Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvusiam vadovui L. Š. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas bendrovės vadovu nuo 2017 m. birželio 10 d. iki 2024 m. kovo 14 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Jo pareiga inicijuoti bendrovei nemokumo (bankroto) procesą atsirado nuo 2021 m. lapkričio 8 d., todėl savo neveikimu jis pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „H.“ nemokumo (bankroto) iškėlimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 11 d. gautas VMI prašymas nutraukti L. Š. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškino, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, nes ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.

Institucijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie posėdį tinkamai pranešta, jie posėdyje nedalyvavo, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo; pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021), nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

Šioje byloje yra reikšmingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 10 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas dėl atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Sistemiškai aiškindamas JANĮ 16 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas konstatavo, kad neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Atsižvelgęs į nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų, kad L. Š. jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu būtų atlikęs veiksmus įmonės mokumui atkurti, inicijavęs nemokumo procesą, ką patvirtina ir kreditorės VMI pozicija, jog byla nutrauktina, darytina išvada, kad neįvykdžius bendrovės nemokumo procedūrų, jos vadovui nekilo ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinus tai, kad L. Š. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta būtent dėl to, kad jis nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos, pripažintina, jog L. Š. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

nutraukti L. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.