Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-01 · Civilinė byla Nr. e2-89-925/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-02-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-01
Bylos Nr.
e2-89-925/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14195-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
T. P.
Atsakovas
N. G., O. F.
Advokatai
Aušra Vaišnorienė, Artūras Jucevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-89-925/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14195-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5; (S) 2.6.6.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant ieškovo T. P. atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,atsakovui N. G., atsakovų atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. patikslintą ieškinį atsakovams O. F. ir N. G. dėl prievolės pagal sutartį pripažinimo pasibaigusia, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu (ieškinio faktinis pagrindas patikslintas 2020-07-15 pareiškimu) prašo teismo: 1) pripažinti ieškovo prievolę, kylančią iš 2016-02-02 Priedo prie Akto Nr. A20160202 sutarties Nr. S20160202 2.1 p., pasibaigusia; 2) pripažinti 2016-02-02 Vilniaus miesto 37-ame notaro biure ieškovo išrašytą paprastąjį vekselį Nr. SK-1102 negaliojančiu; 3) panaikinti 2017-04-24 Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. atliktą paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą Nr. SK-4421; 4) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas nurodė, kad šalys 2016-02-02 sudarė buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 8 punktu sutarties šalys susitarė, kad į parduodamo sklypo ir buto kainą įskaičiuojami ir darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti iki 2016-04-30 ir kurių detalus sąrašas išdėstytas šalių pasirašytame nekilnojamojo turto atliekamų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. A20160202 (toliau – ir Aktas). Be to, 2016-02-02 šalys pasirašė priedą prie Akto Nr. A2016-02-02 – Sutartį Nr. S20160202 (toliau - Priedas), kurios 2.3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas išrašo atsakovams paprastą neprotestuotiną vekselį sutartų darbų kainai. Darbai pagal vekselį įvertinti 30000 eurų suma. Priedo 2.4 punkte nustatyta, kad ieškovui atlikus visus 2.1 punkte išvardintus įsipareigojimus iki 2.2 punkte išvardinto termino, t. y. iki 2016-04-30, atsakovai privalo grąžinti ieškovo išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį.

2.2. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, teigė, kad prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti jis išdavė vekselį, yra visiškai įvykdyta. Ieškovas byloje po teismo paskirtos ir atliktos ekspertizės, susipažinęs su jos išvadomis, visgi pripažino, kad jo atlikti Akte nurodyti darbai buvo su defektais ir atlygino atsakovams defektų šalinimo kainą, nurodytą eksperto parengtoje lokalinėje sąmatoje, tai yra 7004,35 Eur. Pareiškime dėl ieškinio faktinio pagrindo dalinio pakeitimo ieškovas nurodė, kad atsakovams po bylos iškėlimo teisme atlyginta defektų šalinimo kaina yra paremta tuo, kad ieškovas nesutinka su lokalinės sąmatos punkto 2 „Tvoros remontas“ 2 pozicijoje nurodytu darbu „Medinių paviršių perdažymas, nuvalant iki 10 % atsilupusių dažų k9=1.15“, kurio kiekis 70 kv. m., o darbų suma 758,31 Eur + PVM, tai yra 917,56 Eur. Akto 3 punkte nurodytas defektas yra „Neįrengta tvora apie sklypą“. Ekspertizės akto 63 ir 64 pav. yra fotonuotraukos, kuriose matyti, kad tvora yra įdubusi, ekspertas teigia, kad tai yra dėl sklypo nelygumo, su kuo ieškovas sutinka, todėl atlygino atsakovams tik lokalinės sąmatos punkto 2 „Tvoros remontas“ 1 pozicijoje nurodytus darbus „Medinių statinių tvorų remontas“, jų suma 76,38 Eur + PVM. Tačiau ieškovas nesutinka su tuo, kad jam yra pareiga perdažyti tvorą, nes tai nėra susiję su Akte nurodytais darbais, kuriame jis įsipareigojo „įrengti tvorą“. Tokio kiekio tvoros – net 70 kv. m. – perdažymas nenurodytas Ekspertizės akte, be to, dažų atsilupimas vietomis niekaip nėra susijęs su tuo, buvo ar nebuvo atlikti Akte nurodyti darbai, t. y. (ne)įrengta tvora. Todėl ieškovas nesutinka atlyginti šių išlaidų (917,56 Eur), nes jos nesusijusios su Akte nurodytais darbais.

2.3. Ekspertizės akto 11 punkte nurodyta „Vidaus tinko įtrūkimai, dėl sienų užšalimo iš vidaus“. Ekspertizės akte 74-84 pav. yra fotonuotraukos, kuriose matyti, kad namo sienos iš vidaus yra įskilusios. Ieškovas nurodė, kad vidaus apdailos darbus, tai yra tinkavimą, glaistymą, dažymą darė atsakovai (ieškovas tik sumūrijo pertvaras), šie darbai nėra nurodyti 2015-03-19 Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 „Namo įrengimo aprašymas“, todėl ieškovui nėra prievolės sumokėti už lokalinės sąmatos punkte 7 „Vidaus sienų apdailos remontas“ 1-2 pozicijose nurodytus darbus, kurių kaina 1152,78 Eur (952,71 Eur + PVM). Ieškovas nesutinka atlyginti šių išlaidų, nes jos nesusijusios su Akte nurodytais darbais.

2.4. Ieškovas pažymėjo, kad kitų teismo eksperto sudarytos lokalinės sąmatos dalių (išskyrus dalis dėl darbų už 917,56 Eur ir 1152,78 Eur) neginčija ir su jomis sutinka, atlygindamas atsakovams defektų šalinimo išlaidas, tai yra sutinka, kad jo atlikti Akte nurodyti darbai buvo su defektais, kurių ištaisymo kaina yra 7004,35 Eur (9074,69 Eur – 917,56 Eur – 1152,78 Eur). Ieškovas nurodė, kad jis taip pat sutinka su eksperto išvada, kad durų lauko vyriai remiasi į sienų klinkerio apdailą, todėl atsakovams atlygino eksperto nurodytą lauko durų trūkumų šalinimo kainą – 252,66 Eur. Ieškovas taip pat sutiko su eksperto išvada dėl kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, įrengimo kainos – 569,99 Eur – ir ją atlygino atsakovams. Taigi iš viso ieškovas atsakovams atlygino 7827 Eur (7004,35 + 252,66 + 569,99) sumą, kuri buvo pervesta atsakovui N. G. į jo nurodytą banko sąskaitą.

2.5. Teismo posėdžio, vykusio 2020-10-01, metu ieškovas paaiškino, kad defektus ir trūkumus nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo akte surašė atsakovas N. G., kuris taip pat surašė ir po turto pardavimo atliktinus darbus Priede prie Akto. Ieškovas paaiškino, kad vekselį atliktinų darbų kainai pasirašyti pasiūlė jis, nes norėjo iš karto gauti visą parduodamo turto kainą. Kartu su atsakovu suderino vekselio sumą. Ieškovas nurodė, kad jis įsipareigojo atlikti 30000 eurų vertės darbus, kuriuos, preliminariais paskaičiavimais, įvertino taip: asfaltuoto privažiavimo įrengimas – 20000 Eur, sklypo aplinkos sutvarkymas ir žolės užauginimas – 2000 Eur, tvoros įrengimas – 5000 Eur, cokolis – 800 Eur, lauko stoginės pakalimas – 600 Eur, namo numeriai – 100 Eur, fasado valymas – 250 Eur, palangės – 250 Eur, latakai – 100 Eur, dekoratyvinių lubų prie garažo defektų pašalinimas – 50 Eur, vidaus tinko įtrūkimai dėl sienų užšalinimo iš vidaus – 100 Eur, vandens šildytuvo paleidimas – 50 Eur, kombinuoto gyvatuko įrengimas – 100 Eur, kanalizacijos pajungimas – 200 Eur, terasos defektai – 100 Eur, lauko vyriai – 280 Eur, langų rėmų pabraižymai – 120 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai nuo pirmos dienos, kuomet atvažiavo apžiūrėti parduodamo namo, matė, kad ant valstybinio kelio stovi kito asmens (viešbučio) betoninė tvora, kuri trukdo įrengti platesnį kelią, dėl tos tvoros vyksta teismai. Dėl to nebuvo įmanoma padaryti kelio projekto, ieškovas negalėjo prisiimti įsipareigojimo įrengti atitinkamos kategorijos kelią. Ieškovas patvirtino, kad asfalto danga buvo įrengta be projekto, nesuderinus su kelio savininku, negavus leidimo. Ieškovas nurodė, kad jis tik pagerino kelio dangą, t. y. vietoje buvusios kietos gruntinės dangos įrengė asfaltą – išasfaltavo maždaug 200 m atkarpą, t. y. įrengė asfaltuotą privažiavimą iki atsakovų sklypo. Ieškovas teigė, kad prievolės įrengti kelią, kaip inžinerinį statinį, jis nebuvo prisiėmęs.

Atsiliepimas

3. Atsakovai pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.

3.1 Atsakovai laiko, kad ieškovo prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti išrašytas vekselis, šiai dienai nėra tinkamai įvykdyta. 2020-10-01 teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė patvirtino, kad ieškovas atsakovams teisminio bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 7827 Eur, tačiau laiko, kad atsakovams turi būti sumokėta ir likusi pagal vekselį suma – 22173 Eur, nes atsakovai tikėjosi teisėtai, pagal projektą įrengto normalaus kelio, tačiau ieškovas šios savo prievolės neįvykdė. Be to, ieškovo darbų trūkumams pašalinti reikalinga žymiai didesnė suma nei likusi ieškovo neatlyginta suma pagal vekselį. Atsakovai nurodė, jog jie tik iš dalies sutinka su teismo eksperto D. K. lokalinėje sąmatoje nurodytomis statybos darbų kainomis ir laiko, kad darbų defektams pašalinti yra reikalingos žymiai didesnės sumos nei paskaičiavo ekspertas, taigi likusios ieškovo nepadengtos vekselio sumos net nepakaktų visiems defektams pašalinti. Atsakovai prašo remtis jų į bylą pateiktu statinio techninės priežiūros vadovo ir kitų inžinerinių komunikacijų kvalifikaciją turinčio specialisto Ž. P. 2020-09-30 parengtu Statinio konstrukcijų vertinimo aktu ir jame išvardintomis sąmatomis, kuriose nurodytos darbų kainos, reikalingos akte išvardintiems defektams ištaisyti ir kurios viršija eksperto D. K. nurodytas kainas.

3.2. Atsakovas N. G., duodamas paaiškinimus 2020-10-01 ir 2020-11-19 teismo posėdžių metu, nurodė, kad svarbiausias iš ieškovo atliktinų darbų buvo kelias, todėl punktą dėl kelio įrašė net du kartus – Akte ir Priede prie Akto. Atsakovas paaiškino, kad jiems buvo svarbu, kad asfaltuotas kelias būtų įrengtas pagal galiojančius reikalavimus. Pagal dabartinį asfaltuotos kelio dangos plotį prie jų namo negali privažiuoti krovininiai automobiliai, negalėtų privažiuoti, įsukti net gaisrinės mašinos. Atsakovas patvirtino, kad tiek atvykęs apžiūrėti namo, tiek prieš pasirašydamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jis matė, kad prie kelio esančią betoninę tvorą, tačiau ieškovas jam paaiškino, kad dėl tos tvoros patraukimo vyksta teismas. Nors atsakovai esamos faktinės kelio dangos pločio nematavo, tačiau vizualiai kelias, kuris tuo metu buvo gruntinis (neasfaltuotas) atrodė daug platesnis nei yra šiandien, kadangi tuo metu nebuvo įrengtos nei jo, nei kaimyno tvoros. Atsakovas paaiškino, kad jis tikėjosi IIv kategorijos 2 eismo juostų kelio su šaligatviu. Atsakovo teigimu, jis norėjo į namo su žemės sklypu pirkimo - pardavimo metu su ieškovu sudaromus susitarimus papildomai įrašyti, kad ieškovas išasfaltuotų privažiavimą tik po betoninės tvoros nugriovimo, tačiau suklydo, kad susitarime ieškovo atliktinus darbus nurodė ne taip detaliai. Atsakovas pažymėjo, kad po preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu sudarymo nuolat jautė iš ieškovo spaudimą, ieškovas namą norėjo parduoti kitiems, tuo tarpu atsakovai name jau buvo atlikę tam tikrus darbus. Atsakovas paaiškino, kad jis siūlė ieškovui sumažinti parduodamo namo kainą neatliktų darbų verte, tačiau ieškovas siekė gauti visą preliminariąja sutartimi sutartą kainą, todėl neatliktų darbų kainai ieškovas pasiūlė pasirašyti vekselį. Atsakovas nurodė, kad jis prieš sudarydamas pagrindinę sutartį konsultavosi su skirtingais rangovais ir po konsultacijų nustatytus defektus bei neatliktus darbus įvertino 40 000 Eur suma, tačiau ieškovas nusiderėjo iki 30000 Eur sumos. Atsakovas patvirtino, kad pagrindinę šios sumos dalį sudarė asfaltuoto privažiavimo įrengimas. Atsakovas nurodė, jog jis nesutinka, kad asfaltuotas privažiavimas yra įrengtas tinkamai, nes jis neatitinka jokių normatyvinių reikalavimų, įrengtas be jokio projekto. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, bandydamas pašalinti trūkumus, pridarė papildomų defektų: sugadino veją, subraižė palanges, stiklus, langų rėmus ir stoginę, dažais ištepliojo trinkeles, fasadą ir terasą. Atsakovas laiko, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas prievolę pagal Priedą prie Akto įvykdė tinkamai, todėl prašo ieškovo reikalavimus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas

4. Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovas T. P. (pardavėjas) ir atsakovai N. G. bei O. F. (pirkėjai) - 2016-02-02 sudarė buto ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios 6.2 skyriaus Pirkėjo teisės ir pareigos 8 punktu sutarties šalys susitarė, kad į parduodamo sklypo ir buto kainą įskaičiuojami ir darbai, kuriuos ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti iki 2016-04-30 ir kurių detalus sąrašas išdėstytas šalių pasirašytame nekilnojamojo turto atliekamų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. A20160202 (toliau – ir Aktas). Be to, 2016-02-02 šalys pasirašė priedą prie Akto Nr. A2016-02-02 – Sutartį Nr. S20160202 (toliau - Priedas), kurios 2.3 punktu šalys susitarė, kad ieškovas išrašo atsakovams paprastą neprotestuotiną vekselį sutartų darbų kainai. Darbai pagal vekselį įvertinti 30000 eurų suma. Priedo 2.4 punkte nustatyta, kad ieškovui atlikus visus 2.1 punkte išvardintus įsipareigojimus iki 2.2 punkte išvardinto termino, t. y. iki 2016-04-30, atsakovai privalo grąžinti ieškovo išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį.

5. Ieškovas byloje įrodinėja, kad šiai dienai visus Akto II dalyje bei Priedo 2 punkte nurodytus darbus jis yra arba faktiškai atlikęs, arba atlyginęs atsakovams darbų, trūkumų/defektų pašalinimo vertę, nustatytą teismo eksperto, tačiau atsakovai nepagrįstai nepatvirtina darbų užbaigimo ir negrąžina ieškovui jo atsakovams išduoto vekselio, kurio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą atsakovai yra pateikę vykdyti antstoliui. Šalys Akto 2.4 punktu buvo susitarusios, kad visų Akto 2.1 punkte išvardintų įsipareigojimų užbaigimo patvirtinimas turi būti atliekamas raštu. Šalys raštu sutartų darbų užbaigimo nėra patvirtinę.

6. Šalys 2016-02-02 Priedo prie Akto Nr. A20160202 2.1 punkte susitarė, kad ieškovas įsipareigoja savo lėšomis atsakovų vardu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pašalinti defektus/ trūkumus, aprašytus Akto II dalyje (20 punktų), ir atlikti sekančius darbus: 2.1.1. aptverti sklypo teritoriją tvora, numatyta projekto architektūrinėje dalyje; 2.1.2. atlikti sklypo lauko gerbūvio darbus ir įrengti apželdintą veją; 2.1.3. įrengti asfaltuotą privažiavimą nuo Minsko pl. kelio iki sklypo ribos; 2.1.4. įrengti automatiškai atsidarantį kelio užtvarą/ tvorą prie įvažiavimo į teritoriją.

7. Kol prievolės įvykdymas nėra priimtas, pareigą įrodyti, kad prievolė įvykdyta ir įvykdyta tinkamai, turi skolininkas, t. y. ieškovas šioje byloje (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal materialiojoje teisėje nustatytas įrodinėjimo taisykles būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad jo prievolė, kylanti iš 2016-02-02 Priedo prie Akto Nr. A20160202 sutarties Nr. S20160202 2.1 p., yra tinkamai įvykdyta, t. y. prievolė yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2005). Tik tinkamas prievolės įvykdymas garantuoja prievolės pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

8. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas, darbas atliktas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016). Kadangi ginčo vekseliu buvo užtikrintas 2016-02-02 Priedo prie Akto Nr. A20160202 2.1 punkte išvardintų prievolių įvykdymas, tik nustačius, kad šiuo Priedu nustatytos ieškovo prievolės iš esmės buvo įvykdytos tinkamai, ieškovo prievolė pagal vekselį turėtų būti laikoma pasibaigusia.???

9. Siekiant nustatyti, ar buvo pašalinti Akte nurodyti trūkumai ir atlikti sutarti rangos darbai, byloje buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurią atlikus teismo ekspertas padarė šias išvadas:

9.1. Įrengtas asfaltuotas privažiavimas nuo (duomenys neskelbtini), esančio sklypo neatitinka II v kategorijos kelio reikalavimų, nustatytų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pagal kurio 8 punktą turėjo būti tinkamai suprojektuotas ir įrengtas 4,50 m pločio kelias. Ekspertas surašytame akte pažymėjo, kad nėra galimybės pasakyti, ar vykdyti statybos (kelio įrengimo darbai) atitinka Statybos projektą, nes Statybos projektas nėra pateiktas, o pateiktame Techninio darbo projekto, parengto 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje (bylos II t. 95 l.), nebuvo numatyta detalių techninių reikalavimų, kaip įrengti asfaltuotą privažiavimą nuo Minsko pl. (magistralinės reikšmės kelio Nr. 3A/E2) iki (duomenys neskelbtini) sklypo. Paminėtas brėžinys negali būti laikomas tinkamai parengtu Topolių gatvės atkarpos – kelio įrengimo (išasfaltavimo) techniniu projektu ir pakankamas tokio kelio įrengimui, be to, esamam keliui įrengti reikia nugriauti esamą kaimyninio sklypo akmeninę tvorą. Ekspertas nustatė, kad esama danga sutrūkinėjusi, tikėtina, kad esamas defektas atsirado dėl netinkamai įrengto pagrindo. Kadangi nėra parengtos projektinės dokumentacijos, kaip tiksliai turėjo būti įrengtas kelias, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie reikalavimai pažeisti. Ekspertas taip pat nurodė, kad nėra galimybės nustatyti asfaltuoto privažiavimo nuo Minsko pl. iki sklypo ribos įrengimo kainos, kadangi tam nėra parengtas projektas ir neaišku, kokius tiksliai reikės atlikti darbus.

9.2. Apžiūros metu ekspertas nustatė 9 rūšių defektus (žr. Ekspertizės akto 5 lentelę), kurių atsiradimo priežastis – statybos darbų kokybės trūkumas. Ekspertas konstatavo, kad Akto II dalies lentelės 2-11, 13-17, 20 punktuose nurodyti trūkumai ekspertizės atlikimo dienai (2019 m. vasario mėn.) egzistuoja kaip defektai (daliniai ar pilnai): sutvarkant sklypo aplinką ir užauginant žolę nustatytas nelygaus sklypo dalies išlyginimo defektas (2 punktas); įrengiant tvorą aplink sklypą, nustatytas keliose vietose tvoros medinių lentų dažų padengimo trūkumai bei dėl įrengto netinkamai sklypo dalies – tvoros nužemėjimas (3 punktas); fasado, dekoratyvinio tinko, klinkerinių plytelių „nubėgimo“ defektai ir būtini jų išvalymo darbai (7 punktas); skardinių palangių įrengimo defektai, kurie turi būti užsandarinti (8 punktas); skardinių latakų įrengimo darbų defektai, įrengimas neatitinka STR reikalavimų, kas sąlygoja drėgmės sankaupas ir nubėgimus, būtinas pašalinimas (9 punktas); medinių dekoratyvinių lubų prie garažo dažų ir dekoro defektas, būtini dalinio taisymo darbai (10 punktas); nustatyti viduje tinkuotų sienų suskilimo defektai, būtina gpašalinti (11 punktas); terasos įrengimo darbų defektai, būtina pašalinti lentų iškėlimus ir tvirtinimo prie paviršiaus defektus (15 punktas); langų rėmų įrengimo ir stiklų paketų subraižymo defektai, būtina pakeisti (17 punktas); šalčio tiltams nustatyti trūksta informacijos, o pateikti rangovo termoviziniai duomenys netinkami ir neišsamūs (20 punktas).

9.3. Statybos techninės ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad buto kanalizacija veikianti ir paleista eksploatacijai. Eksploatuojama kanalizacija nebuvo suprojektuota Statybos projekte. Pažymėtina, kad Statybos projekte buvo suprojektuotos tik susijusios su statinio bendrais architektūriniais sprendiniais inžinerinės sistemos.

9.4. Teismo ekspertas dėl ieškovo įsipareigotų atlikti darbų taip pat konstatavo, kad tvora, numatyta projekto architektūrinėje dalyje, įrengta. Dėl kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, nurodė, kad esamas gyvatukas neturi pavaros, pritaikytos perjungti veikti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos. Akto II dalies lentelės 19 punkte nurodytų automatinių nuorintojų kolektoriuose įrengimo (įskaitant darbus, medžiagas) išlaidos (sąmata) sudaro 172,50 Eur (nustatyta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemą „Sistela“).

10. 2020 m. sausio mėn. byloje atlikta papildoma ekspertizė, kurios išvados tokios:

10.1. Statybos techninės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)02219 3 lentelės 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17 punktuose nustatytų statybos darbų trūkumų/defektų pašalinimo (ištaisymo) įskaitant medžiagas ir darbą, kaina (sąmata) yra 9074,69 Eur, įskaitant PVM.

10.2. Lauko durų vyriai remiasi į sienų klinkerio apdailą. Tai patvirtina ir vyrių paviršiaus nutrynimai. Lauko durų remonto ir batų valymo grotelių įrengimo sąmata sudaro 252,66 Eur, įskaitant PVM.

10.3. Kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, įrengimo sąmata sudaro 569,99 Eur, įskaitant PVM.

10.4. Kanalizacijos orapūtė yra įrengta, patalpinta į sandarią jai skirtą dėžutę ir įjungta į elektros tinklą.

11. Ieškovas, susipažinęs teismo ekspertizių išvadomis, aptartomis aukščiau, pripažino, kad dalis jo atliktų Akte nurodytų darbų buvo su defektais, ir sutiko su Papildomos ekspertizės akte sudaryta lokaline sąmata dalyje dėl darbų trūkumų, kurių ištaisymo kaina yra 7004,35 Eur (9074,69 Eur – 917,56 Eur – 1152,78 Eur). Tai yra ieškovas nesutiko tik su lokalinės sąmatos punkto 2 „Tvoros remontas“ 2 pozicijoje nurodytu darbu „Medinių paviršių perdažymas, nuvalant iki 10 % atsilupusių dažų k9=1.15“, kurio kiekis 70 kv. m., o darbų suma 758,31 Eur + PVM, tai yra 917,56 Eur. Ieškovas taip pat laiko, kad jam nėra prievolės sumokėti už lokalinės sąmatos punkte 7 „Vidaus sienų apdailos remontas“ 1-2 pozicijose nurodytus darbus, kurių kaina 1152,78 Eur (952,71 Eur + PVM), nes šios išlaidos nesusijusios su Akte nurodytais darbais, kuriuos ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti. Kitų lokalinės sąmatos dalių ieškovas byloje neginčijo ir nurodė, kad su jomis sutinka. Ieškovas nurodė, kad jis taip pat sutinka su eksperto išvada, kad durų lauko vyriai remiasi į sienų klinkerio apdailą, todėl atsakovams atlygino eksperto nurodytą lauko durų trūkumų šalinimo kainą – 252,66 Eur. Ieškovas taip pat sutiko su eksperto išvada dėl kombinuoto gyvatuko, tinkamo naudoti nuo karšto vandens cirkuliacinės sistemos, įrengimo kainos – 569,99 Eur – ir ją atlygino atsakovams. Taigi iš viso ieškovas atsakovams atlygino 7827 Eur (7004,35 + 252,66 + 569,99) sumą, kuri 2020-07-15 buvo pervesta atsakovui N. G. į jo nurodytą banko sąskaitą.

12. CK 6.3 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas darbų kainą (30000 Eur) iš atsakovų gavo iš anksto, t. y. dar iki sutartų rangos darbų atlikimo pradžios. Teismas, 2018-08-03 nutartimi nustatydamas ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kokiu būdu, kada jis atliko atskirus darbus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų patyręs kokias nors faktines išlaidas susijusias su asfalto dangos įrengimu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovas atliktiems asfalto dangos įrengimo darbams pagrįsti pateikė tik 2016-07-27 Statybos rangos sutartį, sudarytą tarp N. B. ir UAB „Gatvių statyba“, ir sąmatą 1698,84 Eur su PVM sumai, išrašytą tam pačiam N. B., tačiau iš pateiktų dokumentų turinio ir bylos medžiagos negalima nustatyti, kokį ryšį su paminėtais dokumentais turi ieškovas. Ieškovas 2018-08-20 prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad asfaltuoto kelio privažiavimo darbai baigti 2016 m. rugpjūčio mėn. pirmojoje pusėje. Ieškovo teigimu, buvo atlikti šie darbai: grunto nukasimas, pakrovimas ir išvežimas, smėlio dangos įrengimas, sutankinimas, kelio borto įrengimas, vejos borto įrengimas. Šių darbų atlikimą, pasak ieškovo, patvirtina jau minėta statybos rangos sutartis dėl asfaltbetonio dangos įrengimo (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad ši sutartis buvo sudaryta ne tiesiogiai su ieškovu, o su kaimyninio namo tuometiniu savininku ir statytoju N. B., su kuriuo ieškovas teigia dalinęsis kelio įrengimo išlaidas. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų negalima nustatyti, dėl kokių matmenų, kokio ilgio ir pločio asfalto dangos įrengimo buvo sudaryta pateikta statybos rangos sutartis, taip pat nėra ir jokių įrodymų, kad tarp ieškovo ir statybos rangos sutartį sudariusio N. B. būtų buvęs koks nors susitarimas dėl asfalto dangos įrengimo išlaidų pasidalijimo. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, kad esamos asfalto dangos įrengimą organizavo ir savo lėšomis finansavo ieškovas (CPK 178, 185 straipsnis).

14. Kaip paminėta aukščiau, atsakovai ieškovui būsimų darbų atlikimui ir trūkumų šalinimui avansu (t. y. dar iki Priedo 2.1 punkte nurodytų darbų atlikimo ir išvardintų trūkumų pašalinimo) 2016-02-02 sumokėjo sutartą kainą - 30000 Eur. Ieškovas 2020-07-15 grąžino atsakovams 7827 Eur, t. y. pripažino, kad ne visus Priedo 2.1 punkte nurodytus darbus yra atlikęs tinkamai, ir nurodė, kokiems teismo eksperto nustatytiems defektams pašalinti ir kokių darbų atlikimui yra skiriama ši suma. Kaip teismui nurodė ieškovas, iš nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo metu atsakovų sumokėtos 30000 Eur kainos maždaug 20000 Eur turėjo būti skirta asfaltuoto privažiavimo įrengimui. Su aplinkybe, kad didžioji dalis avansu ieškovui (už dar neatliktus darbus) sumokėtų pinigų sumos turėjo būti skiriama asfaltuoto privažiavimo įrengimui, byloje sutiko ir jos neginčijo ir atsakovai. Tačiau atsakovai teigė, kad jie ne dėl tokio asfaltuoto privažiavimo, koks yra įrengtas šiandien, buvo susitarę. Tai yra atsakovai teigia, kad ieškovas neįrengė sutarto asfaltuoto privažiavimo, nes šiai dienai įrengtas asfaltuotas privažiavimas yra įrengtas be projekto, nesuderinus su kelio savininku (negavus leidimo), neatitinka statybos normatyvinių aktų reikalavimų IIv kategorijos kelio įrengimui. CK 6.684 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.

15. CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimais, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Teismas sutinka, kad nors šalių susitarimuose – Akte ir jo Priede – asfaltuoto privažiavimo įrengimas nebuvo detaliai apibrėžtas, tačiau akivaizdu, kad atsakovai turėjo pagrindą tikėtis teisėto darbų rezultato, t. y. kad ieškovas asfaltuotą privažiavimą įrengs pagal tokio pobūdžio statybos darbams teisės aktų numatytus normatyvinius ir techninius reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis nėra jokio pagrindo spręsti, jog atsakovai būtų galėję turėti poreikį ar interesą kelio asfaltavimo darbams be projektinės dokumentacijos ir už tai būtų sutikę mokėti didelę pinigų sumą – 20 tūkst. eurų. CK 6.663 straipsnis, reglamentuojantis darbų kokybę, numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (CK 6.663 straipsnio 2 dalis). Kaip nustatyta byloje, kelio dangos asfaltavimo darbai atlikti be projektinės dokumentacijos, teismo ekspertas konstatavo, kad asfalto dangos plotis neatitinka II v kategorijos keliui, kuris buvo numatytas 2015 m. liepos mėn. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinyje, keliamų reikalavimų (plotis turi būti 4,50 m), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad esamas asfaltuotas privažiavimas iki atsakovų sklypo yra tinkamos kokybės, be to, kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad dangos asfaltavimo darbai buvo atlikti ieškovo lėšomis. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nėra atlikęs Priedo 2.1.3 punkte numatyto darbo įrengti asfaltuotą privažiavimą nuo Minsko pl. kelio iki sklypo ribos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent šis darbas sudarė du trečdalius (2/3) visų ieškovo atliktinų darbų kainos. Taigi konstatavus minėto darbo neatlikimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas yra įvykdęs Priedo 2.1 punkte numatytą prievolę, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti Priedo 2.1 punkte nurodytos prievolės pasibaigimo ieškovo įrodinėtu pagrindu – dėl prievolės tinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad prievolės įvykdymas tik iš dalies, didesnės vertės darbų daliai vis dar esant neįvykdytai, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo atsakovų atžvilgiu turėtos prievolės tinkamo įvykdymo ir jos pasibaigimo.

16. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tinkamai įvykdė Priedo 2.1 punkte numatytą prievolę, todėl nėra pagrindo pripažinti nurodytos prievolės pasibaigimo CK 6.123 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priedo 2.1 punkte numatytai prievolei nesant pasibaigusiai, kartu nėra pagrindo laikyti, kad yra pasibaigęs vekselio, kuris atlieka Priedo 2.1 punkte numatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, galiojimas (CK 6.123 straipsnio 3 dalis). Nenustačius vekselio negaliojimo, nėra pagrindo naikinti ir šio vekselio pagrindu notarės išduoto vykdomojo įrašo. Tokiu būdu ieškovas neįrodė nė vieno iš savo reikalavimų, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas.

17. Pažymėtina, kad nors atsakovai byloje teigė dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų patyrę nuostolių, tačiau priešinių reikalavimų byloje ieškovui nebuvo pareiškę, todėl atsakovų argumentai dėl jų nuostolių, galimai patirtų pačių atsakovų lėšomis tvarkant įsigytą turtą, taip pat dėl nuostolių, viršijančių 30000 Eur sumą, nevertintini, nes peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas ir neturi įtakos šioje byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui. Pažymėtina, kad ieškovo atsakomybė atsakovams dėl darbų trūkumų gali kilti keliais pagrindais, t. y. kaip daikto pardavėjo ir kaip rangovo pagal statybos rangos sutartį (Aktą ir Priedą). Atsakovai nusipirkto turto trūkumus, kurie nebuvo aptarti Akte ir Priede, galėjo įrodinėti tik formuluodami savarankiškus reikalavimus, tačiau šioje byloje atsakovai priešinių reikalavimų ieškovui nebuvo pareiškę, todėl teismas neturėjo pagrindo tirti darbų, nenurodytų Akte ir Priede, kokybės, nebent tie darbai buvo betarpiškai susiję su Akte ir Priede nurodytų darbų atlikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškinį, atsakovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta, kad atsakovai byloje iš viso patyrė 2600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių faktą ir dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kaip atitinkančios būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteistinos atsakovams iš ieškovo (už advokatės R. Janušytės teisines paslaugas – 150 Eur, advokatės A. Vaišnorienės teisines paslaugas – 2100 Eur, Ž. P. statinio vertinimo išlaidos – 350 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str.). Teismas pažymi, kad atsakovų patirtos išlaidos, susijusios su vykdomu išieškojimo pagal vekselį, nėra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl jų išieškojimo klausimas yra spręstinas vykdomojoje byloje vykdymo procese.

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 25,54 Eur, todėl atmetus ieškinį yra pagrindas priteisti iš ieškovo 25,54 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,54 Eur (dvidešimt penkis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė