Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3299-983/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-01
Bylos Nr.: eI3-3299-983/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01398-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Violetos Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Atsakovas: Aplinkos apsaugos agentūra
Pareiškėjas: AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3299-983/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01398-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos:14.2; 14.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir pareiškėja, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra) 2020-03-13 sprendimą Nr. (30.3)-A4-809 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) taršos leidimo sąlygų peržiūros ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-256 (toliau – ir Taisyklės), 49¹.1.1 papunkčiu, priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Agentūra Skundžiamame sprendime nurodė, kad turi būti keičiamas pareiškėjos taršos leidimas ir įpareigojo pareiškėją paraišką leidimui pakeisti pateikti, kai bus priimta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktą Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) nustatė, kad Ataskaitoje nustatomas naujas Taršos leidime nenurodytas taršos šaltinis, todėl pareiškėjos veiklai taikomi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimai, o esamas Taršos leidimas turi būti pakeistas Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Agentūra minėtame sprendime taip pat nurodė, kad Ataskaitoje nurodytų 15 naujų taršos šaltinių atsiradimas yra veiklos pakeitimas, kuris atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktį ir 14 punktą.

Pažymi, kad nesutinka su atsakovės Skundžiamu sprendimu, mano kad jis nepagrįstas, nes veikla, kuri vykdoma Ataskaitoje nurodytuose 15 naujų taršos šaltinių (ar juos pasitelkiant), neatitinka Įstatymo 2 priede nurodytos veiklos. Atskaitoje nurodyta, kad 15 naujų taršos šaltinių (ar juos pasitelkiant) vykdoma krovinių (grūdų, geležies rūdos, granuliuotos geležies rūdos ir ketaus) krovos ūkinė veikla.

Kaip minėta, Agentūra, įpareigodama pareiškėją atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, Įmonės vykdomą veiklą priskyrė prie Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktyje nurodytos veiklos. Šiame papunktyje nurodyta, kad ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, priskiriamas naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų). Papildomai Agentūra nurodė, kad Įmonei taikomas Įstatymo 2 priedo 14 punktas, kuriame nustatyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama, kai vykdomas į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus Įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus. Pažymi, kad toks pareiškėjos ūkinės veiklos priskyrimas veiklai, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, yra nepagrįstas, nes nė vienas iš kraunamų krovinių (grūdai, geležies rūda, granuliuota geležies rūda ir ketus) nėra nei nafta, nei naftos produktas ir taip pat nėra cheminė medžiaga.

Pažymi, kad pareiškėjos kraunami kroviniai nėra cheminė medžiaga, todėl jie neatitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 papunkčio (atitinkamai ir 2 priedo 14 punkto) reikalavimų. Įstatyme, taip pat jo prieduose nėra apibrėžta, kas laikoma chemine medžiaga. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad cheminės medžiagos sąvoka pateikta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – ir REACH Reglamentas) 3 straipsnio 1 punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 punkte. REACH Reglamento 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. Identiška cheminės medžiagos sąvoka yra įtvirtinta ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 punkte. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtuose Reglamentuose cheminės medžiagos sąvoka yra plati, jai galima priskirti kiekvieną medžiagą (pvz., grūdus, geležies rūdą, naftą, vandenį, maisto produktus ir kt.), tačiau juose vartojama cheminės medžiagos sąvoka nėra tapati Įstatyme vartojamai cheminės medžiagos sąvokai. Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktis nustato, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama, kai ūkinė veikla yra naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse). Nors pagal REACH Reglamentą nafta yra cheminė medžiaga (nafta patenka į cheminės medžiagos apibrėžimą), Įstatymo 2 priedo 6.6 papunkčio nafta priskiriama prie atskiros nuo cheminės medžiagos – medžiagos (yra atskiras nuo cheminės medžiagos objektas). Todėl Įstatyme vartojama cheminės medžiagos sąvoka yra siauresnė nei cheminės medžiagos apibrėžimas, pateiktas REACH Reglamente. Pagal Įstatymą chemine medžiaga nelaikytini ir grūdai, geležies rūda, granuliuota geležies rūda ar ketus. Įstatymo 1 priedo ir 2 priedo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose atskirai nuo cheminių medžiagų minimi ketus ir metalų rūdos, taip juos atskiriant nuo cheminių medžiagų. Įstatyme grūdai apskritai neminimi, kaip neturintys ir negalintys turėti reikšmingo poveikio aplinkai.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos kraunami kroviniai nedaro ir negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, todėl nepatenka nei į Įstatymo 1 priede, nei į 2 priede nurodytų veiklų sąrašus. Pažymi, kad Įstatymu įgyvendinama 2011-12-13 Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Direktyva). Direktyva buvo priimta siekiant įvertinti valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos daromą reikšmingą poveikį aplinkai. Vienais atvejais poveikis aplinkai daromas neabejotinai, kitais atvejais toks reikšmingas poveikis yra tiktai galimas (tikėtinas). Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, ar projektas (ūkinė veikla) darbo ar gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, jos nurodytos Direktyvos I ir II prieduose. Analogiškas aiškinimas yra pateiktas Europos Komisijos „Direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinime“. Šio aiškinimo įvade nurodyta, kad Direktyvos I priede nurodyti tie projektai, kurie daro reikšmingą poveikį aplinkai ir kuriuos dažniausiai reikia sistemingai vertinti. II priede nurodyti projektai nebūtinai daro reikšmingą poveikį aplinkai kiekvienu atveju. Jie turėtų būti vertinami, kai, valstybių narių manymu, reikalingas poveikis yra tikėtinas. Įstatymo 1 ir 2 prieduose projektai (ūkinės veiklos) suskirstytos, atsižvelgiant į minėtą Direktyvos reglamentavimą, t. y. 1 priede, veiklos, kurios daro reikšmingą poveikį aplinkai, 2 priede, veiklos, kurios gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Tai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu vertinama ne bet kokia, o reikšmingą poveikį aplinkai daranti ar galinti daryti veikla, patvirtina ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Todėl Įstatymo 1 ir 2 prieduose nenurodyta veikla nedaro (negali daryti) ne bet kokio poveikio, bet reikšmingo poveikio aplinkai.

Įstatymo 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas plieno ir ketaus pirminiam lydymui ir spalvotųjų metalų gamybai iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais, metalurginiais ar elektrolizės būdais (1 priedo 4.1 ir 4.2 papunkčiai) bei metalų rūdų perdirbimui ir juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamybai (pirminiam ir antriniam lydymui arba liejimui) (2 priedo 4.1 ir 4.2 papunktis). Pažymi, kad įstatymo leidėjas Įstatymu pripažįsta, jog reikšmingą poveikį aplinkai daro ketaus pirminis lydymas, spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais. Reikšmingą poveikį gali daryti metalų rūdų perdirbimas, ketaus pirminis ar antrinis lydymas ar liejimas. Tačiau Įstatyme nenustatyta, kad reikšmingą poveikį aplinkai gali daryti metalų rūdų ar ketaus saugojimas ir krova.

Nurodo, kad Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktis yra 6 punkto „Chemijos pramonė“ dalis, o tai reiškia, kad jis taikomas chemijos pramonei, o pareiškėja nėra chemijos pramonės įmonė. Įmonė perkrauna įvairius birius krovinius, žemės ūkio produktus, trąšas, statybines medžiagas, metalus, kitus krovinius, tačiau nevykdo jokios chemijos pramonės veiklos. Įstatymo 2 priedo 6 punkto pavadinimas „Chemijos pramonė“ svarbus ir aiškinant cheminės medžiagos apibrėžimą. Tai, kad cheminių medžiagų saugojimas nurodytas prie chemijos pramonės, patvirtina, jog cheminės medžiagos sąvoka Įstatyme yra naudojama siauresne prasme nei REACH reglamente, t. y. cheminėmis medžiagomis laikomos medžiagos, kurios naudojamos chemijos pramonėje.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutikdama su Agentūros Skundžiamu sprendimu nurodo, kad iš jo yra neaišku, kodėl atsakovė grūdų, geležies rūdos, granuliuotos geležies rūdos ir ketaus krovą pripažino veikla, kuri atitinka naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimą, t. y. Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktį. Be to, iš Skundžiamo sprendimo net neaišku, ar visos Įmonės vykdomos veiklos yra priskiriamos prie Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktyje nurodytos veiklos ar tik dalis šių veiklų. Taip pat iš Skundžiamo sprendimo negalima suprasti, kodėl pareiškėjos vykdoma veikla priskirta prie chemijos pramonės, kai Įmonė nevykdo chemijos pramonei būdingos veiklos. Atsakovės Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Atsiliepimas

Atsakovė Aplinkos agentūra prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Įstatymo 1 priedas numato atvejus, kai planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Planuojama ūkinė veikla, kurios galimo poveikio reikšmingumas nėra preziumuojamas ir dėl kurių privalomai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, siekiant nustatyti, ar konkreti planuojama ūkinė veikla potencialiai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, numatytos Įstatymo 2 priede. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta reikšmingo poveikio aplinkai sąvoka. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinius faktorius: aplinkos apsaugos ir kito teisės akto reglamentuojamus normatyvus, mokslininko ir valstybės institucijos atstovo nuomonę, visuomenės nuomonę, poveikio ekosistemoms (jų mastą, trukmę, grįžtamumą ir kt.) ir kt. Pažymi, kad jei siekiama ne pradėti konkrečioje teritorijoje vykdyti visiškai naują ūkinę veiklą, o tik išplėsti jau vykdomos veiklos apimtis, tokios veiklos išplėtimui yra atliekamas ne poveikio aplinkai vertinimas, o tik atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Tokia pat nuostata yra įtvirtinta ir Įstatymo 2 priedo 14 punkte.

Agentūra nesutikdama su pareiškėjos skundo teiginiu, kad kraunami kroviniai nėra cheminės medžiagos, pažymi, jog saugos duomenų lape nurodyta geležies rūda, aglomeracija yra cheminė medžiaga, kuri turi priskirtus konkrečius identifikacinius numerius. Įmonė vykdo veiklą, susijusią su cheminėmis medžiagomis (įskaitant ne tik geležies rūdą, granules, bet ir trąšas, statybines medžiagas, žemės ūkio produktus ir kt.), jas sandėliuoja, perkrauna, laiko. Nurodo, kad geležis ir įvairios jos formos (granulės, rūda ir jos aglomeracija, dulkės, lydiniai ir kt.) yra cheminė medžiaga, registruota Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA) pagal REACH Reglamento reikalavimus, pateikta jos pilna registracijos dokumentacija. Registracijos dokumentacija apima tiek elementinę geležį (lydiniai) mišiniuose ir gaminiuose, tiek masyvią geležies formą, tiek geležies dulkes, tiek geležies rūdą ir įvairias jos aglomeracijas. Registracijos prievolės išimtis, numatyta REACH Reglamento V priede, neatleidžia nuo reikalavimų parengti saugos duomenų lapus, poveikio scenarijus, cheminės saugos ataskaitą ir (ar) kitą dokumentaciją, kuri yra susijusi su saugiu cheminės medžiagos naudojimu (tvarkymu), todėl registracijos išimtis negali būti suprantama kaip argumentas, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros nereikalingos. Geležis (visose savo formose) neklasifikuojama kaip pavojinga cheminė medžiaga žmonių sveikatai ir aplinkai bei nesukelia fizinių pavojų pagal 2008-12-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo nustatytus kriterijus, tačiau registracijos dokumentacijoje yra pateiktos išvestinės ribinės poveikio nesukeliančios vertės tiek darbuotojams, tiek plačiajai visuomenei. Pagal registracijos dokumentaciją yra nustatytos ribinės poveikio nesukeliančios vertės įkvėpus darbuotojams ir bendrajai populiacijai. Atsižvelgiant į tai, padidėjusios apimties krovos darbai (papildomos naujos krovos stotelės, padidėjęs jų skaičius) gali daryti reikšmingą poveikį žmonių sveikatai per aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, jog atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (Įstatymo 2 priedas). Be to, pareiškėja 2019-10-08 raštu Nr. 08/10/2019-R1 „Dėl ūkinės veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo“ kreipėsi į Agentūrą. Pareiškėja su minėtu raštu pateikė informaciją atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos – AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ geležies rūdos krovai ir sandėliavimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11, Klaipėdoje. Agentūra atliko poveikio aplinkai vertinimo atranką, vadovaudamasi Įstatymo 2 priedo 6.6 papunkčiu ir 14 punktu. Agentūra 2019-11-12 rašte Nr. (30.3)-A4E-5818 priėmė atrankos išvadą, kad pareiškėjos planuojamai ūkinei veiklai – geležies krovai ir sandėliavimui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 10 ir Nr. 11, Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Nurodo, kad Agentūra, gavusi pareiškėjos 2020-02-05 raštu Nr. 462 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų taršalų inventorizacijos ataskaitos“ pateiktą taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos patikslinimą, vadovaudamasi Taisyklių 50 punktu, pradėjo pareiškėjos Taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūrą. Agentūra įvertinusi pareiškėjos Ataskaitoje pateiktą aprašymą apie Įmonėje įvykusius pasikeitimus, krovos terminale vykdomų veiklų aprašymus su nuorodomis į taršos šaltinius bei įvertinusi sandėlių (palapinių) ir aikštelių skaičių terminale, kaip taršos šaltiniai pasiskirsto pagal krovinių rūšis, vadovaudamasi Taisyklių 47.3, 49¹.1.1 papunkčiais ir Įstatymo 2 priedo 6.6 papunkčiu ir 14 punktu, priėmė sprendimą Taršos leidimą būtina pakeisti Taisyklių nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras pagal Įstatymą.

Pažymi, kad Agentūros Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Byloje, kaip matyti, iš pareiškėjos skundo teismui, ginčas iš esmės kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2020-03-13 sprendimo Nr. (30.3)-A4-809 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo sąlygų peržiūros“, kuriuo pareiškėją įpareigota gyvendinti planuojamos ūkio veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Agentūra Skundžiamame sprendime nurodė, jog turi būti keičiamas pareiškėjos taršos leidimas ir įpareigojo pareiškėją paraišką leidimui pakeisti pateikti, kai bus priimta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos aplinkai. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktą Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, nustatė, kad Ataskaitoje nustatomas naujas Taršos leidime nenurodytas taršos šaltinis, todėl pareiškėjos veiklai taikomi Įstatymo reikalavimai, o esamas Taršos leidimas turi būti pakeistas Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Agentūra minėtame sprendime taip pat nurodė, kad Ataskaitoje nurodytų 15 naujų taršos šaltinių atsiradimas yra veiklos pakeitimas, kuris atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktį ir 14 punktą.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

Įstatymo 4 straipsnyje nustatyti poveikio aplinkai vertinimo tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; 2) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai; 3) nustatyti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį šio straipsnio 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų; 4) nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti; 5) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nustato reikalavimus poveikio aplinkai vertinimui. Vertinant, ar planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, atsakingoms institucijoms turi būti pateikta informacija, kurioje, be kita ko, turėtų būti aprašytas tiesioginis poveikis, taip pat bet koks kompleksinis daromas poveikis (Direktyvos IV priedas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje išaiškinta kompleksinio daromo poveikio aplinkai įvertinimo reikšmė sprendžiant dėl planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje galimumo. ESTT praktikoje konstatuota, kad, vertinant poveikį aplinkai, turi būti, be kita ko, nustatytas, apibūdintas ir įvertintas tiesioginis projekto poveikis, į šį vertinimą taip pat turi būti įtraukta analizė dėl kompleksinio poveikio aplinkai, kurį gali sukelti šis projektas, vertinamas kartu su kitais projektais, jeigu tokia analizė būtina siekiant užtikrinti, kad vertinant bus išnagrinėtos visos reikšmingos šio projekto pasekmės aplinkai (ESTT 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo byloje Nr. C 404/09 Europos Komisija prieš Ispaniją 80 punktas).

Byloje nustatytina, ar konkrečiu atveju Agentūros Skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar minėtas aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija yra įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Skundžiamą sprendimą pagrįstumo, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami administraciniai aktai turėtų būti panaikinti.

Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-385 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-02-04 įsakymo Nr. D1-78 redakcija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-03-09 įsakymu Nr. D1-182), 2 punkte įtvirtinta, kad Agentūros paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti priemones, skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, išlaikyti zonose ir aglomeracijose mažesnius oro užterštumo lygius ir kaip galima geresnę aplinkos oro kokybę, įgyvendinti priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę, pagal kompetenciją rinkti, vertinti ir (ar) kitaip tvarkyti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, įgyvendinti cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią jų apsaugą. Nuostatų 10.2.28 papunktyje nustatyta, kad Agentūra priima sprendimus dėl paraiškų gauti ar pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) ar taršos leidimus priėmimo, išduoda, pakeičia TIPK ar taršos leidimus, atlieka šių leidimų sąlygų peržiūrą ir priima sprendimus dėl šių leidimų pakeitimo, sąlygų peržiūrėjimo ar galiojimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-02-08 iki 2020-04-31) 19² straipsnyje nustatyta, kad Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką (1 dalis). Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoti efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti (2 dalis). Minėto įstatymo 19² straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-28 nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ pakeitimo 2 punktą, Agentūra, būdama poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyve ir atsakinga institucija, koordinuojančia poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdančia kitas Įstatymo nustatytas funkcijas, turėjo teisę nuspręsti, jog dėl pareiškėjos nurodytos planuojamos ūkinės veiklos reikalinga atlikti atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Pažymėtina, kad Agentūra peržiūrėdama taršos leidimų sąlygas veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016-07-21 nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Skundžiamas Agentūros sprendimas dėl minėto atvejo yra individualus administracinis aktas, todėl toks sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.).

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2014-12-18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje A502-2124/2013, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Teismas pažymi, kad Agentūra Skundžiamo sprendimo neargumentavo, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis ir nepaaiškino savo teiginių, kodėl, įvertinusi Įmonės pateiktą Ataskaitą, ji priėmė sprendimą Taršos leidimą pakeisti Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus procedūras pagal Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Teismas, įvertinęs Skundžiamo Agentūros sprendimo turinį, pažymi, kad iš jo turinio nėra aišku, kodėl Agentūra grūdų, geležies rūdos, granuliuotos geležies rūdos ir ketaus krovą pripažino veikla, kuri atitinka naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimą, t. y. pagal Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktį. Be to, iš Skundžiamo sprendimo neaišku, ar visos Įmonės vykdomos krovinių krovos veiklos yra priskiriamos prie Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktyje nurodytos veiklos ar tik dalis minėtų Įmonės vykdomų veiklų. Taip pat iš atsakovės Skundžiamo sprendimo negalima suprasti, kodėl pareiškėjos vykdoma veikla priskirta prie chemijos pramonės (Įstatymo 2 priedo 6 punktas), kai Įmonė nevykdo su chemijos pramone susijusios veiklos. Teismas pažymi, kas Skundžiamame Agentūros sprendime nėra pateikta sisteminė Įstatymo vertinimo analizė, iš kurios pareiškėjas suprastų, kad jo veikloje atsiradę pakeitimai (15 naujų stacionarių įrenginių) atitinka Įstatymo 2 priedo 6.6 papunktį ir 14 punktą. Teismas pažymi, kad minėti 15 naujų stacionarių įrenginių Skundžiamame sprendime yra tiktai deklaratyviai išvardinti, tačiau nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų Agentūros išvadą dėl šių stacionarių įrenginių ir kitų pareiškėjos taršos įrenginių galimo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), jo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir LVAT suformuota praktika, yra pagrindas pripažinti Skundžiamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Tačiau minėta teismo išvada nereiškia, kad Agentūra, iš naujo spręsdama klausimą dėl pareiškėjos Taršos leidimo sąlygų peržiūros, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančio sprendimo. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame neišdėstyti, netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013, 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Todėl dėl kitų pareiškėjos ir atsakovės argumentų byloje teismas nepasisako.

Pareiškėja 2020-07-01 pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prašyme nurodė, kad patyrė 3576,16 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už skundo ir atskirojo skundo parengimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas teismo sprendimu tenkinamas, todėl pareiškėja turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikiama teisė reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro tokios išlaidos: 22,50 Eur žyminis mokestis, 3051,56 Eur už skundo teismui parengimą ir pateikimą ir 524,60 už atskirojo skundo teismui parengimą ir pateikimą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2020-04-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. GB2000124 ir PVM sąskaita-faktūra Nr. GB2000124.

Kadangi pareiškėjos skundas teismui parengtas 2020 m. balandžio 16 mėn., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1358,6 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 3396,5 Eur (1358,6 Eur x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti 3051,56 Eur suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 524,60 Eur už atskirtojo skundo parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu, maksimalus užmokestis už atskirojo skundo parengimą tokiu atveju sudaro 543,44 Eur (1358,6 Eur x 0,4). Pareiškėjos prašoma priteisti 524,60 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijų 8.15 punktą apskaičiuotą maksimalią galimą priteisti sumą, todėl gali būti priteista.

Taigi, patenkinus visiškai pareiškėjos skundą pagal Rekomendacijas pareiškėjai gali būti priteisiama 3598,66 Eur (3576,16 Eur + 22,50 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnių, Teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2020-03-13 sprendimą Nr. (30.3)-A4-809 „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taršos leidimo sąlygų peržiūros“.

Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” iš atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 3598,66 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėVioletos PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė