Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-833-790/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-12
Bylos Nr.: eI-833-790/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03754-2017-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Marius Bajoras
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos
Pareiškėjas: G. A., R. A., A. B., B. B., S. Č., A. G., R. G., S. G., J. G., G. K., R. K., G. L., L. L., J. V. M., V. M., D. M., D. N., R. P., M. S., A. S., D. T., A. V., V. V., E. V., L. V.

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-833-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03754-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui J. V.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, atstovei I. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. A., R. A., A. B., B. B., S. Č., A. G., R. G., S. G., J. G., G. K., R. K., G. L., L. L., J. V. M., V. M., D. M., D. N., R. P., M. S., A. S., D. T., A. V., V. V., E. V., L. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai G. A., R. A., A. B., B. B., S. Č., A. G., R. G., S. G., J. G., G. K., R. K., G. L., L. L., J. V. M., V. M., D. M., D. N., R. P., M. S., A. S., D. T., A. V., V. V., E. V., L. V. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1 – 33), prašydami iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija), priteisti turtinės žalos atlyginimą: G. A. – 330,05 Eur, R. A. – 330,04 Eur, A. B. – 472,03 Eur, B. B. – 472,03 Eur, S. Č. – 273,84 Eur, A. G. – 273,84 Eur, R. G. – 328,90 Eur, S. G. – 328,90 Eur, J. G. – 328,89 Eur, G. K. – 405,18 Eur, R. K. – 405,18 Eur, G. L. – 440,15 Eur, L. L. – 440,14 Eur, J. V. M. – 522,73 Eur, V. M. – 247,47 Eur, D. M. – 247,46 Eur, D. N. – 522,73 Eur, R. P. – 521,58 Eur, M. S. – 299,61 Eur, A. S. – 299,61 Eur, D. T. – 521,58 Eur, A. V. – 299,61 Eur, V. V. – 299,60 Eur, E. V. – 299,60 Eur, L. V. – 299,60 Eur, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant kiekvienam iš pareiškėjų po 121 Eur.

Nurodė, kad kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą, o 2015 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015, UAB „Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla. Turistai, kurie buvo sudarę turizmo paslaugų teikimo sutartis su UAB „Freshtravel“, ir kuriems nebuvo suteiktos turizmo paslaugų sutartyse numatytos paslaugos, pateikė kelionių agentūrai arba Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) prašymus dėl pinigų grąžinimo. Departamentui įvertinus gautus nukentėjusiųjų turistų prašymus, paaiškėjo, kad bendra turistų patirtų nuostolių suma sudaro 734 090,21 Eur, savo ruožtu UAB „Freshtravel“ veikla buvo apdrausta 202 734 Eur sumai. Pareiškėjų interesams atstovaujanti Vartotojų federacija 2015 m. birželio 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl piniginių lėšų grąžinimo pareiškėjams ir neturtinės žalos atlyginimo. 2015 m. birželio 26 d. iš Vyriausybės kanceliarijos buvo gautas atsakymas, kad minėta pretenzija yra persiunčiama Ministerijai, o 2015 m. liepos 2 d. iš Ministerijos gautas atsakymas, kad Ministerija kreipėsi į Vyriausybę dėl pasitarimo sukvietimo ir atsakymas į pretenziją bus pateiktas įvykus šiam pasitarimui, tačiau iki skundo pateikimo teismui dienos žala nėra atlyginta.

Pareiškėjai S. Č. ir A. G. per portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 1 998 Lt (578,66 Eur) už 6 dienų poilsinę kelionę į Šarm el Šeichą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB bei papildomai sumokėjo 160 Lt (46,34 Eur) už vizas. 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT004120. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 14 d. grąžino pareiškėjams 30,98 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 547,68 Eur, t. y. kiekvienam po 273,84 Eur.

Pareiškėjai S. G., J. G. ir R. G. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 2 598 Lt (752,43 Eur) už 6 dienų poilsinę kelionę į Hurgadą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB bei 2014 m. spalio 7 d. papildomai sumokėjo 240 Lt (69,51 Eur) už vizas ir 999 Lt (289,33 Eur) priemoką už vaiką. 2014 m. spalio 7 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT003322. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. grąžino pareiškėjams 55,08 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 986,68 Eur, t. y. S. G. – 328,90 Eur, J. G. – 328,89 Eur, R. G. – 328,89 Eur.

Pareiškėjai G. A. ir R. A. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 2 398 Lt (694,51 Eur) už 6 dienų poilsinę kelionę į Hurgadą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB bei papildomai sumokėjo 160 Lt (46,34 Eur) už vizas. 2014 m. lapkričio 11 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT004455. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. grąžino pareiškėjams 34,42 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 660,09 Eur, t. y. G. A. – 330,05 Eur ir R. A. – 330,04 Eur.

Pareiškėjai J. V. M. ir D. N. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 3 798 Lt (1 099,98 Eur) už 6 dienų poilsinę kelionę į Fuerteventūrą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB. 2014 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjos su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT002515. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. grąžino pareiškėjoms 54,52 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjoms negrąžinta pinigų suma – 1 045,46 Eur, t. y. kiekvienai pareiškėjai po 522,73 Eur.

Pareiškėjai M. S., A. S., V. V., L. V., E. V. ir A. V. pagal portalo grupinis.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 9 592 Lt (2 778,04 Eur) už 6 dienų poilsinę kelionę 8 asmenims į Hurgadą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB. Į šią kainą taip pat buvo įskaičiuotas vizų mokestis 8 asmenims – 640 Lt (185,36 Eur), taigi, kelionė be vizų kainavo 8 952 Lt (2 592,68 Eur), t. y. kiekvienam asmeniui po 1 119 Lt (324,08 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad du turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodyti asmenys (A. M. ir V. M.) nesikreipia dėl žalos atlyginimo, kelionė 6 asmenims, atskaičiavus vizų mokestį, kainavo 6 714 Lt (1 944, 51 Eur). 2014 m. lapkričio 11 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartis Nr. PT004411 ir Nr. PT004412. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. grąžino pareiškėjams 146,88 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 1 797,63 Eur, t. y. A. S. – 299,61 Eur, M. S. – 299,61 Eur, A. V. – 299,61 Eur, E. V. – 299,60 Eur, V. V. – 299,60 Eur, L. V. – 299,60 Eur.

Pareiškėjai V. M. ir D. M. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 1 798 Lt (520,74 Eur) už 6 dienų kelionę į Antaliją portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB. 2014 m. lapkričio 11 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT004513. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. grąžino pareiškėjams 25,81 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 494,93 Eur, t. y. V. M. – 247,47 Eur, D. M. – 247,46 Eur.

Pareiškėjai L. L. ir G. L. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 3 198 Lt (926,20 Eur) už 6 dienų poilsinę kelionę į Fuerteventūrą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB. 2014 m. spalio 17 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT003552. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. grąžino pareiškėjams 45,91 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 880,29 Eur, t. y. L. L. – 440,14 Eur ir G. L. – 440,15 Eur.

Pareiškėjai D. T. ir R. P. pagal portalo grupinis.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 3 798 Lt (1 099,98 Eur) už 6 dienų kelionę į Egiptą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB bei papildomai sumokėjo 160 Lt (46,34 Eur) už vizas. Pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT003907. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. grąžino pareiškėjams 56,82 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 1 043,16 Eur, t. y. po 521,58 Eur kiekvienam iš pareiškėjų.

Pareiškėjai A. B. ir B. B. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 3 598 Lt (1 042,05 Eur) už 6 dienų kelionę į Šarm el Šeichą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB. Į kelionės kainą įskaičiuotas 160 Lt (46,34 Eur) mokestis, kurio pareiškėjai neprašo kompensuoti. 2014 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT002821. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialas 2015 m. lapkričio 17 d. grąžino pareiškėjams 51,65 Eur už neįvykusią kelionę, likusi pareiškėjams negrąžinta pinigų suma – 944,06 Eur, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 472,03 Eur.

Pareiškėjai R. K. ir G. K. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 2 798 Lt (810,36 Eur) už 6 dienų kelionę į Fuerteventūrą portalą valdančiai Cherry Media LT, UAB. 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo pasaugų teikimo sutartį Nr. PT004133. Pareiškėjams negrąžinta pinigų suma yra 810,36 Eur, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 405,18 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytos prievolių užtikrinimo priemonės nepakankamos tam, kad vartotojams būtų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju. Taigi, nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turistų patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam. Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, ir tai sudaro pagrindą teigti, kad buvo padarytas reikšmingas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės pažeidimas, už kurį Lietuvos valstybei kyla atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 49 – 60) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai prašo įvertinti Įstatymo nuostatas politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu bei atlikti Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos, priimant Įstatymą, tyrimą, savo ruožtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismui draudžiama atlikti šių aplinkybių vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad teismas negali kvestionuoti Lietuvos valstybės įsipareigojimų pagal ES teisę, be to, byloje nėra kompetentingų ES institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad Lietuvos valstybė būtų padariusi ES teisės pažeidimų, kurių pagrindu Lietuvos valstybei galėtų kilti atsakomybė. Atsakovės atstovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš Lietuvos valstybės pareiškėjams priteisti turtinę žalą, kadangi Įstatymas atitinka Konstituciją ir ES teisės aktų nuostatas, priimant Įstatymą, kuriuo buvo įgyvendintos Direktyvos nuostatos, nebuvo padaryta jokių pažeidimų, kurie galėtų būti vertinami kaip valstybės neteisėti veiksmai, taigi, nėra deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos. Atkreipia dėmesį į tai, kad turizmo paslaugų teikimo sutartys nėra pasirašytos abiejų šalių, o iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad pinigai už kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ organizuotas keliones buvo mokami Cherry Media LT, UAB, kuri nėra sutarčių šalimi ar kelionių organizatorių atstovaujančia agentūra, ir mokėjimai atlikti anksčiu, negu buvo sudarytos sutartys. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 dauguma pareiškėjų su finansiniais reikalavimais yra įtraukti į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą bankroto byloje, todėl patenkinus skundą, pareiškėjai įgytų teisę iš UAB „Freshtravel“ ir valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir beveik 1,5 karto viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotą maksimalią priteistiną sumą, o išlaidų dydis nustatytas remiantis ne Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais, tačiau atsižvelgiant į dalyvaujančių pareiškėjų skaičių – už kiekvieno pareiškėjo įtraukimą yra sumokama 121 Eur suma. Be to, Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau buvo išnagrinėtos kelios vienarūšės analogiško turinio bylos, visose šiose bylose pareiškėjų interesams atstovavo tas pats advokatas, parengtų skundų turinys yra identiškas, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, būtinomis ir realiomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą (2 t., b. l. 1 – 11) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 buvo sustabdytas UAB „Freshtravel“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas, o 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 šio pažymėjimo galiojimas panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ iškelta bankroto byla. Pasiskelbdama nemokia, UAB „Freshtravel“ turėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimą dvejose draudimo bendrovėse, todėl Departamentas kreipėsi į draudikus dėl išmokų asmenims, patyrusiems nuostolių dėl UAB „Freshtravel“ įsipareigojimų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis nevykdymo, išmokėjimo, ir turistams proporcingai (kiekvienam po 4,96 proc. nuo patirtos žalos) buvo paskirstyta draudimo išmokų suma. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir mokėjimus pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis atlikę pareiškėjai (reikalavimų sumos nėra sumažintos pareiškėjams išmokėtomis draudimo išmokomis, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB „Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Nurodė, kad pareiškėjai, kildindami jiems padarytą turtinę žalą iš netinkamai perkeltų Direktyvos nuostatų į Įstatymą, remiasi ginčui neaktualiomis materialinės teisės normomis, be to, Įstatyme numatytos tik minimalios prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Atkreipė dėmesį, kad ne visi pareiškėjai turi reikalavimo teisę – pareiškėjų G. A. ir R. A. į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad visą turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytą sumą sumokėjo byloje reikalavimų nereiškiantis asmuo – L. A., kuris yra įtrauktas į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą, todėl pareiškėjai G. A. ir R. A. neturi reikalavimo teisės dėl turtinės žalos atlyginimo, savo ruožtu pareiškėjams R. K. ir G. K. nebuvo išmokėta draudimo išmoka už neįvykusią kelionę ir nei vienas iš šių pareiškėjų nėra įtrauktas į Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą, todėl šių pareiškėjų reikalavimai taip pat atmestini. Departamento nuomone, patirta žala atsirado dėl privataus juridinio asmens UAB „Freshtravel“ veiksmų, todėl, pirmiausia, žalos atlyginimo turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamajame procese, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB ,,Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Valdsita“, atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus.

Departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 (2 t., b. l. 15) sustabdytas kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad bendrovė atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizavimo paslaugas, o 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (2 t., b. l. 16) panaikintas minėto pažymėjimo galiojimas. UAB „Freshtravel“ iškelta bankroto byla ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašas (2 t., b. l. 62 – 84).

UAB „Freshtravel“ tapus nemokia, Departamentas gavo 813 turistų, nukentėjusiųjų dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo, prašymus atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neįvykusių kelionių ar iš dalies suteiktų paslaugų. Bendra turistų patirtų nuostolių suma sudarė 734 090,21 Eur, savo ruožtu nemokios UAB „Freshtravel“ veikla buvo apdrausta 202 734 Eur sumai. Atėmus lėšas, panaudotas siekiant padėti turistams, dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo likusiems užsienio valstybėse, likusi neišnaudota turistų grąžinimui į Lietuvą draudimo suma sudarė 34 976,20 Eur. Ši suma buvo paskirstyta visiems prašymus pateikusiems turistams, sumokant kiekvienam jų po 4,96 proc. nuo kiekvieno turisto įmokėtos ir nuostoliais pripažintos sumos (1 t., b. l. 34 – 35).

Pareiškėjai S. Č. ir A. G. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 3 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004120 (1 t., b. l. 39 – 40) dėl dviejų asmenų kelionės į Šarm el Šeichą. Pagal šią sutartį pareiškėjai sumokėjo 578,66 Eur (1 998 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 38), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 41 – 43) pareiškėjams buvo grąžinta 30,98 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjams liko negrąžinta 547,68 Eur suma (578,66 Eur – 30,98 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai S. G., R. G. ir J. G. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. spalio 7 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003322 (1 t., b. l. 46 – 47) dėl trijų asmenų kelionės į Hurgadą. Pagal šią sutartį pareiškėjai sumokėjo 752,43 Eur (2 598 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 44), bei 289,33 Eur (999 Lt) priemoką už vaiką UAB „Freshtravel“ (1 t., b. l. 45), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 48) pareiškėjams buvo grąžinta 55,08 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjams liko negrąžinta 986,68 Eur suma ((752,43 Eur + 289,33 Eur) – 58,08 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai R. A. ir G. A. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004455 (1 t., b. l. 52 – 55) dėl dviejų asmenų kelionės į Hurgadą. Pagal šią sutartį L. A. sumokėjo 694,51 Eur (2 398 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t. b. l. 50), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 56) L. A. buvo grąžinta 34,42 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjams liko negrąžinta 660,09 Eur suma (694,51 Eur – 34,42 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjos J. V. M. ir D. N. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002515 (1 t., b. l. 58 – 60) dėl dviejų asmenų kelionės į Fuerteventūrą. Pagal šią sutartį pareiškėjos sumokėjo 1 099,98 Eur (3 798 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 57), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 61) pareiškėjoms buvo grąžinta 54,52 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjoms liko negrąžinta 1 045,46 Eur suma (1 099,98 Eur – 54,52 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai E. V., A. V., L. V., V. V., kartu su reikalavimų byloje nereiškiančiais A. M. ir V. M., bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 10 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004411 (1 t., b. l. 63 – 67) dėl šešių asmenų kelionės į Hurgadą. M. S. ir A. S. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 10 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004412 (1 t., b. l. 68 – 71) dėl dviejų asmenų kelionės į Hurgadą. Pagal šias turizmo paslaugų teikimo sutartis sumokėta 2 778,04 Eur (9 592 Lt) suma Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 62). Į šią sumą įskaičiuotas mokestis už vizas – 185,36 Eur (640 Lt), taigi, kelionės be mokesčio už vizas vertė – 2 592,68 Eur (8 952 Lt), t. y. vienam asmeniui kelionė kainavo 324,08 Eur (1 119 Lt), savo ruožtu šešiems asmenims (pareiškėjams) – 1 944,51 Eur (6 714 Lt). Dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 72) pareiškėjams buvo grąžinta 146,88 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjams liko negrąžinta 1 797,63 Eur suma (1 944,51 Eur – 146,88 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai V. M. ir D. M. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004513 (1 t., b. l. 74 – 77) dėl dviejų asmenų kelionės į Antaliją. Pagal šią sutartį pareiškėjai sumokėjo 520,74 Eur (1 798 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 73), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 78) pareiškėjams buvo grąžinta 25,81 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjams liko negrąžinta 494,93 Eur suma (520,74 Eur – 25,81 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai L. L. ir G. L. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. spalio 17 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003552 (1 t., b. l. 124 – 126) dėl dviejų asmenų kelionės į Fuerteventūrą. Pagal šią sutartį pareiškėjai sumokėjo 926,20 Eur (3 198 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 80 – 81), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 127) pareiškėjams buvo grąžinta 45,91 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjams liko negrąžinta 880,29 Eur suma (926,20 Eur – 45,91 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai D. T. ir R. P. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003907 (1 t., b. l. 130) dėl dviejų asmenų kelionės į Egiptą. Pagal šią sutartį pareiškėjai sumokėjo 1 099,98 Eur (3 798 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 128), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 131) pareiškėjams buvo grąžinta 56,82 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Pareiškėjams liko negrąžinta 1 043,16 Eur suma (1 099,98 Eur – 56,82 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai A. B. ir B. B. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ 2014 m. rugsėjo 8 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002721 (1 t., b. l. 134 – 136) dėl dviejų asmenų kelionės į Šarm el Šeichą. Pagal šią sutartį pareiškėjai sumokėjo 1 042,05 Eur (3 598 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 133), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko. Draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimu (1 t., b. l. 137) pareiškėjams buvo grąžinta 51,65 Eur suma, kaip draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, be to, pareiškėjai nurodo, kad į sutarties kainą buvo įskaičiuotas 46,34 Eur (160 Lt) mokestis, kurio pareiškėjai neprašo priteisti. Taigi, pareiškėjams liko negrąžinta 944,06 Eur suma (1 042,05 Eur – 46,34 Eur – 51,65 Eur), sumokėta už neįvykusią kelionę.

Pareiškėjai G. K. ir R. K. bei kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT0041337 (1 t., b. l. 139 – 141) dėl dviejų asmenų kelionės į Fuerteventūrą. Pagal šią sutartį pareiškėjai sumokėjo 810,36 Eur (2 798 Lt) sumą Cherry Media LT, UAB (1 t., b. l. 138), tačiau dėl kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ nemokumo (bankroto), kelionė neįvyko ir pareiškėjams liko negrąžinta visa jų sumokėta 810,36 Eur suma.

Taigi, pareiškėjams (išskyrus pareiškėją G. K. ir R. K.) atlyginus tik dalį jų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis sumokėtų sumų, visi pareiškėjai patyrė nuostolių. Pareiškėjai G. K. ir R. K. dėl draudimo išmokos gavimo nesikreipė į Departamentą, todėl jiems liko negrąžinta visa suma.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pareiškėjai teigia, kad Direktyvos nuostatos į Įstatymą perkeltos netinkamai, todėl valstybei kyla civilinė atsakomybė, nes jie patyrė nuostolių – jiems nebuvo grąžinta dalis pinigų, sumokėtų už nesuteiktas turizmo paslaugas. Atsakovės atstovės Ministerijos teigimu, nėra deliktinės atsakomybės sąlygos, kad valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, nes spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas, gali tik Europos Komisija ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT); Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos tinkamai.

ESTT, aiškindamas Direktyvos nuostatas, konstatavo, kad pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu (ESTT 1996 m. spalio 8 d. sprendimas Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94, C-188/94, C-189/94 ir C-190/94, EU:C:1996:375, 34 ir 35 p.). Direktyvos 7 straipsnyje numatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotą sumokėtų pinigų grąžinimą ir repatriaciją kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju ir šia garantija vartotojas bus apsaugotas nuo nemokumo, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, padarinių (ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimas Rechberger ir kt., C‑140/97, EU:C:1999:306, 74 p.). Tokį Direktyvos 7 straipsnio aiškinimą patvirtina ir ja siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto ESTT sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 p.). Nei Direktyvos konstatuojamosiose dalyse, nei 7 straipsnio tekste nenumatyta, kad įmanoma apriboti šiame straipsnyje numatytą garantiją. Be to, minėtame 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu nesvarbu kokiu būdu jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. minėto ESTT sprendimo Rechberger ir kt., 63, 64 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjams, remiantis Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta garantija, buvo grąžinta tik dalis iš jų sumokėtų sumų. ESTT yra pažymėjęs, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis kompetentingas aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečią garantijos dydžio apskaičiavimo tvarką, tokia padėtis susiklostė dėl nacionalinės teisės aktų leidėjo įtvirtintos sistemos, pagal kurią numatytas nepakankamas vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimas ir galimo repatrijavimo išlaidų padengimas tiek, kiek pagal šios sistemos struktūrą neįmanoma atsižvelgti į įvykius nagrinėjamame ekonominiame sektoriuje. ESTT konstatavo, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, jog juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (ESTT 2014 m. sausio 16 d. nutartis I. B. ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

Ministerija teigia, kad Direktyva tinkamai įgyvendinama Įstatymu. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ar kelionių agentų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriai, kelionių agentūros ir kelionių agentai privalo individualiai pasirašyti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kurią draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

Šiuo aspektu aktualus Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, išdėstyto nauja redakcija 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas), 33 punktas. Vadovaujantis šiuo Aprašu, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui. Nagrinėjamu atveju Departamentas įvykdė kompensavimo draudimo lėšomis procedūrą vadovaudamasis šiuo reguliavimu. Tokiu būdu pareiškėjams buvo kompensuota ne visa, o tik dalis sumos.

Pažymėtina, kad nei Įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, nes Įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos, t. y. Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį.

ESTT, formuodamas praktiką dėl valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus Europos Sąjungos teisę, konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: 1) pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; 2) pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; 3) yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose Andrea Francovich ir D. B. ir kt. prieš Italijos Respubliką, C-6/90 ir C-9/90, EU:C:1991:428).

Vertindamas pirmąją sąlygą teismas pažymi, kad Direktyvos 7 straipsnio turinys ir tikslas, kaip jie išaiškinti ESTT praktikoje, atskleidžia, kad šia norma netiesiogiai aiškiai siekiama suteikti asmenims teisę į sumokėtų pinigų grąžinimą ir repatrijavimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Nacionalinis reglamentavimas turi tokį ribojantį poveikį, todėl yra akivaizdžiai nesuderinamas su minėtoje direktyvoje nustatytomis pareigomis ir sudaro pakankamai rimtą Sąjungos teisės pažeidimą, kaip jis yra aiškinamas ESTT praktikoje. Tokiu būdu antroji valstybės atsakomybės už žalą pažeidus ES teisę kilimo sąlyga laikytina nustatyta. Dėl trečiosios valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus ES teisę kilimo sąlygos pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką nuspręsti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp valstybei nustatytos pareigos pažeidimo ir nukentėjusiųjų šalių patirtos žalos, turi nacionaliniai teismai (ESTT 1996 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose Brasserie du Pcheur SA prieš Bundesrepublik Deutschland ir The Queen prieš Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt., C-46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 65p.; 1999 m. birželio 15 d. ESTT sprendimas byloje W. R., R. G., H. H. ir kt. prieš Republik Österreich, C-140/97, EU:C:1999:306, 72 p. ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad tarp minėto ES teisės pažeidimo ir pareiškėjų patirtos turtinės žalos ES teisės taikymo prasme yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiomis aplinkybėmis trečioji valstybės atsakomybės už žalą pažeidus ES teisę kilimo sąlyga laikytina nustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 7 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartis su UAB „Freshtravel“. Už kelionę mokėtinas sumas pareiškėjai sumokėjo Cherry Media LT, UAB (dabar – Beta Media, UAB) valdančiai grupinio apsipirkimo internetinius portalus www.beta.lt ir www.grupinis.lt. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-337-565/2016 vertindamas tarp Cherry Media LT, UAB ir UAB „Freshtravel“ susiklosčiusius santykius, yra nustatęs, kad Cherry Media LT, UAB, sutarties, sudarytos su UAB „Freshtravel“ pagrindu už atlyginimą tarpininkavo šiai bendrovei, teikdama jos iš anksto organizuotų turistinių kelionių pardavimo vartotojams paslaugas, t. y. veikė kaip prekybos agentas, tačiau Cherry Media LT, UAB pati neteikė turizmo paslaugų pirkėjams, o priėmusi apmokėjimą už įsigytas paslaugas (parduotus kuponus) ir atskaičiavusi jai tenkantį atlyginimą pagal Cherry Media LT, UAB ir UAB „Freshtravel“ sudarytą sutartį, likusias pinigų sumas pervesdavo UAB „Freshtravel“, kuri sudarydavo turizmo paslaugų teikimo sutartis su turistais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Cherry Media LT, UAB, nebūdama turizmo paslaugų teikimo sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai, todėl pareiškėjai, sumokėję už kelionę mokėtinas sumas Cherry Media LT, UAB, tinkamai atsiskaitė su UAB „Freshtravel“, turėjusia suteikti jiems turizmo paslaugas. Be to, byloje nustatyta, kad draudimo bendrovės ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialo pavedimais pareiškėjams, išskyrus G. K. ir R. K., buvo sumokėtos draudimo išmokos dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintame UAB „Freshtravel“ kreditorių sąraše yra įrašyta dalis pareiškėjų, taigi, tokiu būdu buvo pripažinta, kad minėtos turizmo paslaugų teikimo sutartys buvo realiai sudarytos ir pareiškėjai tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. tinkamai atsiskaitė už keliones.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsilipime į pareiškėjų skundą nurodė, kad pareiškėjams G. K. ir R. K. nepriteistinas turtinės žalos atlyginimas, nes nei vienam iš šių asmenų nėra išmokėta draudimo išmoka už neįvykusią kelionę ir nei vienas jų nėra įtrauktas į Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą. Be to, Departamentas atsiliepime į skundą taip pat nurodo, kad turtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju nepriteistinas taip pat ir pareiškėjams G. A. ir R. A., nes visą turizmo paslaugų sutartyje nurodytą sumą sumokėjo ne pareiškėjai, bet savarankiškų reikalavimų byloje nereiškiantis L. A., kuris yra įtrauktas į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą.

Vertindamas šiuos trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, teismas, pirmiausia, pažymi, kad atsakovės pareiga atlyginti pareiškėjų patirtą žalą, kaip minėta, atsirado dėl netinkamo Direktyvos nuostatų perkėlimo, kai nacionalinės teisės aktų nuostatos neužtikrino visiško nuostolių, patirtų dėl neįvykusios kelionės, atlyginimo, nors Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui kelionių organizatoriaus nemokumo atveju realiai būtų užtikrintas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir repatriacija. Tačiau nacionaliniuose teisės aktuose yra įtvirtintas mechanizmas, užtikrinantis, kad asmenų nuostoliai, atsiradę dėl neįvykusios kelionės, būtų atlyginti bent iš dalies. Turistų patirtų nuostolių atlyginimo tvarką reglamentuoja Aprašas, kurio 12 punkte nustatyta, kad turistas, siekdamas, kad būtų atlyginti jo nuostoliai, ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo Departamento informacijos, nurodytos Aprašo 38.2 punkte (informacija apie prašymų atlyginti nuostolius pateikimą ir nagrinėjimą), paskelbimo dienos turi kreiptis į Departamentą ir pateikti Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus, pagrindžiančius turėtų atlygintinų nuostolių dydį. Atlygintinų turistui nuostolių dydis nustatomas pagal Departamentui raštu pateiktą turisto prašymą atlyginti nuostolius; turisto su kelionių organizatoriumi sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties kopiją ar kitą dokumentą, patvirtinantį turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymo faktą, ir pinigų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus (mokėjimo kvitų originalai arba banko mokėjimo pavedimų per elektroninės bankininkystės sistemą kopijos); būtino apgyvendinimo, maitinimo, pervežimo ir (ar) savarankiško sugrįžimo į pradinę turisto išvykimo vietą, nurodytą turizmo paslaugų teikimo sutartyje, išlaidas patvirtinančius dokumentus ir (ar) savarankiško grįžimo į pradinę jo išvykimo vietą bilieto šaknelę (Aprašo 13 punktas). Taigi, iš esmės asmenys, nukentėję dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, visų pirma turėtų pasinaudoti nacionalinės teisės aktuose įtvirtintais mechanizmais, užtikrinančiais pinigų, sumokėtų už neįvykusią kelionę, grąžinimą, ir tik tuo atveju, jei dėl netinkamo nacionalinio reglamentavimo, asmens sumokėta suma nebūtų grąžinta visa apimtimi, likusi negrąžinta suma pripažintina asmens patirta žala ir priteistina iš valstybės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjams už kelionę sumokėtų sumų, kurios galėjo būti jiems grąžintos kaip draudimo išmoka už neįvykusią kelionę, tačiau nebuvo išmokėtos dėl pačių nukentėjusiųjų asmenų neveikimo (Aprašo 13 punkte nurodytų prašymų ir (ar) kitų dokumentų nepateikimo). Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju turistams išmokėtos kompensacijos sudarė 4,96 proc. nuo kiekvieno turisto sumokėtos sumos (1 t., b. l. 34 – 35), todėl tuo atveju, jei pareiškėjai R. K. ir G. K. nustatytu laiku būtų kreipęsi dėl draudimo išmokos sumokėjimo, jiems atlygintina suma (4,96 proc. nuo jų sumokėtos kelionės kainos – 810,36 Eur) būtų sudariusi ne daugiau, nei 40,19 Eur. Taigi, pareiškėjų patirta žala būtų kompensuota tik iš dalies, likusi pareiškėjams R. K. ir G. K. neatlyginta suma sudarytų 770,17 Eur (810,36 Eur – 40,19 Eur), todėl, teismo vertinimu, ši suma (770,17 Eur) laikytina pareiškėjų R. K. ir G. K. patirta žala ir priteistina jų naudai iš valstybės.

Antra, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Direktyvos 2 straipsnio 4 punktu, vartotoju yra laikomas ne tik asmuo, kuris perka ar sutinka pirkti kelionių paketą (pagrindinis sutartį pasirašęs asmuo), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo sutinka pirkti paketą (kiti naudos gavėjai) arba bet kuris asmuo, kuriam pagrindinis sutartį pasirašęs asmuo arba bet kuris naudos gavėjas perduoda paketą (kelionių paketą perimantis asmuo). Kitaip tariant, Direktyvoje įtvirtintos garantijos, inter alia (be kita ko) ir garantija dėl sumos, sumokėtos už neįvykusią kelionę, grąžinimo, yra taikomos visiems turistams, t. y. tiek asmenims, sudariusiems turizmo paslaugų teikimo sutartis, tiek ir asmenims, nesudariusiems turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kai kiti asmenys sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartis šių asmenų naudai, taigi, tam, kad būtų taikomos šios garantijos, nėra būtina, kad turistas pats būtų atlikęs mokėjimą už įgyjamą kelionę. Todėl darytina išvada, kad G. A. ir R. A. įgijo teisę į turtinės žalos atlyginimą, nepaisant to, kad sumą, mokėtiną pagal jų sudarytą turizmo paslaugų teikimo sutartį, pareiškėjų naudai sumokėjo L. A..

Atsakovės atstovė Ministerija nesutinka su skundu dėl to, kad pareiškėjų reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Teismo vertinimu, šie atsakovės atstovės argumentai atmestini ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjų reikalavimą priteisti patirtą turtinę žalą. Minėta, kad būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą, ir atlyginti žalą už Direktyvos neįgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat šiuo atveju nėra svarbūs kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus. Šiuo klausimu 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte ESTT yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotą įmokėtų lėšų kompensavimą ir repatriaciją kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad šia garantija siekiama apsaugoti vartotoją nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių. Remdamasis šiais samprotavimais ESTT padarė išvadą, kad tokios aplinkybės, kaip neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas, negali būti kliūtis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotoją pagal Direktyvos 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 7 straipsnio aiškinimą patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. Teisingumo Teismo 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94 ir C-l88/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845 39 punktą). ESTT nurodė, kad Direktyvos 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjams nebuvo grąžinta didžioji dalis patirtų išlaidų už įsigytus kelionių paketus. Teismui konstatavus faktą, kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas šias sumas, kaip turtinės žalos atlyginimą, priteisti pareiškėjams iš valstybės.

Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal LVAT praktiką (pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012) ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pareiškėjams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. lapkričio 15 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjų naudai 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. priteisti po 121 Eur kiekvienam iš pareiškėjų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, inter alia ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. atstovavimo sutarčių pagrindu pareiškėjų interesams atstovavo advokatas J. V. (1 t., b. l. 99 – 123). Patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai grindžia 2017 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JV002599, 2017 m. spalio 13 d. sąskaitomis faktūromis Nr. JV002822, Nr. JV002823, 2017 m. spalio 20 d. sąskaitomis faktūromis Nr. JV002851, Nr. JV002852, Nr. KV002859, Nr. JV002860, 2017 m. spalio 25 d. sąskaitomis faktūromis Nr. JV002879, Nr. JV002880, Nr. JV002881, Nr. JV002882, Nr. JV002883, Nr. JV002884, Nr. JV 002885, Nr. JV002886, Nr. JV002887, Nr. JV002890, Nr. JV002891, 2017 m. spalio 30 d. sąskaitomis faktūromis Nr. JV002901, Nr. JV002902, Nr. JV002903, Nr. JV002919, Nr. JV002899 ir Nr. KV002900 (1 t., b. l. 82 – 85, 142 – 161) bei banko operacijų išrašais (1 t., b. l. 86 – 98). Vadovaujantis šiais dokumentais, kiekvienas iš pareiškėjų sumokėjo advokatui po 121 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Pažymėtina, kad pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nėra detalizuota, kokia konkreti suma mokėtina atskirai už kiekvieną iš suteiktų teisinių paslaugų (už skundo parengimą ir už atstovavimą).

Advokatas J. V. parengė ir 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui skundą (1 t., b. l. 1 – 33). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą. Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 838,70 Eur (https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5303027), todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo parengimą sudarytų 2 096,75 Eur (2,5 x 838,70 Eur).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 23 d. byloje įvyko vienas teismo posėdis, kuris prasidėjo 15.06 val. ir baigėsi – 15.48 val. Šis posėdis truko 42 min., todėl pritaikius Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintą taisyklę, vadovaujantis kuria teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, darytina išvada, kad posėdis byloje truko 1 valandą. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 850,80 Eur (https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5439980). Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą sudarytų 85,08 Eur (0,1 x 850,80 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maksimali suma, priteistina pareiškėjams už skundo parengimą ir atstovavimą pareiškėjų interesams teisme, sudarytų 2 181,83 Eur (2 096,75 Eur + 85,08 Eur), arba po 87,27 Eur kiekvienam iš pareiškėjų, savo ruožtu pareiškėjai prašo priteisti jiems 3 025 Eur sumą, t. y. po 121 Eur kiekvienam iš pareiškėjų, ir prašoma priteisti suma viršija maksimalią Rekomendacijų pagrindu priteistiną sumą už paminėtas teisines paslaugas.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama, nes ši suma susidarė ne dėl bylos sudėtingumo, specialių žinių reikalingumo, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, advokato darbo laiko sąnaudų ar kitų Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų egzistavimo, tačiau išimtinai tik dėl byloje dalyvaujančių pareiškėjų skaičiaus, be to, teisme buvo išnagrinėtos kelios vienarūšės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, priteisimo iš valstybės (pvz., Nr. eI-4119-484/2016, Nr. eI-4197-171/2016, Nr. eI-4099-171/2016, Nr. eI-289-968/2017, Nr. eI-581-171/2017, Nr. EI-4298-535/2017 ir kt.), kuriose pareiškėjų interesams atstovavo tas pats advokatas J. V., ir skundų, parengtų nurodytose bylose bei šioje byloje, turinys yra iš esmės identiškas. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentais ir pažymi, kad, viena vertus, atsižvelgiant į byloje keliamus klausimus, skundui paruošti akivaizdžiai reikėjo specialių žinių ES teisinio reglamentavimo srityje, tačiau kita vertus, iš esmės analogiški ginčai teisme jau yra išnagrinėti, o juos nagrinėjant atstovavo tas pats advokatas J. V., taigi, sprendžiami teisiniai klausimai nelaikytini naujais, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjams, G. A., R. A., A. B., B. B., S. Č., A. G., R. G., S. G., J. G., G. L., L. L., J. V. M., V. M., D. M., D. N., R. P., M. S., A. S., D. T., A. V., V. V., E. V., L. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2 181,83 Eur (85,08 Eur už atstovavimą ir 2 096,75 Eur už skundo parengimą), kiekvienam iš jų priteisiant po 87,27 Eur (2 181,83 Eur / 25).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Pareiškėjai G. K. ir R. K. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti 810,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. priteisti kiekvienam iš pareiškėjų po 405,18 Eur, savo ruožtu teismas pareiškėjams priteistiną sumą sumažino 4,96 proc., taigi, sprendimu patenkinta 95,04 proc. pareiškėjų reikalavimų, todėl G. K. ir R. K. priteistina po 82,94 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 330,05 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir penkis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 330,04 (tris šimtus trisdešimt eurų ir keturis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 472,03 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus ir tris centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 472,03 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus ir tris centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,84 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,84 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 328,89 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 328,90 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 328,89 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 385,09 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir devynis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 82,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 385,08 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 82,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 440,15 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir penkiolika centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 440,14 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų ir keturiolika centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai J. V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 522,73 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir septyniasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 247,47 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt septynis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 247,46 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 522,73 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir septyniasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 521,58 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą ir penkiasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 299,61 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt vieną centą) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 299,61 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt vieną centą) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 521,58 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą ir penkiasdešimt aštuonis centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 299,61 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt vieną centą) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 299,60 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 299,60 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 299,60 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 87,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras