- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-47-493/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00305-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. A. G.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį E. A. G. per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. A. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš E. A. G. ir UAB „O.“ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 24 873,32 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt trys eurai 32 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos.
Šiuo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „O.“ pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. A. G. (toliau – ir E. A. G.) pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2006 m. birželio 9 d., būdamas UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d., UAB „O.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 35-855, 2004, Nr. 4-36) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“ ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-624 (Žin., 2004, Nr. 137-5006) 42 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad „Gydytojas odontologas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis odontologijos praktika, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas ne mažiau kaip 78 asmenims, tai yra piliečiams:
- V. A. , kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 315,58 eurus,
- S. B., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 492,35 eurus,
- B. B., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo 335,09 eurus,
- V. Č., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 289,62 eurus,
- G. D., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo 335,09 eurus,
- A. G., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo 335,09 eurus,
- M. G., už kurio gydymą Kauno teritorinė ligonių kasa UAB ,,O.“ kompensavo 1031,05 eurų,
- J. G., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 2027 eurus,
- L. G., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo 115,85 eurus,
- B. G., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 1433 eurus,
- E. G., už kurios gydymą Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 1031,05 eurų,
- V. J., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo 335,09 eurus,
- P. K., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo ne mažiau 550 eurų,
- A. K., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo 335, 09 eurus,
- A. K., už kurios gydymą Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 1031,05 eurų,
- S. K., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo 301,20 eurus,
- O. K. , kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 724 eurus,
- R. L., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo 306,13 eurus,
- Rimantui J. L., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo 159,29 eurus,
- B. M., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 2027 eurus,
- J. M., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 521 eurus,
- L. N., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1200 eurų,
- A. O. O., už kurios E. A. G. suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 1031,05 eurų,
- J. P., už kurio E. A. G. suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 335,09 eurų,
- G. R., už kurio E. A. G. suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 335,09 eurų,
- I. R., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1448 eurus,
- R. A. R., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo 335,09 eurus,
- E. D. S., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo 335,09 eurus,
- M. K. T., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1158 eurų,
- A. Ū., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 434,43 eurus,
- E. U., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1158 eurus,
- M. V., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 800 eurų,
- V. V., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 868 eurus,
- J. S., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo 335,09 eurus,
- M. P., už kurios E. A. G. suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 1031,05 eurų,
- J. R., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo 305,55 eurus,
- A. S., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 579 eurus,
- V. R., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 868 eurus,
- A. Z., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo 185,80 eurus,
- A. A. Ž., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo ne mažiui 926 eurus,
- I. V., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1072 eurus,
- R. V., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1437 eurus,
- O. B. , kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 1071 eurus,
- A. P., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 231 eurus,
- A. P., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 637 eurus,
- J. B., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo apie 1303 eurus,
- J. S., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB,,O.“ sumokėjo apie 1000 eurų,
- M. I. B., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 1013 eurų,
- F. P., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 1450 eurus,
- K. B., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 478 eurus,
- R. J., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 1013 eurų,
- M. B., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 904,80 eurus,
- J. S., už kurio E. A. G. jam suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 335,09 eurų,
- D. B., už kurio E. A. G. jam suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 1031,05 eurų,
- M. P., už kurios E. A. G. jai suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB ,,O.“ kompensavo 335,09 eurų,
- N. Ž., už kurios E. A. G. jai suteiktas paslaugas Kauno teritorinė ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo 335,09 eurus,
- L. J., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 1356 eurus,
- V. P., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 868 eurus,
- P. J., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 579 eurus,
- V. P., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 868 eurus,
- B. O., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1450 eurus,
- L. P., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1039 eurus,
- A. V., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 579 eurus,
- B. P., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 608 eurus
- V. Č., kuris už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 579 eurus,
- R. J. M., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1390 eurų,
- V. J., kuris iš E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 637 eurus,
- M. P., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB „O.“ sumokėjo ne mažiau 335,09 eurus,
- L. S., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 1135,54 eurus,
- D. S., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 579 eurus,
- I. S., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 347 eurus,
- S. P., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 680 eurų,
- L. O., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 492 eurus,
- I. K., kuri už E. A. G. suteiktas paslaugas jam arba UAB ,,O.“ sumokėjo ne mažiau 725 eurus,
taip pat, V. D., B. V., B. S., L. J., ir iš šios veiklos gavo pajamų, ne mažiau kaip 55 592,70 eurų, įskaitant UAB ,,O.“ Kauno teritorinės ligonių kasos kompensuotas sumas, tokiu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, finansinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.
1.1. Be to, jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. spalio 28 d., atlikęs pacientams gydytojo odontologo paslaugas, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, suklastojo tikrus dokumentus – A. S., A. O. O., J. S., R. B., M. P., A. Z., J. R., D. B., J. B., V. R., L. J. asmens sveikatos istorijas ir A. K. asmens sveikatos istorijos įdėtinį lapą, o būtent:
1.1.1. UAB „O.“ A. S. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2014 01 08“, „2014 01 29“, „2014 09 09“, prasidedančius ties data „2014 01 08“ žodžiais „Ortopedas. Nušlifuoti ...“ ir besibaigiančius ties data „2014 09 09“ įrašais „ ... -17; # S1.“, ir ties datomis „2014 01 29“, 2014 09 09“ patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.2. UAB „O.“ A. O. O. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2014 06 06“, „2014 06 09“, 2014 06 16“, „2014 06 20“, „2014 06 23“, 2014 06 25“, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2014 06 06“ žodžiais „Pacientė konsultuota ...“ ir besibaigiančius trečiame puslapyje ties data „2014 06 25“ žodžiais „ ... viso 3849 – su priemoka.“, ir ties minėtomis datomis patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.3. UAB „O.“ J. S. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2013 10 09“ žodžiais „Chirurgo k-ja. Bus sriegiami...“ ir besibaigiančius šeštame puslapyje ties data „2014 10 28“ žodžiais „... po 7 darbo dienų.“, ir ties datomis „2014 01 22“, „2014 01 29“, „2014 09 09“, „2014 10 28“ patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.4. UAB „O.“ R. B. asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, kuriam buvo suteiktos paslaugos, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teritorines ligonių kasas, lėšų išmokėjimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2013 09 03“, „2014 05 21“, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2013 09 03“ žodžiais „Chirurgas Sol. Ubistezini forte ...“ ir besibaigiančius žodžiais „... rėžimas paaiškintas“, prasidedančius trečiame puslapyje ties data „2014 05 21“ žodžiais „Chirurgas Sol. Ubistezini...“ ir besibaigiančius žodžiais „ ... ne anksčiau 2014 – 09 mėn.“, ir ties minėtomis datomis patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.5. UAB „O.“ M. P. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2013 05 23“, „2013 05 27“, „2013 05 31“, prasidedančius ties data „2013 05 23“ žodžiais „Ortopedas Pac. pageidauja ...“ ir besibaigiančius ties data „2013 05 31“ žodžiais „... atsiskaitė pilnai“, ir ties minėtomis datomis patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.6. UAB „O.“ A. Z. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2013 04 24“, „2013 05 08“, „2013 05 14“, „2013 05 21“, „2013 05 29“, prasidedančius ties data „2013. 04. 24“ žodžiais „Chirurgas. Sol. Ubistezini forte ...“ ir besibaigiančius antrame puslapyje ties data „2013 05 29“ žodžiais „... suform. I lai.....“, ir ties datomis „2013 04 24“, „2013 05 14“, „2013 05 29“ atspaudų „GD002687 Gyd. J. V. Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini)“ vietose pasirašytus parašus gydytojo J. V. vardu, už gydytoją J. V. pasirašė savo parašais, ir ties datomis „2013 04 24“, „2013 05 08“, „2013 05 14“, „2013 05 21“, „2013 05 29“ patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.7. UAB „O.“ J. R. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2013 05 15“, „2013 05 15“, „2013 05 21“, „2013 05 28“, „2013 06 05“, „2013 06 14“, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2013 05 15“ žodžiais „Chirurgas Sol. Ubistezini forte ...“ ir besibaigiančius antrame puslapyje ties data „2013 06 14“ žodžiais „... atiduota“, ir ties datomis „2013 05 15“, „2013 05 21“, po rankraštiniais tekstais, prasidedančiais atitinkamai žodžiais „Chirurgas ...“, „Ortopedas. ...“, antrame puslapyje ties data „2013 05 28“, po rankraštiniu tekstu, prasidedančiu žodžiais „Ortopedas. Nustatyta ...“, pasirašytus parašus gydytojo J. V. vardu, už gydytoją J. V. pasirašė savo parašais, ir ties datomis 2013 05 15“, „2013 05 15“, „2013 05 21“, „2013 05 28“, „2013 06 05“, „2013 06 14“ patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.8. UAB „O.“ D. B. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2013 11 12“, „2013 11 13“, „2013 11 18“, „2013 11 27“, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2013 11 12“ žodžiais „Ortopedas. Pacientui...“ ir besibaigiančius antrame puslapyje ties data „2013 11 27“ žodžiais „... apžiūra po 3 mėn.“, ir ties minėtomis datomis patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.9. UAB „O.“ J. B. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2012 11 20“, „2012 11 27“, „2013 02 05“, „2013 02 13“, „2013 03 15“, „2013 03 26“, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2012.11. 20“ žodžiais „Chirurgas Sol. Ubistezini forte...“ ir besibaigiančius trečiame puslapyje ties data „2013 03 26“ žodžiais „... Rėžimas paaiškintas.“, ir ties datomis „2013 02 13“, „2013 03 26“, po rankraštiniu tekstu, atspaudo „(duomenys neskelbtini) Gyd. J. V. Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini)“ vietoje esančius gydytojo J. V. vardu pasirašytus parašus, už gydytoją J. V. pasirašė savo parašu, ir ties datomis „2012 11 20“, „2013 02 05“, „2013 02 13“,„2013 03 15“, „2013 03 26“ patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.10. UAB „O.“ V. R. asmens sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2013 01 17“, „2013 03 22“, „2013 04 10“ prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2013 01 17“ žodžiais „Ortopedas. Pacientė konsultuota ...“ ir besibaigiančius antrame puslapyje ties data „2013 04 10“ žodžiais „... Perduota užbaig...“, ir ties datomis „2013 03 22“, „2013 04 10“ patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.11. UAB „O.“ L. J. asmens sveikatos istorijos įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, kuriai buvo suteiktos paslaugos, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teritorines ligonių kasas, lėšų išmokėjimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2013 08 06“, „2013 09 03“, „2013 09 24“, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2013 08 06“ žodžiais „Terapeutas. 24 d. šaknų ...“ ir besibaigiančius žodžiais „... laikinas užpildas.“, prasidedančius pirmame puslapyje ties data „2013 09 03“ žodžiais „Terapeutas. Užplombuotas ...“ ir besibaigiančius žodžiais „... kapai gaminti.“, prasidedančius antrame puslapyje ties data „2013 09 24“ žodžiais „Terapeutas Užpl. ...“ ir besibaigiančius užrašu „... Charizma A3.“, ir ties minėtomis datomis patvirtino J. V. vardiniu antspaudu.
1.1.12. A. K. įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“, parašė esančius rankraštinius tekstus ties datomis „2014 06 11“, „2014 08 06“, prasidedančius ties data „2014 06 11“ žodžiais „Chirurgo k-ja. ...“ ir besibaigiančius ties data „2014 08 06“ žodžiais „... Rėžimas paaiškintas.“, antrame puslapyje, stulpelyje „Diagnozė“, po rankraštinio teksto, besibaigiančio žodžiais „... did. suma 09 09.“, esantį parašą pasirašė E. A. G., ir ties datomis „2014 08 06“, „2015-01-20“ patvirtino J. V. vardiniu antspaudu,
tokiu būdu jis, pažeisdamas 1999 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymą Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, kad gydytojai odontologai, gydytojai odontologai specialistai, kaip ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, turi pildyti asmens sveikatos istoriją (forma Nr. 025-043/a), ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. V-l „Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kad visi įrašai asmens sveikatos istorijoje bei kituose medicinos dokumentuose turi būti tvirtinami sveikatos priežiūros specialisto spaudu, aukščiau išvardintuose dokumentuose padarydamas tikrovės neatitinkančius įrašus, kad paslaugas atliko gydytojas J. V., ir tai patvirtindamas J. V. vardu išduotu antspaudu, o A. Z., J. R., J. B. asmens sveikatos istorijų įdėtiniuose lapuose į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“ po rankraštiniu tekstu, bei A. K. įdėtiniame lape, stulpelyje „Diagnozė“, po rankraštiniu tekstu, pasirašydamas savo parašu ties J. V. vardiniu atspaudu, nors tikrovėje paslaugas atliko jis pats, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.
1.2. Be to, A. E. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika ir atlikęs gydytojo odontologo paslaugas piliečiams V. A., S. B., B. B., V. Č., G. D., A. G., M. G., J. G., L. G., B. G., E. G., V. J., P. K., A. K., A. K., S. K., O. K., R. L., R. J. L., B. M., J. M., L. N., A. O. O., J. P., G. R., I. R., R. A. R., E. D. S., M. K. T., A. Ū., E. U., M. V., V. V., N. Ž., J. S., M. P., J. R., A. S., V. R., A. Z., A. A. Ž., I. V., R. V., O. B., A. P., A. P., J. B., J. S., B. S., M. I. B., F. P., K. B., R. J., M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) medicinos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, ir, atlikęs gydytojo odontologo paslaugas piliečiams J. S., D. B., M. P., B. V., jų asmens sveikatos istorijose padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtino svetimu gydytojo J. V. vardiniu antspaudu, nors tikrovėje odontologines paslaugas minėtiems asmenims suteikė jis pats, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, o M. L. asmens sveikatos istorijoje padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtino svetimu gydytojo J. V. vardiniu antspaudu, nors tikrovėje jos nebuvo suteiktos, šių dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pagrindu užpildė 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. vasario 10 d., dvi 2013 m. kovo 10 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gegužės 9 d., dvi 2013 m. birželio 10 d., dvi 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 10 d., 2013 m. gruodžio 10 d., dvi 2014 m. vasario 10 d., dvi 2014 m. gegužės 10 d., dvi 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 10 d., dvi 2014 m. rugsėjo 9 d., dvi 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2015 m. sausio 9 d. UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, žinodamas, kad aukščiau minėtų asmenų negali įtraukti į minėtas ataskaitas, kadangi šiems asmenims paslaugas suteikė jis pats, nebūdamas registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, tuo pažeisdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties (2014 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 32-390-3/14) 2.21 punkto nuostatas, kur nurodyta: „ne vėliau kaip kitą dieną informuoti TLK apie gydytojų sąrašų pasikeitimus ir atitinkamai patikslinti duomenis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS“; 2.24 punkto nuostatas, kur nurodyta: „užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas Sutarties 1 priede, teiktų tik privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS nurodyti gydytojai“ ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 35-855, 2004, Nr. 4-36) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“ ir jas pateikė Kauno teritorinei ligonių kasai, lėšų išmokėjimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, taip suklastojo ir panaudojo 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. vasario 10 d., dvi 2013 m. kovo 10 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gegužės 9 d., dvi 2013 m. birželio 10 d., dvi 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 10 d., 2013 m. gruodžio 10 d., dvi 2014 m. vasario 10 d., dvi 2014 m. gegužės 10 d., dvi 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 10 d., dvi 2014 m. rugsėjo 9 d., dvi 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2015 m. sausio 9 d. UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, o piliečiai A. A. Ž., I. V., R. V., R. J., M. B., J. S., nežinodami, kad E. A. G., neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, atliko gydytojo odontologo paslaugas ir nežinodami, kad už E. A. G. atliktas odontologijos paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto teritorinės ligonių kasos negali jiems kompensuoti protezavimo išlaidų, kadangi E. A. G. nebuvo registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, patys 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. kovo 2 d. pateikė prašymus kompensuoti dantų protezavimo išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus Kauno ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai, lėšų išmokėjimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, ko pagrindu Kauno teritorinė ligonių kasa išmokėjo į UAB „O.“ sąskaitą ir pacientų nurodytas sąskaitas:
Pavardė Vardas Paslaugų atlikimo data Kompensuojama suma iš PSDF biudžeto, Eur 1 B. B. 2014.04.29 335,09 2 D. G. 2014.06.27 335,09 3 G. M. 2014.04.30 1031,05 4 G. L. 2014.05.09 115,85 5 G. B. 2014.04.11 335,09 6 G. E. 2014.05.29 1031,05 7 L. R. 2014.12.05 306,13 8 J. V. 2014.04.25 335,09 9 K. P. 2014.10.15 335,09 10 K. A. 2014.04.29 335,09 11 K. A. 2014.08.28 1031,05 12 Ž. A.A. 2016.03.02 370,00 13 L. M. 2014.05.22 335,09 14 M. B. 2014.06.30 335,09 15 N. L. 2014.10.01 335,09 16 O. A.O. 2014.06.25 1031,05 17 P. J. 2014.05.23 335,09 18 R. G. 2014.11.19 335,09 19 T. R.A. 2014.06.30 335,09 20 S. J. 2014.06.27 335,09 21 T. M. K. 2014.08.20 335,09 22 Ū. A. 2014.06.06 170,88 23 U. E. 2014.10.01 335,09 24 V. M. 2014.06.06 335,09 25 Ž. N. 2014.10.02 335,09 26 B. D. 2013.11.28 1031,05 27 P. M. 2013.05.31 335,09 28 P. M. 2013.01.31 1031,05 29 R. J. 2013.06.14 305,55 30 S. A. 2014.01.29 335,09 31 R. V. 2013.04.10 335,09 32 Z. A. 2013.05.29 152,05 33 B. O. 2013.05.23 335,09 34 P. A. 2012.12.11 335,09 35 P. A. 2013.02.21 335,09 36 B. J. 2013.03.15 335,09 37 S. B. 2013.10.01 335,09 38 B. M. I. 2014.01.31 984,71 39 V. B. 2013.06.28 911,72 40 B. S. 2014.08.01 179,56 41 P. F. 2013.04.19 335,09 42 B. K. 2013.02.26 335,09 43 G. A. 2014.04.28 335,09 44 G. J. 2014.04.23 335,09 45 K. O. 2014.04.29 335,09 46 L. R. J. 2014.04.22 159,29 47 R. I. 2014.04.02 333,06 48 S. J. 2014.01.29 335,09 49 Č. V. 2014.05.13 289,62 50 K. S. 2014.06.20 301,20 51 M. J. 2014.06.03 335,09 52 S. E. D. 2014.12.30 335,09 53 V. V. 2014.10.01 335,09 54 V. R. 2015.05.28 372,74 55 J. R. 2015.05.26 372,74 56 B. M. 2015.08.24 904,80 57 V. I. 2015.07.08 372,74 Iš viso 24182 o žemiau nurodytiems pacientams, vadovaujantis dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-899 nuostatomis, dantų protezavimo išlaidos bus kompensuojamos atėjus eilei:
Pavardė Vardas Paslaugų atlikimo data Kompensuojama suma iš PSDF biudžeto, Eur 1 A. V. 2014.05.27 318,58 2 S. J. 2015.07.14 372,74 Iš viso 691,32
Žemesnės instancijos teismas
tokiu būdu, suklastodamas ir panaudodamas UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, apgaule UAB „O.“ naudai įgijo didelės – 24 873,32 eurų vertės svetimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą (pinigines lėšas), padarydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui didelės vertės 24 873,32 eurų turtinę žalą.
1.3. Taip pat, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. birželio 9 d., būdamas UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, UAB „O.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos „Dokumentų ir archyvų įstatymo“ Nr. 1-1115 (įstatymo redakcija Nr. IX-2084, 2004-03-30) 12 straipsnį „Dokumentų saugojimas“ 2 dalies nuostatą „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 4 d. laikotarpio UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, tai yra:
- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimą, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes tyrimui nepateikė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. UAB „T.“ išrašytų 158 vnt. PVM sąskaitų faktūrų už 9067,44 Eur sumą, į buhalterinę apskaitą jų neįtraukė, pagal jas buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1952 pakuočių narkotinio vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, neapskaitė jo kaip atsargų, neįformino panaudojimo dokumentų ir neapskaitė jo panaudojimo, taip pat buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 9737,13 Eur apmokėjimo už šį preparatą;
- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punkto reikalavimą, kad „Kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto reikalavimą, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes neoficialioje kasos knygoje įrašytų pajamų neregistravo nei elektroniniu kasos aparatu, nei oficialioje knygoje, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo už protezavimo, dantų gydymo ir kitas paslaugas gautų 68 907,31 Eur pajamų (ir grynųjų pinigų įplaukų, ir realizacinių pajamų) ir jų panaudojimo darbo užmokesčiui bei kitoms išmokoms;
- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 2 dalies reikalavimą, kad „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau — Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos „Dokumentų ir archyvų įstatymo“ Nr. I-1115 (įstatymo redakcija Nr. IX-2084, 2004-03-30) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimą, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes nepateikė UAB „T.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (UAB „DPD“ pinigų priėmimo kvitų, įmokėjimo į sąskaitą DNB banko sąskaitą dokumentų, juos tyrimui pateikė UAB „T.“), pacientų atsiskaitymą patvirtinančių pinigų priėmimo kvitų (L. S. pateikė pinigų priėmimo kvitus: 2014 m. gruodžio 10 d. serija ODB Nr. 00346, suma 1200 Lt ir 2015 m. sausio 30 d. ODB Nr. 00366, suma 638 Eur), darbo užmokesčio už 2014 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius išmokėjimo žiniaraščių 5074,90 Eur sumai (jie, kaip išlaidas pateisinantys dokumentai, įrašyti į atskaitingo asmens avansines apyskaitas);
tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. apgaulingai tvarkė UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu E. A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmetė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeitė - iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaltinimo E. A. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pašalino aplinkybę, kad E. A. G. neteisėtai vertėsi finansine veikla. Taip pat, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad E. A. G. nuo 2006 m. birželio 9 d., būdamas UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d. UAB „O.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini),<...> tokiu būdu versliškai ėmėsi ūkinės, profesinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.
4. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistojo E. A. G. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2020 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
5. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. kasacinį skundą, 2021 m. spalio 12 d. nutartimi prokuroro kasacinį skundą tenkino – panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. A. G. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį panaikinti ir E. A. G. išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
1.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas visų abejonių ir neaiškumų, nepašalintų bylą nagrinėjant teisme, nevertino kaltinamojo naudai, be to, nesivadovavo teismų praktika arba ją taikė netinkamai. Advokatas nesutinka su E. A. G. nuteisimu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde pažymima, kad E. A. G., teikdamas gydytojo odontologo paslaugas, ėmėsi profesinės veiklos, neturėdamas licencijos, tačiau ne ūkinės, finansinės veiklos, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai konstatuota, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos versliškumo ir stambaus masto sąvokos neatsiejamos nuo siekimo gauti pajamų ir jų gavimo (nuosprendžio 112 psl.). Nuteistasis pripažįsta neteisėtai ėmęsis profesinės veiklos, neturėdamas licencijos, kuriai ji reikalinga, tačiau nuosekliai neigia gavęs kokį nors piniginį ar kitokį atlygį iš asmenų, kuriems suteikė gydytojo odontologo paslaugas. Savo suinteresuotumą teikti tokias paslaugas E. A. G. motyvavo tuo, kad jau labai ilgai domisi odontologija, nuolat tobulinasi šios srities kursuose, planuoja gauti licenciją ir tolimesnį savo gyvenimą susieti su šia veikla, todėl gydytojo odontologo paslaugas nurodytiems asmenims jis teikė vien praktikos tikslais, asmeniškai pats negaudamas jokio atlygio - nei piniginio, nei kokio nors kito. Jo pajamos tuo metu buvo UAB „O.“ direktoriaus atlyginimas, kurį jis gavo ir būtų gavęs nepriklausomai nuo minėtų paslaugų teikimo ar neteikimo.
1.2. Skundžiamame nuosprendyje teigiama esant nustatyta, kad, neteisėtai suteikęs odontologijos paslaugas ne mažiau kaip 78 asmenims, E. A. G. iš šios veiklos gavo pajamų - ne mažiau kaip 55 592,70 eurus. Tačiau nuosprendyje, išvardinant asmenis, iš kurių E. A. G. tariamai gavo piniginį atlygį už neteisėtai suteiktas paslaugas, ties šešiasdešimt trijų asmenų vardais ir pavardėmis nurodyta, kad šie asmenys nurodomą pinigų sumą sumokėjo arba E. A. G., arba UAB „O.“; ties aštuonių asmenų vardais ir pavardėmis iš viso nenurodyta, kad jie būtų kam nors mokėję kokius nors pinigus, konstatuojant vien tai, kad už E. A. G. suteiktas paslaugas ligonių kasa UAB „O.“ kompensavo vienokią ar kitokią pinigų sumą; ties trijų asmenų vardais ir pavardėmis nurodyta, kad už jų gydymą ligonių kasa kompensavo UAB „O.“ vienokią ar kitokią pinigų sumą, E. A. G. niekaip neminint ir nenurodant, ar būtent jis atliko minimą gydymą; dar ties keturių, sąrašo pabaigoje nurodytų, asmenų vardais ir pavardėmis iš viso nenurodytos jokios pinigų sumos bei mokėjimai, vien abstrakčiai teigiant, kad E. A. G. ir iš šių asmenų už jiems neteisėtai suteiktas paslaugas gavo pajamų.
1.3. Skunde pažymima, kad pagal BK 202 straipsnio 1 dalį E. A. G. buvo kaltinamas kaip fizinis asmuo, teigiant, kad būtent jo gautos pajamos patvirtina neteisėtos veiklos versliškumą ir stambų mastą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo palikti neišspręstą klausimą, ar nurodytas sumas 63 asmenys sumokėjo nuteistajam, ar UAB „O.“ ir, jeigu vis tik UAB „O.“, tai kodėl šios įmokos vertinamos kaip E. A. G. asmeninės pajamos, gautos vykdant neteisėtą veiklą. Skundžiamame nuosprendyje paliktas alternatyvinis variantas, t. y. kad pinigai galėjo būti sumokėti arba nuteistajam, arba bendrovei, vienareikšmiškai rodo teismą darant prielaidą, kad prie asmenų vardų ir pavardžių nurodytos sumos galėjo būti sumokėtos ir E. A. G., tuo pat metu neturint jokių objektyvių faktinių duomenų tokiai išvadai pagrįsti. Pažymima ir tai, kad UAB „O.“, kaip juridinis asmuo, taip pat buvo kaltinamas ir yra nuteistas už analogiškos, t. y. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, todėl nuosprendyje palikta alternatyva minėtus pinigus gavus arba šiai bendrovei, arba nuteistajam, niekaip negali būti laikoma objektyviu bylos aplinkybių nustatymu. Tie patys pinigai negalėjo būti tuo pačiu metu sumokėti ir E. A. G., ir UAB „O.“, ir visoje apimtyje vertinami kaip tiek fizinio asmens, tiek juridinio asmens pajamos iš neteisėtos veiklos.
1.4. Kodėl E. A. G. pajamomis laikomos skundžiamame nuosprendyje nurodytos pinigų sumos, kurias ligonių kasa pervedė UAB „O.“ už nuteistojo aštuoniems asmenims suteiktas paslaugas, nesant jokių duomenų, kad šiuos pinigus būtų gavęs nuteistasis, o ne nurodyta bendrovė, skundžiamame nuosprendyje taip pat liko neatskleista. Neatskleista ir tai, kodėl pinigai, kuriuos ligonių kasa pervedė UAB „O.“ už trijų asmenų gydymą, priskiriami E. A. G. gautoms iš neteisėtos veiklos pajamoms, kaip ir tai, kodėl teigiama, kad E. A. G. gavo pajamų ir už paslaugas, suteiktas keturiems paskutiniams sąraše nurodytiems asmenims, nors nei šių pajamų piniginė suma ar kitokia išraiška, nei jų tariamo gavimo aplinkybės nenurodytos.
1.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į piniginių sumų, kurios skundžiamame nuosprendyje nurodytos kaip asmenų, kuriems nuteistasis neteisėtai teikė paslaugas, sumokėtos jam arba UAB „O.“, itin didelius nesutapimus su tame pačiame nuosprendyje nurodytais duomenimis, pagrindžiančiais tokių sumų sumokėjimą, t. y. mokėjimo dokumentais ir asmenų, kuriems buvo suteiktos neteisėtos paslaugos, parodymais. Nuosprendyje teigiama esant nustatyta, kad S. B. E. A. G. už jo suteiktas paslaugas sumokėjo jam arba UAB „O.“ ne mažiau kaip 492,35 eurus (nuosprendžio 2 psl.), tačiau tame pačiame nuosprendyje konstatuota, kad objektyviai nustatyta S. B. sumokėtų pinigų suma sudaro 620 litų (179,56 eurus), ką patvirtina pinigų mokėjimo kvitas (nuosprendžio 89 psl.). Pati S. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, teigė registratūroje dirbusiai darbuotojai sumokėjusi apie 1800 litų, t. y. apie 521 eurą, bet mokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė.
1.6. Skundžiamame nuosprendyje teigiama esant nustatyta, kad J. G. E. A. G. už jo suteiktas paslaugas sumokėjo jam arba UAB „O.“ ne mažiau kaip 2027 eurus. Tačiau tame pačiame nuosprendyje konstatuota, kad objektyviai nustatyta J. G. sumokėtų pinigų suma yra 1190 litų (344,65 eurai), ką patvirtina pinigų mokėjimo kvitai (nuosprendžio 90 psl.). Pats J. G. teigė sumokėjęs apie 7000 litų, t. y apie 2027 eurus, ar gavo kvitus, nepamena. Nenurodė, kad kokius nors pinigus būtų mokėjęs E. A. G..
1.7. Nuosprendyje teigiama esant nustatyta, kad B. G. E. A. G. už jo suteiktas paslaugas sumokėjo jam arba UAB „O.“ ne mažiau kaip 1433 eurus. Tačiau tame pačiame nuosprendyje konstatuota, kad objektyviai nustatyta B. G. sumokėtų pinigų suma negali būti laikoma didesne kaip 1170 litų (338,85 eurai), kadangi tik tokiai sumai jai išrašyta UAB „O.“ sąskaita faktūra. Pati B. G. teigia mokėjusi 4950 litų, t. y. 1433,61 eurus, tačiau dokumentų, patvirtinančių tokį mokėjimą, byloje nėra. Kam konkrečiai mokėjo, ji nenurodė, kaip ir to, ar gavo kokius nors mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
1.8. Nuosprendyje teigiama esant nustatyta, kad L. N. E. A. G. už jo suteiktas paslaugas sumokėjo jam arba UAB „O.“ ne mažiau kaip 1200 eurų. Tačiau tame pačiame nuosprendyje konstatuota, kad objektyviai nustatyta L. N. sumokėtų pinigų suma yra ne didesnė kaip 1200 litų (347,54 eurai), nes būtent tokiai sumai UAB „O.“ išrašytą sąskaitą faktūrą jis pateikė ligonių kasai. Pats L. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad nors „tuo metu mokėjo litais, bet dabar taip jau skaičiuoja, kad eurais gaunasi apytiksliai tiek“, t. y. teigė, kad jo sumokėti 1200 litų turėtų būti vertinami kaip sumokėti 1200 eurų. Pirmosios instancijos teismas su šia liudytojo nuostata sutiko ir būtent jos pagrindu „konvertavo“ litus į eurus santykiu vienas litas lygus vienam eurui - jokių kitų duomenų tokiai išvadai pagrįsti byloje nėra.
1.9. Analogiški neaiškumai, netikslumai ir nesutapimai tarp dokumentuose užfiksuotų mokėtų sumų, liudytojų parodymų apie mokėjimų dydį ir aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo išvadų dėl galimai E. A. G. arba UAB „O.“ sumokėtų sumų dydžio, skundžiamame nuosprendyje nepašalinti dar mažiausiai dėl dešimties asmenų: I. R. (nuosprendžio 3 psl., 30 psl.), M. V. (nuosprendžio 3 psl., 49 psl.), V. V. (nuosprendžio 3 psl., 90 psl.), A. A. Ž. (nuosprendžio 3 psl., 94 psl.), I. V. (nuosprendžio 3 psl., 94 psl.), R. V. (nuosprendžio 3 psl., 94 psl.), O. B. (nuosprendžio 3 psl., 83 psl., 94 psl.), J. S. (nuosprendžio 3 psl., 95 psl.), Marijos I. B. (nuosprendžio 3 psl., 96 psl.), R. J. (nuosprendžio 4 psl., 96 psl.) ir L. S. (nuosprendžio 4 psl., 97 psl.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dydis piniginių sumų, kurias, pirmosios instancijos teismo manymu, skundžiamo nuosprendžio 2 - 5 psl. išvardinti asmenys sumokėjo arba nuteistajam, arba UAB „O.“, buvo nustatinėjamas ne remiantis objektyviais faktiniais duomenimis, o vien subjektyviais minėtų asmenų parodymais. Pirmosios instancijos teismas šiais parodymais neabejojo ir grindė jais minėtų sumų konkrečius dydžius net ir tais atvejais, kai liudytojai nurodydavo, kad mokėjo „apie“, t. y. negalėdavo kategoriškai nurodyti mokėtos sumos dydžio.
1.10. Advokatas skunde atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnis numato atsakomybę už vertimasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Administracine tvarka atsako tokia veikla besiverčiantys asmenys, kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 25 000 eurų. Nuosprendyje nustatyta, kad E. A. G. iš neteisėtos veiklos gavo ne mažiau kaip 55 592,70 eurus pajamų, tačiau aukščiau išanalizuotos aplinkybės aiškiai patvirtina tokią išvadą esant visiškai nepagrįsta.
1.11. Advokato teigimu, verslo, kaip vykstančio reiškinio objektyvus konstatavimas yra neatsiejamas nuo aiškiai nustatyto siekio gauti pajamas ir jų gavimo, o stambus mastas - nuo šių pajamų dydžio. E. A. G. atveju objektyviai nenustatytas ne tik jam spėjamai priskiriamų pajamų dydis, bet ir pats faktas, kad jis už savo neteisėtą veiklą iš viso gavo kokias nors pajamas. Versliškumo konstatavimas, nesant objektyvių duomenų apie pajamas, o stambaus masto - apie tokių pajamų dydį ir jų gavimo laikotarpį, beprasmiu paverčia ANK 127 straipsnį ir ištrina aiškiai nubrėžtą ribą tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, sudarant palankias sąlygas itin subjektyviam kiekvieno atvejo vertinimui ir tuo pačiu administracinį nusižengimą padariusio asmens galimam patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, o padariusio nusikaltimą - vien administracinėn.
Šalies argumentai
1.12. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama dėl E. A. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnį. Apeliantas pripažintas kaltu suklastojęs tikrus dokumentus – dvylikos asmenų sveikatos istorijas, tačiau nė viename iš šių dokumentų nėra jokių įrašų, teigiančių, „kad paslaugas atliko gydytojas J. V.“. Visų dvylikos dokumentų rankraštiniai tekstai yra grynai medicininio pobūdžio, t. y. apie gydymo eigą, paskirtas procedūras, pacientų būklę ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie įrašai neatitinka tikrovės, t. y. nėra nustatyta, kad gydymo eiga būtų ne tokia, kokia nurodyta minimuose dokumentuose, kad nebūtų atliktos nurodomos procedūros, ar tikrovės neatitiktų kiti šiuose dokumentuose nurodyti medicininiai duomenys. Tai, kad šiuos tekstus parašė asmuo, neturintis licencijos verstis gydytojo odontologo praktika, automatiškai nepaverčia šiuose tekstuose išdėstytų duomenų neatitinkančiais tikrovės.
1.13. E. A. G. teigimu, J. V., dirbdamas UAB „O.“, suantspauduodavo savo spaudu tuščius blankus, kuriuos vėliau ir naudodavo. Jam nutraukus darbo santykius su UAB „O.“, šie blankai liko klinikoje ir nuteistasis juos tiesiog sunaudojo, kadangi tai darbiniai dokumentai, kurie niekur oficialiai nepateikinėjami ir naudojami vien klinikos vidinėms reikmėms. Ką nors klastoti ar apsimetinėti J. V. nuteistasis ketinimų neturėjo. Be to, ir Kauno teritorinės ligonių kasos darbuotoja - liudytoja E. D., parodė, kad E. A. G., dar 2015 m. atliekant patikrinimą, savo paaiškinime yra nurodęs, „kad gydytojas J. V. buvo pridėjęs savo antspaudų ligos istorijose į priekį, todėl darant įrašus jie ir liko ligos istorijose“. Nė vienas praeityje su UAB „O.“ darbo santykiais susijusių liudytojų nėra parodęs, kad būtų matęs nuteistąjį antspauduojant kokius nors dokumentus gydytojo J. V. vardiniu antspaudu; tokių teiginių nėra nei buvusios UAB „O.“ buhalterės, liudytojos B. J. parodymuose (nuosprendžio 27-29 psl.), nei buvusios UAB „O.“ administratorės, liudytojos Z. Ž. parodymuose (nuosprendžio 29-30 psl.), nei kitų buvusių tos pačios bendrovė darbuotojų - liudytojų R. G. M. (nuosprendžio 51, 52 psl.), R. U. (nuosprendžio 63, 65 psl.), R. K. (nuosprendžio 70-71 psl.) parodymuose. Pats J. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neigė dėjęs spaudą ant tuščių blankų, tačiau ir jis nenurodė, kad būtų matęs nuteistąjį naudojantis jo vardiniu antspaudu, tik teigė, jog išeidamas iš darbo UAB „O.“ savo antspaudą paliko bendrovėje (nuosprendžio 72-76 psl.). Net ir laikydamas šiuos J. V. parodymus objektyviai nustatyta tiesa, pirmosios instancijos teismas jų pagrindu galėjo daryti vien prielaidą, kad blankai buvo antspauduojami liudytojo bendrovėje paliktu antspaudu ir kad tai darė būtent apeliantas. Be to, atsižvelgdamas į konfliktinį J. V. ir E. A. G. santykių pobūdį, ką patvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus privalėjo vertinti itin kritiškai ir kokias nors savo išvadas grįsti tik ta jų dalimi, kurią kategoriškai ir neginčijamai patvirtina kiti bylos duomenys.
1.14. Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nuteistasis, pasirašydamas savo parašu ties J. V. vardiniu spaudu, bandė savo paties atliktas paslaugas priskirti J. V., yra visiškai nepagrįsta. Nelogiška manyti, kad bandydamas apsimesti kitu asmeniu, kas nors pasirašinės savo paties parašu. Be to, byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-228 nėra nustatyta, kad kuriame nors iš tirtų dokumentų esantys parašai vertinami kaip E. A. G. bandymas imituoti J. V. parašą. Todėl ir šioje kaltinimo dalyje apeliantas kaltu pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai.
1.15. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir apelianto nuteisimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šioje nuosprendžio dalyje teigiama, kad E. A. G. jo paties suklastotų, kaltinimo pagal BK 300 straipsnį dalyje nurodytų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pagrindu, užpildė suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, tuo būdu jas suklastodamas, ir šias ataskaitas panaudojo, pateikdamas jas Kauno teritorinei ligonių kasai lėšų išmokėjimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, o šiose ataskaitose nurodyti asmenys pateikė ligonių kasoms prašymus kompensuoti dantų protezavimo išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, ko pagrindu Kauno teritorinė ligonių kasa išmokėjo į UAB „O.“ sąskaitą ir pacientų nurodytas sąskaitas 24 182 eurus, o dviem asmenims 691,32 eurai bus išmokėti ateityje, atėjus eilei. Pirmosios instancijos teismo manymu, tokiu būdu apeliantas apgaule UAB „O.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą, Privalomojo sveikatos fondo biudžetui priklausantį, turtą – 24 873 litus 32 centus. Tokia skundžiamo nuosprendžio išvada yra nepagrįsta ir aiškiai prieštaraujanti bylos duomenims.
1.16. Skunde keliamas klausimas, kodėl viena iš tariamo sukčiavimo sudėtinių dalių, logiškai niekaip neatsiejama nuo šios veikos, t. y. aukščiau nurodytas eilės asmenų sveikatos istorijų tariamas suklastojimas, skundžiamame nuosprendyje įvertinta kaip atskira nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnyje, o po jos sekęs minėtų sveikatos istorijų duomenų pagrindu padarytas kitų dokumentų (ataskaitų) tariamas suklastojimas, vertinamas jau kaip sudėtinė sukčiavimo, t. y. BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalis. Atsakymo į šį klausimą skundžiamame nuosprendyje nėra, teismas jokių šios savo nuostatos motyvų neatskleidė. Net ir manydamas, jog E. A. G. padarė kaltinimo dalyse pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnį jam priskiriamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos veiksmus vertinti kaip padarytus vieninga tyčia ir laikyti viena nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.
1.17. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad tiek kaltinimo dalyje pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tiek kaltinimo dalyje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodyti tie patys asmenys. Teismas, neatskleisdamas jokių tokios savo nuostatos motyvų, šių asmenų sumokėtus UAB „O.“ pinigus vertina kaip E. A. G. galimai gautas už neteisėtą veiklą pajamas, o iš ligonių kasų šių asmenų gautas tokio paties dydžio pinigines kompensacijas jau nurodo esant to paties E. A. G. sukčiavimo būdu UAB „O.“ naudai įgytus pinigus. Tačiau tie patys pinigai negali būti laikomi ir neteisėtomis pajamomis, asmens gautomis savo naudai darant BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir to paties asmens sukčiavimo būdu juridinio asmens naudai įgytu turtu, darant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad didžiąją dalį nurodytų pinigų ligonių kasa sumokėjo būtent į pacientų sąskaitas. Šias lėšas grynųjų pinigų forma UAB „O.“ realiai gavo vieną kartą, t. y. kai paslaugas gavę asmenys juos sumokėjo į bendrovės kasą. Todėl teigti šiuos pinigus vienu ir tuo pačiu metu esant ir nuteistojo asmeninėmis pajamomis iš neteisėtos veiklos, ir sukčiavimo būdu UAB „O.“ naudai įgytomis lėšomis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymima, kad visi asmenys, kuriems ligonių kasa kompensavo gydymo išlaidas, teisę į tokią kompensaciją turėjo, nepriklausomai nuo to, kad odontologines paslaugas jiems suteikė asmuo, neturintis tam licencijos ir galimai stokojęs kvalifikacijos; tuo tarpu teisėtai priklausančios turtinės teisės realizavimas, netgi jeigu tai padaryta apgaule, nesudaro sukčiavimo sudėties. Todėl šiuo atveju galimos žalos padarymo klausimas galėjo būti siejamas vien su galimai netinkamai suteiktų paslaugų pasekmėmis, tačiau toks klausimas šioje byloje nagrinėjamas nebuvo. Didžioji dauguma apklaustų asmenų, kuriems E. A. G. teikė minėtas paslaugas, nurodė esantys jo darbu patenkinti ir jokių pretenzijų nei jam, nei gydymo įstaigai neturintys.
1.18. Apeliantas nuosekliai teigė odontologines paslaugas teikęs vien praktikavimosi tikslais, o ne tikslu turėti materialinės naudos sau ar savo vadovaujamai bendrovei. Objektyviai šie jo parodymai nepaneigti. Todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti esant įrodyta, kad nuteistasis tiesiogine tyčia siekė būtent apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą kito naudai. Be to, prie E. A. G. tariamo sukčiavimo būdu UAB „O.“ naudai įgyto svetimo turto nepagrįstai priskirti ir tie pinigai, kurių ligonių kasos dar niekam neišmokėjo, bet galimai išmokės kada nors neapibrėžtoje ateityje.
1.19. Nuteistojo gynėjas nesutinka ir su E. A. G. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Advokato teigimu, dalis buhalterinės apskaitos trūkumų tikrai yra nustatyta 2016 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/30 dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos, tačiau šiame dokumente nėra jokių duomenų, kurie sąlygotų išvadą, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir kad tai darė būtent bendrovės direktorius, kuris ir yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. E. A. G. šioje kaltinimo dalyje pripažintas kaltu ne minėtoje specialisto išvadoje esančių duomenų pagrindu, o faktiškai vien UAB „O.“ dviejų buvusių darbuotojų - buhalterės B. J. ir administratorės Z. Ž. parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys. Liudytojos B. J. parodymuose iš viso nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė ne ji, o E. A. G. ir tvarkė ją apgaulingai. Vien teiginiai apie vienus ar kitus direktoriaus jai tariamai nepateiktus dokumentus, ko be šios liudytojos parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nepakankami nuteistojo kaltei pagrįsti. Nuosprendyje B. J. parodymai pateikti itin lakoniškai, apsiribojant konstatavimu, kad B. J. UAB „O.“ buhalterinę apskaitą tvarkė namuose pagal direktoriaus jai pateikiamus dokumentus, su grynaisiais pinigais ir įmonės banko sąskaita ji nedirbo ir jokių mokėjimų neatlikinėjo, bendrovės kasininku buvo pats direktorius, kuris ir turėjo bendrovės banko sąskaitų generatorius. Skundžiamame nuosprendyje neatskleista, kodėl šie parodymai vertinami kaip E. A. G. tariamos kaltės įrodymas. Apeliantas nuteistas kaip nusikaltimo vykdytojas. Kokius apgaulingus dokumentus, kuriais remdamasi B. J. tvarkė apskaitą, nuteistasis jai pateikė, pirmosios instancijos teismas taip pat neatskleidė, savo nuostatą toliau grįsdamas jau ne apgaulingais, o įmonės vadovo sąmoningai nepateiktais apskaitą tvarkančiam asmeniui buhalterinės apskaitos dokumentais, kas, vadovaujantis teismų praktika, tokį vadovą daro BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytoju.
1.20. E. A. G., kaip įmonės vadovas, vykdydamas savo pareigą organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, nuo pat įmonės įkūrimo pasamdė buhalterę B. J., kuriai buvo suteikti absoliučiai visi šiai veiklai vykdyti būtini įgaliojimai. Visus dokumentus, kurių prašė buhalterė, jai pateikdavo. Pradėjęs įtarti, kad B. J. buhalterinę apskaitą tvarko aplaidžiai, kartu su kitu akcininku nusprendė pakeisti šią buhalterę ir 2016 m. pradžioje sudarė sutartį su UAB „D.“, kuri toliau tvarkė UAB „O.“ buhalterinę apskaitą. Kasininku jis niekuomet nebuvo, jo įsakymu kasininku nuo įmonės įkūrimo pradžios buvo paskirtas R. U.. Buvusi buhalterė vengė grąžinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos reikėjo perduoti UAB „D.“, dėl ko netgi teko kviesti policiją. Šie nuteistojo parodymai niekaip nepaneigti, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne jo, o B. J. parodymais. Atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad, dirbdama buhaltere UAB „O.“, B. J. tuo pačiu metu teikė analogiškas paslaugas dar keliolikai įmonių, didžioji dalis kurių, jų veiklą tikrinusių įstaigų, buvo pripažintos buhalterinę apskaitą tvarkančiomis netinkamai. Šie duomenys skundžiamame nuosprendyje nenurodyti ir į juos neatsižvelgta vertinant šios liudytojos parodymų patikimumą.
1.21. Liudytoja Z. Ž. parodė, kad kai kuriems klientams mokėjimą patvirtinančių dokumentų neišduodavusi, nes taip nurodęs direktorius, neoficialią bendrovės kasos knygą taip pat vedusi direktoriaus nurodymu. Tuo tarpu E. A. G. parodė, kad neoficialią kasos knygą, kurią vedė Z. Ž., tiksliau atskirus jos lapus, prirašytus Z. Ž. ranka, jis iš viso pirmą kartą pamatė ikiteisminio tyrimo metu (nuosprendžio 134 psl.). Išskyrus Z. Ž. parodymus, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs faktiniai duomenys, apelianto parodymai apie šią aplinkybę taip pat niekaip nepaneigti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tai yra už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, o ne šios apskaitos tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Ūkio subjekto vadovas, konstatavus jo nusikalstamus veiksmus, gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarty baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-363/2014). Įmonės vadovas, pavedęs buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonės buhalteriui ar kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017). Savo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą E. A. G. įvykdė - įmonėje dirbo buhalterė, kuri pagal įstatymą tapo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir realiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliantas nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „O.“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Tačiau direktorius netvarko buhalterinės apskaitos, įmonėje esant buhalteriui. E. A. G. galėtų atsakyti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą tik tuo atveju, jei jis bendrininkavo su įmonės buhaltere, ar panaudojo ją kaip nekaltą asmenį buhalterinei apskaitai apgaulingai tvarkyti. Tačiau skundžiamame nuosprendyje tokių formuluočių nėra, apeliantas nuteistas kaip nusikaltimo vykdytojas. Taigi, jis neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų asmeniui, trauktinam baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).
7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti visus neaiškumus, buvo nutarta kreiptis į Kauno teritorinę ligonių kasą (toliau – ir TLK) dėl informacijos pateikimo, taip pat, pagarsintas 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko prašymas kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (26 t., b. l. 45-56), be to, pagarsinti E. A. G. paaiškinimai duoti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (26 t., b. l. 58; 183-184).
9. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 10 d. gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, kad J. S. protezavosi dantis savo lėšomis UAB „O.“ ir sumokėjo šiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai 565 eurų sumą. 2019 m. birželio 11 d., atėjus eilei, J. S. suteikta teisė į dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimą PSDF biudžeto lėšomis. J. S. nustatyta 463,13 eurų kompensuojama suma, kuri 2019 m. birželio 26 d. pervesta į paciento banko sąskaitą. Rašte taip pat nurodyta, kad už V. A. dantų protezavimo paslaugas iš PSDF biudžeto UAB „O.“ nebuvo mokėta (27 t., b. l. 99-107).
10. Kauno apygardos teisme 2019 m. balandžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patikslinant kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį faktines aplinkybes, papildomai nurodant, kad A. E. G. ėmėsi ne tik ūkinės ir finansinės, bet ir profesinės veiklos (26 t., b. l. 45-56)
11. Pagal naują kaltinimą apklaustas E. A. G. Kauno apygardos teisme 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad visus parodymus davė apylinkės teisme ir nieko nenori pridėti. Patvirtino, kad yra medicinos gydytojas, baigė (duomenys neskelbtini), prieš metus yra sudaręs medicinos akademinę sutartį tam, kad įgytų odontologo kvalifikaciją ir gautų licenciją (26 t., b. l. 58).
12. Kauno apygardos teisme 2020 m. birželio 10 d. apklaustas nuteistasis A. E. G. taip pat patvirtino, kad yra susipažinęs su naujai pateiktu kaltinimu, pagal pateiktą kaltinimą neprisipažįsta. Paaiškino, kad jam priklausė 49 procentai UAB „O.“ akcijų, jis buvo įmonės direktorius. Taip pat, pats kažkiek gydė pacientus. Kaltinime nurodytiems 78 žmonėms ne jis vienas teikė paslaugas, o visa krūva žmonių, kurie dirbo įmonėje. Dantų protezus gamino laboratorija. Byloje nurodytos sumos neatitinka tikrovės, be to, pinigai buvo mokami ne asmeniškai A. E. G., bet UAB „O.“ ir visi dokumentai, patvirtinantys šiuos mokėjimus, yra pateikti į bylą. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jo įmonė nuo 2009 m. buvo sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų atlikimo pacientams, kuriems priklauso kompensacija. Tam, kad pacientai galėtų pasinaudoti šia teise, jie į teritorinę ligonių kasą turi pristatyti po suteiktų paslaugų sąskaitą – faktūrą, užpildyti prašymą. Todėl natūralu, kad tokie pacientai asmeniškai į kišenę nieko negalėjo mokėti, vien todėl, kad jiems tokia suma nebūtų kompensuota. A. E. G. patvirtino, kad įmonė iš šios veiklos gavo pajamų, tačiau suma, kuri nurodyta kaltinime, neatitinka tikrovės, yra daug neatitikimų tarp liudytojų parodymų (26 t., b. l. 183-184).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
13. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, to pasekoje E. A. G. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas visų abejonių ir neaiškumų, nepašalintų bylą nagrinėjant teisme, nevertino kaltinamojo naudai, be to, nesivadovavo teismų praktika arba ją taikė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų E. A. G. veikos faktinių aplinkybių ir kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme
Žemesnės instancijos teismas
15. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota kaltinant E. A. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį versliškai ir stambiu mastu ėmusis ūkinės, finansinės veiklos, neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, kadangi E. A. G., neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę vertis odontologijos praktika, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas ne mažiau kaip 64 asmenims ir iš šios veiklos gavo pajamų, ne mažiau kaip 26 447,11 eurų (21 t., b. l. 1-82). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apklausus proceso dalyvius apie teiktas odontologijos paslaugas ir atliktus mokėjimus, 2018 m. balandžio 11 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko prašymas kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prašyme prokuroras prašė patikslinti E. A. G. kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, nurodant, kad E. A. G., neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis odontologijos praktika, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas ne mažiau kaip 78 asmenims ir iš šios veiklos gavo pajamų, ne mažiau kaip 55 592,70 eurų, įskaitant UAB „O.“ Kauno teritorinės liginių kasos kompensuotas sumas, tokiu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, finansinės veiklos (24 t., b. l. 93-104). Kauno apylinkės teismas, 2018 m. spalio 16 d. priimdamas skundžiamą nuosprendį, konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, pavirtinančių apklaustų liudytojų pacientų nurodytas aplinkybes, susijusias su atliktų mokėjimų patvirtinimu, taip pat, kad kaltinamajame akte dalies pacientų nurodytos sumokėtos sumos nesutampa su byloje UAB „O.“ išrašytomis sąskaitomis. Teismas taip pat sprendė, kad kaltinime nurodytas pajamų dydis, tai yra ne mažiau kaip 55 592,70 Eur, įskaitant UAB „O.“ Kauno teritorinės ligonių kasos kompensuotas sumas, nurodant laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d., vertinant E. A. G. vykdytos veiklos mastą, taip pat neatitinka 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio kriterijaus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad E. A. G., žinodamas, kad verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, tačiau neturėdamas jokios teisės verstis odontologijos praktika, taip pat, neturėdama reikalingos kvalifikacijos, tai yra nebūdamas odontologu, ėmėsi šios rūšies profesinės veiklos, ir ją vykdė pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 35-855, 2004, Nr. 4-36) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“ ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-624 (Žin., 2004, Nr. 137-5006) 42 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad „Gydytojas odontologas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, tokiu būdu, veikdamas tiesiogine tyčia, versliškai, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d., neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas 78 asmenims. Tokiu būdu, E. A. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo yra nuteistas konstatavus jo veikoje tik vieną iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių – versliškumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės, kad E. A. G. inkriminuota nusikalstama veika pasireiškė ir stambiu mastu, laikytina rašymo apsirikimu, kuris taisytinas, kadangi iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog šis požymis nuteistojo veikoje nebuvo konstatuotas. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad iš neteisėtos gydytojo odontologo implantavimo ir kitos odontologinės veikos E. A. G. gautos pajamos negali būti tiksliai nustatytos, kadangi liudytojų parodymų apie sumokėtas sumas nepatvirtina jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys, taip pat, kad nuteistojo veikoje nėra stambaus masto požymio, kaltinimas šioje dalyje taip pat tikslintinas, iš kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pašalinant pacientų sumokėtas sumas ir bendrą gautų pajamų sumą, kadangi šių aplinkybių nurodymas, E. A. G. pripažinus kaltu versliškai ėmusis odontologinės ūkinės, profesinės veiklos, neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, netenka prasmės.
16. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat buvo pagarsintas Kauno apygardos teisme 2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje pateiktas prokuroro prašymas dėl kaltinimo patikslinimo, prašant pakeisti E. A. G. kaltinimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad E. A. G., nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, finansinės, profesinės veiklos, t. y. papildomai nurodant, kad E. A. G. ėmėsi profesinės veiklos. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla objektyviajai pusei būdingi tik aktyvūs veiksmai, t. y. neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla. Ūkinė veikla- įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu. Komercinė veikla - veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Finansinė veikla - veikla, susijusi su finansinių paslaugų teikimu. Profesinė veikla - tam tikros profesijos asmens teikiamos jo profesijos srities paslaugos. Teisėjų kolegijos nuomone, jokių duomenų apie tai, kad E. A. G. ėmėsi finansinės veiklos, t. y. teikė finansines paslaugas, byloje nenustatyta, todėl šis nusikalstamos veikos požymis iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas. Atitinkamai, pritariant prokuroro prašymui dėl kaltinimo patikslinimo, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. A. G. versliškai vertėsi ūkine (teikė paslaugas) ir profesine (teikė odontologo paslaugas) veikla, neturėdamas tam reikalingos licencijos, todėl šioje dalyje kaltinimas taip pat tikslinamas.
17. Prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą iš esmės yra susijęs su kaltinimo formuluotės keitimu, t. y. pagal teisinį reglamentavimą patikslinama E. A. G. inkriminuojama nusikalstama veika, nurodant, kad jis ėmėsi ne tik ūkinės, bet ir profesinės veiklos. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva šalina perteklines nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su E. A. G. ir neteisėtos ūkinės, profesinės veiklos gautomis pajamomis. Toks kaltinimo patikslinimas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, iš esmės jos nekeičia, tačiau atskleidžia naujus nusikalstamos veikos požymius. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014; 2018 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2018). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas praneša kaltinamajam (nuteistajam, išteisintajam) ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, nuteistasis E. A. G. ir jo gynėjas buvo supažindinti su prokuroro pateiktu kaltinimo pakeitimu. 2019 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžių metu E. A. G. nurodė, kad patikslinto kaltinimo esmė jam yra aiški, kaltu jis pagal naują kaltinimą neprisipažįsta. Nors 2019 m. balandžio 1 d. patikslintame prokuroro kaltinime papildomai nurodoma stambaus masto požymis, tačiau, kaip jau minėta, įvertinus apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad šis požymis nuteistojo E. A. G. veikoje nebuvo nustatytas, prokuroro skundas šioje dalyje nebuvo pateiktas, todėl, nesant byloje prokuroro skundo, nuteistojo padėtis negali būti sunkinama.
18. Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, aukštesnysis teismas nustato, kad:
6.1. E. A. G. nuo 2006 m. birželio 9 d., būdamas UAB O., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d. UAB O. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 35-855, 2004, Nr. 4-36) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“ ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-624 (Žin., 2004, Nr. 137-5006) 42 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad „Gydytojas odontologas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis odontologijos praktika, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas ne mažiau kaip 78 asmenims, tai yra piliečiams V. A., S. B., B. B., V. Č., G. D., A. G., M. G., J. G., L. G., B. G., E. G., V. J., P. K., A. K., A. K., S. K., O. K., R. L., R. J. L., B. M., J. M., L. N., A. O. O., J. P., G. R., I. R., R. A. R., E. D. S., M. K. T., A. Ū., E. U., M. V., V. V., J. S., M. P., J. R., A. S., V. R., A. Z., A. A. Ž., I. V., R. V., O. B., A. P., A. P., J. B., J. S., M. I. B., F. P., K. B., R. J., M. B., J. S., D. B., M. P., N. Ž., L. J., V. P., P. J., V. P., B. O., L. P., A. V., B. P., V. Č., R. J. M., V. J., M. P., L. S., D. S., I. S., S. P., L. O., I. K., V. D., B. V., B. S., L. J., ir iš šios veiklos gavo pajamų, įskaitant UAB ,,O.“ Kauno teritorinės ligonių kasos kompensuotas sumas, tokiu būdu versliškai ėmėsi ūkinės, profesinės veiklos, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.
19. Byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. vasario 10 d. taip pat gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, kad J. S. protezavosi dantis savo lėšomis UAB „O.“ ir sumokėjo šiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai 565 eurų sumą. 2019 m. birželio 11 d., atėjus eilei, J. S. suteikta teisė į dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimą PSDF biudžeto lėšomis. J. S. nustatyta 463,13 eurų kompensuojama suma, kuri 2019 m. birželio 26 d. pervesta į paciento banko sąskaitą. Rašte taip pat nurodyta, kad už V. A. dantų protezavimo paslaugas iš PSDF biudžeto UAB „O.“ nebuvo mokėta (27 t., b. l. 99-107). Pažymėtina, kad A. E. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, suklastodamas ir panaudodamas UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, apgaule UAB „O.“ naudai įgijo didelės – 24 873,32 eurų vertės svetimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą, iš kurių A. V., atėjus protezavimo išlaidų eilei, iš PSDF biudžeto turėjo būti kompensuojama 318,58 eurų suma, o S. J. – 372,74 eurų suma. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos J. S. šiuo metu yra kompensuotos, o atitinkamai V. A. išlaidos nebuvo padengtos, E. A. G. ir jo atstovas advokatas buvo informuotas apie kaltinimo keitimą, papildomų paaiškinimų dėl pakeisto kaltinimo A. E. G. neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas kaltinimą šioje dalyje taip pat tikslina, nurodant, kad J. S. buvo išmokėta 463,13 eurų kompensacija ir pašalinant V. A. turimą sumokėti kompensaciją. Tokiu būdų, keičiasi ir bendra UAB „Odentex“ naudai apgaule įgyto turto vertė, tačiau minėtas pokytis įtakos veikos kvalifikacijai neturi.
20. Tokiu būdu E. A. G. pareikštas kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nustatant, kad:
8.1. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika ir atlikęs gydytojo odontologo paslaugas piliečiams V. A., S. B., B. B., V. Č., G. D., A. G., M. G., J. G., L. G., B. G., E. G., V. J., P. K., A. K., A. K., S. K., O. K., R. L., R. J. L., B. M., J. M., L. N., A. O. O, J. P., G. R., I. R., R.. R., E. D. S., M. K. T., A. Ū., E. U., M. V., V. V., N. Ž., J. S., M. P., J. R., A. S., V. R., A. Z., A. A. Ž., I. V., R. V., O. B., A. P., A. P., J. B., J. S., B. S., M. I. B., F. P., K. B., R. J., M. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) punkte, esančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, ir, atlikęs gydytojo odontologo paslaugas piliečiams J. S., D. B., M. P., B. V., jų asmens sveikatos istorijose padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtino svetimu gydytojo J. V. vardiniu antspaudu, nors tikrovėje odontologines paslaugas minėtiems asmenims suteikė jis pats, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, o M. L. asmens sveikatos istorijoje padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtino svetimu gydytojo J. V. vardiniu antspaudu, nors tikrovėje jos nebuvo suteiktos, šių dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pagrindu užpildė 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. vasario 10 d., dvi 2013 m. kovo 10 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gegužės 9 d., dvi 2013 m. birželio 10 d., dvi 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 10 d., 2013 m. gruodžio 10 d., dvi 2014 m. vasario 10 d., dvi 2014 m. gegužės 10 d., dvi 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 10 d., dvi 2014 m. rugsėjo 9 d., dvi 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2015 m. sausio 9 d. UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, žinodamas, kad aukščiau minėtų asmenų negali įtraukti į minėtas ataskaitas, kadangi šiems asmenims paslaugas suteikė jis pats, nebūdamas registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, tuo pažeisdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties (2014 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 32-390-3/14) 2.21 punkto nuostatas, kur nurodyta: „ne vėliau kaip kitą dieną informuoti TLK apie gydytojų sąrašų pasikeitimus ir atitinkamai patikslinti duomenis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS“; 2.24 punkto nuostatas, kur nurodyta: „užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas Sutarties 1 priede, teiktų tik privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS nurodyti gydytojai“ ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 35-855, 2004, Nr. 4-36) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“ ir jas pateikė Kauno teritorinei ligonių kasai, lėšų išmokėjimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, taip suklastojo ir panaudojo 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. vasario 10 d., dvi 2013 m. kovo 10 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gegužės 9 d., dvi 2013 m. birželio 10 d., dvi 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 10 d., 2013 m. gruodžio 10 d., dvi 2014 m. vasario 10 d., dvi 2014 m. gegužės 10 d., dvi 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 10 d., dvi 2014 m. rugsėjo 9 d., dvi 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2015 m. sausio 9 d. UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, o piliečiai A. A. Ž., I. V., R. V., R. J., M. B., J. S., nežinodami, kad E. A. G., neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, atliko gydytojo odontologo paslaugas ir nežinodami, kad už E. A. G. atliktas odontologijos paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto teritorinės ligonių kasos negali jiems kompensuoti protezavimo išlaidų, kadangi E. A. G. nebuvo registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, patys 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. kovo 2 d. pateikė prašymus kompensuoti dantų protezavimo išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus Kauno ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai, lėšų išmokėjimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, ko pagrindu Kauno teritorinė ligonių kasa išmokėjo į UAB „O.“ sąskaitą ir pacientų nurodytas sąskaitas:
Pavardė Vardas Paslaugų atlikimo data Kompensuojama suma iš PSDF biudžeto, Eur 1 B. B. 2014.04.29 335,09 2 D. G. 2014.06.27 335,09 3 G. M. 2014.04.30 1031,05 4 G. L. 2014.05.09 115,85 5 G. B. 2014.04.11 335,09 6 G. E. 2014.05.29 1031,05 7 L. R. 2014.12.05 306,13 8 J. V. 2014.04.25 335,09 9 K. P. 2014.10.15 335,09 10 K. A. 2014.04.29 335,09 11 K. A. 2014.08.28 1031,05 12 Ž. A. A. 2016.03.02 370,00 13 L. M. 2014.05.22 335,09 14 M. B. 2014.06.30 335,09 15 N. L. 2014.10.01 335,09 16 O. A. O. 2014.06.25 1031,05 17 P. J. 2014.05.23 335,09 18 R. R 2014.11.19 335,09 19 R. R. A. 2014.06.30 335,09 20 S. J. 2014.06.27 335,09 21 T. M. K. 2014.08.20 335,09 22 Ū. A. 2014.06.06 170,88 23 U. E. 2014.10.01 335,09 24 V. M. 2014.06.06 335,09 25 Ž. N. 2014.10.02 335,09 26 B. D. 2013.11.28 1031,05 27 P. M. 2013.05.31 335,09 28 P. M. 2013.01.31 1031,05 29 R. J. 2013.06.14 305,55 30 S. A. 2014.01.29 335,09 31 R. V. 2013.04.10 335,09 32 Z. A. 2013.05.29 152,05 33 B. O. 2013.05.23 335,09 34 P. A. 2012.12.11 335,09 35 P. A. 2013.02.21 335,09 36 B. J. 2013.03.15 335,09 37 S. B. 2013.10.01 335,09 38 B. M. I. 2014.01.31 984,71 39 V. B. 2013.06.28 911,72 40 B. S. 2014.08.01 179,56 41 P. F. 2013.04.19 335,09 42 B. K. 2013.02.26 335,09 43 G. A. 2014.04.28 335,09 44 G. J. 2014.04.23 335,09 45 K. O. 2014.04.29 335,09 46 L. R. J. 2014.04.22 159,29 47 R. I. 2014.04.02 333,06 48 S. J. 2014.01.29 335,09 49 Č. V. 2014.05.13 289,62 50 K. S. 2014.06.20 301,20 51 M. J. 2014.06.03 335,09 52 S. E. D. 2014.12.30 335,09 53 V. V. 2014.10.01 335,09 54 V. R. 2015.05.28 372,74 55 J. R. 2015.05.26 372,74 56 B. M. 2015.08.24 904,80 57 V. I. 2015.07.08 372,74 58 S. J. 2015.07.14 463,13 Iš viso 24645,13
tokiu būdu, suklastodamas ir panaudodamas UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, apgaule UAB „O.“ naudai įgijo didelės – 24 645,13 eurų vertės svetimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą (pinigines lėšas), padarydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui didelės vertės 24 645,13 eurų turtinę žalą.
21. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus UAB „O.“ naudai įgyto turto vertę, atitinkamai mažintinas ir skundžiamu nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
22. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo
23. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus objektus. Verslo tvarkos reglamentavimas apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardintų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taigi, taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016). Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima, jei nėra vieno iš būtinųjų požymių – versliškumo arba stambaus masto. Šie požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vieno iš jų. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju E. A. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį yra nuteistas konstatavus jo veikoje vieną iš alternatyviųjų požymių – versliškumą.
24. Nuteistasis iš esmės pripažįsta neteisėtai ėmęsis profesinės veiklos, neturėdamas licencijos, kuriai ji reikalinga, tačiau neigia gavęs kokį nors piniginį ar kitokį atlygį iš asmenų, kuriems suteikė gydytojo odontologo paslaugas. Savo suinteresuotumą teikti tokias paslaugas E. A. G. motyvavo tuo, kad jau labai ilgai domisi odontologija, nuolat tobulinasi šios srities kursuose, planuoja gauti licenciją ir tolimesnį savo gyvenimą susieti su šia veikla, todėl gydytojo odontologo paslaugas nurodytiems asmenims jis teikė vien praktikos tikslais, asmeniškai pats negaudamas jokio atlygio - nei piniginio, nei kokio nors kito. Jo pajamos tuo metu buvo UAB „O.“ direktoriaus atlyginimas, kurį jis gavo ir būtų gavęs nepriklausomai nuo minėtų paslaugų teikimo ar neteikimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. G. ir jo gynėjas advokatas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, leidžiantį konstatuoti, kad E. A. G. odontologine veikla užsiėmė versliškai. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visiškai pakanka išvadai, kad E. A. G. apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. versliškai vertėsi ūkine, profesine veikla, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.
25. Nors E. A. G. ir jo gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigiant, kad nagrinėjamu atveju buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas, jį grindžiant prielaidomis, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas analizavo E. A. G. atliktus veiksmus vadovaudamasis BK 202 straipsnio 1 dalimi, pateikė išsamius argumentus, kodėl E. A. G. veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas, taip pat, nurodė, kokiais įrodymais remiantis yra daromos teismo išvados dėl E. A. G. kaltės. Pažymėtina, kad paties nuteistojo E. A. G. parodymai viso proceso metu dalyje dėl atliekamų odontologinių paslaugų nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. A. G. teigė, kad jis asmeniškai gydytojo odontologo praktika neužsiima, pacientų negydo, operacijų neatlikinėja, nes tam samdo licencijuotus specialistus, turinčius teisę užsiimti šia veikla. Pranešime apie įtarimą išvardintiems pacientas odontologinės priežiūros paslaugas suteikė UAB „O.“ gydytojai, turintys tam licencijas, todėl, jo įsitikinimu, jokia žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta (17 t., b. l. 10-11). Atitinkamai papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu E. A. G. taip pat patvirtino, kad jis pats asmeniškai gydytojo odontologo paslaugų neteikė, nes tam nebuvo jokio poreikio, buvo samdoma darbuotojai. Implantų sriegimo paslaugas atliko M. J. bei J. V. (17 t., b. l. 22-23, 26-29). Tik pirmosios instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus visus liudytojus, kuriems buvo suteiktos odontologinės paslaugos bei jiems patvirtinus, kad minėtas paslaugas atliko UAB „O.“ direktorius, nuteistasis E. A. G. pripažino, kad kaltinime nurodytiems asmenims 2012 m. ir 2013 m. tvarkė dantis, tačiau teigė, kad asmeniškai iš jų jokių lėšų neįgijo. Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad E. A. G. 78 asmenims teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama ir tai, kad E. A. G. neturėjo teisės verstis odontologijos praktika, nes neturėjo reikalingos kvalifikacijos, t. y. ūkinės profesinės veiklos ėmėsi neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Pats E. A. G. nurodė, kad X m. baigė (duomenys neskelbtini) universitetą ir yra įgijęs medicinos gydytojo kvalifikaciją, tačiau toliau nesimokė ir papildomų kitų kvalifikacijų nėra įgijęs. Odontologines paslaugas jis pradėjo teikti po to, kai perskaitė daug knygų ir lankė tobulinimosi kursus. Iš pradžių plombuodavo tik pažįstamiems, vėliau ratas plėtėsi. Implantacijos kursus pabaigė 2012 m. viduryje. Nagrinėjamu atveju, ginčas tik kilęs dėl to, ar E. A. G. veika gali būti laikoma nusikaltimu, jo neteisėtoje ūkinėje, profesinėje veikoje konstatavus versliškumo požymį, ar turėtų būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju liko nenustatyta, ar asmenys, kuriems buvo teikiamos paslaugos, už atliktas procedūras mokėjo E. A. G., ar UAB „O.“, taip pat, skunde didelis dėmesys skiriamas liudytojų parodymų dėl sumokėtų pinigų už procedūras neatitikimui, tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos įrodymus, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sutikti su šiais skundo argumentais ir vertinti juos kaip šalinančius nuteistojo atsakomybę pagrindo neturi.
26. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius papildomus, BK 202 straipsnyje numatytus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumo laipsnį, yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas ir tinkamas motyvavimas, kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, yra būtinas tokio pobūdžio bylose. E. A. G. inkriminuotų veiksmų padarymo metu galiojusio ATPK 173 straipsnis numatė administracinę atsakomybę už vertimasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Tam, jog būtų galima E. A. G. vertimasi ūkine, profesine veikla pripažinti nusikaltimu, turi būti nustatytas bent vienas iš alternatyvių BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atribojančių alternatyvių požymių – stambus mastas arba veiklos versliškumas. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad E. A. G. veika yra pagristai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes joje nustatytas vienas iš alternatyvių požymių – versliškumas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą versliškumo kriterijų nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu stambaus masto – 500 MGL – kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014). Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje per gana ilgą laikotarpį – nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d. E. A. G. ne mažiau nei 78 asmenims teikė įvairias odontologines paslaugas, kas patvirtina veikos sistemiškumą ir nuolatinumą, o bylos įrodymais (išsamiais liudytojų parodymais, sąskaitomis – faktūromis, taip pat ir specialisto išvadomis, neoficialiu pacientų registracijos žiniaraščiu) nustatyta, jog E. A. G. veikė ne tik kaip UAB „O.“ direktorius, bet ir teikdavo implantacijos ir kitas odontologines paslaugas. Pažymėtina, kad liudytojai, kuriems buvo teikiamos odontologinės paslaugos, nurodė E. A. G. nepažinoję, pamatę jo skelbimą visuomenės informavimo priemonėse, klinikos administratorė nukreipdavo pas direktorių, kuris sudarydavo gydymo planą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis organizavo parengiamuosius darbus neteisėtai ūkinei, profesinei veiklai vykdyti. Jis vykdė pacientų dantų apžiūrą, matavimus protezų gamybai, pildydavo užklausos duomenis, vėliau atlikdavo implantavimo ar kitas odontologines procedūras, konsultuodavo klientus ir po procedūrų atlikimo, pildydavo asmens sveikatos istorijas. Liudytoja Z. Ž., apklausta pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad nuo x m. ji dirbo klinikos UAB „O.“ administratore ir nuo pat darbo pradžios ji registravo klientus ir pas direktorių E. A. G. odontologinėms operacijos ir kitoms gydymo procedūroms. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos Pirmojo skyriaus objekto šifro suvestinių Nr. 1-6 (13 t., b. l. 176-193) matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. buvo užfiksuoti pokalbiai tarp E. A. G. ir įvairių asmenų dėl atliekamų odontologinių paslaugų. Iš pokalbių turinio matyti, kad E. A. G. pasakoja apie atliekama procedūras, bendrauja su kitais UAB „O.“ darbuotojais, informuoja apie savo vėlavimą atlikti numatytas procedūras, bendrauja dėl medžiagų užsakymo, jų atsiėmimo. Liudytoja R. G. M. taip pat parodė, kad ji buvo E. A. G. asistentė ir jis atlikdavo visas gydytojo odontologo operacijas (dantų protezavimą, dantų implantavimą, kanalų gydymą, plombavimą ir kitas). Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 4 d. atliktos kratos metu UAB „O.“ patalpose buvo rasti neoficialūs pacientų registracijos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. birželio 3 d. pavadinimu „UAB „O.“ atliktų procedūrų sąrašai“, kuriuose surašyti pacientai, sumokėtos sumos ir uždėti gydytojų spaudai. E. A. G. spaudas yra prie 116 įrašų arba 66 pacientų pavardžių (pavardės kartojasi) iš viso 30 866,73 eurų sumai (16 t., b. l. 93-129). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog E. A. G. pastoviai ir sistemingai teikdavo odontologines paslaugas, reklamuodavo teikiamas procedūras, dirbdavo pagal sudarytą darbo grafiką, rūpindavosi užsakomų gaminių pristatymu, gaudavo pajamų, kas patvirtina, jog jis šia veika užsiėmė versliškai, o apelianto ir jo gynėjo argumentai, kad A. E. G. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nenustačius šio nusikaltimo objektyviojo požymio – versliškumo, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Nors apeliaciniame skunde didelis dėmesys teikiamas pacientų sumokėtoms sumoms, teigiant, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, dėl ko liko nenustatyta gautų pajamų suma, dalis asmenų sumokėtų sumų apskritai nenurodyta, be to, neišsiaiškinta, ar minėtas pajamas gavo A. E. G., ar UAB „O.“, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su gautų pajamų dydžiu, nustačius alternatyvų nusikalstamos veikos sudėties požymį – versliškumą, teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų, pavirtinančių apklaustų liudytojų pacientų nurodytas aplinkybes, susijusias su atliktų mokėjimų patvirtinimu, taip pat, kad kaltinamajame akte dalies pacientų nurodytos sumokėtos sumos nesutampa su byloje UAB „O.“ išrašytomis sąskaitomis. Be to, teismas taip pat sprendė, kad kaltinime nurodytas pajamų dydis, tai yra ne mažiau kaip 55 592,70 Eur, įskaitant UAB „O.“ Kauno teritorinės ligonių kasos kompensuotas sumas, nurodant laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d., vertinant E. A. G. vykdytos veiklos mastą, taip pat neatitinka 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio kriterijaus. Tokiu būdu iš esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nors pagal kaltinimą E. A. G. už savo suteiktas paslaugas gavo pajamų, tačiau tikslus jų dydis nenustatytas, nes atskirais atvejais tik nurodyta, kad jis gavo piniginių pajamų, tačiau neįvardyta kiek, taip pat, liudytojų parodymai dėl sumokėtų sumų nėra nuoseklūs. Dėl to šiuo aspektu vertinti E. A. G. vykdytos veiklos mastą, kiek tai sutampa su aptartu 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių kriterijumi, nėra galimybės, nors, kaip minėta, pajamų iš neteisėtos veiklos gavimas nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama apie neteisėtos veiklos versliškumą. Nustačius vieną iš alternatyvių požymių – versliškumą, kuris savaime nereikalauja nustatyti tikslaus iš neteisėtos veikos gauto pajamų dydžio, taip pat, pašalinus iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, susijusias su gautų pajamų dydžiu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su gautomis pajamomis, reikšmės, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, neturi ir plačiau neanalizuojami. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad E. A. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. apgaulingą apskaitos tvarkymą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tik nedidelė dalis pajamų buvo fiksuojama oficialioje buhalterijoje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant odontologinės klinikos pacientus, dalis jų pateikė pinigų priėmimo kvitus, kurie oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityti. Tokiu būdu, E. A. G. veiksmai, apgaulingai tvarkant bendrovės buhalteriją, dalies odontologinių paslaugų neapskaitymas oficialioje buhalterijoje, sąlygojo situaciją, kuomet nustatyti tikslų gautų pajamų dydį nėra galimybės, tačiau pats pajamų gavimo faktas yra įrodytas.
28. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl E. A. G. atliktų paslaugų jokių nusiskundimų nebuvo gauta, tačiau ši aplinkybė nuteistojo atsakomybės nešalina. Tuo labiau, kad iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ne visi pacientai buvo patenkinti atliktų darbų kokybę, pacientams atliktas procedūras reikėdavo pakartoti. Kartu pažymėtina, kad atskiroms profesinėms veikloms taikomas teisinis reguliavimas gali būti skirtingas; įstatymo leidėjo diskrecija – atsižvelgiant į valstybės saugomų vertybių svarbą, veiklos pobūdį ir pan. – nustatyti tokius reikalavimus, kurie užtikrintų tinkamą ir veiksmingą visuomenės interesų tenkinimą ir kartu proporcingai diferencijuotų atsakomybę pažeidimų atvejais. Akivaizdu, kad profesinės odontologinės veiklos vykdymas neturint licencijos, kai tai konkrečiai veiklai ji reikalinga, gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, t. y. vienoms didžiausių Konstitucijos ginamų vertybių (Konstitucijos 53 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus). Todėl pats faktas, kad odontologines paslaugas pacientams teikia asmuo, neturintis licencijos tokioms paslaugoms atlikti, savaime yra pavojingas ir atitinkamų padarinių nereikalauja.
29. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „O.“ pripažintas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad direktoriui E. A. G., turėjusiam teisę atstovauti bendrovę ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikiant UAB „O.“ vardu ir interesais, įmonė UAB „O.“, veikla vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), teikti priežiūros paslaugas – dantų techniko ir veikla vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), teikti ambulatorines odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas – odontologijos (Nr. 0764, licencija išduota (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. neteisėtai, direktoriui E. A. G. pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas“ ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-694 „Dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“, 4 punkto reikalavimus, kad „įstaigos gali teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas tik turėdamos licenciją, 2015 m. rugsėjo 10 d. odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 123 sustabdžius UAB „O.“ odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimą trims mėnesiams, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas paslaugas, ir iš šios veiklos gavo pajamų, tokiu būdu versliškai ėmėsi ūkinės, finansinės veiklos, sustabdžius UAB „O.“ odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimą.
17.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 202 straipsnio 3 dalyje už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir juridiniam asmeniui. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Siekiant juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifiką (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas.
17.2. Apeliantas ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „O.“, kaip juridinis asmuo, taip pat buvo kaltinamas ir yra nuteistas už analogiškos, t. y. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, todėl nuosprendyje palikta alternatyva minėtus pinigus gavus arba šiai bendrovei, arba nuteistajam, negali būti laikoma objektyviu bylos aplinkybių nustatymu. Pasak skundo autoriaus, tie patys pinigai negalėjo būti tuo pačiu metu sumokėti ir E. A. G., ir UAB „O.“, ir visoje apimtyje vertinami kaip tiek fizinio asmens, tiek juridinio asmens pajamos iš neteisėtos veiklos. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos argumentus, pažymi, kad BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai nurodė, kad UAB „O.“ taip pat neteisėtai, versliškai vertėsi ūkine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, nes ši bendrovė buvo atstovaujama direktoriaus A. E. G., kuris turėjo teisę priimti sprendimus UAB „O.“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikė UAB ,,O.“ vardu, jos naudai ir interesais. Vadovaujama E. A. G. UAB „O.“ laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. vertėsi vien neteisėtai teikdama odontologines paslaugas, ir iš šios veiklos gavo pajamų. E. A. G. buvo ne tik bendrovės direktorius, bet ir savininkas (akcininkas), todėl neabejotinai nustatytas UAB „O.“ ryšys su E. A. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 202 straipsnio 1 dalyje. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien tai, kad juridinis asmuo UAB „O.“ buvo nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nešalina fizinio asmens E. A. G. atsakomybės.
30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus ir pritardamas skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, sprendžia, kad, įvertinus nuteistojo A. E. G. atliktų odontologinių paslaugų sistemingumą ir nuolatinumą, gaunamas pajamas, asmenų, kuriems buvo atliekamos odontologinės paslaugos skaičių ir laikotarpį, per kurį buvo atliekamos minėtos paslaugos, E. A. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kadangi jis versliškai ėmėsi ūkinės, profesinės veiklos – neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas, neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Nuteistasis E. A. G., pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neturėdamas galiojančios licencijos verstis odontologijos praktika, negalėjo šių paslaugų teikti, tačiau dirbo UAB „O.“ odontologu ir atliko procedūras, taip pacientams sudarydamas įspūdį, jog jis odontologo praktiką vykdo turėdamas tam tinkamą licenciją. Esant aukščiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. A. G. veikloje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl nėra jokio pagrindo šioje dalyje keisti apkaltinamąjį nuosprendį ir E. A. G. išteisinti.
32. Nuteistasis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrus dokumentus – asmenų sveikatos istorijas ir asmens sveikatos istorijos pridėtinį lapą, parašydamas rankraštinius tekstus apie atliktas procedūras ir jų laiką, ir patvirtindamas įrašus J. V. vardiniu antspaudu, taip pat, 3 asmens sveikatos istorijose prie įrašu už gydytoją J. V. pasirašydamas savo parašu.
33. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.
34. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.
35. Apeliantas ir jo gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį, nes suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, tuo labiau, kad tai, ar jis suklastojo tikrus dokumentus, skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis ir spėjimais. Apeliantų teigimu, vien tai, kad asmens sveikatos kortelėse įrašus padarė asmuo, neturintis licencijos verstis gydytojo odontologo praktika, nepaverčia šių duomenų neatitinkančiais tikrovės, o byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad pacientams buvo atliktos ne tokios procedūros ar jų gydymo eiga buvo kitokia, ar kad nuteistasis E. A. G. būtų siekęs suklastoti odontologo J. V. parašą.
36. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį, kad šio teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl tikrų dokumentų suklastojimo nepagrįstos visų bylos faktinių aplinkybių analize bei byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, neturi pagrindo.
37. Atmetant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, visų pirma pažymėtina, kad pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo – sukčiavimo – sudėtis neapima dokumentų suklastojimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad E. A. G. baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai. Kita vertus, nagrinėjamu atveju sukčiaujant kaip turto įgijimo apgaule priemonė buvo panaudotos suklastotos UAB „O.“ ataskaitos, o ne asmens sveikatos istorijos, todėl pagrindo vertinti asmens sveikatos kortelių suklastojimą kaip sukčiavimo sudėtinę dalį ir nekvalifikuoti nuteistojo veiksmų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.
38. Tuo tarpu remtis apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog E. A. G. nesuprato, kad jo atliekami veiksmai, pildant asmens sveikatos korteles ir nurodant, kad atitinkamas paslaugas atliko gydytojas J. V., taip patvirtinant minėto gydytojo antspaudu, teisėjų kolegijos nuomone turi būti vertinama kritiškai. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nurodytiems asmenims teikė protezavimo paslaugas ir jų asmens sveikatos korteles pildė pats savo ranka. Taip pat nurodė, kad klinikoje pildė praktiškai visų pacientų korteles, nes kiti darbuotojai atlikdavo tik trumpus įrašus, dėl ko, kaip įmonės vadovas, buvo nukentėjęs. Nurodė, kad darė įrašus ir tuose asmens sveikatos kortelės lapuose, kuriuose buvo sudėti gydytojo J. V. antspaudai. Mano, kad gydytojas J. V., dirbdamas UAB „O.“, suantspauduodavo savo spaudu tuščius blankus, kuriuos vėliau ir naudodavo. Jam nutraukus darbo santykius su UAB „O.“, šie blankai liko klinikoje ir nuteistasis juos tiesiog sunaudojo, kadangi tai darbiniai dokumentai, kurie niekur oficialiai nepateikinėjami ir naudojami vien klinikos vidinėms reikmėms. Tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus paneigė liudytojas J. V., kuris nurodė, kad, susipažinęs su pacientų ambulatorinės kortelės įdedamaisiais lapais, suprato, jog jo vardu padaryti įrašai apie vaistinio preparato „m.“ paskyrimą yra padaryti ne jo ranka, o apačioje prie spaudo esantys parašai taip pat ne jo, be to, jis šiems pacientams nesuteikė jokių odontologinių operacijų. Liudytojas taip pat tvirtino, kad jis pats spaudo ant tuščių blankų niekada nėra dėjęs. Liudytoja R. K., klinikoje dirbusi odontologo asistente, taip pat patvirtinto, kad pagal klinikoje buvusią tvarką odontologas atlikęs bet kokią procedūrą pacientui į asmens sveikatos istorijos kortelę pats padarydavo įrašą apie atliktus veiksmus, skirtus medikamentus. Liudytoja M. J. – Žemaitė apklausos metu taip pat parodė, kad nebuvo tokio atvejo, kad už ją ar kitą odontologą, tame tarpe J. V., įrašus darytų direktorius E. A. G.. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad matė, jog nuteistasis naudojasi J. V. paliktu antspaudu, tačiau minėtos aplinkybės, įvertinus liudytojų parodymus apie tai, kad, priešingai nei teigia nuteistasis, gydytojai odontologai patys pildydavo asmens sveikatos istorijas, laikytinas siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad J. V. nurodė, jog, išeidamas iš darbo, norėjo pasiimti savo antspaudą, tačiau direktorius E. A. G. jam to padaryti neleido, aiškindamas, kad antspaudas yra įgytas už įmonės lėšas, todėl jis turi likti UAB „O.“.
39. Nuteistojo kaltės dėl dokumentų klastojimo nešalina ir tai, kad specialisto išvadoje nėra nustatyta, jog E. A. G. būtų bandęs kopijuoti ar imituoti J. V. parašą. Pažymėtina, kad dokumento klastojimas galimas ne tik imituojant kito asmens parašą, bet ir patvirtinant rankraštinį tekstą kito asmens antspaudu ar pasirašius savo parašu prie kito asmens vardinio antspaudo, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Minėta dokumentų klastojimo schema sudarė aliuziją, jog būtent J. V. atliko asmens sveikatos istorijose nurodytas procedūras. Tuo labiau, kad šis reikalavimas numatytas ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens sveikatos istorijų pildymą – 1999 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ numato, kad gydytojai odontologai, gydytojai odontologai specialistai, kaip ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, turi pildyti asmens sveikatos istoriją (forma Nr. 025-043/a), taip pat, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ reglamentuota, kad visi įrašai asmens sveikatos istorijoje bei kituose medicinos dokumentuose turi būti tvirtinami sveikatos priežiūros specialisto spaudu. Dėl šių priežasčių, E. A. G., atlikęs pacientams gydytojo odontologo paslaugas ir žinodamas, kad neturi licencijos suteikiančios teisės verstis gydytojo odontologo praktika, suklastojo tikrus dokumentus pasinaudodamas gydytojo J. V. antspaudu, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad šias procedūras atliko gydytojas odontologas J. V.. Nors iš tiesų byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytų asmenų gydymo eiga būtų ne tokia, kokia nurodyta jų asmens sveikatos istorijose ir pridėtiniuose lapuose, tačiau šiuo atveju nuteistojo nusikalstama veika pasireiškė ne melagingų duomenų įrašymu į asmens sveikatos istorijas, tačiau tuo, kad E. A. G. teikė paslaugas, neturėdamas tinkamos licencijos, tačiau asmens sveikatos istorijose nurodė, kad šias paslaugas pacientams atliko gydytojas odontologas J. V., nors žinojo, kad šias paslaugas, neturėdamas licencijos, atliko pats nuteistasis.
40. Remianti tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl E. A. G. kaltės suklastojus tikrus dokumentus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.
42. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas taip pat prašo išteisinti E. A. G. dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo veikoje nėra būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad asmenys, kuriems ligonių kasa kompensavo gydymo išlaidas, teisę į tokią kompensaciją turėjo, nepriklausomai nuo to, kad odontologines paslaugas jiems suteikė asmuo, neturintis tam licencijos ir galimai stokojęs kvalifikacijos. Pasak apeliantų, teisėtai priklausančios turtinės teisės realizavimas, netgi jeigu tai padaryta apgaule, nesudaro sukčiavimo sudėties, todėl šiuo atveju galimos žalos padarymo klausimas galėjo būti siejamas vien su galimai netinkamai suteiktų paslaugų pasekmėmis.
43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su sukčiavimo požymiais E. A. G. veikoje. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo E. A. G. kaltė dėl to, kad jis, neturėdamas licencijos suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, atliko gydytojo odontologo paslaugas bei pacientų sveikatos istorijose padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtindamas svetimu gydytojo J. V. vardiniu antspaudu, bei šių dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pagrindu užpildė UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas ir jas pateikė Kauno teritorinei ligonių kasai, taip pat, 6 pacientai, nežinodami, kad E. A. G. neturi licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, ir nežinodami, kad už E. A. G. atliktas odontologijos paslaugas iš PSDF negali jie kompensuoti protezavimo išlaidų, patys pateikė prašymus kompensuoti dantų protezavimo išlaidas, ko pagrindu Kauno teritorinei ligonių kasa išmokėjo į UAB „O.“ sąskaitą ir pacientų nurodytas sąskaitas 24 873,32 eurų svetimą PSDF priklausantį turtą, yra įrodyta.
44. Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada ir nurodo, jog E. A. G. veiksmuose nėra apgaulės pagal BK 182 straipsnio prasmę ir nėra veikos dalyko – turto įgijimo, nes UAB „O.“ iš PSDF gautos pajamos buvo vertinamos tiek kaip iš neteisėtos veikos gautos pajamos, tiek kaip apgaulės būdu gautas svetimas turtas. Skunde taip pat teigiama, kad visi asmenys, kuriems ligonių kasa kompensavo gydymo išlaidas, teisę į tokią kompensaciją turėjo, nepriklausomai nuo to, kad odontologines paslaugas jiems suteikė asmuo, neturintis tam licencijos ir galimai stokojęs kvalifikacijos. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
45. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013). Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.
46. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Būtent minėti apgaulės požymiai ir buvo nustatyti E. A. G. veikoje.
47. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „O.“ ir Kauno teritorinės ligonių kasos buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie atsirado 2014 m. kovo 7 d. sudarius Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį (16 t., b. l. 86-92). Minėta sutartimi UAB „O.“ įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, o TLK įsipareigoja įstaigai apmokėti šių paslaugų išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sutarties 2.21 punkte nurodyta, jog įstaiga įsipareigoja ne vėliau kaip kitą dieną informuoti TLK apie gydytojų sąrašų pasikeitimus ir atitinkamai patikslinti duomenis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, o 2.24 punkto nuostatos numatė, kad įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas Sutarties 1 priede, teiktų tik privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos “Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS nurodyti gydytojai. Pažymėtina, jog E. A. G. buvo žinoma apie tai, kad siekiant vykdyti implantavimo paslaugas gydytojas odontologas turi įgyti reikiamą kvalifikaciją. Liudytoja M. J. – Ž. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dantų implantavimo paslaugas pradėjo teikti 2015 m. gegužės mėnesį. Kad ji atlikinėtų dantų implantavimo operacijas primygtinai reikalavo UAB „O.“ direktorius E. A. G., kuris sumokėjo už visus jos kursus, reikalingus sertifikatui gauti. Todėl sutarties nuostatos E. A. G. neabejotinai buvo žinomos ir jis suprato, kad apmokėjimas iš PSDF lėšų galimas tik privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos “Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS nurodytam gydytojui atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
48. Nagrinėjamoje byloje E. A. G. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, pasinaudodamas tarp jo ir UAB „O.“ susiklosčiusiais darbo teisiniais santykiais, sudarančiais pasitikėjimo juo pagrindą, panaudojo tai neteisėtai ūkinei, profesinei veiklai vykdyti – neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, atliko gydytojo odontologo paslaugas kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodytiems asmenims, kurie apie tai, kad E. A. G. neturi teisės verstis odontologijos praktika nežinojo, pagal 2014 m. kovo 7 d. tarp UAB „O.“ ir Kauno teritorinių ligonių kasų sudarytą sutartį užpildė UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, žinodamas, kad minėtų asmenų negali įtraukti į minėtas ataskaitas, kadangi šiems asmenims paslaugė suteikė jis pats, nebūdamas registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS. Taip pat, dalis asmenų patys pateikė prašymus kompensuoti dantų protezavimo išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus Kauno ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Tokiu būdu, panaudodamas suklastotas UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, apgaule UAB „O.“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priklausantis didelės vertės svetimas turtas buvo užvaldytas panaudojant apgaulę ir ji, panaudota prieš PSDF, buvo esminė, yra teisinga. Jei PSDF būtų žinoma apie tai, kad odontologines paslaugas asmenims, kuriems gali būti kompensuojamos protezavimo paslaugos, atliko asmuo, kuris nėra registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, mokėjimai pagal pateikiamas ataskaitas nebūtų atliekami, tačiau E. A. G., pasinaudodamas apgaule, šiuos duomenis nuslėpė, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis.
49. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes veiksmai, dėl kurių E. A. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, priklauso civilinės teisės reguliuojamai sričiai, todėl šiuo atveju galimos žalos padarymo klausimas galėjo būti siejamas vien su galimai netinkamai suteiktų paslaugų pasekmėmis. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti. Darant šią išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad E. A. G., teikdamas odontologines paslaugas, nedalyvavo kaip sutarties, sudarytos tarp UAB „O.“ ir Kauno teritorinės ligonių kasos, šalis, kadangi jis neatitiko sutarties sąlygų ir negalėjo atlikti odontologinių protezavimo paslaugų, todėl jokių civilinių teisinių santykių, susijusių su inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nurodytais apmokėjimais iš PSDF lėšų, tarp E. A. G. ir PSDF nebuvo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto ir jo gynėjo argumentai, dėl, jų nuomone, nepagrįsto civilinių teisinių santykių kriminalizavimo atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
50. Apeliantai taip pat teigia, kad kompensacijos, pervestos į pacientų, bet ne UAB „O.“ sąskaitas, nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, nes E. A. G. nebuvo žinoma, ar minėti asmenys kreipsis dėl kompensacijos, todėl, pasak skundo autoriaus, kompensacijos, kurios buvo pervesto į pacientų sąskaitas, negali būti laikomos UAB „O.“ turtu, o tai reiškia, kad baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 2 dalis – pritaikytas netinkamai. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini. Turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų teisių ar turtinių reikalavimų. BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti tiek svetimas turtas, tiek svetima turtinė teisė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kuriais atvejais svetimo turto ir turtinės teisės įgijimo požymiai gali sutapti, kai kuriais atvejais griežtos takoskyros tarp sąvokų „turtas“ ir „turtinė teisė“ nustatyti neįmanoma (pvz., nekilnojamojo turto ir teisės į jį, banko sąskaitoje esančių pinigų ir teisės į juos įgijimas).
51. Byloje nustatyta, kad E. A. G. UAB „O.“ naudai įgijo svetimą, PSDF priklausantį didelės vertės turtą, t. y. kompensacijas už atliktas dantų protezavimo paslaugas, pagal pateiktas tikrovės neatitinkančias UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas. Taigi, šiuo atveju piniginės lėšos, pervestos tiek į bendrovės UAB „O.“ banko sąskaitą, tiek į atskirų pacientų banko sąskaitas jau po atliktų procedūrų pagrįstai pripažintos turtu, kuris E. A. G. yra svetimas, nes nei jis, nei trečiasis asmuo, kurio naudai buvo veikiama (UAB „O.“), jokių teisių į jį neturėjo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad į bendrovės UAB „O.“ banko sąskaitą buvo pervesti pinigai iš TLK, taip pat, dalis asmenų, kurie teisę į kompensaciją įgijo vėliau, pinigines lėšas UAB „O.“ sumokėjo tiesiogiai ir E. A. G. turėjo galimybę naudotis ir disponuoti šiomis lėšomis savo nuožiūra, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad BK 182 straipsnio 2 dalis pritaikyta netinkamai. Kartu sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad prie UAB „O.“ naudai įgyti svetimo turto nepagrįstai priskirti ir tie pinigai, kurių TLK dar niekam neišmokėjo, todėl kaltinimas šioje dalyje apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo patikslintas, atsižvelgiant į aktualią TLK pateiktą informaciją apie atliktus mokėjimus, tačiau patikslintos aplinkybės teisinės veikos kvalifikacijos nekeičia. Kartu nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad tas pats turtas negali būti ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, numatytu dalyku ir nagrinėjamu atveju – BK 182 straipsnio 2 dalies turtu. Pažymėtina, kad abi nusikalstamos veikos padarytos siekiant gauti finansinės naudos, tačiau BK 202 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis neapima sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį požymių, todėl kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.
52. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto ir jo gynėjo skundo argumentai dėl, jų nuomone, nepagrįsto E. A. G. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
54. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija ir jo nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį motyvuodamas tuo, kad jis nėra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas, kad skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paremtas faktiškai vien tik UAB „O.“ dviejų buvusių darbuotojų parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys. Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.
55. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
56. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ši juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).
57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad E. A. G. žinojo ir suvokė, kad UAB „O.“ buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, neužtikrino tinkamo buhalterinė apskaitos tvarkymo ir to siekė.
45.1. E. A. G. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „O.“ direktoriumi ir atsakingu už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalterei, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. apgaulingai tvarkė UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 ir 4 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, Kasos aparatų naudojimo taisyklių 16 ir 32 punktus, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, tyrimui nepateikė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. UAB „Tamro“ išrašytų 158 vnt. PVM sąskaitų faktūrų už 9067,44 Eur sumą, į buhalterinę apskaitą jų neįtraukė, pagal jas buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1952 pakuočių narkotinio vaistinio preparato „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, neapskaitė jo kaip atsargų, neįformino panaudojimo dokumentų ir neapskaitė jo panaudojimo, taip pat buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 9737,13 Eur apmokėjimo už šį preparatą; neoficialioje kasos knygoje įrašytų pajamų neregistravo nei elektroniniu kasos aparatu, nei oficialioje knygoje, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo už protezavimo, dantų gydymo ir kitas paslaugas gautų 68 907,31 Eur pajamų (ir grynųjų pinigų įplaukų, ir realizacinių pajamų) ir jų panaudojimo darbo užmokesčiui bei kitoms išmokoms; nepateikė UAB „T.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (UAB „D.“ pinigų priėmimo kvitų, įmokėjimo į sąskaitą DNB banko sąskaitą dokumentų, juos tyrimui pateikė UAB „T.“), pacientų atsiskaitymą patvirtinančių pinigų priėmimo kvitų (L. S. pateikė pinigų priėmimo kvitus: 2014-12-10 serija ODB Nr. 00346, suma 1200 Lt ir 2015-01-30 ODB Nr. 00366, suma 638 Eur), darbo užmokesčio už 2014 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius išmokėjimo žiniaraščių 5074,90 Eur sumai (jie kaip išlaidas pateisinantys dokumentai įrašyti į atskaitingo asmens avansines apyskaitas). Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
58. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas ir jo gynėjas, E. A. G. kaip UAB „O.“ vadovas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Buhalterinę apskaitą bendrovėje nuo 2006 m. birželio 13 d. tvarkė įmonės direktoriaus pasamdyta buhalterė B. J., o nuo 2016 m. buvo sudaryta sutartis su kita įmone, todėl iš tiesų E. A. G. įvykdė savo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, visgi dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo kaltinimai jam ir nebuvo pareikšti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „O.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/30, kurioje konstatuota, kad dėl tam tikrų ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą bei grynųjų pinigų pajamų neapskaitymo nei elektroniniame kasos aparate, nei kasos knygoje tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d.
59. Apeliantas ir jo gynėjas, ginčydami nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iš esmės neigia teismo nustatytas faktines aplinkybes, jas aiškindamas savaip ir teigdami, kad E. A. G., kaip įmonės vadovas tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasamdė šias funkcijas atlikti buhalterę, suteikė jai visus reikiamus įgaliojimus, tačiau buhalterė aplaidžiai tvarkė įmonės buhalteriją, todėl buvo sudaryta sutartis su kita įmone. Visgi, šiuos E. A. G. paaiškinimus teisėjų kolegija vertina kritiškai, o vien tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Liudytoja apklausta buhalterė B. J. patvirtino, kad UAB „O.“ buhalteriją ji tvarkė savo namuose pagal E. A. G. pateikiamus dokumentus. Ji taip pat paaiškino, kad apskaitą buvo sunku tinkamai tvarkyti, nes nuolatos trūkdavo dokumentų, apie tai ji informuodavo įmonės direktorių. Apie tai, kad įmonėje iš tiesų buvo vedama neoficiali kasos knyga patvirtino ir liudytoja Z. Ž., paaiškindama, kad direktorius buvo parengęs laisvos formos žiniaraštį, kuriame kiekvienas gydytojas, atlikęs kokią nors procedūrą, turėdavo įrašyti šiame žiniaraštyje paciento duomenis, pinigų sumą, kuri buvo sumokėta už procedūrą, ir patvirtinti tai gydytojo spaudu. Liudytoja apklausta M. J. – Žemaitė, kuri klinikoje dirbo gydytoja odontologe, taip pat nurodė, kad klinikoje galiojo tvarka, kad kiekvienas darbuotojas, atlikęs net ir menkiausią procedūrą pacientui, turėdavo padaryti įrašą į laisvos formos žiniarašti, nurodant asmens duomenis, pinigų sumą bei patvirtinti tai procedūrą atlikusio gydytojo spaudu. Atitinkamai klinikos pacientai, apklausti kaip liudytojai, taip pat patvirtino, kad sumokėję pinigus už E. A. G. jiems suteiktas odontologo paslaugas ne visuomet gaudavo pinigų sumokėjimą patvirtinančius kvitus. Pažymėtina, kad minėtoje specialisto išvadoje buvo užfiksuoti neatitikimai lyginant pateiktus UAB „O.“ kasos dokumentus, kasos knygą, EKA aparato žurnalo duomenis ir buhalterinės apskaitos registrus su neoficialios kasos knygos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. įrašais, kur užfiksuota 71 012,09 eurų pajamų, o bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagal EKA žurnalą buvo apskaitytos tik 2104,78 eurų pajamos. Įrašus neoficialioje kasos knygoje apie gautas pajamas patvirtina kratos metu paimti procedūrų žiniaraščiai segtuve UAB „O.“ procedūrų sąrašai. Procedūrų žiniaraščiuose surašytos pacientų pavardės, gautos piniginės lėšos. Nors E. A. G. teigia, kad minėtus žiniaraščio lapus pirmą kartą pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau sulyginus pateikto žiniaraščio įrašus su specialisto išvadoje pateiktais E. A. G. rankraštiniais pavyzdžiais matyti, kad vizualiai dalis įrašų atlikti paties E. A. G., kas taip pat sustiprina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad UAB „O.“ direktoriui buvo žinoma apie įmonėje vedamą neoficialią buhalteriją. Tokiu būdu, kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo E. A. G. iš esmės yra pripažintas tik remiantis buhalterės ir administratore dirbusios liudytojos Z. Ž. parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų parodymai yra detalūs, nuoseklūs, papildantys vienas kitą, aplinkybių, dėl kurių būtų siekiama apkalbėti E. A. G. nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus duomenis – tiek proceso dalyvių parodymus, tiek rašytinius įrodymus, kiekvieną atskirai ir kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikė išskirtinės reikšmės ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę apgaulingai tvarkius UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, taip pat motyvuotai paneigė nuteistojo E. A. G. versiją, esą jis nežinojo apie įmonėje vedamą neoficialią buhalteriją. Pažymėtina, kad E. A. G. nurodyti argumentai taip ir nepaaiškina, iš kur atsirado neoficialios buhalterijos žiniaraščiai. Pateikti žiniaraščiai yra didelės apimties, joje fiksuoti realios klientams atliktos procedūros, apie procedūrų atlikimą patvirtinta ir gydytojų antspaudais. Tai leidžia manyti, kad kratos metu paimtuose žiniaraščiuose užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos realiai įvyko.
60. Pažymėtina, kad patikrinus UAB „O.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, nustatyta, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 23 d. nefiksavo UAB „T.“ išrašytų 158 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų, kuriuose už 1952 pakuotes po 10 ampulių narkotinio vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) nurodyta vertė 9 067,44 Eur, taip pat, UAB „O.“ tyrimui nepateikė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 9 737,13 Eur apmokėjimo už minėtas prekes. Buhalterė B. J. nurodė, kad 2010-2013 m. direktorius jai buvo pateikęs keletą sąskaitų už vaistinį preparatą M. įtraukimui į apskaitą, tačiau vėliau jokių duomenų apie šio preparato įsigijimą jai neteikė. Liudytoja Z. Ž. taip pat parodė, kad jai teko matyti, kad į kliniką kurjeriai pristatydavo medikamentą M., tačiau jį visada priimdavo direktorius. Darbo pradžioje, tai yra 2009-2010 m., jai teko pasirašyti keliose sąskaitose dėl šio medikamento priėmimo, tačiau kokius 2-3 kartus. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad už UAB „T.“ pristatytas prekes sumokėdavo E. A. G. (12 t., b. l. 1-145), tai patvirtindavo savo parašu, todėl jam neabejotinai buvo žinoma apie vaistinio preparato įsigijimą, tačiau E. A. G. tyrimui nepateikė ir į buhalterinę apskaitą šių apmokėjimų neįtraukė, taip apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą.
61. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad E. A. G. yra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas, nes, būdamas UAB „O.“ direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, neužtikrino, kad UAB „O.“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kadangi būtent jis turėjo pareigą į bendrovės apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, todėl jo skundo argumentas, kad buhalterei pateikdavo visus jos prašomus buhalterinius dokumentus yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pateikiamus dokumentus, o už jų pateikimo organizavimą atsakingas įmonės vadovas, apylinkės teismas pagrįstai E. A. G. pripažino kaltu dėl apgaulingo UAB „O.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad už bendrovės vadovo veiksmus (tam tikrų ūkinių operacijų neįforminimą ir (ar) dokumentų nepateikimą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui) atsakingas yra kas nors kitas, nes būtent jis turėjo pareigą į bendrovės apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius.
62. Išdėstytų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo abejoti minėtomis pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad E. A. G., būdamas įmonės vadovu, žinojo ir suvokė, kad UAB „O.“ buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir to siekė, nėra, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaltinimo E. A. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pašalinti aplinkybę, kad E. A. G. neteisėtai vertėsi finansine veikla.
Nuosprendžio aprašomosios dalies kaltinime nustatyti, kad E. A. G. nuo 2006 m. birželio 9 d., būdamas UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d. UAB „O.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini),<...> tokiu būdu versliškai ėmėsi ūkinės, profesinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga ir gavo pajamų.
Nuosprendžio aprašomosios dalies kaltinime nustatyti, kad E. A. G. apgaule UAB „O.“ naudai įgijo didelės – 24 645,13 eurų vertės svetimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą (pinigines lėšas).
Priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 24 645,13 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 13 centu).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.