Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1463-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-08-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-08
Bylos Nr.
2S-1463-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01324-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1463-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01324-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 106.1.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jam iš atsakovo R. S. (S.) priteisti 42 885, 62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Norvegijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota, atsakovui priklausančia transporto priemone buvo apgadinta kita transporto priemonė. Atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės - Norvegijos nacionalinis draudikų biuras pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. jam, reikalavimą 100 543 NOK (42 885, 61 Lt) sumai. Jis šią sumą sumokėjo, t. y. atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo drausimo įstatymo 17, 23 str., nuostolių atlyginimo. Atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos nei tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nei jam.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui terminą trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką, įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškinio pareiškime svarbu tiksliai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas grindžiamas, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas kaltas dėl autoįvykio, kad Norvegijos pareigūnai nustatė įvykio aplinkybes, susijusias su įvykį padariusio automobilio vairavimu ir kaltininku bei jo ryšiu su savininku, taip pat įrodymų, ar automobilis atsiimtas, ar automobilis nebuvo pagrobtas, nurodė, kad neaišku, kokiu būdu be numerio identifikuotas automobilis. Be to, teismas nurodė, kad turi pagrįstų abejonių dėl ieškinio dydžio, nes ieškovas prašo 42 885, 62 Lt, kaip už 100543 NOK (Norvegijos kronas), kai tuo pačiu ieškovas 2011-05-08 išsiuntė atsakovui pretenziją 37 291, 97 Lt sumai.

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis aiškiai nurodė ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Visi teismo nutartyje teismo pateikiami klausimai vertintini kaip bandymas perkelti jam pareigą jau kreipimosi į teismą stadijoje įrodyti ieškinio pagrindą ir kartu ieškinio pagrįstumą. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje keldamas abejones dėl žalos pagrįstumo, pateikdamas klausimus dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo dar nesant atsakovo atsiliepimo, pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principą, be to, tokie teismo veiksmai nesuderinami su šalių rungimosi principu. Tokio pobūdžio bylose teismas pats nerenka įrodymų, o vertina šalių pateiktus įrodymus bei priima sprendimą vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teismo keliami klausimai galėtų būti sprendžiami tik bylos nagrinėjimo metu ir tik esant pateiktam atsakovo atsiliepimui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, nustatančias reikalavimus ieškiniui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo jam iš atsakovo priteisti 42 885, 62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-05-21 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad ieškinys paduotas nesilaikant įstatymo reikalavimų, t. y. kad neaiškus ieškovo reikalavimas, pagrindas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis aiškiai nurodė ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kad visi teismo nutartyje teismo pateikiami klausimai yra tik bandymas perkelti jam pareigą jau kreipimosi į teismą stadijoje įrodyti ieškinio pagrįstumą, kad teismo keliami klausimai galėtų būti sprendžiami tik bylos nagrinėjimo metu ir tik esant pateiktam atsakovo atsiliepimui. Su šiais atskirojo skundo argumentais sutiktina.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Kaip jau minėta, ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo jam iš atsakovo R. S. (S.), kuris yra automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, priteisti 42 885, 62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. tuo, kad atsakovui priklausant Lietuvos Respublikose registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu, galiojančiu Norvegijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės- Norvegijos nacionalinio draudikų biuro, o jis sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo drausimo įstatymo 17, 23 str. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, taip pat nurodė įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir juos pridėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus reikalavimus (dalyką), konstatuoja, kad ieškovo nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 str.), o pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 str., 263 str. 2 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.). Be to, teismas, vykdydamas CPK 8 str. užfiksuotą kooperacijos principą, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė