Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2-8 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 160 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu nuo 2017-01-05 iki 2017-01-23 buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Laikino sulaikymo kameroje Nr. PK-4, į kurią jis buvo patalpintas, nėra stalo, nėra kur pavalgyti, kriauklės indams plauti, neatitvertas tualetas, drėgna, pelėsis, tokioje patalpoje tekdavo būti nuo 3 iki 6 valandų. Atvykus etapu pietus gaudavo apie 14.00 – 16.30 val., o pusryčius būdavo pavalgęs 7.00 val. ryto, intervalas tarp maitinimų 8 valandos, be to, gaudavo tik duonos, vandens ir konservuotos kiaulienos, nors jam priklauso dietinis maitinimas, sumažintas riebalų kiekis, tokio maitinimo jis Šiaulių TI negauna. Buvo laikomas kameroje Nr. 78, kurioje blogas apšvietimas, trūko inventoriaus rūbams susidėti, kameroje Nr. 2 šalta, taip pat nebuvo spintelės rūbams, kameroje Nr. 70 – per mažas apšvietimas, drėgmė, vizualiai matomas pelėsis, trūko inventoriaus daiktams susidėti, šalta, kameroje Nr. 75 – per mažas plotas, trūko apšvietimo, šalta, drėgna, nebuvo spintelių rūbams laikyti. Šiaulių TI koridoriai pasidengę pelėsiu, grybeliu. Šiaulių TI nėra sudaryta galimybė džiovinti apatinį trikotažą ir kitus daiktus. Lovos pasenusios, surūdijusios, išlaužytos. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, orumo pažeminimą.

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t., 173 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 144-154 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-01-05 iki 2017-01-23 kamerose Nr. 78, 1, 70 ir 75, ir vienam asmeniui teko nuo 4,44 iki 9,53 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas visas jo kalinimo Šiaulių TI dienas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo pažeista ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma.

Atsakovas nurodo, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Kamera Nr. 1 buvo suremontuota 2015 m. balandžio mėn., kamera Nr. 78 – 2016 m. rugsėjo mėn. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017-01-11 patikrinimo akte užfiksuota, kad kameroje Nr. 78 oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka nustatytas normas, pelėsio nėra, užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas. Kameros Nr. 1 patikrinimas užfiksuotas 2017-02-02 patikrinimo akte, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko nustatytas normas. Kameros Nr. 75 patikrinimas užfiksuotas 2017-02-20 patikrinimo akte, santykinė drėgmė atitiko nustatytas normas, pelėsio nėra, užfiksuoti nežymūs oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos pažeidimai. Nors ir nustatyti kai kurie nežymūs kamerų sąlygų neatitikimai higienos normos reikalavimams, tačiau minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vos keletą dienų ir šis laikotarpis nebuvo nepertraukiamas. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ bei „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsakovas nurodo, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia danga. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems visa asmens krata pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o kol bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas asmenys laikomi paskirstymo kamerose Nr. 1-9, iš kurių į gyvenamąsias kameras paskirstomi tą pačią dieną. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas tik tris kartus, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių. Laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kameros buvo suremontuotos 2016 m. liepos ir rugsėjo mėn. – išdažytos, sienos ir lubos, grotos, atitverti sanitariniai mazgai.

Atsakovas nurodo, kad laisvės atėmimo vietose esantys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Suimtųjų (nuteistųjų), kuriems skiriamas dietinis maitinimas, sąrašai sudaromi kiekvieną darbo dieną. Asmenims dietinio maitinimo porcijos užsakomos kitai dienai, todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, todėl maitinami pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas V. S. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 160 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-01-05 iki 2017-01-23, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, įrengimui bei higienos normos reikalavimų.

Iš byloje esančios 2017-03-30 pažymos Nr. 60/09-12360 (1 t., 77 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2017-01-05 iki 2017-01-23, viso 11 dienų, kamerose Nr. 78, 1, 70 ir 75.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 75 per mažas plotas, nes buvo laikomi du asmenys.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

2017-03-30 pažymoje Nr. 60/09-12360 (1 t., 77 b. l.) nurodyta, kad kameros Nr. 75 plotas yra 8,8 kv. m., šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-01-20 iki 2017-01-23 su dar vienu asmeniu ir pareiškėjui teko 4,4 kv. m. kameros ploto, taigi gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismo turimais duomenimis, kameros Nr. 75 plotas be sanitarinio mazgo ploto yra 8,06 kv. m., taigi šioje kameroje, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko 4,03 kameros ploto. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matosi, kad šioje kameroje yra viena dviejų aukštų lova, stalas, taburetė, sieninė drabužių lentyna, o kameros plotas be sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto yra 5,08 kv. m., taigi nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo suvaržyta ir pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, drėgna, tamsu, pelėsis, koridoriai taip pat pasidengę pelėsiu, grybeliu. Iš atsakovo į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo metu buvo patikrinta ir kamera Nr. 78, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-01-05 iki 2017-01-06, patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė drėgmė kameroje atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio šioje kameroje nenustatyta, dirbtinė apšvieta mažesnė nei 200 lx (HN 134:2015 14 p. pažeidimas) (1 t., 124-126 b. l.). 2017 m. vasario 1 d. patikrinimo metu patikrinta ir kamera Nr. 1, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-01-06 iki 2017-01-09, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta kameroje atitiko higienos normos reikalavimus, įvertinus gyvenamųjų kamerų, koridoriaus sienų ir lubų paviršių, vizualiai matomo pelėsio nenustatyta, galimybė išvėdinti kameras per atidaromus langus pagal higienos normos reikalavimus sudaroma (1t., 127-129 b. l.). Kamera Nr. 70, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-01-16 iki 2017-01-17, ir kamera Nr. 75, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-01-20 iki 2017-01-23, patikrintos 2017 m. vasario 13 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta šiose kamerose neatitiko higienos normos reikalavimų – kameroje Nr. 70 – 154 lx, kameroje Nr. 75 – 89 lx, kai reglamentuojama 200 lx (HN 134:2015 14 p. pažeidimas), oro temperatūra kameroje Nr. 70 siekė 17°C (HN 134:2015 16 p. pažeidimas), santykinė drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio ant šių kamerų, bendro naudojimo koridorių sienų ir lubų, nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (1 t., 130-133 b. l.). Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento jam rašytus atsakymus į jo skundus, kuriuose pažymėta, kad dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra kamerose Nr. 70 ir 75 neatitiko higienos normos reikalavimų, santykinės drėgmės pažeidimų neužfiksuota, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, o tai atitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, pro kamerų langus patenka natūrali šviesa, natūralaus apšvietimo vertės higienos norma nereglamentuoja (1 t., 44-45 b. l.); dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 1 nustatyta 245 lx, oro temperatūra 18°C, santykinė oro drėgmė – 38 proc. ir atitiko higienos normos reikalavimus, kamera gali būti vėdinama per langą, ant kameros bei pirmo aukšto koridoriaus, kuriame yra kamera, sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta (1 t., 54-55 b. l.). Iš byloje esančios Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2016 m. atliktus remonto darbus (1 t., 106-109 b. l.) matosi, kad 2016 m. buvo remontuojamos ir pareiškėjo laikymo kameros: kamera Nr. 75 – rugpjūčio - rugsėjo mėn. (remontuotas apšvietimas), kamera Nr. 78 – rugsėjo mėn., o kamera Nr. 70 – spalio - lapkričio mėn. (atlikti pelėsio šalinimo, antiseptiko nuo pelėsio užtepimo, sienų, lubų lyginimo ir perdažymo darbai, sumontuoti vamzdžiai, klozetai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 78, neatitinkančioje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinį patalpų apšvietimą, reikalavimų, kamerose Nr. 70 ir 75, neatitinkančiose higienos normos HN 134:2015 14 punkto ir 16 punkto, reglamentuojančių dirbtinį apšvietimą ir oro temperatūrą, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI jis būdavo patalpinamas į laikino sulaikymo kamerą Nr. PK-4, kurioje nėra stalo, kriauklės indams plauti, tualetas atitvertas tik iš vienos pusės, kameroje pelėsis, drėgmė, sklinda nemalonus kvapas, į šią patalpą būdavo atnešami pietūs, tačiau nebūdavo kur pavalgyti ir išsiplauti indus. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba turi būti gyvenamosiose kamerose. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Iš byloje esančios 2017-03-30 pažymos Nr. 60/09-12360 (1 t., 77 b. l.) matyti, kad pareiškėjas V. S., atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių 2017-01-05, 2017-01-16 ir 2017-01-20, buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą Nr. LSP-4. Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje apie 2016 metais atliktus remonto darbus nurodyta, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (1 t., 106-109 b. l.). Į bylą pateikta kameros Nr. LSP-4 fotonuotrauka, iš kurios matosi, kad šioje kameroje yra tik suolai ir iš vienos pusės atitvertas sanitarinis mazgas (1 t., 134 b. l.). Taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginiai, kad laikino laikymo kameroje nėra nei stalo, nei kriauklės indams plauti, o sanitarinis mazgas nėra tinkamai izoliuotas nuo likusios kameros erdvės, tačiau galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, kad laikino sulaikymo patalpos, kurios nėra priskiriamos prie gyvenamųjų patalpų, turi būti aprūpintos stalais, kad jose turi būti kriauklės indams plauti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija, šiose patalpose neįrengdama stalų ir kriauklių, neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, taigi teisinis reglamentavimas ir dėl sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose įsakmiai nenumato, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016). Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo kameroje buvo pelėsis, drėgmė, sklido nemalonus kvapas, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjui trumpalaikio laikymo kameroje Nr. LSP-4 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, šioje kameroje buvo drėgna, pelėsis, nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad tinkamo sanitarinio mazgo aptvėrimo nebuvo ir kamerose Nr. 78 ir 75. Iš byloje esančių šių kamerų fotonuotraukų matosi, kad kameroje Nr. 75 sanitarinis mazgas atitvertas sienele tik iš vienos pusės, nėra klozeto, o kameroje Nr. 78 – sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto neizoliuotas visiškai, klozetas įmontuotas kameros kampe (1 t. 186-187 b. l.). 2017-03-30 pažymoje Nr. 60/09-12360 nurodyta, kad V. S. kameroje Nr. 78 buvo laikomas vienas, tačiau kameroje Nr. 75 - ir kartu su dar vienu asmeniu, taigi jo privatumas kameroje Nr. 75 nebuvo užtikrintas.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, trūko inventoriaus daiktams ir rūbams susidėti, lovos pasenusios, surūdijusios, išlaužytos. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Atsakovas į bylą pateikė 2017-07-05 pažymą Nr. 62/08-200 apie V. S. laikymo sąlygas (1 t., 182-183 b. l.), kurioje nurodyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 1 yra pritvirtinta prie grindų 2-ų aukštų metalinė lova, stalas, taburetė, pakabinama daiktų lentynėlė, lentynėlė higienos reikmenims, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, veidrodis, kameroje Nr. 78 yra pritvirtinta prie grindų 2-ų aukštų metalinė lova, stalas, pakabinama daiktų lentynėlė, lentynėlė higienos reikmenims, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, veidrodis, lentynėlė virduliui, kameroje Nr. 70 yra pritvirtinta prie grindų 2-ų aukštų metalinė lova, stalas, suoliukas 1 vnt., pastatoma daiktų lentyna, lentynėlė higienos reikmenims, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, veidrodis, lentynėlė virduliui, kameroje Nr. 75 yra pritvirtinta prie grindų 2-ų aukštų metalinė lova, stalas, taburetė, pakabinama daiktų lentynėlė, lentynėlė higienos reikmenims, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, veidrodis, lentynėlė virduliui. Kokiu inventoriumi aprūpintos pareiškėjo laikymo kameros matosi ir iš pateiktų fotonuotraukų, šiose nuotraukose užfiksuota ir kamerose esančių lovų būklė, nesimato, kad jos būtų sulaužytos ar surūdijusios (1 t. 184-187, 2 t., 38-41 b. l.). 2017-07-05 pažymoje nurodyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų, tačiau Šiaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus (1 t., 182-183 b. l.). 2017-08-18 rašte Šiaulių TI teismui nurodė, kad pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamos lovos nėra pateikęs. Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus 2015 metais atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės matosi, kad 2015 m. balandžio mėn. kameroje Nr. 1 atlikta lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (1 t. 101-105 b. l.). Taigi atsakovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius dėl inventoriaus trūkumo ir kamerose esančių lovų būklės.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Šiaulių TI neatitiko kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m.) (1 t., 188-198 b. l.). Atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), asmenų išvedimo pasivaikščioti gryname ore laikas reglamentuotas Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje – nuo 8.00 iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.30 val., Šiaulių TI pareigūnai suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimus vykdo dienotvarkėje nustatytu laiku ir visiems suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikiama galimybė išeiti pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius; pasivaikščiojimo grupės prižiūrėtojų vyresnysis, išleisdamas asmenis į pasivaikščiojimus, pasižymi datą, išėjusių pasivaikščioti asmenų kameros numerį ir asmenų skaičių; suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius apskaitos žurnalas Šiaulių TI pradėtas pildyti nuo 2017-04-01 (1 t., 179-180, 181 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t.y. primėtytų šiukšlių, nėra, kiemeliai valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės (1 t., 190-193 b. l.), taigi higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė. Pasivaikščiojimo kiemelių būklė matosi ir iš atsakovo pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų (2 t., 42-62 b. l.). Pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių paneigti atsakovo į bylą pateiktais dokumentais, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI nėra sudaryta galimybė džiovinti apatinį trikotažą ir kitus daiktus. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše bei 2015-11-02 tvarkos aprašo papildyme (1 t., 135-143 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, patikrinus sąskaitą ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016-11-24 ir 2017-02-13 atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo mašinos ir 1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas (1 t., 119-123, 130-133 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-03-02 rašte, atsakant į V. S. skundą, taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose specialios patalpos asmeninimas rūbams džiovinti higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, Šiaulių TI veikia skalbykla, atitinkanti higienos normos reikalavimus, kurioje įrengta skalbimo, džiovinimo įranga (1 t., 44-45 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI etapu pietus gaudavo apie 14.00 – 16.30 val., o pusryčius būdavo pavalgęs 7.00 val. ryto, intervalas tarp maitinimų 8 valandos, be to, gaudavo tik duonos, vandens ir konservuotos kiaulienos, nors jam priklauso dietinis maitinimas, sumažintas riebalų kiekis, tokio maitinimo jis Šiaulių TI negavo.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad nuteistajam V. S. nuo 2015-05-21 paskirtas dietinis maitinimas R?B? nuolat (1 t., 57 b. l.). Atsakydamas į V. S. prašymą Šiaulių TI 2017-01-06 rašte nurodė, kad dietinis maitinimas R?B? jam skirtas (1 t., 18 b. l.). Iš atvykusių asmenų apskaitos paros žiniaraščio matosi, kad V. S. į Šiaulių TI atvyko 2017 m. sausio 16 d. 12.50 val., tą dieną dietinis maitinimas R?B? buvo paskirtas ir jam (1 t., 90-91, 92 b. l.). Šiaulių TI direktoriaus budinčiojo padėjėjo V. B. tarnybiniame pranešime bei korpuso vyresniojo R. G. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. sausio 16 d. atvykusiems į įstaigą asmenims praėjus maitinimo metui, buvo išduodamas turimas maisto davinys, likęs nuo pietų, dietinis maitinimas taip pat buvo užsakytas bei atvežtas ir buvo teikiamas asmenims, kuriems jis priklauso; V. S. 14.20 val. iš virtuvės buvo atneštas ir pasiūlytas dietinis maitinimas, tačiau V. S. maisto davinio atsisakė (1 t., 96-97 b. l.). Iš 2017-01-16 pažymos Nr. 60/09-1918 apie pamaitintus atvykusius suimtuosius ir nuteistuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti maitinami pagal dienotvarkę, taip pat matosi, kad V. S. pagal valgiaraštį paruošto maisto atsisakė, tą patvirtina ir paties pareiškėjo Šiaulių TI direktoriui surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis atsisako viso Šiaulių TI duodamo maisto, remdamasis LR BVK 118 str. (1 t., 80, 93 b. l.). Šiaulių TI raštuose Kalėjimų departamentui nurodyta, kad 2017-01-16 nuteistasis V. S. atsisakė priimti maisto davinius, motyvas – netenkina nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų, peticijų ir skundų registracijos tvarka, 2017 m. sausio 20 d. nuteistasis V. S. badavimą nutraukė (1 t., 85, 88 b. l.). 2017 m. vasario 13 d. rašte nuteistajam V. S. Šiaulių TI direktorius, atsakydamas į jo pareiškimą dėl negaunamo dietinio maitinimo ir kitų nusiskundimų, nurodė, kad jam būnant Šiaulių TI skirta dieta R?B?, 2017 m. sausio 16 d. skirto dietinio maitinimo maisto davinio jis atsisakė (1 t., 52-53 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Šiaulių TI dietinio maitinimo jis negavo, priešingai, jam duodamą dietinio maitinimo maisto davinį jis priimti atsisakė, ir ne dėl to, kad maisto davinys būtų neatitikęs dietinio maitinimo reikalavimų, bet dėl visai kitos priežasties – jo netenkino nuteistųjų rašytinių skundų registracijos tvarka. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad Šiaulių TI administracija pareiškėjo subjektinės teisės būti tinkamai maitinamam nepažeidė.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte sakoma, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.; 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių, 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Taigi jeigu pareiškėjui išvykstant iš Pravieniškių PN jam nebūdavo išduodami maisto produktai, jis turėjo teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, tačiau nurodytos nuostatos neįpareigoja Šiaulių TI administracijos tarp etapuojamų asmenų maitinimo laikytis konkretaus laiko tarpo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiškėjo maitinimo.

Pareiškėjas pateikė teismui rašytinį prašymą grąžinti jam jo sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį už skundo teismui padavimą, nes toks skundas nepamokestinamas žyminiu mokesčiu (1 t., 161-164 b. l.). Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas žyminį mokestį buvo įpareigotas sumokėti 2017-02-22 teismo nutartimi, nustačius, kad jis piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad neištaisius skundo trūkumų, t.y. nesumokėjus žyminio mokesčio, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (1 t., 24-26 b. l.). Pareiškėjas, vykdydamas šią teismo nutartį, žyminį mokestį sumokėjo, todėl jo skundas buvo priimtas (1 t., 39 b. l.). Nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo, žyminiu mokesčiu neapmokestinami, tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t.y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Teismas, spręsdamas V. S. skundo, paduoto teismui 2017-02-20, priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į jo pateiktų skundų kiekį, jais inicijuojamų ginčų pobūdį ir skundų išsprendimo baigtį, nusprendė, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise, ir dėl to įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas buvo trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas Šiaulių TI kamerose Nr. 78, 70 ir 75, kuriose nustatyti higienos normos pažeidimai bei netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, iš viso buvo laikomas 8 dienas (sausio 5-6 d. d., sausio 16-17 d. d. ir sausio 20-23 d. d.), byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2017 m. sausio 5 d. jis į Šiaulių TI buvo etapuotas dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos administracinės bylos (Nr. I-140-362/2017), nes pageidavo dalyvauti teismo posėdyje 2017-01-09, taigi pareiškėjas, žinodamas, kokiomis kalinimo sąlygomis jis bus laikomas Šiaulių TI, vis tiek prašė jį atvežti, nors teismas nebuvo pripažinęs jo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu.

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014 ir kt.).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 4 p., 132 str. 1 d. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.