- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- eI3-996-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02810-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova, Beata Martišienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Advokatai
- Konradas Pabijanskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4E-8800 „Nepriimti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paraiškos taršos leidimui Nr. (11.2)-30-67/2005/TLKL.1-54/2018 pakeisti“ (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimą pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
2.1. Bendrovės jūrų perkėlos terminale perkraunami bitumas, medžio skiedros ir kiti kroviniai. Pareiškėjai yra išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 adresu: Perkėlos g. 10, Klaipėda (toliau – Taršos leidimas). Pareiškėja kreipėsi į Agentūrą su paraiška dėl Taršos leidimo sąlygų peržiūros dėl planuojamos mineralinių medžiagų (skaldos, fosforitų) krovos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 144 ir 151 krantinėse, adresu: Perkėlos g. 10, Klaipėda, nurodydama, jog per metus numatoma perkrauti 600 tūkst. tonų, mineralinių medžiagų 144 krantinėje ir 400 tūkstančių 151 krantinėje, medžiagas planuojama iškrauti iš laivų, sandėliuoti atviroje aikštelėje (abejose aikštelėse bus sandėliuojama apie 100 tūkst. tonų) ir krauti į geležinkelio vagonus. Skundžiamu Sprendimu Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) nusprendė nepriimti pareiškėjos paraiškos ir įpareigojo pareiškėją įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir, jas atlikus, per 30 d. d. pateikti Agentūrai paraišką pareiškėjos Taršos leidimui pakeisti.
Nesutikdama su tokiu Sprendimu, pareiškėja prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra jokių motyvų dėl pareiškėjos planuojamos skaldos krovos. Nepaisant to, kad pareiškėja nurodė planuojanti krauti ne tik fosforitus, bet ir skaldą, Agentūros Sprendime nėra pateikta jokių argumentų dėl skaldos krovos ir sandėliavimo. Agentūra nei vertino, nei pasisakė dėl šios veiklos ir pareiškėjos nurodytų taršos šaltinių, susijusių su šia veikla, įtraukimo į Taršos leidimą.
2.3. Taip pat mano, kad Bendrovės planuojama ūkinė veikla – skaldos ir fosforitų krova ir sandėliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAVĮ) 2 priedą. Pareiškėja, nesutikdama su atsakove, nurodo, kad jos atžvilgiu jokia atrankos išvada ar sprendimas dėl planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo pagal Taršos leidimą vykdomos veiklos nėra priimti, todėl šiuo atveju nėra taikoma PAVĮ 3 straipsnio 6 dalis. Agentūra, priimdama Sprendimą nepriimti paraiškos, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 5 dalies 4 punktu, numatančiu, kad sprendimas nepriimti paraiškos priimamas, kai nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas. PAVĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (PAVĮ 2 priedas). PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis, kuriuo vadovaujasi Agentūra Sprendime, pasak pareiškėjos, yra taikomas būtent chemijos pramonei. Bendrovė nėra chemijos pramonės įmonė, nes ji perkrauna įvairius krovinius, ir juos sandėliuoja labai ribotu laikotarpiu, krovos operacijų vykdymo tikslais. Bendrovė nevykdo jokios chemijos pramonės veiklos ir neužsiima cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimu.
Tvirtina, kad vien aplinkybės, jog pareiškėja neveikia chemijos pramonėje, pakanka išvadai, jog pareiškėjos veiklai – krovai ir sandėliavimui su transportavimu susijusių paslaugų teikimo procese PAVĮ netaikomas, nes pareiškėja nevykdo nei PAVĮ 2 priedo 6.6. papunktyje nurodytos, nei jokios kitos veiklos, kuri patektų į PAVĮ 2 priedą ar 1 priedą. Tai reiškia, kad kai vykdoma veikla nepatenka į PAVĮ prieduose nurodytus sąrašus, ji apskritai nelaikoma darančia tokį poveikį aplinkai, kuriam įvertinti reikėtų atlikti PAVĮ numatytas poveikio aplinkai vertinimo atrankos ar procedūras ir jos neatliekamos.
2.4. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad fosforitai nėra cheminė medžiaga pagal PAVĮ. Cheminės medžiagos sąvoka PAVĮ yra naudojama siauresne prasme nei Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 punkte. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (toliau – REACH Reglamentas) neapima nė vieno iš Bendrovės kraunamų krovinių, nes cheminėms medžiagoms PAVĮ prasme nepriskiriamos medžiagos, kurios planuojamos ūkinės veiklos vykdytojo. Šiuo atveju Bendrovė nei veikia chemijos pramonėje, nei tokias medžiagas naudoja, jos pareiškėjai nepriklauso. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau – Cheminių medžiagų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad cheminė medžiaga – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 punkte ir REACH Reglamento 3 straipsnio 1 punkte. Taigi įtvirtinta cheminės medžiagos sąvoka yra plati ir jai galima priskirti tiek naftą, grūdus ar net vandenį, maisto produktus. REACH reglamento nuostatos, be kita ko, paaiškina, kodėl tokia registracija nereikalinga – tai būtent siejama su neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai nebuvimu, kadangi natūralios iškasenos nepatenka į REACH reglamento taikymo sritį, t. y. jos neregistruotinos. Fosforitai yra natūrali uoliena ir pareiškėja nesirengia tvarkyti jokios iš fosforitų išgautos cheminės medžiagos ar juo labiau jos išgauti. Bendrovė siekia krauti ir krovos tikslais sandėliuoti pačią uolieną – fosforitus, priklausančius pareiškėjos klientams. Tokia pati išvada darytina ir iš saugos duomenų lapo.
2.5. Nurodo, kad fosforitų ir skaldos krova ir sandėliavimas nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Bendrovė, teikdama informaciją apie planuojamą vykdyti fosforitų ir skaldos krovą ir sandėliavimą, aiškiai nurodė, kad per metus planuojama pakrauti apie 20 laivų, kai į Klaipėdos uostą kasmet įplaukia apie 7 000 laivų, taip pat nurodė, technologinio proceso metu sukeliamas laivų triukšmas nėra ženklus, todėl triukšmo poveikis visuomenės sveikatai nenumatomas, paviršinės nuotekos bus išvalomos nuotekų valymo įrenginiuose iki leistinų verčių ir išleidžiamos į Kuršių marias, todėl didesnė nei leistina tarša nenumatoma. Taigi tokia pateikta informacija pagrindžia neesminį planuojamos veiklos poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad PAVĮ įgyvendina PAV direktyvą, darytina išvada, kad PAVĮ 1 priede nurodyta ūkinė veikla daro reikšmingą poveikį aplinkai, o 2 priede nurodyta veikla tokį poveikį gali daryti. Atitinkamai PAVĮ 1 ar 2 prieduose nenurodyta veikla nedaro (negali daryti) reikšmingo poveikio aplinkai. Tai nereiškia, kad šiuose prieduose nenurodytos veiklos apskritai nedaro jokio poveikio aplinkai, tačiau daromas poveikis nėra laikomas reikšmingu. Kaip minėta, pareiškėja neveikia chemijos pramonėje, o patys fosforitai PAVĮ prasme nėra ir negali būti laikomi cheminėmis medžiagomis, t. y. fosforitų ir skaldos krova ar sandėliavimas krovos proceso metu nėra priskirta nei prie vienos iš PAVĮ 1 ar 2 priede išvardintų veiklų, todėl vien dėl to nėra jokio pagrindo teiginiams apie galimą Bendrovės planuojamos veiklos poveikio aplinkai reikšmingumą. Be to, reikšmingo poveikio aplinkai nebuvimą patvirtina ir Bendrovės pateikti duomenys, jog pagal Bendrovės Taršos leidimą leidžiama išmesti 23,7877 t/m teršalų ir Bendrovė 2019 m. faktiškai išmetė 3,0987 teršalų.
2.6. Pareiškėja pateikė aplinkos oro taršos mažinimo priemonių ir veiksmų planą, užtikrinantį Dulkėtumo reikalavimų tinkamą vykdymą. Nesutinka su atsakove, kad pareiškėja pateiktame 2019 m. kovo 18 d. aplinkos oro taršos mažinimo priemonių ir veiksmų plane (toliau – Planas) neva nėra numačiusi nei vienos priemonės, susijusios su nauju kroviniu (fosforitai, skalda), paaiškindama, jog Plane yra numatytos priemonės, taikomos biriems kroviniams. Kadangi fosforitai ir skalda yra birūs kroviniai, jiems taip pat analogiškai, kaip ir kitiems biriems kroviniams, bus taikomos šio Plano 5 ir 6 priemonės, t. y. krovos operacijų nevykdymas, esant stipriam vėjui, bei skydų naudojimas, kad krovinys nepatektų į Kuršių marias. Prie Dulkėtumo reikalavimų įgyvendinimo taip pat bus atliekamas kelių ir technologinių zonų laistymas ir teritorijos valymas.
2.7. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūra neteisingai interpretuoja atlikto modeliavimo rezultatus ir foninių duomenų naudojimo reikalavimus. Pasak pareiškėjos, modeliavimas atliktas pagal teisės aktų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl Teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ 1.5 papunkčio ir Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų, patvirtintų Aplinkos apsaugos direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 3 punkto, reikalavimus ir jų nepažeidžiant, todėl pareiškėjai nesuprantami Agentūros teiginiai dėl duomenų foninės taršos parametrų neatspindėjimo.
2.8. Agentūra neturėjo teisės nepriimti paraiškos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, o tuo atveju, jei, Agentūros vertinimu, duomenų ar informacijos leidimo sąlygoms nustatyti nepakako, Agentūra turėjo jų motyvuotai pareikalauti, nurodydama teisinį pagrindą ir kokioms konkrečioms leidimo sąlygoms nustatyti trūksta informacijos ir (ar) duomenų ir tik tada spręsti dėl paraiškos priėmimo, tačiau paraiškos nepriėmimo pagrindu negali būti Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 4 punktas, nes planuojamai veiklai PAVĮ procedūros neturi būti taikomos.
2.9. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas, kuriuo Bendrovė dėl fosforitų ir skaldos krovos įpareigota atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir atlikus PAVĮ nustatytas procedūras, pateikti paraišką leidimui pakeisti, yra neteisėtas, nes jame nėra pateikta jokia sisteminė PAVĮ vertinimo analizė, kuri pagrįstų, kodėl Bendrovės planuojama fosforitų ir skaldos krova ir sandėliavimas priskiriami prie chemijos pramonės, o fosforitų ir skaldos sandėliavimas traktuojamas kaip PAVĮ 2 priedo 6.6. papunktyje nurodyta veikla.
2.10. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1843-502/2021 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, kuriuo panaikintas Agentūros 2020 m. kovo 13 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras pareiškėjos kraunamos geležies rūdos taršos šaltiniams. Teismai pripažino, kad Agentūros reikalavimas pareiškėjai atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras geležies rūdos krovos ir sandėliavimo šaltiniams pagal PAVĮ 2 priedo 6.6. papunktį yra nepagrįstas. Taip pat nustatė, kad pareiškėja neveikia chemijos pramonėje, ko pasekoje, Agentūros sprendimas pripažintinas kaip nemotyvuotas. Teigia, kad pareiškėjos veikla yra krova, tai reiškia, kad jos klientai yra suinteresuoti kuo greitesniu krovinių išvežimu, ilgalaikis sandėliavimas neatitinka ir pareiškėjos, ir pareiškėjos klientų, kuriems priklauso kroviniai, veiklos tikslų, todėl fosforitų sandėliavimas vyks tik labai ribotu laikotarpiu, objektyviai būtinu krovos operacijoms atlikti. Pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje Agentūros Sprendimas prieštarauja LVAT nutarčiai (ir joje nustatytoms faktinėms aplinkybėms).
2.11. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra saugojimas ir krova. Tvirtina, kad fosforitai yra natūrali medžiaga, kuri nekenkia aplinkai ir žmonių sveikatai. Nei vienas teisės aktas nenurodo, koks kiekis gali lemti atrankos atlikimą. Mano, kad vien saugos duomenų lapo užpildytas dar nereiškia, kad būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Dėl pareiškėjos argumento, kad skundžiamame Sprendime nėra jokių motyvų dėl pareiškėjos planuojamos skaldos krovos, atsakovė paaiškina, kad pareiškėja, atlikdama skaičiavimus ir pateikdama informaciją Agentūrai dėl planuojamos ūkinės veiklos, analizavo ir tyrė būtent fosforitus, nurodydama, kad skaičiavimai atlikti mineralinėms medžiagoms (skalda, fosforitai ir t. t.) už pagrindą, skaičiuojant smulkiausią iš planuojamų perkrauti mineralinių medžiagų – fosforitą. Dėl to Agentūra, analizuodama pareiškėjos medžiagą, pagal pateiktą informaciją, būtent ir skyrė dėmesį fosforitams kaip sudėtingesnei ir potencialiai taršesnei medžiagai, kaip nurodė pareiškėja. Jei pareiškėja būtų tiksliai nurodžiusi, kokias mineralines medžiagas planuoja krauti ir kiekvienos nurodytos medžiagos kiekius ir skaičiavimus, Agentūros specialistai būtų galėję tas medžiagas ir jų kiekius vertinti atskirai.
3.2. Dėl pareiškėjos argumento, kad Bendrovės planuojama ūkinė veikla – skaldos ir fosforitų krova ir sandėliavimas nepatenka į PAVĮ 2 priedą, nurodo, kad pareiškėja neginčija Taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūros, tačiau, Agentūros nuomone, pareiškėjos pateikiamas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – Taisyklės), 76 punkto aiškinimas nėra tikslus ir neatitinka esamo teisinio reguliavimo. Teigia, kad Taisyklių 76 punktas yra kompleksinė nuostata, kuri pirmiausia įpareigoja Agentūrą, atliekančią leidimo sąlygų peržiūrą pagal Taisyklių 72.5 papunktį, įvertinti jai pateiktą informaciją, planuojamų veiklos pakeitimų mastą, pobūdį ir šių pakeitimų atitiktį PAVĮ nuostatoms. Agentūra turi pareigą atlikti išsamią planuojamos veiklos pakeitimo analizę ir jos atitiktį PAVĮ normoms. Tuo atveju, jei atlikus tokią analizę nustatoma, kad planuojami pakeitimai atitinka PAVĮ 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus, leidimas yra keičiamas kaip nustatyta Taisyklėse, atlikus PAVĮ procedūras. Pabrėžia, kad nuoroda į PAVĮ 3 straipsnio 6 dalį nepanaikina Agentūros pareigos vertinti planuojamus veiklos pakeitimus viso PAVĮ kontekste. Ginčijamame Sprendime Agentūra įvertino planuojamus veiklos pakeitimus pagal PAVĮ nuostatas ir nustatė, kad planuojami pakeitimai atitinka PAVĮ 7 straipsnį, kurio atveju yra privaloma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.
3.2.1. Agentūra, atlikusi Taisyklių 76 punkte reikalaujamą analizę, nustatė ir Sprendime pažymėjo, kad yra aktualus PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis, t. y. kad planuojami pakeitimai atitinka naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų) veiklą, todėl tokiu atveju yra privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
3.2.2. Be kita ko, pažymi, kad nors skunde pareiškėja teigia, kad ji nėra chemijos pramonės įmonė, o PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis yra taikomas tik chemijos pramonei, todėl šis papunktis jos veiklai negali būti taikomas, Agentūros manymu, minėto papunkčio taikymui yra svarbu, kokią ūkinę veiklą pareiškėja planuoja vykdyti. Šiuo atveju ketinama sandėliuoti chemines medžiagas. Svarbu tai, kad reikia vertinti ne PAVĮ 2 priedo 6 punkto pavadinimą, o 2 priedo 6 punkto papunkčiuose nurodytas atitinkamas ūkinės veiklas ir tikslai bei cheminių medžiagų sandėliavimo laikas (nepriklausant trumpai ar ilgai bus sandėliuojamos cheminės medžiagos) neturi reikšmės PAVĮ 2 priedo 6.6 papunkčio taikymui, svarbiausias yra pats cheminių medžiagų saugojimo statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų) faktas, kurį pripažįsta ir pati pareiškėja.
3.3. Dėl pareiškėjos teiginio, kad fosforitai nėra cheminė medžiaga pagal PAVĮ, paaiškina, kad šiuo atveju pareiškėja perdėtai plečiamai aiškina cheminės medžiagos sąvoką pagal REACH reglamentą. Nors apibrėžimas yra platus, tiek nafta, tiek vanduo patenka į apibrėžimą, nors maisto produktai (galutinis produktas, kuris yra sudarytas iš tam tikrų cheminių medžiagų) nebus traktuojamas kaip cheminė medžiaga, priešingai nei teigia pareiškėja. Agentūros teigimu, PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis numato naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimą statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų) ir neapsiriboja numatydamas atitinkamos medžiagos rūšį, ar tai būtų nafta, ar jos produktai, ar kitos cheminės medžiagos, o įtraukia saugomų medžiagų kiekį, kuris yra vienodai svarbus taikant šį papunktį. Nors, kaip teigia pareiškėja, fosforitai yra natūrali naudingoji iškasena, kuriuos pareiškėja lygina su oru ir vandeniu, bet šiuo atveju neįvertina kiekio. Vis tik pareiškėja ketina perkrauti ir sandėliuoti 1 000 000 tonų cheminių medžiagų, o abiejose aikštelėse vienu metu numatoma sandėliuoti 1 000 000 tonų cheminių medžiagų, ir toks kiekis, pasak atsakovės, gali turėti žalingų pasekmių, nepriklausomai nuo to, kokia konkrečiai yra cheminė medžiaga.
3.3.1. Svarbu ir tai, kad PAVĮ reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, o ne poveikio aplinkai vertinimą. Pagal minėto įstatymo nuostatas galima vertinti, kad cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų) gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai. Tačiau, jei pareiškėja ketintų sandėliuoti nedidelį kiekį cheminių medžiagų (iki 5 000 tonų talpos), PAVĮ 2 priedo 6.6 papunkčio taikymas nebūtų svarstomas.
3.3.2. Pareiškėjos pateiktas OCP fosfatų uolienos (fosforitų) saugos duomenų lapas, kurį privaloma rengti pagal REACH reglamento 31 straipsnį, yra skirtas išskirtinai cheminių medžiagų ar cheminių mišinių saugos naudojimo užtikrinimui. Šie saugos duomenų lapai yra rengiami tik cheminėms medžiagoms ir cheminiams mišiniams. Kadangi pareiškėja parengė tik cheminėms medžiagoms ar cheminiams mišiniams skirtą saugos duomenų lapą, tai reiškia, kad pareiškėja fosforitus laiko chemine.
3.4. Dėl pareiškėjos argumento, kad fosforitų ir skaldos krova ir sandėliavimas nedarys neigiamo poveikio aplinkai, paaiškina, kad Agentūra yra įgaliota institucija, sprendžianti atrankos poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo klausimus. Kadangi jokios procedūros dėl atrankos poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo nėra baigtos (nėra pradėtos), Agentūra mano, kad nėra įmanoma analizuoti ir vertinti pareiškėjo argumentus dėl neigiamo poveikio šiame etape. Tuo pačiu pažymi, kad atranka poveikio aplinkai vertinimui ir yra ta procedūra, kurios pagrindu yra nustatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, todėl yra nesuprantama, kodėl šiuo atveju pareiškėja skundžia Sprendimą, jeigu mano, kad jos planuojama veikla nedarys reikšmingo poveikio aplinkai.
3.5. Dėl pareiškėjos argumento, kad pareiškėja pateikė aplinkos oro taršos mažinimo priemonių ir veiksmų Planą, kuris, pareiškėjos teigimu, užtikrina Dulkėtumo reikalavimų tinkamą vykdymą, nurodo, kad šis pateiktas Planas (jame numatytos priemonės) taikomas biriems kroviniams, t. y. ir fosforitams. Be kita ko, svarbu tai, kad minėtas Planas yra parengtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai pareiškėja dar neplanavo fosforitų krovos, o numatytos priemonės atitiko tuo metu vykdomos veiklos standartus. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad nuo Plano pateikimo laiko įsigaliojo nauji teisės aktai, taip pat ir – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 682 ,,Dėl minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dulkėtumui mažinti). O tai reiškia, kad pareiškėja privalo šį Planą atnaujinti, kad jis atitiktų naujų teisės aktų reikalavimus dėl naujo tipo krovinių ir didinamos krovos.
3.6. Dėl pareiškėjos teiginio, kad Agentūra neteisingai interpretuoja atlikto modeliavimo rezultatus ir foninių duomenų naudojimo reikalavimus, paaiškinama, kad pareiškėja nesivadovavo Agentūros rekomendacijomis dėl išsamesnio foninio užterštumo modeliavimo, įvertinant gretimybėse veikiančių įmonių oro teršalų išmetimo šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų parametrus, tačiau vadovaudamasi teisės aktais atliko foninio užterštumo modeliavimą, kurio rezultatai irgi viršijo leidžiamas ribines vertes. Agentūra Sprendime taip pat nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad nebuvo įvertinta visų veikiančių objektų galima tarša į aplinkos orą, kartu su paraiška pateiktuose aplinkos oro teršalų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimo rezultatuose nustatyta, kad su fonu viršijamos kietųjų dalelių KD10 paros ir metinė ribinės vertės. Taigi, net ir atlikus paprastesnį modeliavimą nei rekomendavo Agentūra, pasak atsakovės, buvo užfiksuoti ribinių verčių viršijimai.
3.7. Agentūra tvirtina, kad skundžiamame Sprendime Agentūra tiksliai pagrindė PAVĮ taikymą, įvardindama tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, kurį pareiškėja suprato. Agentūra veikė pagal jai įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Agentūros Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
3.8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą pateiktais argumentais. Papildomai paaiškina, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, kokie yra Bendrovės tikslai ir planai – ji planuoja veikti, t. y. sandėliuoti tam tikrą kiekį fosforitų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjai yra išduotas Taršos leidimas adresu: Perkėlos g. 10, Klaipėda (toliau – Taršos leidimas).
4.2. Pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. 0300-20-139 kreipėsi į Agentūrą dėl Taršos leidimo sąlygų peržiūros dėl planuojamos mineralinių medžiagų (skaldos, fosforitų) krovos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 144 ir 151 krantinėse, adresu: Perkėlos g. 10, Klaipėda. Jame pareiškėja nurodė, kad per metus numatoma perkrauti 600 tūkst. tonų, mineralinių medžiagų 144 krantinėje ir 400 tūkstančių 151 krantinėje, medžiagas planuojama iškrauti iš laivų, sandėliuoti atviroje aikštelėje (abejose aikštelėse bus sandėliuojama apie 100 tūkst. tonų) ir krauti į geležinkelio vagonus.
4.3. Agentūra 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (30.3)-A4E-5501 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateiktų dokumentų Taršos leidimui Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 patikslinti“ pareiškėjos paprašė papildyti / patikslinti informaciją.
4.4. Pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. 0300-20-238 „Dėl pateiktų dokumentų Taršos leidimui patikslinti“ pateikė informaciją pagal Agentūros pastabas, bei kartu pateikė paraišką pakeisti Taršos leidimą (toliau – Paraiška).
4.5. Agentūra, įvertinusi Bendrovės Paraiškoje pateiktą informaciją, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nustatė, kad:
4.5.1. Bendrovė numato papildomai perkrauti 1 000 000 t/m mineralinių medžiagų (fosforitų, skaldos), ir tai laikoma, kad numatomas įmonės veiklos išplėtimas.
4.5.2. Pagal Bendrovės pateiktą Paraiškoje informaciją mineralinė medžiaga fosforitai skaičiavimuose yra prilyginami sulfatams, kadangi pagal fizinę būklę šios medžiagos panašios, šių medžiagų dalelių dydis bus iki 5 mm. Pagal pateiktą Paraiškoje informaciją Bendrovė numato krauti krovinį atviru būdu, taip pat numatoma, kad sandėliavimas bus vykdomas atvirose sandėliavimo aikštelėse, sandėliuojamų krūvų aukštis 10 m, kas neužtikrintų saugos duomenų lapo 7.2 ir 8.2 punktuose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo.
4.5.3. Remiantis turima informacija, šis 1 000 000 t/m mineralinių medžiagų (fosforitų) krovinys yra cheminio mišinio krovinys. Tai patvirtina kartu su Paraiška pateiktas OCP fosfatų uolienos (fosforitų) saugos duomenų lapas, kurį privaloma rengti pagal REACH reglamento reikalavimus.
4.5.4. Pagal Paraiškoje nurodytą informaciją atsiranda keturi nauji stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, nenurodyti Taršos leidime, taip pat didėja išmetamų teršalų kiekiai į aplinkos orą ir padidėja sukeliamas triukšmas. Bendrovė pateikė Planą, kuriame nėra numatyta nei viena priemonė, susijusi su nauju kroviniu (fosforitai, skalda), neatsižvelgta į Agentūros reikalavimus įvertinti kaip Bendrovė numato užtikrinti, perkraunant naują krovinį, nuo š. m. gegužės 1 d. taikomų Įsakymo dulkėtumui mažinti reikalavimų.
4.5.5. Taip pat nebuvo įvertinta visų veikiančių objektų galima tarša į aplinkos orą kartu su Paraiška pateiktuose aplinkos oro teršalų pažeminiame sluoksnyje sklaidos modeliavimo rezultatuose nustatyta, kad su fonu viršijamos kietųjų dalelių KD16 paros ir metinė ribinės vertės.
4.5.6. Planuojamas veiklos pakeitimas / išplėtimas, dėl kurio prašoma pakeisti Taršos leidimą, atitinka PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį ,,naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5000 tonų“, todėl šiam veiklos pakeitimui / išplėtimui reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Bendrovė nėra pateikusi Agentūrai nurodytos planuojamos ūkinės veiklos atrankos informacijos, pagal kurią nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atitinkamai Agentūra nėra priėmusi atrankos išvados, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, vadovaudamasi PAVĮ 7 straipsnio nuostatomis.
4.6. Skundžiamu Sprendimu atsakovė nusprendė nepriimti Paraiškos. Taip pat įpareigoti pareiškėją Agentūrai pateikti patikslintą paraišką Taršos leidimui pakeisti per 30 darbo dienų nuo atrankos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ar nuo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos aplinkai, pagal kurį planuojama veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra galima pasirinktoje vietoje, priėmimo dienos.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Agentūros priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Agentūros paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, išlaikyti zonose ir aglomeracijose mažesnius oro užterštumo lygius ir kaip galima geresnę aplinkos oro kokybę, įgyvendinti priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę, pagal kompetenciją rinkti, vertinti ir (ar) kitaip tvarkyti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, įgyvendinti cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią jų apsaugą (Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 2 punktas).
Agentūra priima sprendimus dėl paraiškų gauti ar pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ar taršos leidimus priėmimo, išduoda, pakeičia TIPK ar taršos leidimus, atlieka šių leidimų sąlygų peržiūrą ir priima sprendimus dėl šių leidimų pakeitimo, sąlygų peržiūrėjimo ar galiojimo panaikinimo (Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 10.2.28 punktas).
Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Agentūros Sprendimą pagrįstumo, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
6. Pareiškėjos teigimu, Bendrovės planuojama ūkinė veikla – skaldos ir fosforitų krova ir sandėliavimas – nepatenka į PAVĮ 2 priedą. Pareiškėja, nesutikdama su atsakove, nurodo, kad šiuo atveju PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis, kuriuo vadovaujasi Agentūra ginčijamame Sprendime, yra taikomas būtent chemijos pramonei, tačiau Bendrovė nėra chemijos pramonės įmonė.
PAVĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (PAVĮ 2 priedas). Pagal PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį „Chemijos pramonė“ atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama, kai vykdomas naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas, yra taikomas būtent chemijos pramonei.
Teismas pažymi, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, neįrodė, jog Bendrovė vykdo chemijos pramonės veiklą ir užsiima cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimu. Sprendime nurodoma, jog atsakovė įvertino Bendrovės esamos veiklos ir planuojamos veiklos vietą, mastą ir pobūdį, dėl ko nustatė, jog planuojamas veiklos pakeitimas / išplėtimas, dėl kurio prašoma pakeisti Taršos leidimą, atitinka PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį ir tuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad šiam veiklos pakeitimui / išplėtimui reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismo vertinimu, tokia išvada nepakankama, Sprendime nėra pateikti platesni motyvai, o labiau apsiribojama nuorodomis į teisės aktus, pateikiant tik abstrakčius paaiškinimus dėl fosforitų priskyrimo cheminei medžiagai. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo remiantis ši išvada buvo padaryta, kodėl Agentūra fosforitų ir skaldos krovą pripažino veikla, kuri atitinka PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą padarė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3299-983/2020. Teismas vadovaujasi minėtu teismo sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1843-502/2021 paliko nepakeistą.
7. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad fosforitai nėra cheminė medžiaga pagal PAVĮ. Sprendime nurodoma, kad atsakovės turima informacija 1 000 tūkst. mineralinių medžiagų (fosforitų) krovinys yra cheminio mišinio krovinys, taip pat pateikiamas cheminės medžiagos apibrėžimas pagal REACH reglamentą, kas leidžia atsakovei manyti, jog fosforitas yra nuosėdinė uoliena, sudaryta iš mineralų mišinio, t. y. iš kelių cheminių medžiagų. Taigi iš esmės atsakovė sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad fosforitai nėra cheminė medžiaga. Tačiau tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas akcentavo būtent perkraunamos medžiagos kiekį, t. y. kad pareiškėja ketina perkrauti ir sandėliuoti 1 000 000 tonų cheminių medžiagų, o abiejose aikštelėse vienu metu numatoma sandėliuoti 1 000 000 tonų cheminių medžiagų, ir toks kiekis, pasak atsakovės, gali turėti žalingų pasekmių, nepriklausomai nuo to, kokia konkrečiai yra cheminė medžiaga. Dėl ko, pasak atsakovės, ir būtina atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismo vertinimu, Sprendime nėra motyvuota, kodėl fosforitai yra laikomi chemine medžiaga, o ne cheminių medžiagų mišiniu. Pažymėtina ir tai, kad detalesni atsakovės Sprendimo priėmimo paaiškinimai yra nurodyti atsiliepime, kuris negali būti laikomas sudėtine Sprendimo dalimi. Pažymėtina, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovės atsiliepime įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui nedaro.
Pažymėtina, kad PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis nustato ne tik kiekį kaip kriterijų, bet ir medžiagos rūšį, veikimą tam tikroje srityje ir kt. reikalavimus. Sprendime nėra išsamiai argumentuota, kodėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis (ne chemijos pramonė ir ne cheminė medžiaga kraunama), netinkamai nustatyta ir įvertinta faktinė situacija. Sutiktina ir su pareiškėjos argumentais, kad Sprendime visiškai nepasisakoma dėl skaldos krovos.
8. Atsižvelgdamas į Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą (Bendrovė nevykdo chemijos pramonės veiklos ir jos veikla nepatenka į PAVĮ 1 ar 2 priedus), teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), jo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Tuo pačiu pabrėžtina, kad padaryta teismo išvada dar nereiškia, kad Agentūra, iš naujo spręsdama klausimą dėl pareiškėjos Taršos leidimo sąlygų peržiūros, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančio sprendimo. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame neišdėstyti, netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014), atitinkantys faktinę situaciją.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, jog patyrė 4 811,81 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui ir rašytinių paaiškinimų parengimą, taip pat turėtų būti priteistas ir sumokėtas 23,00 Eur žyminis mokestis.
9.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas teismo sprendimu tenkinamas, todėl pareiškėja turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikiama teisė reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
9.2. Nagrinėjamu atveju patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pagrindžia pateikta 2022 m balandžio 12 d. pažyma. Kadangi pareiškėjos skundas teismui parengtas 2021 m. rugpjūčio 27 d. išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 598,10 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 3 995,25 Eur (1 598,10 Eur x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti 2 567,50 Eur (be PVM) suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 1 408,75 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, t. y. tokiu atveju už rašytinių paaiškinimų parengimą patirtos išlaidos, įvertinus, kad paaiškinimai parengti 2021 m. lapkričio 24 d., sudaro 656,56 Eur (1 566,40 Eur (2021 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis) x 0,4). Pareiškėjos prašoma priteisti 1 408,75 Eur (be PVM) suma viršija pagal Rekomendacijų 8.15 punktą apskaičiuotą maksimalią galimą priteisti sumą, todėl negali būti priteista. Tokiu atveju, patenkinus visiškai pareiškėjos skundą, pagal Rekomendacijas pareiškėjai prašoma priteisti 4 811,81 Eur (su PVM) turi būti mažintina, nes ji nėra proporcinga pareiškėjos atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms.
9.3. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš Agentūros priteisiama 3 748,06 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir sumokėtas 23,00 žyminis mokestis, iš viso: 3 771,06 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma yra teisinga ir atitinkanti Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4E-8800 „Nepriimti akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paraiškos taršos leidimui Nr. (11.2)-30-67/2005/TLKL.1-54/2018 pakeisti“ ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimams.
Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 3 771,06 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 6 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.