- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1884-953/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44758-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis – išsiskyręs, dirba Vokietijos įmonėje, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., 2019-10-19, apie 13:33 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKA0025 (patikros sertifikato Nr. 1087878), jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o po 20 min. - 2,83 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. S. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko spalio 19 d. apie 13.30 val., kai jį sustabdė policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuojant automobilį „Mercedes“, kuris priklauso draugui E. B. Liepos mėn. šis automobilis iš jo buvo nupirktas G. G., bet Regitroje neįregistravo pirkimo dokumentų. Sakė E. B. apie įvykį, jis dėl to nieko nesakė, tik kad negerai padarė. Perkant automobilį su E. buvo visiškai atsiskaityta, jis dėl automobilio pretenzijų neturi. Šiuo metu B. yra Norvegijoje, o kai liepos mėn. buvo sudaryta sutartis, buvo Lietuvoje. Realus automobilio „Mercedes“ savininkas yra G. G. Spalio 19 d. iš ryto pasiėmęs automobilio raktelius važiavo pirkti alkoholio. G. tuo metu miegojo. Automobiliu negalėjo pilnai disponuoti. Automobilio rakteliai visada yra prikabinti prie raktų. G. G. neturi teisės vairuoti, bet dabar tą mokosi. E. B. draugiškai pasiūlė pirkti tą automobilį ir jis nupirko jį G. Dabar automobiliu niekas nesinaudojo, rakteliai buvo lengvai prieinami bet kam namuose, bet jie gyvena dviese su G. G. Įvykio metu automobiliu suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir prie degalinės buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Buvo patikrintas alkotesteriu, iš karto įpūtė 2,4 promiles, o paskui - 2,8 promiles. Tuo metu jis buvo grįžęs iš užsienio, su draugais „baliavojo“ ir todėl pavartojo alkoholio. Po to atsikėlė naktį, sveikata buvo negera, tai nusprendė išgerti alaus. Paskui atvažiavo draugas ir taip sugalvojo važiuoti nusipirkti alkoholio. Automobiliu važiavo dviese. Įvykis įvyko apie 13.30 val. Kai jis išvažiavo iš namų, G. miegojo. Automobilį jie laikydavo (duomenys neskelbtini) kieme. Automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) gatvės, sustojo gal (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės „A.“, prie anksčiau buvusios „T.“ parduotuvės. Iš pradžių važiavo pasiskolinti pinigų, o paskui nusipirkti alkoholio. G. G. yra jo sugyventinė. Jam būtų geriau sumokėti baudą, t. y. automobilio vertės sumą, nei kad būtų konfiskuotas pats automobilis už šią nusikalstamą veiką. Baudą sumokėtų, nes važinėja dirbti į užsienį. Dabar grįžo į Lietuvą atostogoms, bet pinigai dar nėra jam pervesti, tai todėl ir skolinosi jų alkoholiui. Mano, kad G. G. gaus teisę vairuoti transporto priemones, todėl jai automobilis bus reikalingas, kai jis išvažiuoja į užsienį, o jai reikia vykti į mokslus. Už automobilį buvo sutarę 2300-2500 eurų ir nežino, kodėl pirkimo sutartyje yra nurodyta 1000 eurų suma. Nenori, kad būtų konfiskuotas automobilis, nes jis jį sutvarkė ir viską apie jį žino. Nebenori į kitą automobilį „kišti“ pinigus. 2002 m. įgijo teisę vairuoti, bet prieš kažkiek metų ją jam atėmė policija, kai sustabdė išgėrusį. Po teisių atėmimo nelaikė egzaminus ją atgauti, nes nebebuvo reikalinga, kadangi pradėjo važinėti į užsienį. Jo pajamos yra didelės, tai sumokėtų ir skirtą baudą, ir automobilio vertės sumą, tačiau ne iš karto, o dalimis. Jo pajamos per mėnesį yra 2500-3000 eurų. Pirmą kartą jam įvyko toks įvykis, dėl jo labai gailisi, nekenčia už tai savęs, nes taip negali darytis. Jei G. būtų nemiegojus, tai įtaria, kad nebūtų leidus tokių dalykų daryti, o jie klauso vienas kito. Ateityje važiuos toliau dirbti į užsienį, kur yra visas jo gyvenimas. Jo darbo sutartis yra neterminuota. Jei ne toje įmonėje dirbs, tai kitoje dirbs. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Priklausomybės alkoholiui neturi, bet kai grįžo iš užsienio, tai su draugais išgėrė.
Laiduotoja G. G. teisme parodė, kad su E. S. kartu gyvena beveik 4 m. Apie jo padarytą nusikalstamą veiką sužinojo, kai jai paskambino ir jis pasakė, kad yra policijoje, o daugiau nieko nespėjo sužinoti. Kadangi laikosi vairavimo teises, tai pakalbėjo su E., kad jai reikia automobilio. Jis nutarė jai jį nupirkti ir išsilaikiusi teises galės vairuoti. Automobilį įsigijo iš E. B., bet jis jo nespėjo išregistruoti Regitroje, kadangi išvyko į užsienį. Nuo liepos mėnesio iki spalio mėn. automobilis stovėjo kieme. Nežino, kokiomis aplinkybėmis E. S. pradėjo juo naudotis įvykio dieną, nes nuo liepos mėn. automobilis visada stovėjo kieme, raktų neslėpė, bet E. niekada jo neėmė, kadangi neturi teisės vairuoti. Kai E. S. išvažiavo automobiliu, ji miegojo, o atsikėlusi nerado nei automobilio, nei jo raktelių. Norėtų, kad tas automobilis nebūtų konfiskuotas, nes kitą savaitę jai reikia į Registrą laikyti vairavimo egzaminą. Ji yra nedirbanti, užsienyje nedirba, mokosi profesinio rengimo centre technologijų skyriuje, neseniai dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini), nėra registruota užimtumo tarnyboje, yra bausta už tai, kad važiavo autobusu su bilietu, bet neturėjo pažymėjimo, neteista. Ji gali daryti teigiamą įtaką E. S., nes jie 4 m. yra kartu, o prieš tai tokių dalykų nebuvo. E. gailisi dėl įvykio, jie abu pergyvena. Įvykio dieną ji atsikėlė apie 11 val., E. S. namuose jau nebebuvo, tačiau nežinojo, kur jis yra. Atsikėlusi skambino E., bet iš pradžių jis neatsiliepė, o paskui kai atsiliepė, tai pasakė, jog yra išvažiavęs. Kai atsikėlė ir E. S. nebuvo namuose, tai galvojo, kad yra kažkur išėjęs, bet paskui per langą pamatė, kad nėra automobilio. Tai tada skambino ir klausė, kur jis yra, tai ir pasakė, jog išvažiavęs. Nežino, kiek laiko kieme nebuvo automobilio, bet jo pasigedo apie 11 val. Ateityje saugos automobilio raktelius. E. S. grįžęs į Lietuvą kelias dienas atsigeria alkoholio, o užsienyje negeria. Jam niekada nebuvo didelių problemų su alkoholiu. Ji pajamų neturi, išskyrus 150 eurų socialinę išmoką. Jei būtų konfiskuotas šis automobilis, tai kito įsigyti neturėtų galimybės.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas advokatas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis E. S. 2019-10-20 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, supranta kuo yra kaltinamas. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Galvos traumų turėjęs nėra, psichinėmis ligomis neserga, į narkologinę įskaitą įrašytas nėra. Nuo 2019-10-17 jis vartojo alkoholinius gėrimus - alų, degtinę. Kadangi tiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, negali pasakyti kiek jis išgėrė. 2019-10-19 jis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vartojo alkoholį. Išgėrė 5 vnt. 0,5 l talpos skardines "Švyturio" alaus. Alkoholį namuose vartojo vienas. Nuo kada minėtą dieną pradėjo vartoti alkoholį negali pasakyti. Neprisimena kokiu laiku, pas jį atvyko jo draugas pravarde (duomenys neskelbtini), jo vardas R., pavardės nežino, telefono numerio nežino, žino, kad gyvena Pietiniame mikrorajone Šiauliuose. Jis alaus su juo nevartojo, tačiau buvo išgėręs. Kadangi baigėsi alus, jis ir jo draugas nusprendė nuvažiuoti iki miesto nusipirkti alkoholinių gėrimų. Įsėdo į draugui E. B., pavardė įrašyta technikiniame pase, kuris buvo automobilyje, priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. neprisimena. Draugas jam leido naudotis automobiliu, jį kaip tik ketino pirkti iš jo. Įvykio metu nesijautė apsvaigęs. Nežino kodėl važiavo į (duomenys neskelbtini) g., kurioje jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį vairavo jis. Nežino nuo kada neturi vairuotojo pažymėjimo. Jį parado seniai, nes taip pat vairavo automobilį išgėręs, nubaudė administracine tvarka. Kai jau galėjo persilaikyti ir gauti vairuotojo pažymėjimą, mašinos nereikėjo, jos neturėjo, buvo kas jį veža. Darbas su vairavimu nesusijęs. Nežino kada turi grįžti Į Vokietiją, todėl nori, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau. Pageidauja, kad būtų paskirta bauda, kad neprarastų darbo, baudą sumokėtų per atitinkamą laikotarpį. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. (b.l. 81-84)
Iš Birt ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019-10-19 13.25 val. privatus fizinis asmuo pranešė apie įvykį (b.l. 9-14)
Iš 2019-10-19 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK antrojo veiklos skyriaus tyrėjo T. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuodami auto ekipaže, radijo šaukimu „S-l 164“, kartu su tyrėja O. L., apie 13:31 val. iš Šiaulių aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) g. važiuoja MB v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. 13:33 val. pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g. atvažiavo minėtas automobilis ir sustojo prie sankryžos. Prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo teigė, kad yra neblaivus, bet automobilio nevairavo. Vairuotojo paklausė, kada šis paskutinį kartą vartojo alkoholinių gėrimų. Vairuotojas teigė, kad gėrė alaus prieš vakar vakare. 13:34 val. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 nr. ARKA0025 patikros Nr. 1087878, galioja nuo 2019-08-12 iki 2020-02-12 pirmą kartą nustatytas 2,49 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis. 13:54 val. pakartotiniu pūtimu vyriškiui nustatytas 2,83 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis. Vairuotojas teigė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jį yra praradęs. Apie įvykį informuotas Šiaulių aps. VPK OVS budėtojas, įvykį perėmė kolegos (b.l. 15)
Iš 2019-10-19 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. S. alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARKA-0025, Nr. 1087878, 13.34 val. nustatytas 2,49 promiles neblaivumas, 13.54 val. nustatytas 2,83 promiles neblaivumas. (b.l. 17)
Iš 2019-10-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) matoma stovintį tamsios spalvos automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio daiktadežėje matoma techninės apžiūros dokumentus, kompaktinius diskus. Galinėje keleivio vietoje dešinėje pusėje ant kilimėlio matoma stiklinės taros butelį su užrašu "Žaldoko" alus 5,2 proc. tūrio. Galinėje keleivio vietoje, kairėje pusėje ant grindų kilimėlio matoma plastikinį butelį ant, kurio yra užrašas NEPTUNAS. Automobilio bagažinėje matoma tris plastikinės taros talpas su skysčiais. Ties automobilio pavarų perjungimo svirtimi matoma automobilio užvedimo spynelės raktelius. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, fotografuota (b.l. 18-29)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės bei VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė E. B. (b.l. 36-38)
Iš 2019-10-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. S. pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad 2019-07-30 E. B. pardavė automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. (b.l. 40-43).
Liudytoja G. G. 2019-10-21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. S. gyvena kartu apie 4 metus. Ji bando VĮ Regitroje įgyti vairuotojo teises, todėl E. nusprendė jai nupirkti automobilį. E. susitarė su draugu E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kad iš jo nupirks automobilį Mercedes Benz C200CDI ir perrašys jos vardu. Namo liepos mėnesį iš E. B. parsivarė minėtą automobilį, kuris visada stovėjo kieme. Liepos 30 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje ji buvo nurodyta kaip sekanti automobilio savininkė. Kokią kaina vyriškiai buvo sutarę ji nežino, nesidomėjo. Kadangi E. dirba Norvegijoje, jis automobilio neišregistravo, sakė, kad grįžęs tą padarys, tačiau dar neišregistravo, todėl dokumentaliai jis yra savininkas. Automobilis neišregistruotas, pinigų niekas neapmokėjo E. už automobilį. Kiek žino vyrai sutarė per pusę metų bus grąžinta skola. 2019-10-19 dieną E. namuose nematė, bet kiek jai žinoma jis buvo išgėręs iš vakaro. Automobilio rakteliai nebuvo niekada slepiami, tačiau nebūtų pagalvojusi, kad E. sugalvos vairuoti automobilį. Kai atsibudo, nežino kiek buvo valandų, pamatė, kad jo nėra namuose, taip pat nebebuvo ir automobilio raktelių. Ji jam skambino, tačiau jis pakėlęs ragelį pasakė, kad yra išvažiavęs, daugiau su juo susisiekusi nebuvo. Tik vėliau sužinojo, kad jis yra policijoje, sulaikytas. Norėtų laiduoti už E., tiki, kad jis daugiau nebedarys nusikalstamų veikų. Daugiau neturi ko pridurti. (b.l. 48-51).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis E. S. visiškai prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. S., vairavo automobilį Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKA0025 (patikros sertifikato Nr. 1087878), jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o po 20 min. - 2,83 promilių neblaivumas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas E. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. S. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, praeityje buvo teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs (b.l. 94-99), šiuo metu nėra duomenų apie administracinius baustumus (b.l. 101), Lietuvoje nedirbantis (b.l. 90), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 91), turi tris mažamečius vaikus (b.l. 89), teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vokietijoje ir turi neterminuotą darbo sutartį, be to, uždirba iki 3000 Eur per mėnesį.
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. S. baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei numatytas sankcijoje minimalus.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-10-19 13.34 val. iki 2019-10-20 11.05 val. (b.l. 66-69). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 85-86).
BK 68 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, t.y. vairavo automobilį Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKA0025 (patikros sertifikato Nr. 1087878), jam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas, o po 20 min. - 2,83 promilių neblaivumas, be to, neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad E. S. padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, tačiau praeityje teisę vairuoti transporto priemones prarado, nes vairavo automobilį neblaivus, todėl ši aplinkybė rodo, kad E. S. nėra pavyzdinga asmenybė, todėl kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamasis E. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio E. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S. įvykio metu vairuotas automobilis Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sugyventinei G. G. (2019-07-30 tarnsporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, b.l. 43). Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra G. G., o ne kaltinamasis E. S., o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. G. nusikalstamos veikos metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto iš teisėto jo savininko nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo E. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. S. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, darbingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skiriama aptarta baudžiamojo poveikio priemonė, iš jo konfiskuojant vairuoto automobilio vertę.
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė Lietuvoje 2019 m. spalio mėnesį buvo 1943 Eur be PVM ir 2350 Eur su PVM. (b.l. 39). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose automobilio vertė paprastai skaičiuojama be PVM mokesčio (kasacinė nutartis 2K-271-628/2018 ir kt.). Kaltinamasis E. S. nurodė, kad automobilis Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už 2300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Emprekis“ automobilio Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė Lietuvoje nustatė 2019 m. spalio mėnesį, tačiau automobilis buvo pirktas 2019 m. liepos 30 d., be to, kaltinamasis nurodė realią automobilio vertę, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo E. S. nurodyta automobilio vertė nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką, ji atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgiant į išdėstytą, automobilio rinkos vertę atitinkanti suma (2300 Eur) iš kaltinamojo konfiskuotina valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu saugomus automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). (b.l. 33-35), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. G.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Byloje yra pateiktas G. G. prašymas, kuriame ji prašo šioje byloje taikyti laidavimą ir kaltinamąjį E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant G. G. (b.l. 120).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018). Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Kaltinamasis E. S. nusikalto esant išnykusiam teistumui, t. y. būdamas neteistas (b. l. 94-99), prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Tačiau, nustačius egzistuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas sąlygas, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-12-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Be to, sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Svarbu pažymėti, kad E. S. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Jis, būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo dienos metu, Šiaulių miesto centre, judrioje sankryžoje, savaitgalį, esant pakankamai intensyviam tiek pėsčiųjų judėjimui, tiek transporto priemonių eismui. Tai rodo, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius KET pažeidimus ir leidžia daryti išvadą, kad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta žalos ar žmonių sužalojimo.
Sprendžiant dėl galimybės E. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vertintina ir kaltinamojo asmenybė. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba užsienyje – Vokietijoje. Nors E. S. nusikalto išnykus teistumui, tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad jis praeityje buvo nusikaltęs ne vieną kartą (b. l. 94-99, 128-129), nebaustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su KET nesilaikymu (b. l. 130-131). Nors teistumas yra išnykęs, tačiau teismo nuomone šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį E. S., aptartos aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių, be to, asmuo praeityje buvo baustas už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, todėl šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Prašymą perduoti E. S. pagal laidavimą pateikė jo sugyventinė G. G. (b. l. 120). G. G. nedirba (b.l. 58), baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto (b.l. 59), neteista (b.l. 60). Nors E. S. ir G. G. kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kas rodo, jog juos sieja pakankamai tamprūs tarpusavio ryšiai, tačiau aptartas asmenų santykis nebuvo užtektinas ir neturėjo pakankamos įtakos kaltinamajam, kad jį sulaikytų nuo padarytos nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perdavus E. S. G. G. atsakomybei pagal laidavimą, ji jam darys teigiamą įtaką, nulemsiančią E. S. įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog, net ir įvertinus tai, kad E. S. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba, veda bendrą ūkį su sugyventine, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad kaltinamasis nedarys tokio pobūdžio pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų. O tai, kaip minėta, yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju, neleistų įgyvendinti prevencinių tikslų. Be to, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne kaltininko asmeninį interesą siekiant išvengti šiuo metu neapibrėžtų neigiamų pasekmių ateityje. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (2018 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-270-348/2018, 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-575-468/2019).
Esant šios aplinkybėms, G. G. ir E. S. prašymas, kuriame jie prašo šioje byloje taikyti laidavimą ir kaltinamąjį E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant G. G., atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. S. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti E. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-10-19 13.34 val. iki 2019-10-20 11.05 val. (1 parą ir laikyti, kad E. S. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, o neatlikta bausmės dalis – 1900 Eur dydžio bauda).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, E. S. nustatyti 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuotiną nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2300 Eur.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Mercedes Benz C200CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu saugomus automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. G.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke), nurodant gavėjo pavadinimą – VMI, mokėjimo paskirtį – „bauda už“ (nurodyti bylos numerį), ir įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.