- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1834-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19552-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- S. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R. 2019 m. gegužės 11 d., apie 16.25 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
K. S. R., apklaustas teisme, savo kaltę pripažino ir parodė, kad tai įvyko šeštadienį. Apie 12 val. jam paskambino draugai, nes buvo buhalterių profesinė šventė, su draugais jis išgėrė apie 200 g viskio. Po to jam reikėjo nusipirkti maisto, todėl važiavo į parduotuvę. Tai buvo po 30 min. nuo išgėrimo. Parkuodamasis prie (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Opel“. Įvykio vietoje buvęs liudytojas jam pasakė, kad jis įvažiavo į automobilį. Išlipęs iš automobilio, savo iniciatyva paskambino Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Kol atvyko policija, jis nuėjo į kinų kavinę, esančią priešingoje kelio pusėje. Policija atvažiavo maždaug po 20 min. Pareigūnai paprašė jo pateikti dokumentus, jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl pateikė pasą. Pareigūnai prašė papūsti į alkotesterį, bet jis tai daryti atsisakė. Jie palaukė, kol atvažiavo Kelių policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į Mėnulio g. Jis pareigūnams sakė, kad vartojo alkoholį, bet realiai jo blaivumas nebuvo patikrintas. Jis pasimetė. Anksčiau nėra sėdęs už vairo neblaivus, su alkoholiu problemų neturi. Jo vairuotas automobilis priklauso jo sugyventinei D. K., ji automobilį pirko už savo lėšas. Jie automobilį naudoja darbo metu, turi sudarę panaudos sutartį dėl automobilio naudojimo. Šis automobilis jiems yra gyvybiškai svarbus. Savo automobilio jis neturi. Jei būtų skirta bauda, prašo ją išdėstyti dalimis, kadangi negalėtų jos iš karto sumokėti, jo mėnesio pajamos apie 500 Eur, pateikia pažymą apie gaunamas pajamas. Jis dirba kartu su D. K. jos įmonėje, abu veda bendrą ūkį. Kokios D. K. pajamos, jis nežino, maždaug mėnesio bendros pajamos yra apie 1200-1300 Eur, priklauso nuo darbo pajėgumo.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais.
Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., 16.25 val., buvo Antakalnio gatvėje, ties namu Nr. 71, ir matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulas parkuodamasis atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešine puse ties durimis kliudė automobilio „Opel“ priekinę, kairės pusės dalį, tada pavažiavo į priekį ir vėl važiuodamas atbuline eiga galinio bamperio dešine puse atsitrenkė į automobilio „Opel“ kairės pusės dureles. Po to automobilio „Volvo“ vairuotojas išlipo ir nuėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis pasivijo vairuotoją ir pasakė, kad šis apdaužė automobilį „Opel“. Vairuotojas svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, matėsi, kad girtas. Vairuotojui patarė paskambinti pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešti apie įvykį, pastarasis jo akivaizdoje paskambino ir pranešė apie įvykį. Po to vairuotojas pradėjo nervingai dairytis, vaikščiojo po aikštelę ir galiausiai nuėjo į šalia esantį kazino. Kadangi vairuotojo judesių koordinacija ir kalbos nerišlumas jam sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jis nusprendė sulaukti policijos pareigūnų ir apie 16.54 val., pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį ir paklausė, kada atvyks pareigūnai. Maždaug po 10 min., atvykus pareigūnams, jis parodė „Volvo“ vairuotoją, kuris jau buvo išėjęs iš kazino ir stovėjo aikštelėje (b. l. 20).
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 17.30 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu V. B. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba ekipažui V1744. Atvykus į įvykio vietą, ekipažas V1744 jiems perdavė vairuotoją S. R. ir nurodė, kad šis asmuo, vairuodamas automobilį "Volvo S80", aikštelėje kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. S. R. jiems paaiškino, kad padaręs eismo įvykį nedelsiant apie tai informavo bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją, o pats tuo metu nuėjo į lošimų automatų barą ir ten išgėrė alaus. S. R. judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, elgsena neadekvati, nuo jo sklido alkoholio kvapas. S. R. atsisakė pasitikrinti girtumą (b. l. 24).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 11 d., 17.44 val., S. R., jam nustačius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), atsisakė pasitikrinti neblaivumą bei atlikti bendrą asmens būklės įvertinimą. Jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai (b. l. 18).
2019 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vyr. patrulio V. B. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas policijos pareigūno ir S. R. pokalbis. Jo metu S. R. pripažįsta vartojęs alkoholio, teigia, kad jį vartojo po vairavimo fakto. Pareigūnas jam siūlo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau S. R. atsisako, pareigūnas jį įspėja dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir pakartotinai siūlo pasitikrinti neblaivumą, tačiau S. R. atsisako (b. l. 28).
Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra D. K. (b. l. 61).
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo prieš kelis metus. Ji su S. R. gyvena kartu, jie automobiliu pagal poreikį naudojasi abu (b. l. 27)
Pažymoje iš VšĮ „EMPREKIS“ nurodyta, kad automobilio „Volvo S80“, 2007 m. gamybos, vertė Lietuvoje 2019 m. gegužės mėnesį buvo 4752 Eur be PVM ir 5750 Eur su PVM (b. l. 60).
Transporto priemonės verinimo ataskaitoje Nr. 19-205-29 automoblis „Volvo S80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 4 270 Eur su PVM (b. l. 90-104).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, posėdžio metu ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog S. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
S. R. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad įvykio dieną jis išgėrė apie 200 g viskio, po to, praėjus apie 30 min., važiavo automobiliu į parduotuvę „Iki“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten statydamas automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį „Opel“. Apie įvykį pranešė policijai, atvykę policijos pareigūnai jo prašė papūsti į alkotesterį, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su liudytojų R. Ž., tiesiogiai mačiusio įvykį, bei policijos pareigūno M. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtintos neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad S. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, bei vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas S. R. pokalbis su policijos pareigūnu, kurio metu S. R. siūloma pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisako tai padaryti, po ko yra įspėjamas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, tačiau vis vien atsisako tikrintis. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę S. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Taip pat teismas įvertina kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, tačiau anksčiau už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, dirbantis (jo teigimu, mėnesio pajamos apie 500 Eur), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. R. paskyrus baudą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad S. R. skirtinos baudos dydis nustatytinas artimas baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
S. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka 2019 m. gegužės 11 d., 17.06 val. (b. l. 30), paleistas 2019 m. gegužės 12 d., 14.45 val. (b. l. 31). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jam paskirtą baudą išdėstyti dalimis, kadangi negali visos baudos iškart sumokėti negalėtų, nes jo per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 500 Eur, pateikė tai patvirtinančią pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei pajamų deklaraciją (b. l. 84-88). Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, tačiau teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Įvertinus kaltinamojo nurodytus argumentus ir pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad visos baudos sumokėjimas per 2 mėnesių terminą jam būtų gana didelė finansinė našta, todėl jam nustatytinas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. S. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad S. R. padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tai teikia pagrindo manyti, jog S. R. nėra pavyzdingas vairuotojas. Visgi pažymėtina, kad kaltinamojo praeityje padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštaus pobūdžio, už automobilio vairavimą neblaiviam jis traukiamas atsakomybėn pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – mažesniam nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamasis S. R. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio S. R. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. R. įvykio metu vairuotas automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sugyventinei D. K.. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra D. K., o ne kaltinamasis, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. K. nusikalstamos veikos metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto iš teisėto jo savininko nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo S. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. R. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, darbingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skiriama aptarta baudžiamojo poveikio priemonė, iš jo konfiskuojant vairuoto automobilio vertę.
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Volvo S80“ vertė Lietuvoje 2019 m. gegužės mėnesį buvo 4 752 Eur be PVM ir 5 750 Eur su PVM. Tačiau teismui taip pat pateikta transporto priemonės vertinimo pažyma, atlikta kilnojamojo turto vertintojo, iš kurios matyti, kad automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė su PVM 2019 m. gegužės 15 dienai yra 4270 Eur (b. l. 90-103). Atsižvelgiant į tai, kad vertinimo pažymoje nurodytas turto vertinimas yra tikslesnis, atliktas išsamiai įvertinus konkretaus automobilio ridą, nusidėvėjimą, techninę būklę, defektus ir kitas turto vertės nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismas, nustatydamas konfiskuotino automobilio vertę, vadovaujasi būtent vertinimo pažymoje nurodyta suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose automobilio vertė paprastai skaičiuojama be PVM mokesčio (kasacinė nutartis 2K-271-628/2018 ir kt.). Vertinimo išvadoje automobilio rinkos vertė nurodyta tik su PVM. Pagrindinis PVM tarifas Lietuvoje 2019 metais yra 21%. Šis tarifas taikomas visoms šalies teritorijoje parduodamoms prekėms ar paslaugoms, jei joms nėra taikomas lengvatinis tarifas (taip pat ir automobiliams). Vadovaujantis nurodytu tarifo dydžiu ir vertinimo pažymoje nurodyta automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos verte su PVM kaina – 4270 Eur, gaunama jo rinkos vertė be PVM – 3372 Eur. Teismo vertinimu, nurodyta automobilio vertė nėra neproporcingai per didelė vertinant kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką, ji atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgiant į išdėstytą, automobilio rinkos vertę be PVM atitinkanti suma (3372 Eur) iš kaltinamojo konfiskuotina valstybės naudai.
Kaltinamajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktais, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra laikmena su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, S. R. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 11 d., 17.06 val., iki 2019 m. gegužės 12 d., 14.45 val. (dvi dienas), jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir laikyti S. R. neatlikusiu 1500 Eur dydžio baudos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, S. R. nustatyti šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuotiną nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti S. R. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 13 d. .
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 3372 Eur.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.