du skirtingos paskirties žemės sklypus pagal visus tuo metu galiojančius teisės norminius aktus. Ieškovė detaliajam planui neprieštaravo ir tik po detaliojo plano patvirtinimo, 2006-05-27 GNSB „Gindulių sodybos“ visuotiniame susirinkime, priėmė nutarimą neleisti dalyti sklypų be bendrijos sutikimo ir kt. 2006-09-14 ieškovės valdybos posėdžio protokolu nutarta, kad naujai suformuotų sklypų savininkai turi teisę prisijungti prie bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų tik jiems sumokėjus bendrijai tokio pat dydžio piniginį įnašą už šių tinklų, gręžinių, valymo įrenginių, elektros įvado ir kelių įrengimus, kokį turėjo sumokėti kiekvienas iš 56 bendrijos narių. Padalijus žemės sklypą į du, atsakovui tenkanti dalis bendrojoje nuosavybėje nepasikeitė.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, ir esant visoms šioms sąlygoms: šaliai yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant pagrindžiančias neatvykimo į teismo posėdį priežastis, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, ir atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.

Dėl neatvykimo į teismo posėdį

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas, trečiasis asmuo ir jų atstovas 2011-05-18 buvo informuoti apie 2011-09-05 10.30 val. vyksiantį teismo posėdį (t. 1, b. l. 190–192). Aplinkybės, kad buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį, atsakovas ir trečiasis asmuo neginčija. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas A. S. nurodo, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ūmios stuburo ligos, taip pat negalėjo teismo informuoti apie neatvykimo priežastis, nes tuo metu vyko pas gydytoją.

Atsakovas ar jo atstovas laiku nepateikė prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo ir jo atstovo argumentus dėl jų neatvykimo į 2011-09-05 10.30 val. teismo posėdį (CPK 246 str. 2 d.). Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas nedalyvavimą teismo posėdyje pateisinančius įrodymus (2011-09-05 siuntimą tirti, konsultuoti ir gydyti) teismui pateikė jau po teismo posėdžio – 2011-09-08 (t. 2, b. l. 1–2), todėl konstatuotina, kad atstovas nesiėmė priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai (CPK 7 str.). Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstovas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie susidariusią situaciją, kuris savo ruožtu būtų informavęs teismą. Atsakovas bei jo atstovas savo nedalyvavimo teismo posėdyje nepagrindė svarbiomis priežastimis ir be svarbių priežasčių laiku nepranešė negalintys teismo posėdyje dalyvauti.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik neatvykimas (kad ir dėl svarbių priežasčių) nėra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės – tam būtina, kad pareiškėjo nurodyti įrodymai galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime išaiškino, jog tais atvejais, kai pateikiami įrodymai, kurie patvirtina, jog sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, teismas, nors ir nepripažinęs šalies neatvykimo priežasčių svarbiomis, turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijai.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jei konstatuoja bent vieną iš aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008).

Sprendimo už akių nepagrįstumą atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėja aplinkybėmis, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas pagal detalųjį planą buvo padalintas į du skirtingos paskirties žemės sklypus pagal visus tuo metu galiojančius teisės norminius aktus. Ieškovė detaliajam planui neprieštaravo ir tik po detaliojo plano patvirtinimo, 2006-05-27 GNSB „Gindulių sodybos“ visuotiniame susirinkime, priėmė nutarimą be bendrijos sutikimo neleisti dalyti sklypų be bendrijos sutikimo ir kt. 2006-09-14 ieškovės valdybos posėdžio protokolu nutarta, kad naujai suformuotų sklypų savininkai turi teisę prisijungti prie bendrijos vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų tik jiems sumokėjus bendrijai tokio pat dydžio piniginį įnašą už šių tinklų, gręžinių, valymo įrenginių, elektros įvado ir kelių įrengimus, kokį turėjo sumokėti kiekvienas iš 56 bendrijos narių. Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia aplinkybe, kad atsakovas, savavališkai prijungęs naujai suformuotus sklypus ir juose pastatytus objektus prie bendrijai priklausančių tinklų, pažeidė CK 4.76 straipsnio normas, kitus teisės aktus. CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui padalinus jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, atsakovui tenkanti dalis bendrojoje nuosavybėje nepasikeitė, jis yra sumokėjęs bendrijai už jam tenkančią – 1/56 dalį bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių. Todėl atlikus formalų įrodymų vertinimą, yra pagrindo manyti, kad nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-02 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.) – atsakovo ir trečiojo asmens pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, naikintinas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-05 sprendimas už akių ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo M. K. ir trečiojo asmens R. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių, civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės, bylą perduodant nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.