- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- T-41-831/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- I. K.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. K. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. nuteista Šakių rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 25 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-93/96) pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas pareiškėjos I. K. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame prašoma perkvalifikuoti I. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą ji nuteista 1996 m. spalio 25 d. Šakių apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad pagal BK (1961 m. redakcija) 8¹ str. 272 straipsnis (Plėšimas) buvo laikomas sunkiu nusikaltimu. Įsigaliojus naujos redakcijos (2000 m.) BK jos padaryta nusikalstama veika (Plėšimas) atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, o pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (2000 m. redakcija) 11 straipsnio 4 dalį ši veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Šių metų pradžioje ji susirado valytojos darbą mokykloje, todėl įstaigos administracija vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2024 m. lapkričio l d.) pareikalavo jos pateikti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), todėl ji kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl kodo išdavimo, tačiau gavo atsakymą elektroniniu laišku, kad jai teisėto darbo su vaikais kodo išdavimas yra negalimas. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį „asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl ....... , taip pat dėl kitu tyčiniu sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas,....., draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2)... Atsižvelgiant į šias nuostatas QR kodas jai ir nebuvo išduotas.
Prašyme nurodoma, kad tam, kad ji galėtų gauti QR kodą bei įsidarbinti švietimo įstaigoje vadovaujantis BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII- 1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi jos nusikalstama veika, padaryta iki 2003 m. gegužės l d. turėtų būti perkvalifikuota pagal naujos redakcijos Baudžiamąjį kodeksą ir ji būtų priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. To paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Akivaizdu, kad perkvalifikavus jos padarytą nusikalstamą veiką pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą jos teisinė padėtis palengvėtų, t.y. tuomet jos padaryta nusikalstama veika nebūtų priskiriama sunkiems nusikaltimams.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 10¹ straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.
Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).
Šiuo metu galiojančio BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nagrinėjamu atveju I. K. yra atlikusi bausmę ir teistumas jai yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybę – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjai įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 5¹ straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).
Kaip minėta BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.
I. K. nuteista Šakių apylinkės teismo 1996 m. spalio 25 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-93/96), pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies redakciją už svetimo turto užvaldymą, panaudojant smurtą, t. y. ji 1996 m. vasario 4 d. veikdama grupėje iš anksto susitarusių asmenų dėl plėšimo, sudavus nukentėjusiajam kumščiu į veidą t.y. pavartojus fizinį smurtą ir tokiu būdu padarius jam apysunkį kūno sužalojimą plėšimo būdu pagrobė 59 litus, elektrinę skutimosi mašinėlę, kandiklį, naudojamą rūkant cigaretes, ir pakelį naujų skutimosi peiliukų. Nusikalstama veika padaryta 1996 m. vasario 4 d.. Pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 1995-07-05, svetimo turto užvaldymas, panaudojant smurtą (272 straipsnio 2 dalis), buvo laikoma sunkiu nusikaltimu.
Pagal šiuo metu galiojančią BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šis nusikaltimas, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nes tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes I. K. nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, atitinka šiuo metu galiojančio BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, ji perkvalifikuojama į BK 180 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad pagal Įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju I. K. jau yra atlikusi bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos I. K. prašymą.
I. K. nusikalstamą veiką, dėl kurios ji buvo nuteista Šakių rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 25 d. nuosprendžiu (bylos Nr. 1-93/96), iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.