Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (30.3)-A4E-8800 „Nepriimti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paraiškos taršos leidimui Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 pakeisti“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Jam yra išduotas taršos leidimas Nr. (11.2)-30-67/2005/TL-KL.1-54/2018 adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas). Pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su paraiška dėl Taršos leidimo sąlygų peržiūros dėl planuojamos mineralinių medžiagų (skaldos, fosforitų) krovos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 144 ir 151 krantinėse adresu: (duomenys neskelbtini). Skundžiamu Sprendimu Agentūra nusprendė nepriimti pareiškėjo paraiškos ir įpareigojo pareiškėją įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir, jas atlikus, pateikti Agentūrai paraišką pareiškėjo Taršos leidimui pakeisti.

2.2. Sprendime nėra jokių motyvų dėl pareiškėjo planuojamos skaldos krovos. Nepaisant to, kad pareiškėjas nurodė planuojantis krauti ne tik fosforitus, bet ir skaldą, Agentūros Sprendime nėra pateikta jokių argumentų dėl skaldos krovos ir sandėliavimo. Agentūra nei vertino, nei pasisakė dėl šios veiklos ir pareiškėjo nurodytų taršos šaltinių, susijusių su šia veikla, įtraukimo į Taršos leidimą.

2.3. Bendrovės planuojama ūkinė veikla – skaldos ir fosforitų krova ir sandėliavimas, nepatenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 2 priedą. Pareiškėjui jokia atrankos išvada ar sprendimas dėl planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo pagal Taršos leidimą vykdomos veiklos nėra priimti, todėl šiuo atveju nėra taikoma PAVĮ 3 straipsnio 6 dalis. Bendrovė nevykdo jokios chemijos pramonės veiklos ir neužsiima cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimu. Kai vykdoma veikla nepatenka į PAVĮ prieduose nurodytus sąrašus, ji apskritai nelaikoma darančia tokį poveikį aplinkai, kuriai įvertinti reikėtų atlikti PAVĮ numatytas poveikio aplinkai vertinimo atrankos ar procedūras ir jos neatliekamos.

2.4. Agentūra neteisingai interpretuoja atlikto modeliavimo rezultatus ir foninių duomenų naudojimo reikalavimus.

2.5. Agentūra neturėjo teisės nepriimti paraiškos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, o tuo atveju, jei, Agentūros vertinimu, duomenų ar informacijos leidimo sąlygoms nustatyti nepakako, Agentūra turėjo jų motyvuotai pareikalauti, nurodydama teisinį pagrindą ir kokioms konkrečioms leidimo sąlygoms nustatyti trūksta informacijos ir (ar) duomenų ir tik tada spręsti dėl paraiškos priėmimo, tačiau paraiškos nepriėmimo pagrindu negali būti Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 5 dalies 4 punktas, nes planuojamai veiklai PAVĮ procedūros neturi būti taikomos.

3. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1843-502/2021 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą, kuriuo panaikintas Agentūros 2020 m. kovo 13 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras pareiškėjo kraunamos geležies rūdos taršos šaltiniams. Teismai pripažino, kad Agentūros reikalavimas pareiškėjui atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras geležies rūdos krovos ir sandėliavimo šaltiniams pagal PAVĮ 2 priedo 6.6. papunktį yra nepagrįstas. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas neveikia chemijos pramonėje, dėl ko Agentūros sprendimas pripažintas kaip nemotyvuotas. Pareiškėjo veikla yra krova, tai reiškia, kad jo klientai yra suinteresuoti kuo greitesniu krovinių išvežimu, ilgalaikis sandėliavimas neatitinka ir pareiškėjo, ir pareiškėjo klientų, kuriems priklauso kroviniai, veiklos tikslų, todėl fosforitų sandėliavimas vyks tik labai ribotu laikotarpiu, objektyviai būtinu krovos operacijoms atlikti.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas skaičiavimus ir pateikdamas informaciją Agentūrai dėl planuojamos ūkinės veiklos, analizavo ir tyrė būtent fosforitus, nurodydamas, kad skaičiavimai atlikti mineralinėms medžiagoms (skalda, fosforitai ir t. t.) už pagrindą, skaičiuojant smulkiausią iš planuojamų perkrauti mineralinių medžiagų – fosforitą. Dėl to Agentūra, analizuodama pareiškėjo medžiagą, pagal pateiktą informaciją, būtent ir skyrė dėmesį fosforitams kaip sudėtingesnei ir potencialiai taršesnei medžiagai, kaip nurodė pareiškėjas. Pareiškėjas neginčija Taršos leidimo sąlygų peržiūros procedūros, tačiau, Agentūros nuomone, pareiškėjo pateikiamas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taisyklės), 76 punkto aiškinimas nėra tikslus ir neatitinka esamo teisinio reguliavimo. Ginčijamame Sprendime Agentūra įvertino planuojamus veiklos pakeitimus pagal PAVĮ nuostatas ir nustatė, kad planuojami pakeitimai atitinka PAVĮ 7 straipsnį, kurio atveju yra privaloma atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Agentūra, atlikusi Taisyklių 76 punkte reikalaujamą analizę, nustatė ir Sprendime pažymėjo, kad yra aktualus PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis. Agentūros manymu, minėto papunkčio taikymui yra svarbu, kokią ūkinę veiklą pareiškėjas planuoja vykdyti. Šiuo atveju ketinama sandėliuoti chemines medžiagas. Svarbu tai, kad reikia vertinti ne PAVĮ 2 priedo 6 punkto pavadinimą, o 2 priedo 6 punkto papunkčiuose nurodytas atitinkamas ūkinės veiklas ir tikslai bei cheminių medžiagų sandėliavimo laikas (nepriklausant trumpai ar ilgai bus sandėliuojamos cheminės medžiagos) neturi reikšmės PAVĮ 2 priedo 6.6 papunkčio taikymui, svarbiausias yra pats cheminių medžiagų saugojimo statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų) faktas, kurį pripažįsta ir pats pareiškėjas. PAVĮ reikalauja atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, o ne poveikio aplinkai vertinimą. Agentūra skundžiamame Sprendime tiksliai pagrindė PAVĮ taikymą, įvardindama tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, kurį pareiškėjas suprato. Agentūra veikė pagal jai įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Agentūros Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” skundą tenkino visiškai, panaikino Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimą ir įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimams. Teismas priteisė pareiškėjui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 3 771,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįrodė, jog Bendrovė vykdo chemijos pramonės veiklą ir užsiima cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimu. Teismo vertinimu, Sprendime nėra pateikti platesni motyvai, o labiau apsiribojama nuorodomis į teisės aktus, pateikiant tik abstrakčius paaiškinimus dėl fosforitų priskyrimo cheminei medžiagai. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo remiantis ši išvada buvo padaryta, kodėl Agentūra fosforitų ir skaldos krovą pripažino veikla, kuri atitinka PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktį. Teismo vertinimu, Sprendime nėra motyvuota, kodėl fosforitai yra laikomi chemine medžiaga, o ne cheminių medžiagų mišiniu. Detalesni atsakovo Sprendimo priėmimo paaiškinimai yra nurodyti atsiliepime, kuris negali būti laikomas sudėtine Sprendimo dalimi. Administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo atsiliepime įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui nedaro. Sprendime nėra išsamiai argumentuota, kodėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas PAVĮ 2 priedo 6.6 papunktis (ne chemijos pramonė ir ne cheminė medžiaga kraunama), netinkamai nustatyta ir įvertinta faktinė situacija. Sprendime visiškai nepasisakoma dėl skaldos krovos. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), jo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Teismas pabrėžė, kad padaryta teismo išvada dar nereiškia, jog Agentūra, iš naujo spręsdama klausimą dėl pareiškėjo Taršos leidimo sąlygų peržiūros, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančio sprendimo.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog patyrė 4 811,81 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui ir rašytinių paaiškinimų parengimą, taip pat turėtų būti priteistas ir sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.16 punktais. Teismas pažymėjo, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas pagrindžia pateikta 2022 m. balandžio 12 d. pažyma. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimą tokiu atveju sudaro 3 995,25 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 2 567,50 Eur (be PVM) suma neviršija nurodyto maksimumo, todėl gali būti priteista. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 408,75 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, t. y. tokiu atveju už rašytinių paaiškinimų parengimą patirtos išlaidos, įvertinus, kad paaiškinimai parengti 2021 m. lapkričio 24 d., sudaro 656,56 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 408,75 Eur (be PVM) suma viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalią galimą priteisti sumą, todėl negali būti priteista. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš Agentūros priteisė 3 748,06 Eur pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir sumokėtą 23 žyminį mokestį, iš viso: 3 771,06 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma yra teisinga ir atitinkanti Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius.

III.

9. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 3 217,51 Eur.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai rėmėsi Rekomendacijomis, suklydo atlikdamas skaičiavimus ir dėl to netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodoma, kad skundo parengimas yra įvertintas 2 567,95 Eur ir 2021 m. lapkričio 24 d. rašytinių paaiškinimų parengimas – 1 408,75 Eur, viso 3 976,70 Eur. Agentūra neturi prieštaravimų dėl skaičiavimo dėl bylinėjimosi išlaidų už skundo paruošimą, tačiau Agentūra turi pastebėjimų dėl išlaidų už rašytinius paaiškinimus apskaičiavimo. Teismas sprendime nustatė, kad leistinas bylinėjimosi dydis yra 656,56 Eur suma. Agentūrai įvykdžius atitinkamą skaičiavimą gaunama 626,56 Eur suma, kas yra nustatytas maksimalus dydis pagal Rekomendacijas. Agentūros nuomone, teismas padarė aritmetinę klaidą nustatydamas maksimalų išlaidų dydį už paaiškinimų pateikimą pagal Rekomendacijas. Atitinkamai priteisus Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį už paaiškinimų paruošimą, t. y. 626,56 Eur, ir ją sudėjus su skundo paruošimo išlaidomis 2 567,95 Eur yra gaunama yra 3 194,51 Eur, papildomai pridėjus 23 Eur žyminį mokestį gaunama 3 217,51 Eur suma. Taigi teismas nurodė Agentūrai sumokėti 553,55 Eur didesnes bylinėjimosi išlaidas nei numato Rekomendacijos. Teismo sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu teismas nusprendė nukrypti nuo Rekomendacijų ir nurodė Agentūrai sumokėti 3 771,06 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

11. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

12. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad jo prašyta priteisti suma advokato pagalbai sudarė 4 811,81 Eur su PVM: skundo parengimas: 2 567,95 Eur + 21 procentas PVM = 3 107,22 Eur; rašytinių paaiškinimų parengimas: 1 408,75 Eur + 21 procentas PVM = 1 704,59 Eur. Už skundą priteistina suma ir su PVM (3 107,22 Eur) ir be PVM (2 567,95 Eur) neviršija teismo nustatyto maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio (3 995,25 Eur). Nepaisant to, kad teismas motyvuojamoje dalyje aptarė išlaidų sumas be PVM, akivaizdu, jog nustatydamas galutines priteisiamas sumas ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už skundą įvertino išlaidas už skundo parengimą su PVM dalimi, iš viso 3 107,22 Eur, ir pridėjo prie skundo parengimo išlaidų teismo nustatytą galimą priteisti sumą už rašytinius paaiškinimus, kuri sudaro 656,56 Eur. Taip susidaro 3 763,78 Eur priteistinų išlaidų bendra suma (be žyminio mokesčio), kuri yra net didesnė nei teismo priteista 3 748,06 Eur suma (be žyminio mokesčio). Mažinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas sukuriama situacija, kai sąžiningai savo teises nuo neteisėtų valstybės institucijų sprendimų ginantis asmuo yra priverčiamas patirti nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros priteista 3 771,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” skundą tenkino visiškai, panaikino Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimą, įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimams, bei priteisė pareiškėjui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 3 771,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų ir prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 3 217,51 Eur. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atsakovas apeliaciniame skunde neginčija.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas suklydo atlikdamas skaičiavimus ir dėl to netinkamai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Agentūra neturi prieštaravimų dėl bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą, tačiau nesutinka su teismo išlaidų apskaičiavimu už rašytinių paaiškinimų parengimą. Agentūros nuomone, teismas padarė aritmetinę klaidą nustatydamas maksimalų išlaidų dydį už paaiškinimų parengimą pagal Rekomendacijas.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

19. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 4 811,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kurių 3 976,70 Eur – išlaidos advokato pagalbai apmokėti; 835,11 Eur – PVM) ir 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikta 2022 m. balandžio 12 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos teisinės paslaugos už 4 811,81 Eur su PVM, t. y. pareiškėjas už skundo parengimą patyrė 3 107,22 Eur išlaidų (2 567,95 Eur su PVM) ir rašytinių paaiškinimų parengimą 1 704,59 Eur išlaidų (1 408,75 Eur su PVM).

20. Už skundo parengimą priteistina suma su PVM (3 107,22 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. PVM mokestis taip pat priskirtinas advokato išlaidoms ir nėra pagrindo atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-145-415/2022 ir kt.). Iš teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių spręstina, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už skundą, įvertino išlaidas už skundo parengimą su PVM mokesčiu.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 408,75 Eur (be PVM) suma už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalią galimą priteisti sumą, pagrįstai pareiškėjo visą jo prašomą priteisti 4 811,81 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino, nes ji nėra proporcinga pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, atsakovo apeliaciniame skunde bei pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nors pirmosios instancijos teismas sumažindamas pareiškėjo realiai patirtas atstovavimo išlaidas už paaiškinimų parengimą iki Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio padarė aritmetinę klaidą, tačiau, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, protingumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjui iš atsakovo priteista bendra išlaidų suma (3 771,06 Eur) už skundo, rašytinių paaiškinimų parengimą ir žyminį mokestį yra proporcinga ir nėra pagrindo jos sumažinti, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

23. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti 997,71 Eur (iš kurių 824,55 Eur – advokato pagalbai apmokėti, o 173,16 Eur – PVM) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjo teismui pateikta 2023 m. rugsėjo 5 d. pažyma patvirtina pareiškėjo patirtas išlaidas.

24. Kadangi šia nutartimi netenkintas atsakovo apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pripažintina, kad šis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.