Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1A-575-468/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19552-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
S. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-468/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19552-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,nuteistajam S. R., jo gynėjui advokatei Giedrei Cimbolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-20 nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. R. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-05-11, 17.06 val., iki 2019-05-12, 14.45 val. (dvi dienos), jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir laikoma, kad S. R. neatliko 1 500 Eur dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, S. R. nustatytas šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta S. R. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2019-05-13.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta S. R. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 3 372 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. S. R. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019-05-11, apie 16.25 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-20 nuosprendį panaikinti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, jog jis nėra teistas (teistumas išnykęs), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. S. R. manymu, būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos numato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą. Prašo laiduotoju paskirti sugyventinę Daivą Kondratienę, su kuria daugiau nei 7 metus gyvena kartu, turi bendrą verslą ir juos sieja tvirtas ryšys.

3. Su skundu pateiktas D. K. prašymas perduoti S. R. jos atsakomybei pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad ji nėra teista, nepriekaištingos reputacijos, todėl mano, kad gali būti tinkamu laiduotoju sugyventiniui S. R..

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama S. R. kaltė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018). Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7. S. R. nusikalto esant išnykusiam teistumui, t. y. būdamas neteistas (b. l. 63-64), prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Tačiau, nustačius egzistuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas sąlygas, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-12-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

8. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Be to, sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

9. Svarbu pažymėti, kad S. R. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Jis, būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo dienos metu, gyvenamajame sostinės mikrorajone, savaitgalį, esant pakankamai intensyviam tiek pėsčiųjų judėjimui, tiek transporto priemonių eismui. Dėl tokių itin rizikingų S. R. veiksmų kilo padariniai – buvo apgadintas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Tai rodo, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir leidžia daryti išvadą, kad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad tai būtent nuteistasis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu (b. l. 5-7), kas rodytų, jog jis nevengė atsakomybės už savo padarytus veiksmus, tačiau liudytojas R. Ž. parodė, kad S. R. po to, kai automobilių stovėjimo aikštelėje, statydamas automobilį, 2 kartus kliudė kitą transporto priemonę, elgėsi taip lyg eismo įvykį sukėlė ne jis – išlipo iš savo transporto priemonės ir, neapžiūrėjęs apgadinto automobilio, nuėjo. Tik liudytojui pasivijus nuteistąjį ir jam pasakius, kad pastarasis sukėlė eismo įvykį, S. R. sugrįžo prie automobilių ir R. Ž. patarus iškviesti policijos pareigūnus, paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu (b. l. 20-21). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistasis apie įvykį pranešė priverstas susiklosčiusių aplinkybių, o ne esant laisvam apsisprendimui. Tolesnis S. R. elgesys įvykio dieną rodo, jog jis ėmėsi visų veiksmų, kad išvengtų atsakomybės – atvykusiems pareigūnams aiškino, jog jis transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai pranešė apie įvykį (b. l. 28). Nors vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, S. R. savo poziciją pakeitė ir kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, į ką atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirtą bausmę sumažino viena trečiąja dalimi, tačiau apelianto elgesys įvykio metu ir iš karto po jo, rodo, kad pastarasis veikė itin neatsakingai, aplaidžiai ir lengvabūdiškai, o atsakomybę už sukeltą eismo įvykį prisiėmė tik susiklosčius aptartoms aplinkybėms. Toks S. R. elgesys patvirtina jo kritiško požiūrio į savo pavojingus nusikalstamus veiksmus stoką.

10. Sprendžiant dėl galimybės S. R. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vertintina ir nuteistojo asmenybė. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Nors S. R. nusikalto išnykus teistumui, tačiau iš 2019-05-13 įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad jis praeityje buvo nusikaltęs (b. l. 63-64), baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su KET nesilaikymu (b. l. 65-66). Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių.

11. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Prašymą perduoti S. R. pagal laidavimą pateikė jo sugyventinė D. K. (b. l. 126-127). Nors S. R. ir D. K. kartu gyvena, dirba, veda bendrą ūkį, kas rodo, jog juos sieja pakankamai tamprūs tarpusavio ryšiai, tačiau aptartas asmenų santykis nebuvo užtektinas ir neturėjo pakankamos įtakos nuteistajam, kad jį sulaikytų nuo padarytos nusikalstamos veikos. Iš D. K. paaiškinimų matyti, kad jai apie S. R. planus 2019-05-11 vartoti alkoholį nebuvo žinoma, todėl ji galimybės užkirsti kelią padarytam nusikaltimui neturėjo (b. l. 27). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perdavus S. R. D. K. atsakomybei pagal laidavimą, ji jam darys įtaką, nulemsiančią S. R. įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.

12. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog, net ir įvertinus tai, kad S. R. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba, veda bendrą ūkį su sugyventine, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad nuteistasis nedarys tokio pobūdžio pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų. O tai, kaip minėta, yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju, neleistų įgyvendinti prevencinių tikslų. Be to, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne kaltininko asmeninį interesą siekiant išvengti šiuo metu neapibrėžtų neigiamų pasekmių ateityje.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė – RaizgienėGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė