Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, padalinti santuokoje įgytą 47,70 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 14 500 Eur, priteisiant butą jai, o atsakovui priteisiant 7 250 Eur kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad 1978-08-12 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir atsakovo santuoka. Šeima yra iširusi dėl abiejų šalių kaltės. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2004 metų, nes išvyko dirbti į užsienį. Kaip sutuoktiniai yra vienas nuo kito nutolę, nebesprendžia šeimos reikalų ir nebėra galimybių išsaugoti šeimą. Santuokoje su atsakovu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 14 500 Eur. Kadangi butas yra dviejų kambarių, iš kurių vienas yra pereinamasis, todėl teisingiausia būtų butą priteisti vienai iš šalių, kitai kompensuojant jo dalį pinigais. Ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto, todėl yra pasirengusi atsakovui sumokėti jo dalį atitinkančią kompensaciją. Kito dalintino turto nėra, bendrų ar asmeninių kreditorių nėra.Atsakovas P. R. pateikė priešieškinį, jame prašė nutraukti santuoką, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo; padalinti santuokos metu iš santuokinių lėšų įgytą dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), P. R. priteisiant 47/100 dalis buto, N. R. priteisiant 53/100 dalis buto pagal pateiktą buto padalijimo planą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes R. ir R.; N. R. asmeninės nuosavybės teise priteisė 14 500 Eur vertės butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iš N. R. P. R. 7 250 Eur kompensacijos; likusią priešieškinio dalį atmetė.Teismas nurodė, jog pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.Atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuokoje įgytas butas yra dviejų kambarių, kurių vienas yra pereinamasis, teismas padarė išvadą, jog natūra jo padalinti negalima. Spręsdamas klausimą, kuriam iš sutuoktinių – ieškovei ar atsakovui – priteisti butą natūra, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, gyvendamas minėtame bute, jo tinkamai neprižiūrėjo. Ieškovė rūpinosi butu, už buto šildymą ir kitas paslaugas mokėjo nuo 2003 m. iki 2013 m. vasario mėn. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie šio buto išlaikymo, jo priežiūros, todėl teismas butą natūra priteisė ieškovei, priteisiant iš ieškovės atsakovui kompensaciją už 1/2 dalį buto.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą.Atsakovas nurodo, jog teismo išvados yra tiesiog nesuvokiamos: teismas nusprendė iškeldinti į gatvę ar globos namus neįgalų asmenį. Teismo teiginiai, jog butą padalinus natūra nebus galima juo normaliai naudotis, yra tik teismo fantazija, neatitinkanti realybės.Atsakovo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nurodo, jog mokesčius už butą mokėjo vien ieškovė. Buto priežiūra rūpinosi vien atsakovas, nes ieškovė tik retkarčiais grįždavo iš užsienio ir sumokėdavo dalį mokesčių. Tai užfiksuota byloje. Taigi teismo sprendimas priteisti butą ieškovei neteisingas ir nepagrįstas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog jos ir atsakovo santykiai nėra draugiški. Dėl atsakovo asocialaus gyvenimo būdo ieškovė nebegalėjo gyventi su juo viename bute. Tačiau net ir negyvendama bute mokėdavo didžiąją dalį buto išlaikymo mokesčių. Ieškovė siekia gyventi nekonfliktinėje aplinkoje, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, padalijus ginčo butą natūra, tokio siekio realizavimas būtų neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Atsakovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovo prašymas atmestinas.Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka tik su ta sprendimo dėl santuokos nutraukimo dalimi, kuria buvo padalintas šalims priklausantis ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas, konstatavęs, jog ginčo buto padalinti natūra neįmanoma, priteisė butą ieškovei, atsakovui už jam priklausančią buto dalį priteisdamas kompensaciją. Atsakovas teigia, jog toks teismo sprendimas nepagrįstas, nes padalinti ginčo butą natūra įmanoma.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. CK 3.127 str. numatyta, kad sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Parenkant turto padalijimo būdą atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes.Šiuo atveju teismas, priteisdamas ieškovei ginčo butą, o atsakovui – kompensaciją, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su galimybe ir priimtinumu padalinti turtą natūra, ir padarė išvadą, jog šalių interesus labiau atitiks teismo parinktas padalijimo būdas. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismas išvada, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju egzistuoja tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra. Ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, tikėtina, kad padalijus butą natūra, būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, išlaikymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos šalių psichoemocinei būsenai. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir objektyvus negalimumas padalinti turto natūra. Ginčo butas yra dviejų kambarių, iš kurių vienas kambarys yra pereinamasis. Akivaizdu, jog atsakovo priešieškinyje prašomas taikyti buto padalijimo būdas, ieškovei paskiriant pereinamąjį kambarį, neužtikrintų ieškovei, kaip savininkei, galimybių nekliudomai naudotis savo turtu. Atsakovas į jam priklausančio buto dalį galėtų patekti tik per ieškovės buto dalį. Darytina išvada, jog atsakovo nurodomas buto padalijimo būdas pažeistų ieškovės, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus nekliudomai naudotis jai tenkančia nuosavybės dalimi, jos teisę į privatų asmeninį gyvenimą, sukeltų prielaidas konfliktinėms situacijoms. Teismo pareiga yra parinkti tokį turto padalijimo būdą, kad, įvertinus šalių santykių pobūdį bei dalijamo turto ypatybes, šalims būtų užkirstas kelias konfliktuoti tiek asmeninėje, tiek turto valdymo srityje, apsaugant šalių teisę gyventi oriai ir taip pat nepažeidžiant jų, kaip savininkų, interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju turto padalijimas natūra negalimas tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių kriterijų. Atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai jį, kaip neįgalų asmenį, iškėlė iš buto; pateikia neįgaliojo pažymėjimą; teigia, jog ieškovė ginčo bute seniai negyvena. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kuriam iš sutuoktinių – ieškovei ar atsakovui – priteisti butą natūra, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, gyvendamas bute, jo tinkamai neprižiūrėjo. Ieškovė rūpinosi butu: už buto šildymą ir kitas paslaugas mokėjo nuo 2003 m. iki 2013 m. vasario mėn. Šios teismo išvados padarytos į bylą pateiktų įrodymų pagrindu, taigi visiškai pagrįstos (DNSB „Melioratorius“ pažyma). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ženkliai ir atsakingai prisidėjęs prie šio buto išlaikymo, jo priežiūros. Kolegijos nuomone, šios faktinės aplinkybės pakankamos butą natūra priteisti ieškovei. Tai, kad ieškovė negyvena bute, nesudaro pagrindo netenkinti jos reikalavimo priteisti jai ginčo butą natūra, nes, kaip teigia pati ieškovė, šalių santykiai konfliktiški, todėl gyventi su atsakovu viename bute buvo neįmanoma. Tačiau, nepaisant to, ieškovė išlaikė butą, mokėjo mokesčius už jį. Kita vertus, ne mažiau reikšminga ta aplinkybė, jog atsakovas pats pripažįsta, kad jo turtinė padėtis sunki: kito turto jis neturi, gauna tik 250 Eur pašalpą. Konstatavus, jog padalinti buto natūra neįmanoma, priteisus jį atsakovui, atsakovas neturėtų galimybės kompensuoti ieškovei už jai priklausančią buto dalį. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ginčo butą ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinį skundą atmetus ir ieškovei prašant, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa suma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei N. R. iš atsakovo P. R. priteisti 300 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.