- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-860-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07291-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-860-252/2017
Asta Jakutytė - Sungailienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07291-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.
2017 m. lapkričio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4999-1012/2017 pagal pareiškėjos E. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja E. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. priėmė atsakovės E. S. atžvilgiu sprendimą už akių. 2016-06-07 sprendimu apylinkės teismas ieškovės AB SEB bankas ieškinį tenkino visiškai - nusprendė iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš jos AB SEB bankas naudai 31 € bylinėjimosi išlaidų.Prašyme pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie civilinę bylą Nr. e2-13654-608/2016. Ji apie procesą nebuvo informuota, o apie sprendimą už akių sužinojo tik antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus. Ieškovė neišnaudojo visų, kartu ir lengvai prieinamų priemonių informuoti pareiškėją apie teisminį procesą jos atžvilgiu. Teismas priimdamas nutartį dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu pažeidė CPK reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką. Pareiškėja sutiko, kad jos deklaruota gyvenamojo vieta yra teismo nustatytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji niekada nevengė atsiimti jai siunčiamų procesinių dokumentų. Pažymėjo, kad tuo metu kai buvo siunčiami procesiniai dokumentai ji buvo ne Lietuvos Respublikoje. Kitais būdais ieškovas neinformavo atsakovės apie vykstantį procesą. Apie tai, kad ieškovė mažai laiko praleidžia Lietuvoje bankui buvo žinoma, ji apie skolos padengimą susirašinėjo su banko darbuotojais. Savo prašymą atnaujinti procesą grindė šiurkščiai pažeistomis procesinės teisės normomis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teigė, kad priimant sprendimą už akių nebuvo suteikta jai galimybė išdėstyti savo poziciją ginčo klausimu, todėl teismas pažeidė ir lygiateisiškumo principą. Sprendimas už akių priimtas tinkamai pareiškėjos neinformavus dėl ko buvo suvaržyta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, kad procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, prieš tai neišnaudojus kitų galimybių – nepasitelkiant antstolio ar neskiriant kuratoriaus, vertintina kaip akivaizdi procesinės teisės taikymo klaida.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi E. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016 atmetė. Teismas nustatė, kad sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016 įsiteisėjo 2016 m. liepos 8 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016 išduotas vykdomasis raštas. Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami jos deklaruotu ir faktiniu gyvenamosios vietos adresu bei pareiškėjos darbovietės adresu, tačiau siuntos su procesiniais dokumentais grįžo neįteiktos. Teismas įvertinęs pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų dėl jos išvykų į užsienį turinį, pasisakė, kad ji turėjo objektyvią galimybę priimti teismo siųstus procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad tris kartus įteikti procesinių dokumentų paštu nepavyko teismas pareiškėjai nusprendė juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Apylinkės teismo vertinimu, pareiškėjos susirašinėjimas elektroniniu paštu su ieškove patvirtina, kad atsakovei apie teisminį procesą dėl iškeldinimo iš buto buvo žinoma civilinės bylos Nr. e2-13654-608/2016 nagrinėjimo metu. Todėl teismas sprendė, kad pati atsakovė E. S. pasirinko būti pasyvia proceso šalimi, kas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje.Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016 negavo teismo siųstų procesinių dokumentų dėl objektyvių priežasčių, todėl laikė, kad pareiškėjai apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą tapo (turėjo būti) žinoma 2016 m. birželio 8 d., t. y. atsakovei (pareiškėjai) elektroniniu paštu gavus teismo sprendimą iš ieškovės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį praleistą procesinį terminą atnaujinti. Kartu nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškinio reikalavimus arba patvirtintų, kad priimtas sprendimas už akių savo esme yra neteisingas. Atmetus atsakovės (pareiškėjos) prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nurodė, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016 bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Mano, kad skundžiama nutartimi nebuvo atsižvelgta į jos realias galimybes sužinoti prie priimtą sprendimą už akių, apie jos siekį taikiai išspęsti ginčo situaciją, apie tarp šalių vykusį dialogą dėl taikaus ginčo išsprendimo būdų ir nebuvo atsižvelgta, kad ji sužinojo ir suvokė teismo sprendimą tik tada, kai su ja susisiekė antstolis. Nurodo, kad šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad ji šiame procese piktybiškai veikė pasyviai. Ji pagrįstai tikėjosi, kad ginčo situacija bus išspręsta taikiai. Be to, ji buvo tikra, kad banko atstovai ją informuos apie teismo posėdžio datą, kaip ji buvo ne kartą prašiusi ir dėl ko buvo sutarta elektroninio susirašinėjimo metu. Mano, kad bankas galimai tikslingai ir apgalvotai neinformavo jos apie posėdžio datą ir apie 2016 m. birželio 7 d. priimtą sprendimą už akių. Skunde apeliantė dėsto savo nepatyrimą tokio pobūdžio klausimų sprendime ir nepakankamą įsigilinimą į procesą, banko galimai nesąžiningus veiksmus jai neteikiant savalaikiai informacijos bei susiklosčiusią ilgalaikę jos ir banko bendravimo patirtį. Pažymėjo, kad sprendimo už akių ji nėra gavusi, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti skundą. Akcentuoja, kad ji žinojo apie teismo procesą, bet nežinojo kada vyks teismo posėdis, o su advokate dėl savo darbo pobūdžio, nuolatinių kelionių, konsultavosi tik fragmentiškai. Teigia, kad dėl jos netinkamai išreikštos pozicijos, kad ji nežinojo ne apie teismo posėdį, o apie teismo procesą, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį galimai rėmėsi klaidingais teiginiais.Ji neturėjo realios galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes jai nebuvo tinkamai pranešta apie procesą šioje civilinėje byloje, t.y. apie teismo posėdžio datą. Todėl procesas turėtų būti atnaujintas dėl šiurkščiai pažeistų procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų pagrindu. Jos susirašinėjimas su banko įgaliotais darbuotojais patvirtina, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje būtų reikšmingas galutinio sprendimo priėmimui. Teigia, kad teismas neišnagrinėjo visų pateiktų dokumentų turinio ir neteisingai motyvavo faktines aplinkybes dėl jos galimybių gauti procesinius dokumentus paštu. Ji procesinių dokumentų siuntimo metu Lietuvoje nebuvo, apie tai banko atstovams buvo žinoma. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti įrodymai. Atkreipia dėmesį, kad apie sprendimą už akių jai tapo žinoma ir jo esmę ji suprato tik tada, kai antstolis pranešė apie priverstinį iškraustymą. Todėl terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Prašė priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus – susirašinėjimą elektroniniu paštu su banko atstovais, lėktuvų bilietų kopijas, kurie atskleistų bendravimo su banku praktiką, kuri iki tol buvo grįsta abipusiu pasitikėjimu. Kadangi po lizingo sutarties nutraukimo bankas su ja vedė derybas dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, ji buvo įsitikinusi, kad teismo procesas ir teismo posėdis yra neatsiejama šių derybų dalis, nes kad pasiekti taikų susitarimą ir išspręsti kredito sutarties atnaujinimo klausimą, reikia tik raštu suderinti jos ir banko įsipareigojimų vykdymo eiliškumą ir užtikrinimą, kad įmokėjus banko nurodytą sumą, bankas atnaujins nutrauktą kredito sutartį. To pasiekti nepavyko, nes banko atstovai ignoruoja jos prašymą prieš įmokant pinigus išduoti raštą užtikrinantį, kad padengus banko nurodytas sumas kredito sutartis tikrai bus atnaujinta. Banko atstovai norėjo svarstyti lizingo sutarties atnaujinimą tik po to, kai bus sumokėta nurodyta suma. Atkreipė dėmesį, kad bankas net po sprendimo už akių priėmimo su ja vedė derybas ir jos neinformavo apie jau priimtą spendimą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir mano, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nesutinka, kad su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priėmimu. Teigia, kad atskirajame skunde nėra pagrįsta kodėl, skolininkė, atstovaujama profesionalios teisininkės, šių įrodymų negalėjo pateikti apylinkės teismui. Skolininkė siekia atnaujinti procesą tik tam, kad galėtų pasibylinėti su banko, nors nei su prašymu atnaujinti procesą, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad sprendimu už akių užbaigtoje byloje galėtų būti priimtas kitoks sprendimas. Lizingo sutartis su E. S. buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo – ilgalaikio nemokėjimo, ir nors ji teigia, kad tariamai yra pasirengusi mokėti bankui, tačiau to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Skolininkė praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nepateikė jokių įrodymų, kad apie sprendimą už akių ji sužinojo vėliau, t.y. kad terminas kreipimuisi į teismą dėl proceso atnaujinimo dar nėra pasibaigęs. Teigia, kad E. S. savo argumentais neįrodė CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ir kasacinio teismo praktikoje nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijus atitinkančių duomenų. Atkreipia dėmesį, kad bankas šiuo metu nėra gavęs jokio atnaujinto skolininkės pasiūlymo, kuris būtų priimtinas abiems šalims, todėl bent jau šioje proceso stadijoje bankas nemato galimybės sudaryti taikos sutartį su skolininke. Pabrėžia, kad bankas neturėjo pareigos informuoti skolininkę apie vykstančią bylą, užbaigtą sprendimu už akių. Skolininkė apie vykstančią civilinę bylą dėl iškeldinimo žinojo, tačiau sąmoningai ja nesidomėjo, tuo pažeisdama CPK nustatytas pareigas, atsisakydavo priimti ir neatsiimdavo teismo siunčiamų procesinių dokumentų, siekdama tokiu būdu išvengti savo įsipareigojimų bankui vykdymo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad E. S. apie 2016 m. birželio 7 d. sprendimą už akių buvo informuota banko 2016 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku, kurio gavimą skolininkė patvirtino atskirajame skunde, ji įstatymų nustatytais terminais galėjo pateikti tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau, savo rizika, to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ir atsakovės E. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13654-608/2016 bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tenkinti.(CPK 370 str. 2 d. )Prie atskirojo skundo atsakovė pateikė naujus įrodymus (2016 m. birželio 6 d. banko atstovės pateiktą elektroninio susirašinėjimo metu nurodytą neapmokėtos skolos iki 2016 m. birželio 30 d. dalį ir sutarties atnaujinimo mokestį, bei 2016 m. birželio 20 d. ir 22 d. atsakovės rašytus laiškus elektroniniu paštu banko atstovams bei 2016 m. gruodžio 14 ir 18 d. lėktuvų bilietų į Vilnius - Tel Avivas ir atgal kopijas). Nors atskirajame skunde tiesiogiai nėra suformuluotas prašymas priimti naujus įrodymus, bet apeliantė šiais naujais duomenimis grindžia dalį atskirojo skundo argumentų, susijusių su bendravimu su ieškovės atstovais. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).Teismas, susipažinęs su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimui, yra pagrindas juos priimti.Proceso atnaujinimo institutas LAT suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (LAT 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Vienas proceso atnaujinimo pagrindų yra – jeigu pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir toks nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Būtent šiuo pagrindu pareiškėja grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma, vertinant juos procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų kontekste, suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė įrodė, jog yra sąlygos procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atnaujinti.Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodė, kad atsakovės gyvenamosios ir darbo vietų adresai nežinomi, o kuratorių paskirti nėra galimybės, esant ieškovo prašymui procesiniai dokumentai atsakovei įteiktini viešo paskelbimo būdu. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo konstatavo, kad pareiškėja nepaisant jos užimtumo ir periodiškų išvykų į užsienio valstybes turėjo objektyvią galimybę priimti teismo siųstus procesinius dokumentus, o sprendimas už akių buvo priimtas teismui padarius išvadą, kad atsakovė yra pasyvi bylos šalis, nes įteikus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, ji į pareikštą ieškinį neatsiliepė. Su tokiu bylos duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio su priedais kopija kartu su teismo įpareigojimu pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovei 2016 m. kovo 8 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. buvo išsiųsti ieškovo nurodytu atsakovės adresu, t.y. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai minėtu adresu nebuvo įteikti. 2016 m. balandžio 8 d. procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti jos darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau ir šiuo atveju dokumentai grįžo neįteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas spręsdamas prašymo atnaujinti procesą klausimą, neįvertino aplinkybės, kad pirmą kartą neįteikus atsakovei procesinių dokumentų, teismas nepriėmė nutarties – pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. nurodyti tikslią atsakovės buvimo vietą. Kita vertus, apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, be jokio pagrindo nurodė, kad teismui nėra žinomi atsakovės gyvenamosios ir darbo vietų adresai. Procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Teismas tokius duomenis turėjo, tačiau procesinius dokumentus siuntė tik gyvenamosios vietos ir vienos iš darbovietės adresu, tačiau jų nesiuntė atsakovės kitos darbovietės UAB (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, adresu su įpareigojimu įteikti dokumentus atsakovei. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pateikusi prašymą įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodyto išimtinio - procesinių dokumentų įteikimo būdo grįsti būtent ieškovės AB SEB bankas prašymu. Prie atskirojo skundo pateikti įrodymai – atsakovės susirašinėjimas su ieškovės atstovais, patvirtina, kad ieškovė net ir pateikusi ieškinį bendravo su atsakove, tarėsi dėl galimo taikaus ginčo sprendimo, bet nebendradarbiavo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Šios aplinkybės leidžia abejoti ieškovės sąžiningumu, nes net ir žinodama, kad procesiniai dokumentai atsakovei jos nurodytu adresu neįteikti, teismui jokios informacijos apie galimybę dokumentus atsakovei įteikti elektroninio ryšio priemonėmis nenurodė. Apeliantės pateikti įrodymai apie jos užimtumą ir nuolatinio pobūdžio išvykas į užsienio valstybes patvirtina, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas iš esmės būtų buvęs labiausiai tinkamas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 124 straipsnio 4 dalis ir 130 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas procesinius dokumentus gali įteikti viešo paskelbimo būdu tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos bei, kai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimai, kuriais nustatytas terminas atsakovei atsiliepimams pateikti, bei kitos šalies procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovei nebuvo įteikti. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei neįteikus teismo siųstų procesinių dokumentų byloje esančiais visais galimais, jos buvimo adresais, teismas nesiėmė veiksmų ir nepasiūlė ieškovui patikslinti atsakovės adresus, skirti kuratorių ar dokumentus įteikti per antstolį. Teismas neatsižvelgė ir į praktiką, kad procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu paprastai sprendimas už akių nepriimamas, idant atsižvelgiant į šio instituto specifiką (negalimumą skųsti apeliacine tvarka) nebūtų užkirstas kelias kitai ginčo šaliai kreiptis dėl teisminės gynybos. Šiuo atveju reikšminga ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos pozicija, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas (juolab, kad sprendžiamas iškeldinimo iš gyvenamosios vietos klausimas), privalėjo imtis papildomų priemonių įteikti atsakovei procesinius dokumentus, įskaitant ir kitą jos darbo vietą, kurią teismas žinojo, tačiau to nepadarė.Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atlikęs tik formalų patikrinimą, realiai neįsitikinęs, kad tikrai nėra galimybės informuoti atsakovę apie teismo procesą, netinkamai taikė CPK 130 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, neišnaudojus kitų CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, o ieškovė nesiekė teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesiniam bylos rezultatui, teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13654-608-2016 ir bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-13654-608-2016 ir bylos nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.