- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-1205-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14195-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- O. F., N. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-89-925/2021 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams O. F. ir N. G. dėl prievolės pagal sutartį pripažinimo pasibaigusia, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo prievolę, kylančią iš 2016 m. vasario 2 d. priedo prie akto Nr. A20160202 sutarties Nr. S20160202 2.1 p., pasibaigusia; 2) pripažinti 2016 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto 37-ame notaro biure ieškovo išrašytą paprastąjį vekselį Nr. SK-1102 negaliojančiu; 3) panaikinti 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. atliktą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. SK-4421 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2016 m. vasario 2 d. sudarė buto ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad į parduodamo sklypo ir buto kainą įskaičiuojami ir darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti iki 2016 m. balandžio 30 d. ir kurių detalus sąrašas išdėstytas šalių pasirašytame nekilnojamojo turto atliekamų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. A20160202. 2016 m. vasario 2 d. šalys pasirašė priedą prie akto Nr. A20160202 – sutartį Nr. S20160202, pagal kurią ieškovas išrašė atsakovams paprastą neprotestuotiną vekselį sutartų darbų 30 000 Eur (asfaltuoto privažiavimo įrengimas, sklypo aplinkos sutvarkymas ir žolės užauginimas, tvoros įrengimas, cokolis, lauko stoginės pakalimas, namo numeriai, fasado valymas, palangės, latakai, dekoratyvinių lubų prie garažo defektų pašalinimas, vidaus tinko įtrūkimai dėl sienų užšalimo iš vidaus, vandens šildytuvo paleidimas, kombinuoto gyvatuko įrengimas, kanalizacijos pajungimas, terasos defektai, lauko vyriai, langų rėmų pabraižymai). Šalys sutarė, kad ieškovui atlikus visus priede nurodytus įsipareigojimus iki 2016 m. balandžio 30 d., atsakovai grąžins neprotestuotiną vekselį. Ieškovas visus sutartus darbus atliko, taip pat atlygino dalį defektų šalinimo kainą (7 827 Eur), kurios dydis buvo nustatytas byloje atlikus teismo ekspertizę. Ieškovas neįsipareigojo perdažyti tvorą (917,56 Eur), atlikti pastato vidaus sienų apdailos remontą (1 152,78 Eur). Atsakovams nuo pat pradžių buvo žinoma, kad ant valstybinio kelio stovi kito asmens (viešbučio) betoninė tvora, kuri trukdo įrengti platesnį kelią, dėl tvoros vyksta teismai, todėl nebuvo įmanoma padaryti kelio projekto, ieškovas negalėjo prisiimti įsipareigojimo įrengti atitinkamos kategorijos kelią. Asfalto danga (200 m) buvo įrengta be projekto, nesuderinus su kelio savininku, negavus leidimo (CK 6.123 str., 6.193 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovai O. F. ir N. G. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti išrašytas vekselis, nėra tinkamai įvykdyta. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumokėjo atsakovams 7 827 Eur, tačiau privalo sumokėti ir likusią 22 173 Eur sumą pagal vekselį, kadangi ieškovas neįrengė normalaus kelio pagal projektą. Ieškovo darbų trūkumams pašalinti reikalinga žymiai didesnė suma nei likusi ieškovo neatlyginta suma pagal vekselį. Pagal dabartinį asfaltuotos kelio dangos plotį prie atsakovų namo negali privažiuoti krovininiai automobiliai, gaisrinė mašina. Iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio vizualiai kelias, kuris tuo metu buvo gruntinis (neasfaltuotas), atrodė daug platesnis nei yra šiuo metu, kadangi tuo metu nebuvo įrengtos tvoros. Kelias turėjo būti išasfaltuotas tik po kaimyno betoninės tvoros nugriovimo. Ieškovui buvo siūloma sumažinti parduodamo namo kainą neatliktų darbų verte, tačiau ieškovas siekė gauti visą preliminariąja sutartimi sutartą kainą, todėl neatliktų darbų kainai ieškovas pasiūlė pasirašyti vekselį. Ieškovo atliktas asfaltuotas privažiavimas yra įrengtas netinkamai, nes jis neatitinka normatyvinių reikalavimų. Ieškovas, bandydamas pašalinti trūkumus, pridarė papildomų defektų: sugadino veją, subraižė palanges, stiklus, langų rėmus ir stoginę, dažais ištepliojo trinkeles, fasadą ir terasą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo T. P. 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams N. G. ir O. F. bei 25,54 Eur valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. vasario 2 d. sudarė buto ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad į parduodamo sklypo ir buto kainą įskaičiuojami ir darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti iki 2016 m. balandžio 30 d. ir kurių detalus sąrašas išdėstytas šalių pasirašytame nekilnojamojo turto atliekamų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. A20160202. Ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atsakovų vardu žemės sklype po pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pašalinti defektus/trūkumus (20 punktų) ir atlikti šiuos darbus: 1) aptverti sklypo teritoriją tvora, numatyta projekto architektūrinėje dalyje; 2) atlikti sklypo lauko gerbūvio darbus ir įrengti apželdintą veją; 3) įrengti asfaltuotą privažiavimą nuo Minsko pl. kelio iki sklypo ribos; 4) įrengti automatiškai atsidarantį kelio užtvarą/tvorą prie įvažiavimo į teritoriją. 2016 m. vasario 2 d. šalys pasirašė priedą prie akto Nr. A20160202 – sutartį Nr. S20160202, pagal kurią ieškovas išrašė atsakovams paprastą neprotestuotiną vekselį sutartų darbų kainai (30 000 Eur). Ieškovas įsipareigojo sutartus darbus atlikti iki 2016 m. balandžio 30 d., o atsakovai grąžinti ieškovo išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį.
5. Siekiant nustatyti, ar buvo pašalinti akte nurodyti trūkumai ir atlikti sutarti rangos darbai, byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią atlikus, paaiškėjo, kad įrengtas asfaltuotas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) esančio sklypo neatitinka II kategorijos kelio reikalavimų, nustatytų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pagal kurio 8 punktą turėjo būti tinkamai suprojektuotas ir įrengtas 4,50 m pločio kelias. Ekspertizės metu nenustatyta, ar vykdyti statybos (kelio įrengimo darbai) atitinka statybos projektą, nes statybos projektas nebuvo pateiktas, o 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje nurodytame techninio darbo projekte nebuvo numatyta detalių techninių reikalavimų, kaip įrengti asfaltuotą privažiavimą nuo Minsko pl. (magistralinės reikšmės kelio Nr. 3A/E2) iki (duomenys neskelbtini). Brėžinys negali būti laikomas tinkamai parengtu T. gatvės atkarpos – kelio įrengimo (išasfaltavimo) techniniu projektu ir pakankamas tokio kelio įrengimui, juolab, esamam keliui įrengti reikia nugriauti esamą kaimyninio sklypo akmeninę tvorą. Asfalto danga sutrūkinėjusi, tikėtina, kad defektas atsirado dėl netinkamai įrengto pagrindo. Kadangi nėra parengtos projektinės dokumentacijos, kaip tiksliai turėjo būti įrengtas kelias, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti, kokie reikalavimai pažeisti. Nebuvo galimybės nustatyti asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko pl. iki sklypo ribos įrengimo kainos, kadangi tam nėra parengtas projektas ir neaišku, kokius tiksliai reikės atlikti darbus.
6. Teismas iš teismo ekspertizės akto taip pat nustatė, kad ekspertizės metu buvo nustatyti 9 rūšių defektai, kurių atsiradimo priežastis – statybos darbų kokybės trūkumas. Ekspertas konstatavo, kad šalių sudaryto akto II dalies lentelės 2-11, 13-17, 20 punktuose nurodyti trūkumai dalinai ar pilnai egzistavo ir ekspertizės atlikimo metu 2019 m. vasario mėn.: sutvarkant sklypo aplinką ir užauginant žolę nustatytas nelygaus sklypo dalies išlyginimo defektas (2 punktas); įrengiant tvorą aplink sklypą, nustatytas keliose vietose tvoros medinių lentų dažų padengimo trūkumai bei dėl įrengto netinkamai sklypo dalies – tvoros nužemėjimas (3 punktas); fasado, dekoratyvinio tinko, klinkerinių plytelių „nubėgimo“ defektai ir būtini jų išvalymo darbai (7 punktas); skardinių palangių įrengimo defektai, kurie turi būti užsandarinti (8 punktas); skardinių latakų įrengimo darbų defektai, įrengimas neatitinka STR reikalavimų, kas sąlygoja drėgmės sankaupas ir nubėgimus, būtinas pašalinimas (9 punktas); medinių dekoratyvinių lubų prie garažo dažų ir dekoro defektas, būtini dalinio taisymo darbai (10 punktas); nustatyti viduje tinkuotų sienų suskilimo defektai, būtina pašalinti (11 punktas); terasos įrengimo darbų defektai, būtina pašalinti lentų iškėlimus ir tvirtinimo prie paviršiaus defektus (15 punktas); langų rėmų įrengimo ir stiklų paketų subraižymo defektai, būtina pakeisti (17 punktas); šalčio tiltams nustatyti trūksta informacijos, o pateikti rangovo termoviziniai duomenys netinkami ir neišsamūs (20 punktas). Buto kanalizacija veikianti ir paleista eksploatacijai, tačiau eksploatuojama kanalizacija nebuvo suprojektuota statybos projekte, nes jame buvo suprojektuotos tik susijusios su statinio bendrais architektūriniais sprendiniais inžinerinės sistemos. Tvora, numatyta projekto architektūrinėje dalyje, įrengta. Esamas gyvatukas neturi pavaros, pritaikytos perjungti veikti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos. Nuorintojų kolektoriuose įrengimo (įskaitant darbus, medžiagas) išlaidos (sąmata) sudaro 172,50 Eur.
7. Teismas iš 2020 m. sausio 20 d. atliktos papildomos ekspertizės išvadų nustatė, kad nustatytų statybos darbų trūkumų/defektų pašalinimo (ištaisymo) įskaitant medžiagas ir darbą, kaina (sąmata) yra 9 074,69 Eur (su PVM). Lauko durų vyriai remiasi į sienų klinkerio apdailą. Lauko durų remonto ir batų valymo grotelių įrengimo sąmata sudaro 252,66 Eur (su PVM). Kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, įrengimo sąmata sudaro 569,99 Eur (su PVM). Kanalizacijos orapūtė yra įrengta, patalpinta į sandarią jai skirtą dėžutę ir įjungta į elektros tinklą.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas, susipažinęs su teismo ekspertizių išvadomis, pripažino, kad dalis jo atliktų darbų buvo su defektais, kurių ištaisymo kaina yra 7 004,35 Eur. Ieškovas nesutiko su lokalinės sąmatos punkto 2 „Tvoros remontas“ 2 pozicijoje nurodytu darbu „Medinių paviršių perdažymas, nuvalant iki 10 % atsilupusių dažų k9=1.15“, kurio kiekis 70 kv. m, o darbų suma 917,56 Eur (su PVM). Ieškovas taip pat nesutiko sumokėti už lokalinės sąmatos punkte 7 „Vidaus sienų apdailos remontas“ 1–2 pozicijose nurodytus darbus 1 152,78 Eur (su PVM), nurodydamas, kad šios išlaidos nesusijusios su darbais, kuriuos ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti. Kitų lokalinės sąmatos dalių ieškovas byloje neginčijo, atsakovams atlygino eksperto nurodytą lauko durų trūkumų šalinimo kainą 252,66 Eur, kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, įrengimo kainą 569,99 Eur. Viso ieškovas atsakovams atlygino 7 827 Eur sumą, kuri 2020 m. liepos 15 d. buvo pervesta atsakovui N. G.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas darbų kainą (30 000 Eur) iš atsakovų gavo iš anksto, t. y. dar iki sutartų rangos darbų atlikimo pradžios. 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokiu būdu, kada jis atliko atskirus darbus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų patyręs kokias nors faktines išlaidas, susijusias su asfalto dangos įrengimu. Ieškovas atliktiems asfalto dangos įrengimo darbams pagrįsti pateikė tik 2016 m. liepos 27 d. tarp N. B. ir UAB „Gatvių statyba“ sudarytą statybos rangos sutartį ir N. B. išrašytą sąmatą 1 698,84 Eur sumai. Teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų turinio ir bylos medžiagos negalima nustatyti, kokį ryšį su nurodytais dokumentais turi ieškovas, dėl kokių matmenų, kokio ilgio ir pločio asfalto dangos įrengimo buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir statybos rangos sutartį sudariusio N. B. būtų buvęs koks nors susitarimas dėl asfalto dangos įrengimo išlaidų pasidalijimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog esamos asfalto dangos įrengimą organizavo ir savo lėšomis finansavo ieškovas.
10. Teismas nurodė, kad kelio dangos asfaltavimo darbai atlikti be projektinės dokumentacijos, asfalto dangos plotis neatitinka II v kategorijos keliui, kuris buvo numatytas 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje, keliamų reikalavimų (plotis turi būti 4,50 m). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrengė asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko pl. kelio iki sklypo ribos, nors būtent šis darbas sudarė du trečdalius visų ieškovo atliktinų darbų kainos. Konstatavus nurodyto darbo neatlikimą, teismas sprendė, kad ieškovas nėra atlikęs visų savo prievolių atsakovams, todėl jo prievolė atsakovų atžvilgiu nepripažintina pasibaigusia. Kadangi šalių sutarta prievolė nepasibaigė, tai vekselis, atliekantis prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, taip pat vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas yra galiojantys. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų, todėl ieškinį atmetė.
11. Teismas nurodė, kad nors atsakovai teigė dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų patyrę nuostolių, tačiau priešinių reikalavimų byloje ieškovui nebuvo pareiškę, todėl teismas nusprendė nevertinti atsakovų argumentų dėl nuostolių patyrimo, nes jie peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir neturi įtakos pareikštų reikalavimų išsprendimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atsakomybė atsakovams dėl darbų trūkumų gali kilti keliais pagrindais, t. y. kaip daikto pardavėjo ir kaip rangovo pagal statybos rangos sutartį. Atsakovai nusipirkto turto trūkumus, kurie nebuvo aptarti susitarimuose, galėjo įrodinėti tik formuluodami savarankiškus reikalavimus, tačiau atsakovai priešinių reikalavimų ieškovui nebuvo pareiškę, todėl teismas neturėjo pagrindo tirti darbų, nenurodytų akte ir priede, kokybės, nebent tie darbai buvo betarpiškai susiję su akte ir priede nurodytų darbų atlikimu (CK 6.3 str., 6.123 str., 6.193 str., 6.663 str., 6.684 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus (Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto bandymų protokolą ir UAB „Gatvės statyba“ orientacinę sąmatą). Nurodė, kad susitarimų prie 2016 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu privažiavimas nuo Minsko plento iki atsakovų namo nebuvo asfaltuotas. Atsakovai matė, kad kelias buvo padengtas kieta žvyro danga, matė gatvės plotį, neteisėtą akmenų tvorą, aptvėrusią Svečių namus, susiaurėjimą, todėl atsakovai galėjo puikiai įsivaizduoti, koks transportas galėtų važiuoti tokiu keliu ir kaip atrodys privažiavimas, kai ieškovas jį išasfaltuos. Šalys sutarė, kad ieškovas įrengs asfaltuotą privažiavimą nuo Minsko plento kelio iki sklypo ribos. Byloje įrodyta, kad asfaltuotas privažiavimas, t. y. toks, dėl kurio šalys susitarė, buvo įrengtas. Šalys nesitarė dėl IIv kategorijos, t. y. 2 eismo juostų kelio su šaligatviu, įrengimo. Visus dokumentus rengė atsakovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl, akivaizdu, kad, jei šalys būtų taręsi dėl kelio su šaligatviu, tai ir būtų parašyta dokumentuose. Dokumentų sudarymo metu šalys turėjo suprasti ir suprato, kad per 3 mėnesius, t. y. nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., buvo galima išasfaltuoti privažiavimą, tačiau per tokį trumpą laiką neįmanoma parengti kelio projektą ir gauti statybos leidimą bei atlikti darbus, įrengti šaligatvius. Ieškovo atliktu asfaltuotu privažiavimu atsakovai naudojasi nuo 2016 m., jis yra geros kokybės, išskyrus vieną vietą, kurioje asfaltas yra suskilęs, t. y. prie Minsko plento toje dalyje, kuria naudojasi (duomenys neskelbtini). Į nurodytus objektus važiuojantis transportas sugadino asfalto dangą, ji jau buvo taisyta. Dangos sugadinimas nelaikytinas netinkamu ieškovo prievolės įvykdymu, nes atsakovai gali reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų dėl sugadinimo asmenų. Teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko plento iki sklypo ribos įrengimo kainos, kadangi tam nėra parengtas projektas ir neaišku, kokius tiksliai reikės atlikti darbus. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutą, kad šis atliktų asfaltuoto privažiavimo bandymus. Bandymų metu nustatyta, kad pirmoje vietoje, kuri yra ties įvažiavimu į atsakovų gyvenamąjį namą, vidutinis asfalto sluoksnis sudarė 6,5 cm, žvyro ir skaldos mišinys 8,9 cm, žvyro 13,3 cm, viso 28,7 cm. Maždaug asfaltuoto kelio viduryje vidutinis asfalto sluoksnis sudarė 4,8 cm, žvyro ir skaldos mišinys 6,4 cm, žvyro 16,6 cm, viso 27,8 cm, vidutinis asfalto storis 5,7 mm. Asfaltuotas privažiavimas atitinka keliui, kaip inžineriniam statiniui, keliamus reikalavimus, nes pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 12 lentelę „Mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintos dangų konstrukcijos ant F2 ir F3 klasės gruntų“ asfalto danga, kai per parą pravažiuoja nuo 50 iki 150 automobilių turi būti 5 mm storio. Atsakovai neginčijo, kad ieškovas asfaltavimo darbus atliko kartu su kaimynu N. B., todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad asfaltavimo darbus atliko ne ieškovas. Ieškovas atliktų darbų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, tačiau ginčui nėra svarbi aplinkybė apie ieškovo patirtas išlaidas, nes atsakovų lūkestis buvo įvykdytas. Atsakovai pripažino, kad privažiavimo išasfaltavimas kainavo apie 20 000 Eur. Siekdamas tai patvirtinti, ieškovas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į UAB „Gatvės statyba“, kuri paskaičiavo, jog asfaltavimo darbai 2016 m. kainomis kainuotų 24 306,06 Eur. Akivaizdu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas netinkamai atliko įsipareigojimus ir tinkamai neišasfaltavo privažiavimo. Teismas nepasisakė, kad ieškovas nesutiko su teismo eksperto išvadomis dėl tvoros perdažymo (917,56 Eur) ir vidaus sienų apdailos remonto 1 152,78 Eur. Pagal šalių susitarimą ieškovas įsipareigojo tik įrengti tvorą, o ne ją perdažyti. Vidaus apdailos darbus (tinkavimą, glaistymą, dažymą) darė atsakovai, o ieškovas tik sumūrijo pertvaras, todėl ieškovui nekilo prievolė sumokėti už vidaus sienų apdailos remontą. Net jei nurodytus darbus ieškovas turėjo atlikti, tai jų suma yra neženkli, lyginant su vekselio suma, todėl teismas turėjo pripažinti bent dalies prievolės pasibaigimą. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovų pateikto Z. P. statinio vertinimą, kadangi nurodytu vertinimu teismas nesivadovavo (CK 6.193 str.).
Atsiliepimas
13. Atsakovai O. F. ir N. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, neprijungti ieškovo pateiktų naujų įrodymų. Nurodė, kad ieškovo nesutikimas ir iš dalies nepripažinimas teismo eksperto nustatytų defektų ir jų ištaisymo kainos, patvirtina aplinkybę, kad apeliantas neįrodė, kad pilnai yra įvykdęs savo prievolę ištaisyti defektus. Atsakovai, sutikę už asfaltuotą privažiavimo kelią sumokėti didelę pinigų sumą (apie 20 000 Eur), tikėjosi ir turėjo interesą, kad bus kelias pastatytas teisėtai, pagal projektą, atitinkantis kelio kategoriją ir važiuojančių transporto priemonių savininkų poreikius. Ieškovas neįrodė, kad privažiavimo kelias yra kokybiškas, pastatytas pagal projektą, turint reikalingus statybai dokumentus. Ieškovas, būdamas verslininku, statydamas privažiavimo kelią, privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų, atlikti šį darbą be defektų, kokybiškai. Teismo ekspertas užfiksavo kelio defektus, tačiau atsisakė juos vertinti, kadangi jam nebuvo pateiktas kelio statybos projektas, statybos leidimas, statybos kaštų ir kiti dokumentai. Ieškovas neįrodė, kad jis atliko privažiavimo kelio statybos darbus, nepateikė teismui tiesioginių įrodymų apie šio darbo įvykdymą, kaštus. Jei kelias būtų pastatytas pagal įstatymų ir normatyvinių aktų reikalavimus, tai defektai per tris metus nebūtų atsiradę. Išasfaltuotas kelias yra siauras, nes jame negali prasilenkti lengvieji automobiliai, pravažiuoti krovinius vežantis transportas. Apeliantas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti naujų įrodymų pirmosios instancijos teismui. Asfalto storių bandymai buvo atlikti, nesilaikant galiojančių taisyklių ir rekomendacijų, nes pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 nuostatas, be sluoksnio storio turi būti matuojama sluoksnio profilio padėtis, lygumas, paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui, sluoksnių sukibimas bei privalu laikytis šių nurodymų: įrengto ir sutankinto sluoksnio storio atskirosios matavimo vertės nustatomos taisyklingai paskirstant matavimo vietas; rekomenduojama, kad matavimo skersprofilių skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip 10; atstumą tarp matavimo skersprofilių dažniausiai reikia numatyti vienodais intervalais kas 50 m; kiekviename matavimo skersprofilyje matuojama trijose vietose važiuojamosios kelio dalies viduryje ir 1/3 dalies važiuojamosios dalies pločio į abi puses nuo ašies. Apelianto bandymai, nepakvietus dalyvauti bandyme atsakovus, buvo atlikti užsakovui nurodžius dvi kelio vietas, o medžiagos rūšis buvo nustatyta tik vizualiai. Byloje teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad kelio danga yra sutrūkinėjusi, tikėtina, kad esamas defektas atsirado dėl netinkamai įrengto kelio pagrindo, tačiau, nesant parengtos kelio projektinės dokumentacijos, negalima nustatyti, kokie reikalavimai buvo pažeisti. Privažiavimas T. g. nėra mažo intensyvumo, kadangi aplink šią gatvę, kuri teisiai susijungia su Minsko plentu, yra suformuota apie 40 sklypų ir pastatyta daug gyvenamųjų namų. Vykstant statyboms, eismas yra gan intensyvus ir šia nelegaliai išasfaltuota gatve pravažiuoja per parą ne mažiau kaip 200 automobilių. Apeliantas vertino tik viršutinį dangos sluoksnį, nevertindamas kitų kelio dangos sluoksnių, kurie minkšto asfalto atveju turi siekti bent 55 cm, o pagal apelianto atliktus bandymus, dangos storis nesiekia 30 cm. Apelianto pateikta UAB „Gatvės statyba“ sąmata nėra tiksli ir informatyvi, nes nenurodyta, kokio ilgio kelią galima pastatyti, naudojant sąmatoje nurodytas statybines medžiagas, pvz., pagal suskaičiuotą 1 sąmatos punktą, asfalto plotas siekia 455 kv. m. Įvertinus teismo eksperto nustatytą 2,85 m kelio plotį, galima nutiesti 160 m ilgio kelią, o pagal suskaičiuotus 6 sąmatos punkte vejos bortus, kurių 1 vnt. ilgis yra 1 metras, būtų galima nutiesti tik 22 metrų kelią, klojant iš abiejų pusių vejos bortus. Apeliantas nurodė, kad atliko kelio asfaltavimą ne nuo Minsko plento, o nuo esamos asfalto dangos. Atstumas iki atsakovų sklypo ribos siekia 60 m. Darytina išvada, kad orientuotis apie kelio statybos kaštus pagal šį apelianto pateikiamą rašytinį įrodymą, nėra įmanoma, tačiau šis dokumentas patvirtina, kad 2016 m. pasirašant aktą ir vekselį, privažiavimo kelio statyba sudarė didelę dalį darbų kainos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto bandymų protokolą ir UAB „Gatvės statyba“ orientacinę sąmatą. Ieškovas įrodinėja, kad jis tinkamai įrengė atsakovams kelią.
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose įrodymuose (bandymų protokole ir orientacinėje sąmatoje) nenurodytos naujos aplinkybės, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi pareigą atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, nes šie įrodymai, nesutinkant su teismo ekspertizės išvadomis, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 str.).
19. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo tinkamo prievolių įvykdymo pagal šalių sudarytą buto ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomus susitarimus, kuriais ieškovas, išduodamas pirkėjų naudai vekselį, įsipareigojo atlikti sutartus darbus.
20. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 str. 1 d.). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 str., t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan.
21. CK 6.65 str. 1 d. nustatyta kreditoriaus pareiga, priimant prievolės įvykdymą, išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad, jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).
22. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.65 str. 1 d., 6.123 str. 1 d.). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, taip pat gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
23. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė visų su atsakovais sutartų darbų, už kuriuos jam iš anksto buvo sumokėta 30 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis įsipareigojo atlikti 30 000 Eur vertės darbus, kuriuos, preliminariais paskaičiavimais, įvertino taip: asfaltuoto privažiavimo įrengimas – 20 000 Eur, sklypo aplinkos sutvarkymas ir žolės užauginimas – 2 000 Eur, tvoros įrengimas – 5 000 Eur, cokolis – 800 Eur, lauko stoginės pakalimas – 600 Eur, namo numeriai – 100 Eur, fasado valymas – 250 Eur, palangės – 250 Eur, latakai – 100 Eur, dekoratyvinių lubų prie garažo defektų pašalinimas – 50 Eur, vidaus tinko įtrūkimai dėl sienų užšalimo iš vidaus – 100 Eur, vandens šildytuvo paleidimas – 50 Eur, kombinuoto gyvatuko įrengimas – 100 Eur, kanalizacijos pajungimas – 200 Eur, terasos defektai – 100 Eur, lauko vyriai – 280 Eur, langų rėmų pabraižymai – 120 Eur. Ieškovas, pagrįsdamas asfaltuoto privažiavimo įrengimą, pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. liepos 27 d. tarp N. B. ir UAB „Gatvių statyba“ sudarytą statybos rangos sutartį ir N. B. 1 698,84 Eur išrašytą sąskaitą. Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių paaiškinimų, pagrįstų įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti, jog nurodyti įrodymai patvirtina ieškovo teiginius dėl prievolės įvykdymo dalyje dėl asfaltuoto privažiavimo įrengimo. Pats ieškovas patvirtino, kad asfaltuoto privažiavimo įrengimo jo skaičiavimais turėjo siekti apie 20 000 Eur, todėl pateikta tarp N. B. ir UAB „Gatvių statyba“ statybos rangos darbų sutartis ir N. B. išrašyta sąskaita 1 698,84 Eur sumai neįrodo, jog būtent ieškovas įvykdė su atsakovais suderintą atlikti prievolę – asfaltuoto privažiavimo prie atsakovų sklypo įrengimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant išsiaiškinti ieškovo atliktų darbų mastą, trūkumus, pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo statybos techninė ekspertizė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo eksperto D. K. išvados aiškiai patvirtina, jog įrengtas asfaltuotas privažiavimas nuo Minsko pl. iki (duomenys neskelbtini) esančio sklypo neatitinka II v kategorijos kelio reikalavimų, nustatytų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pagal kurio 8 punktą turėjo būti tinkamai suprojektuotas ir įrengtas 4,50 m pločio kelias. Teismo ekspertas neturėjo galimybės spręsti, ar vykdyti statybos (kelio įrengimo darbai) atitinka statybos projektą, nes toks projektas jam nebuvo pateiktas, o pateiktame techninio darbo projekto, parengto 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje, nebuvo numatyta detalių techninių reikalavimų, kaip įrengti asfaltuotą privažiavimą nuo Minsko pl. (magistralinės reikšmės kelio Nr. 3A/E2) iki (duomenys neskelbtini). Brėžinys negali būti laikomas tinkamai parengtu T. gatvės atkarpos – kelio įrengimo (išasfaltavimo) techniniu projektu ir pakankamas tokio kelio įrengimui. Esamam keliui įrengti reikia nugriauti esamą kaimyninio sklypo akmeninę tvorą. Esama danga sutrūkinėjusi, tikėtina, kad esamas defektas atsirado dėl netinkamai įrengto pagrindo. Kadangi nėra parengtos projektinės dokumentacijos, kaip tiksliai turėjo būti įrengtas kelias, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie reikalavimai pažeisti. Nėra galimybės nustatyti asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko pl. iki sklypo ribos įrengimo kainos, kadangi tam nėra parengtas projektas ir neaišku, kokius tiksliai reikės atlikti darbus.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo eksperto D. K. ekspertizės akto išvados paneigia apelianto argumentus dėl tinkamo asfaltuoto privažiavimo prie atsakovų sklypo įrengimo. Teismo eksperto ekspertizės aktas teismui buvo pateiktas dar 2019 m. balandžio 24 d., tačiau nuo tada ieškovas pakartotinės ar papildomos ekspertizės, susijusios su asfaltuoto privažiavimo įrengimu, skirti neprašė, taip pat neteikė papildomų įrodymų, paneigiančių jam nepalankią teismo ekspertizės išvadą. Vadinasi, ieškovas sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis dėl asfaltuoto privažiavimo netinkamumo, kuriomis abejoti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ir jomis pagrįstai vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme atliktos ir pateiktos teismo ekspertizės išvados, susijusios su asfaltuoto privažiavimo įrengimu, yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta (CPK 216 str., 218 str.).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčijo aplinkybės, jog didžioji dalis atsakovų ieškovui sumokėtų lėšų (20 000 Eur iš 30 000 Eur) buvo skirta būtent asfaltuoto privažiavimo įrengimui. Vadinasi, šalims, tariantis dėl papildomų darbų atlikimo, asfaltuoto privažiavimo iki atsakovų sklypo įrengimo klausimas buvo prioritetinis, todėl apelianto argumentai, jog šalys nesitarė dėl teisės aktų reikalavimams atitinkančio kelio įrengimo laikytini nepagrįstais. Teismo eksperto išvados patvirtina, kad asfaltuotas privažiavimas įrengtas be statybos projekto, danga sutrūkinėjusi, defektas atsirado dėl galimai netinkamai įrengto pagrindo. Kelio defektai buvo nustatyti 2019 m., t. y. praėjus vos 3 metams nuo šalių susitarimų prie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, jog kelias nebuvo įrengtas kokybiškai.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų, jog jis teisiniuose santykiuose su atsakovais veikė, kaip verslininkas, todėl akivaizdu, jog, jei iš tiesų kelias buvo įrenginėjamas apeliantui vykdant savo prievoles atsakovams, tai apeliantas privalėjo laikytis CK 6.663 str. reikalavimų, susijusių su atliekamų darbų kokybe. Teismo eksperto išvados patvirtina, kad kelio dangos asfaltavimo darbai buvo atlikti be projektinės dokumentacijos, asfalto dangos plotis neatitiko II v kategorijos keliui, kuris buvo numatytas 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje, keliamų reikalavimų, asfalto danga buvo sutrūkinėjusi. Vadinasi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog dabartinis asfaltuotas privažiavimas gali būti laikomas tinkamu prievolės atsakovams įvykdymu, juolab, byloje nėra įrodymų, jog bent dalį asfaltavimo darbų atliko būtent ieškovas.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, susijusių su po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovo iniciatyva atliktais kelio bandymais, siekiant nustatyti kelio sandarą, ir parengta orientacine kelio įrengimo sąmata 2016 m. kainomis (CPK 312 str.). Pažymėtina, kad teismo eksperto išvados ieškovui buvo žinomos dar 2019 m., o pareiga pagrįsti asfaltuoto privažiavimo atlikimą dar anksčiau – 2018 m. rugpjūčio mėn., todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodytoms naujoms aplinkybėms taikytinas CPK 306 str. 2 d. nustatytas draudimas, numatantis, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas nesutiko su teismo eksperto parengtos lokalinės sąmatos punkto 2 „Tvoros remontas“ 2 pozicijoje nurodytu darbu „Medinių paviršių perdažymas, nuvalant iki 10 % atsilupusių dažų k9=1.15“, kurio kiekis 70 kv. m., o darbų suma 758,31 Eur + PVM, taip pat, kad jam nėra prievolės sumokėti už lokalinės sąmatos 7 punkte „Vidaus sienų apdailos remontas“ 1-2 pozicijose nurodytus darbus, kurių kaina 952,71 Eur. Nurodytų trūkumų šalinimas, sprendžiant dėl tinkamo ieškovo prievolių atsakovams įvykdymo, atsižvelgiant į asfaltuoto privažiavimo įrengimo 20 000 Eur kainą, yra mažareikšmis, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo ieškovo argumentų dėl neesminių trūkumų ir prievolių pagrįstumo, neturi reikšmės galutinei pirmosios instancijos teismo išvadai, t. y. jog nėra pagrindo pripažinti ieškovo prievolės atsakovams pasibaigimą CK 6.123 str. 1 d. pagrindu.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pozicija dėl prievolių atsakovams įvykdymo nuo pat pradžių buvo nenuosekli, nes ieškinys buvo pareikštas dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovas pripažino, jog kai kurie sulygti darbai buvo atlikti netinkamai. CK 6.39 str. 1 d. nurodyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose. Skolininkas, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo ir sąžiningumo principais (CK 6.4 d., 6.38 str. 1 d., 3 d.), privalo suderinti tai su kreditoriumi. Nors apeliantas neginčijo prievolės įrengti asfaltuotą privažiavimą, tačiau įrodinėjo, jog toks privažiavimas (kelias) neturėjo būti toks, kokį įsivaizdavo atsakovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl asfaltuotam privažiavimui įrengti atsakovų skirtos sumos dydžio (20 000 Eur iš 30 000 Eur), teismo eksperto nustatytų kelio trūkumų, kelio įrengimo be statybos projekto, taip pat nesant įrodymų, jog ieškovas finansavo kelio įrengimą, paneigia ieškovo argumentus, jog jis tinkamai įvykdė visas prievoles atsakovams.
34. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.38 str., 6.65 str., 6.123 str.; CPK 2 str., 4 str., 7 str., 178 str., 185 str.).
35. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).
37. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas N. G. sumokėjo 500 Eur advokatui už teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš ieškovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo N. G. naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str., 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. P. 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo N. G. naudai.